Kiekvieno vaiko auginimas yra ilgas kelias, kupinas atsakomybės, iššūkių, meilės ir įvairiausių patirčių. Tačiau kai vaikui diagnozuojamas autizmo spektro sutrikimas (ASS), tėvų laukia kiek kitoks kelias. Jiems prireiks dar daugiau kantrybės, atsidavimo, teks dar labiau gilintis į vaiko poreikius, jausmus.
Per pastaruosius kelis dešimtmečius pastebimas autizmo spektro sutrikimų (ASS) diagnozavimo dažnumo padidėjimas, kuris kelia didelį visuomenės susidomėjimą ir iššaukia naujus tyrimus šio reiškinio atžvilgiu. Vis dažniau girdime apie autizmą, jo požymius ir įvairias intervencijas, ir tai rodo didėjantį supratimą ir sąmoningumą apie šį sutrikimą. Tai yra sudėtingas ir įvairialypis neurologinis sutrikimas, apibūdinamas įvairiomis apraiškomis, kurios gali pasireikšti nuo lengvo iki sunkaus laipsnio. Gerėjantis suvokimas ir diagnostika: per pastaruosius kelis dešimtmečius viešos nuomonės apie autizmą pagerėjo, didėja supratimas apie tai, kaip autizmas gali pasireikšti įvairiose situacijose. Platesnis diagnozuojamų sutrikimų spektras: jis tapo platesnis, apimdamas įvairias apraiškas, nuo lengvo iki sunkaus sutrikimo laipsnio. Genetika ir paveldimumas: tyrimai rodo, kad autizmas turi genetinį pagrindą, ir tam tikri genai gali padidinti šio sutrikimo riziką. Bendruomenės ir visuomenės sąmoningumas: didėjantis visuomenės sąmoningumas apie autizmą gali skatinti daugiau žmonių ieškoti pagalbos ir gauti diagnozę. Šie veiksniai gali sąveikauti ir prisidėti prie autizmo spektro sutrikimų dažnumo padidėjimo, kuris yra pastebimas pastaruoju metu.
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra įvairus neurovystymo sutrikimas, kuris apima įvairias socialinės sąveikos, kalbos ir elgesio skirtumus. Tai yra vadinama „spektru”, nes autizmo pasireiškimai gali labai skirtis nuo lengvų iki sunkių, ir kiekvienas atvejis yra unikalus. Autizmo požymiai, stiprybės ir iššūkiai domino mokslininkus ir klinikinius specialistus mažiausiai 500 metų. Kalbos ir komunikacijos sunkumai: kai kurie asmenys turintys autizmo spektro sutrikimą gali turėti kalbos atsilikimus arba visiškai nekalbėti. Svarbu suprasti, kad autizmas yra unikalus ir kiekvienam asmeniui pasireiškia skirtingais bruožais ir simptomais, tad kiekvienas asmuo turi savo individualias ypatybes.
Autizmo spektro sutrikimų (ASS) atsiradimo priežastys vis dar yra kompleksinės ir ne visiškai išaiškintos bei suprantamos. Tyrėjai, mokslininkai ir specialistai identifikavo keletą veiksnių, kurie gali prisidėti prie autizmo atsiradimo rizikos, tačiau svarbu paminėti, kad kiekvieno atvejo priežastys gali būti unikalios. Genetika: genetiniai veiksniai laikomi svarbiausiais autizmo spektro sutrikimų atsiradimo veiksniais. Daugelis tyrimų parodo, kad šeimos medicininė istorija gali didinti autizmo riziką. Taip pat specifiniai, paveldimi genų pokyčiai, gali turėti įtakos autizmo vystymuisi. Aplinkos veiksniai: nors genetika yra svarbi, aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo atsiradimui. Neuropsichologiniai veiksniai: kiekvieno žmogaus smegenys yra unikalios, ir neuropsichologiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo spektro sutrikimų vystymuisi. Imuninės sistemos disbalansas: kai kurie tyrimai rodo, kad imuninės sistemos pokyčiai gali būti susiję su autizmo rizika. Autizmo spektro sutrikimų atsiradimui dažniausiai įtakos turi kompleksinis genetinis ir aplinkos veiksnių sąveikavimas. Yra paveldimų autizmo formų. Broliai ir seserys turi 3-8 % riziką turėti autizmą.
