Skyrybų statistika Lietuvoje yra negailestinga: kasmet skirtingais keliais pasuka maždaug 1 iš 2 susituokusių porų. Pirmiausia tėvų skyrybos sujaukia vaiko mintis, sukelia liūdesį, skausmą, jis mano, kad neteks vieno iš tėvų emocinės paramos, jaučiasi nesaugus. Tačiau svarbu suprasti, kad skyrybos yra sudėtingas procesas, kuris gali būti dar sudėtingesnis, kai pora turi nepilnamečių vaikų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip skyrybos veikia, kai yra vaikų, ir ką tėvai turėtų žinoti.
Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės
Įstatyme įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Kreiptis į teismą nutraukti santuoką šiuo pagrindu galima tik tada, kai kitas sutuoktinis iš tikrųjų kaltas, kad santuoka iširo. Būtina įrodyti sutuoktinio kaltę, nes iš karto nėra laikoma, jog jis kaltas.
Sutuoktinio pareigos - tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Todėl sutuoktinio kaltės nebūtų, jeigu šios pareigos būtų pažeistos ne iš esmės, pavyzdžiui, sutuoktinis vieną mėnesį šeimos poreikiams skiria daugiau, o kitą - mažiau lėšų. Kaltės nėra ir kai sutuoktinis negali vykdyti santuokinių pareigų dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, dėl ligos yra nedarbingas, lytiškai nepajėgus ir panašiai.
Nutraukiant santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės, kito sutuoktinio kaltė nėra preziumuojama, išskyrus keturis kaltės prezumpcijos atvejus. Tai reiškia, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį, privalo įrodyti atsakovo kaltę dėl skyrybų. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiais keturiais atvejais pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija, pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę. Įrodžius tokį faktą, pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Tačiau šios prezumpcijos yra nuginčijamos.
Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Tai - lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.
Teismas, nustatęs, kad santuoka iširusi tiek dėl vienos, tiek dėl kitos sutuoktinio kaltės, turi teisę priimti sprendimą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pavyzdžiui, teismas, remdamasis šalių pateiktais įrodymais, nustato, kad abu sutuoktiniai buvo vienas kitam neištikimi. Teismui konstatavus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda labai svarbių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad nė vienam iš jų neturi teisės prisiteisti iš kito turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
LR CK įtvirtinta sutuoktinio teisė, o ne pareiga reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Todėl net ir esant įstatymo numatytoms aplinkybėms, sutuoktiniai gali kreiptis dėl skyrybų kitu pagrindu - prašyti teismą nutraukti santuoką bendru sutarimu.
Įstatymas išskiria teisinius padarinius, kuomet santuoka nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės. Šie teisiniai padariniai yra sankcija kaltam sutuoktiniui už santuokos išardymą ir tam tikra satisfakcija nekaltam sutuoktiniui. Kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kai yra kito sutuoktinio reikalavimas, privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą (jeigu vedybų sutartyje nenumatyta kas kita).
Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas taip pat apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 381 str.).
Pagal Konstitucijos 117 straipsnio 1 dalį bylos teismuose nagrinėjamos viešai. Tačiau teismo posėdis gali būti uždaras, jeigu būtina apsaugoti asmeninio ar šeimos gyvenimo slaptumą.
Vaikų globa skyrybų metu
Vaikų globa yra vienas iš svarbiausių klausimų skyrybų metu. Teismas sprendžia, kuris iš tėvų turės pagrindinę globą, remdamasis vaiko geriausiais interesais. Tai reiškia, kad teismas atsižvelgia į vaiko poreikius, tėvų gebėjimą patenkinti šiuos poreikius ir kitus veiksnius.
Lankyti vaikus yra teisė, kurią turi ne tik globos teisę turintis tėvas. Tai reiškia, kad jis turi teisę reguliariai matyti savo vaikus, net jei jie gyvena su kitu tėvu. 50/50 bendravimo tvarka yra tokia, kai vaikas praleidžia lygiai tiek pat laiko su abiem tėvais. Tai gali būti, pavyzdžiui, vieną savaitę su vienu tėvu, kitą savaitę - su kitu. Kitos bendravimo tvarkos gali būti tokios, kai vaikas su vienu iš tėvų praleidžia daugiau laiko, o su kitu - mažiau.
Svarbu pabrėžti, kad tėvystė reiškia ne tik teisę, bet ir pareigą užtikrinti nuolatinį ryšį su vaiku. Ši pareiga išlieka nepaisant skyrybų proceso. Tėvų, kurie nepaiso šios pareigos, veiksmai gali būti laikomi vaiko teisių ir interesų pažeidimu, dėl ko gali būti taikomos sankcijos, tokios kaip tėvų valdžios apribojimas. Todėl, kai teismas nustato bendravimo su vaiku tvarką, tėvai turi įsipareigoti ją laikytis.