Autizmo spektro sutrikimų diagnozavimas yra sudėtingas procesas, kurį dažnai atlieka įvairių specialistų komanda. Anamnezė: gydytojai ir specialistai renka išsamią istoriją apie paciento vystymąsi ir elgesį. Elgesio stebėjimas: specialistai stebi paciento elgesį, socialinius įgūdžius, bendravimą su kitais ir kitus aspektus, kurie gali būti susiję su autizmu. Šis stebėjimas dažnai vyksta skirtingose situacijose ir su skirtingais žmonėmis. Gydytojų ir specialistų konsultacijos: į diagnozavimo procesą dažnai įtraukiami skirtingi specialistai, tokiu būdu užtikrinant, kad būtų įvertintos skirtingos sritis. Standartizuoti vertinimai: dauguma specialistų diagnozavimui naudoja standartizuotus vertinimus ir testus, kurie padeda nustatyti pagrindinius autizmo spektro sutrikimo požymius. Tėvų ir šeimos įtraukimas: šeimos ir tėvų požiūris yra svarbi diagnozės proceso dalis. Diferencinė diagnozė: siekiant pašalinti kitus sutrikimus, turinčius panašius požymius, gydytojai gali atlikti diferencinę diagnozę. Svarbu pabrėžti, kad diagnozavimo procesas turi būti atliekamas kvalifikuotų specialistų, įskaitant psichologus, psichiatrus, neurologus, logopedus, ergoterapeutus, kineziterapeutus ir kitus, turinčius patirties autizmo spektro sutrikimų srityje.
Autizmo spektro sutrikimai apima įvairias apraiškas ir sunkumo laipsnius, todėl kalbant apie „tipus”, yra svarbu suprasti, kad autizmas yra labai įvairus. Tačiau daugeliui žmonių, kurie yra susipažinę su autizmo spektru, gali būti naudingos tokios sąvokos kaip „lengvesnis“, „vidutinis“ ar „sunkus“ autizmo spektro sutrikimo laipsnis. Lengvas autizmas: asmenys su lengvo autizmo sutrikimu gali turėti minimalius kalbos ir socialinius sunkumus. Vidutinio sunkumo autizmas: vidutinio sunkumo autizmo spektro sutrikimo atveju asmenims gali būti reikalinga tam tikra pagalba ir palaikymas, ypač socialinių ir komunikacinių įgūdžių srityse. Sunkus autizmas: sunkų autizmo spektro sutrikimą patiriantys asmenys gali turėti stiprius socialinius ir kalbos sunkumus. Kiekvienas autizmo spektro sutrikimo atvejis yra unikalus, ir asmenų su autizmu gebėjimai gali labai skirtis. Sutrikimo diagnozė. Socialiniai sunkumai: asmenims su Aspergerio sindromu gali būti sunku suvokti socialines normas ir domėtis kitais žmonėmis. Pakartotinio elgesio ir asmeninių interesų fokusas: asmenys gali pasižymėti stipriomis, sukoncentruotomis arba neįprastomis interesų sritimis. Svarbu pažymėti, kad Aspergerio sindromas dabar laikomas autizmo spektro sutrikimu, ir diagnozė remiasi autizmo spektro sutrikimų diagnostiniais kriterijais.
Autizmas yra sudėtingas, įvairiapusis raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Šis sutrikimas veikia visą vaiko veiklą - verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką ir išryškėja ankstyvojoje vaikystėje. Dažniausi autizmo požymiai yra šie: bendravimo sunkumai, sutrikę socialiniai kontaktai, pasikartojantis stereotipinis elgesys, priešinimasis aplinkos ir dienotvarkės pokyčiams, neįprastos reakcijos į sensorinius (jutiminius) dirgiklius.
Autistiški vaikai turi tam tikrų ypatumų, kitaip reaguoja į įvairius dirgiklius, aplinką, stipriau reaguoja į šviesą, į akių kontaktą, garsus, kvapus ir skonius. Gaunamą informaciją iš lytėjimo organų jie priima kitaip, savaip. Tad svarbu atpažinti ir suvokti tokius vaiko jutimo skirtumus, sukurti tinkamą ir palankią aplinką, nesukeliančią neigiamų emocijų ir papildomo streso.
Pirmas žingsnis - suprasti, kas yra autizmo spektro sutrikimas
Kai vaikui diagnozuojamas autizmo spektro sutrikimas, tėvams labai svarbu kuo daugiau apie šį sutrikimą sužinoti, siekti kuo geriau suprasti vaiko poreikius ir išsiaiškinti, kaip vaiką auginti. Tik suprasdami šiuos dalykus tėvai gebės sukurti vaikui augti palankią aplinką. Šiais laikais vaikams vis dažniau diagnozuojamas autizmas, todėl pastaruoju metu apie jį galima rasti nemažai informacijos.
Yra daugybė knygų, padėsiančių tėvams suprasti, kaip tinkamai ugdyti savo vaiką ir kaip prisitaikyti prie jo poreikių. Štai kelios jų:
- Barry M. Prizant, Tom Fields-Meyer „Unikalus žmogus. Kitoks požiūris į autizmą“. Kaip teigia vienas iš knygos autorių, psichiatras Barry M. Prizant, „Autizmas nėra liga, tai kitokio žmogaus ypatybė. Autizmo sutrikimą turintys vaikai ir suaugusieji, kaip ir visi žmonės, pereina kelis raidos etapus, tik savaip, kiek kitaip nei dauguma. Norint jiems padėti, nereikia jų „taisyti“, o paprasčiausiai bandyti juos suprasti ir tik tada keisti save - savo įsitikinimus ir požiūrį.“
- Ellen Notbohm „Kiekvienas autistiškas vaikas norėtų, kad jūs žinotumėte dešimt dalykų“. Kaip sako pati autorė, autistą auginanti motina: „Vaikas autistas pasaulį mato kitaip. O mūsų uždavinys - pripažinti ir įvertinti kitokį jo mąstymo ir pasaulio pažinimo būdą. Todėl turime įgarsinti jo mintis ir jausmus. Jeigu to nepadarysime, mūsų vaiko autizmas reikšis praleistomis galimybėmis, neatrastomis dovanomis. Todėl reikia veikti.“
Lietuvoje veikia asociacija „Lietaus vaikai“. Ji vienija šeimas, auginančias vaikus su autizmo spektro ir kitais raidos sutrikimais, suaugusius žmones, turinčius autizmo spektro sutrikimų, ir kitus asmenis, specialistus, susiduriančius su autizmu. Asociacija leidžia žurnalą, kuriame pateikia daugybę straipsnių, naujausių metodikų, patarimų ir kitos aktualios informacijos apie autizmą.
Kaip padėti vaikui komunikuoti
Bendraujant tarpusavyje, reiškiant mintis mums nereikia įdėti daug pastangų, dažniausiai bendrauti yra malonu. Tačiau autistams bendrauti ir išsakyti savo poreikius žodžiais yra nelengva. Todėl labai svarbu kuo anksčiau padėti jiems išmokti save išreikšti ir kiek įmanoma geriau realizuotis visuomenėje. Tad tėvai turėtų vaikams padėti atrasti būdą, kaip komunikuoti, rasti priemonių, padėsiančių veiksmingai bendrauti. Kalba - ne vienintelė bendravimo priemonė. Bendravimas paveikslėliais, vaizdinėmis priemonėmis, simboliais, gestais ar kitomis specialiomis priemonėmis taip pat gali būti efektyvus būdas suprasti raidos sutrikimų turinčius asmenis.
Dirbantiems pedagogams, su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais, svarbu žinoti:
- Užuot aiškinus, verčiau parodyti vaikui, kaip tai padaryti. Būkite pasirengę rodyti daug kartų. Nuolatinis kartojimas padeda vaikui ugdytis.
- Sumažinti įtampą vaikui padeda vaizdinis tvarkaraštis (dienotvėrė iš nuotraukų arba piešinėlių). Toks tvarkaraštis leidžia vaikui pasitikrinti ir žinoti, kad įvykiai klostysis įprastai, ir jis toje kasdienybėje jausis saugus.
- Ką nors aiškinant būtina naudoti daug vaizdinių priemonių, remtis rega.
- Skatinti vaiką tinkamai bendrauti.