Alimentai yra vieno iš tėvų lėšos, skiriamos savo vaikui išlaikyti. Dažniausiai jie priteisiami skyrybų atveju. Be to, įprastai alimentai yra mokami nepilnamečiui, tačiau kartais gali būti skiriami ir pilnamečiui vaikui. Alimentų dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir kasdienybės. Dažniausiai atsižvelgiama į tai, kad sumos pakaktų maistui, drabužiams, laisvalaikiui, būreliams, mokslams. Įprastai skaičiuojama, jog vaiko poreikiams patenkinti reikia vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), kurią dalinasi abu tėvai. Tai reiškia, kad alimentų dydis gali siekti pusė vyraujančio MMA. Alimentų mokėjimo būdai yra įvairūs. Dažniausiai alimentai yra priteisiami periodinėmis išmokomis (kas mėnesį).
Skyrybos turint vaikų gali būti sudėtingos, bet su tinkamu planavimu ir informacija, galima padaryti šį procesą kuo mažiau skausmingą visiems susijusiems asmenims. Svarbu, kad tėvai bendradarbiautų ir visada laikytųsi vaiko geriausių interesų.
Visada rekomenduojame pasitarti su skyrybų teisininkais. Draugų patarimai, pavyzdžiai internete negali prilygti su individualia skyrybų teisininko konsultacija, padėsiančia tiksliai ir konkrečiai suderinti skyrybų sąlygas, kuriomis buvę sutuoktiniai gyvens po skyrybų - ypač kai jie buvo ir lieka susieti vaikais, kreditoriniais įsipareigojimais ir pan.
Nors vienas sutuoktinis kaltina kitą sutuoktinį dėl santuokos iširimo, įstatymas reikalauja, kad teismas vis vien mėgintų sutaikyti sutuoktinius. Teismas privalo pasiūlyti sutuoktiniams taikiai išspręsti jų abiejų turtinius, vaikų išlaikymo ir auklėjimo klausimus, gyvenamosios vietos, pat kitas santuokos nutraukimo pasekmes.
Imtis sutuoktinių taikinimo priemones palikta teismui savo nuožiūra atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Pavyzdžiui, vienam iš sutuoktinių nurodžius, kad kitas sutuoktinis prieš jį ar vaikus vartojo smurtą, bylos nagrinėjimo sustabdymas, galėtų pažeisti tiek sutuoktinio, siekiančio santuokos nutraukimo, tiek nepilnamečių vaikų interesus.
Kai taikomos jau iškėlus civilinę bylą, apsaugos priemonės vadinamos - ieškinio užtikrinimo priemonėmis. Tiek vienas, tiek kitas priemones teismas gali taikyti savo iniciatyva arba suinteresuotų asmenų (pvz., vieno sutuoktinio, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, prokuroro, policijos ir t.t.) prašymu.
Šių priemonių taikymo pagrindas - būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ir asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
Teismas gali taikyti įvairias laikinąsias apsaugos priemones, pavyzdžiui:
- Sutuoktinio įpareigojimas gyventi atskirai nuo šeimos galimas, kai sutuoktinis vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, todėl bendras gyvenimas gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui.
- Jeigu nepilnamečio tėvai gyvena skyrium, teismas, siekdamas apsaugoti vaiko interesus, gali nustatyti jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kol šis klausimas bus išspręstas galutinai. Pavyzdžiui, vaikas gyvena su tėvu, tačiau motina, inicijuojanti santuokos nutraukimo bylą, pateikia teismui įrodymų, kad tėvas muša vaiką.
- Kol bus išspręstas sutuoktinių ginčas dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo, teismas gali uždrausti sutuoktiniui atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų trukdoma kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu.
- Kol bus išspręsta santuokos nutraukimo byla, teismas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą, kurį šis privalo teikti nepilnamečiams vaikams arba kitam sutuoktiniui.
- Teismas gali areštuoti tam tikrą turtą, jeigu yra reali grėsmė, kad vienas sutuoktinis jį perleis kitiems asmenims, suvaržys, sunaudos ar sunaikins. Turto areštas gali būti taikomas siekiant išsaugoti turtą, kol jis bus padalytas sutuoktiniams, taip pat siekiant užtikrinti atsakovo turtinių prievolių vaikams ar kitam sutuoktiniui įvykdymą (pvz., alimentų mokėjimą).
Pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra išsamus. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, gali taikyti ir kitokias apsaugos priemones, kurios šiame sąraše nenumatytos, tačiau teismo nuomone, yra būtinos siekiant apsaugoti vaiko ar kito sutuoktinio interesus.
Skyrybos yra sudėtingas procesas, kuris gali būti dar sudėtingesnis, kai pora turi nepilnamečių vaikų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip skyrybos veikia, kai yra vaikų, ir ką tėvai turėtų žinoti.