- Išsiaiškinti, kas vaiką išmuša iš pusiausvyros.
- Leisti vaikui patirti sėkmę, tada jam kils noras veikti, mėginti, stengtis. Tokie vaikai baiminasi nesėkmės, kritikos, todėl jie vengia atlikti kai kurias veiklas dėl supratimo stokos arba nesėkmės baimės.
- Iš anksto pranešti, kas bus toliau, nes autistiškam vaikui tai labai svarbu. Žinodamas, kas įvyks, jis gali laisvai sutelkti dėmesį į turimą užduotį ar veiklą, jam nereikia nerimauti, kas ir kada bus paskui.
- Ugdyti vaiko savivertę.
Mokymo metu nekalbama arba kalbama labai mažai. Veiklos laikas fiksuotas, dirbama tol, kol vaikas rodo norą, domisi, tačiau ne ilgiau nei 20-30 minučių. Vaikas priešais save turi knygelę, ant kurios viršelio priklijuojami du skirtingi simboliai. Keičiantis komunikaciniais simboliais-daiktais dar vis nekalbama. Vaikui sudaromos galimybės bendrauti su skirtingais komunikacijos partneriais. Mokinys mokosi sudėti paprastą sakinį, pvz., ,,Aš matau obuolį". Mokinys mokosi sudaryti tinkamą sakinio konstrukciją, tarti žodžius, pvz.: ,,Aš matau...", ,,Aš noriu...", skirti spalvas, formas, dydžius.
Terapijos ir pagalbos būdai
Yra keletas veiksmingų terapijų, kurios gali padėti vaikams su autizmu. Taikomoji elgesio analizė (ABA) yra viena iš labiausiai pripažintų terapijų, kuri padeda vaikams mokytis naujų įgūdžių ir sumažinti nepageidaujamą elgesį. Kitos terapijos, kaip logopedinė terapija, ergoterapija ir socialinių įgūdžių mokymas, taip pat gali būti naudingos.
Ši terapijos rūšis pradėta taikyti 1964 metais, po to kai I.Lovaas įrodė jos efektyvumą su autistais. Sunkiausia yra terapijos intensyvumas. Autistai daro garantuotą pažangą jei per savaitę gauna 30 valandų tokios terapijos. Tačiau didžioji sėkmės dalis yra tėvai. Vaikas daro pažangą, jei jie aktyviai dalyvauja terapijoje ir likusį dienos laiką su vaiku kartoja, ką jis išmoko per pamokas.
Dirba du specialistai, mokytojas sėdi priešais vaiką, o vaiko asistentas (dubleris) - už jo. Mokytojas vienoje rankoje laiko tai, ko vaikas šiuo metu gali norėti (mėgstamą maistą ar daiktą). Kita arčiau mokinio esanti ranka lieka laisva. Prieš ugdytinį padedamas simbolis. Dubleris atlieka partnerio funkciją, t. y. Bendrais veiksmais padeda vaikui ištiesti ranką, siekti, paimti paveikslėlį-simbolį ir paduoti jį priešais sėdinčiam mokytojui. Mokytojas ima paveikslėlį ir duoda už tai vaikui simbolyje pavaizduotą daiktą. Tas pats veiksmas kartojamas 10-20 kartų.
ABA terapija: Danielius – bendravimas
Svarbu padėti ne tik vaikui, bet ir sau
Vaikai viską supranta ir jaučia tėvų emocijas, savijautą, todėl padėdami sau, jausdamiesi gerai, prisidėsite ir prie savo vaiko gerovės. Jeigu tėvai nebeturės energijos, bus pervargę, kaip jie galės pasirūpinti vaiku? Todėl svarbu nepamiršti partnerio, rasti laiko santykiams, laikui kartu, išklausyti vienas kitą, padėti. Taip pat reikia nepamiršti rūpintis savo sveikata, skirti laiko miegui, atrasti laiko dalykams, kurie džiugina, pomėgiams, kurie įkvepia, nes tai suteikia vidinės stiprybės ir padeda susidoroti su sunkumais.