Skyrybų procesas prasideda nuo skyrybų prašymo pateikimo teismui.
Dėl įvairių problemų - skolos, nepriteklius, vaikų ligos ir kt. - kelia įtampą, pyktį, nepasitenkinimą, tad sutuoktiniai dažnai praranda kantrybę, gali pradėti elgtis neadekvačiai, tad tai paskatina antrosios pusės norą sukti skirtingais keliais. Labai dažnai pykstama, kad sutuoktinis skiria per mažai dėmesio, santykiuose neliko romantikos, partneris per mažai prisideda prie buities, per mažai rūpinasi vaikais, jausmai dėl rutinos išblėso ir t.t. Dėl šių priežasčių neverta kaltinti vien partnerio, nes, tikėtina, apie šias problemas kalbėjotės per mažai ir pati/pats nedarėte nieko, kad situacija pasitaisytų į gerąją pusę. Sutuoktiniai pripažįsta, kad santuoką ištiko krizė, ir yra pasirengę ją spręsti. Labai dažnai šeimos, nors ir puikiai suvokia, kad turi problemų, tačiau nėra pajėgios jas išspręsti savarankiškai. Patiriate fizinį ar psichologinį smurtą. Sutuoktinis nemato problemų santykiuose, neigia jas, tarsi užsideda rožinius akinius ir kategoriškai atsisako jas spręsti. Dažnai norint išsaugoti šeimą reikia įdėti daug daugiau pastangų, negu tiesiog išsiskirti.
Sutuoktiniai giliai širdyje vis dar myli vienas kitą. Tačiau kartais santuoką ištinka krizė, ir šeima nebepajėgia jos išspręsti savarankiškai. Tokiais atvejais svarbu nepamiršti, kad vaiko interesai turi būti svarbiausi.
2021 m. gruodžio 23 d. įstatymu Nr. XIV-888 (TAR, 2022, Nr. 2022-00070) nustatyta, kad iki įstatymu Nr. XIV-888 pakeisto 3.269 str. įsigaliojimo (2022 m. liepos 1 d.) pradėtos vaiko globos (rūpybos) organizavimo procedūros baigiamos pagal iki įstatymu Nr. XIV-888 pakeisto 3.269 str. galiojusią tvarką.
Klientė kreipėsi į teisės kliniką norėdama nutraukti metrikacijos skyriuje įregistruotą civilinę santuoką. Remiantis civiliniu kodeksu, santuoka vieno sutuoktinio prašymu gali būti nutraukta, jeigu vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu. Kur kas sudėtingesnis procesas laukia sutuoktinių, kurie ilgą laiką gyveno kartu, tačiau siekia santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės.
Kai kuriuos netradicinės orientacijos asmenis vienodai traukia ir vyrai, ir moterys. Todėl V.Simonko čia neįžvelgė nieko bloga, kai biseksualus vyras veda heteroseksualią moterį. Tačiau moterys tokį savo vyro elgesį vertina ne tik kaip neištikimybę, bet ir kaip moralinę apgaulę, jos mano, kad jomis buvo pasinaudota. Ilgą laiką aš pats aiškinausi, kaip biseksualumas egzistuoja pasaulyje. Važinėju po konferencijas, kur girdžiu biseksualių žmonių skundus, kad jų nepriima nei heteroseksualai, nei homoseksualai. Daugelis žmonių į homoseksualumą žvelgia pakančiai - jie nepakantūs apgaulei. Galbūt biseksualams nereikėtų kurti šeimos, nes jie nėra pasiruošę gyvenimui su moterimi? Kas gali nutarti - jis gali kurti šeimą ar negali? Niekas. Egzistuoja žmogaus teisės. Bet juk šiuo atveju pažeidžiamos moterų teisės, nes dažniausiai jos tik ištekėjusios sužino tiesą ir yra priverstos pradėti skyrybų procesą. Kalta aplinka, kad žmogus, kuris myli moterį ir veda ją prie altoriaus, bijo jai pasakyti esantis biseksualus. Tai jūs taip manote, o aš Europoje mačiau nemažai porų, kai vienas partnerių yra kitokios orientacijos, puikiai kartu gyvena, augina vaikus. Garbingas vyras prieš vedybas turėtų pasisakyti tiesą apie savo lytinę orientaciją. Bet ar vyras pasako savo būsimai žmonai, kad jis kada nors buvo neištikimas su moterimi? Pamėginkite įsivaizduoti, kaip jaustųsi jūsų mama, jei santuokoje būtų sužinojusi, kad vyras yra netradicinės lytinės orientacijos. Neištikimybė iš esmės yra blogis.
Skyrybų bylos nagrinėjamos ne ypatingąją, o ieškinio teisena.