Mokykite vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimų, atrodo bauginanti užduotis, tačiau tinkamai pasirengus galima pradėti sklandžiai. Ruošiantis rugsėjui, Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus specialistai rekomenduoja mokytojo vadovą „Pasiruošimas darbui su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimų“. Mokyti vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimų, atrodo bauginanti užduotis, tačiau tinkamai pasirengus galima pradėti sklandžiai. Šis vadovas padės išsiaiškinti, ko verta tikėtis, ir parodys, kaip paversti savo klasę efektyvaus mokymosi erdve.
Kviečiame susipažinti su REKOMENDACIJOMIS, skirtomis tėvams, auginantiems įvairiapusių raidos sutrikimų turinčius vaikus. Rekomendacijas parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos skyriaus specialistai. Šiame leidinyje rasite informaciją apie Lietuvoje teikiamas paslaugas šeimoms, auginančioms vaikus turinčius įvairiapusių raidos sutrikimų, taip pat apie vaikų ugdymą, „draugiškas“ ugdymo įstaigas bei bendras rekomendacijas padėsiančias suprasti kaip tinkamai ugdyti vaiką namuose, pritaikius aplinką ir prisitaikius prie pagrindinių vaiko poreikių.
Pristatome Ugdymo plėtotės centro parengtą leidinį „Kaip padėti vaikui, turinčiam autizmo spektro sutrikimų?“ Metodiniame leidinyje ir jo prieduose pateikta informacija skirta susipažinti su vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, požymiais bei skirtybėmis ir suteikti naudingos praktinės informacijos, paremtos edukologijos, psichologijos ir medicinos mokslų tyrėjų bei praktikų patirtimi. Metodinėje knygoje pateikta informacija leis giliau susipažinti su ASS sampratomis, šių sutrikimų tipais ir priežastimis, raiška, probleminio elgesio prevencija.
Ne paslaptis, kad į ugdymo įstaigas vis dažniau atvedami įvairių elgesio ir emocijų sutrikimų turintys vaikai. Dažniausiai pasitaikantys - autizmo, įvairūs smegenų vystymosi sutrikimai. Ištirta, kad nėra vienos autizmą sukeliančios priežasties, beje, kaip ir nėra vieno autizmo tipo. Todėl, paprastai, vaikai, turintys autizmo sindromą, būna itin skirtingi, kiekvieno iš jų poreikiai individualūs. Suprantama, kad tokių vaikų ugdymas gali kardinaliai skirtis. Kaip juos integruoti į bendrojo ugdymo procesą - tai iššūkis.
Ugdymo plėtotės centras parengė interviu su ISADD supervizore Isabella O’Donovan (Australija). Interviu kalbama apie intervencijos pasirinkimą, socialinių įgūdžių ugdymo svarbą ir kaip siekti įtraukties mokykloje, klasėje. Supervizorės pateikti intervencijos ir ugdymo bendrieji principai aktualūs ugdymo, socialinio darbo specialistams ir tėvams. Subtitrai lietuvių kalba: video apatiniame dešiniame kampe paspaudę ikoną „Subtitrai” pasirinkite „Lietuvių kalba”.
Vasarai einant į pabaigą svarbu ne tik pasirūpinti mokyklinėmis priemonėmis, bet ir paruošti patį vaiką mokslo metams. Nauja mokykla, nauja klasė, naujos patalpos, mokytojai, vaikai - gali sukelti stresą bet kuriam vaikui. Ką bekalbėti apie vaikus turinčius autizmo spektro sutrikimą, kuriems ypač sunku prisitaikyti prie naujovių bei pokyčių. Mama Kimberlee Rutan McCaffery, auginanti vaikus su ASS savo tinklaraštyje pasidalino patarimais kaip paruošti vaikus su ASS.
Kiekvieną mamą ar tėtį kamuoja klausimas, kuo užimti mažąjį, kad jis ne tik smagiai leistų laiką, bet ir ugdytųsi. Ypatingai ši dilema neduoda ramybės tėvams, auginatiems vaikus, turinčius raidos sutrikimų. Kiekviena minutė atrodo brangi, kiekvieną norisi išnaudoti, tačiau tuo pačiu taip svarbu, kad mažasis ne tik mokytųsi, bet ir galėtų pasidžiaugti vaikyste. O kas sakė, kad šie du norai nesuderinami? Siūlome susipažinti su naudingais ir kartu smagiais užsiėmimais darželinio amžiaus vaikučiams.
Ikimokykliniais metais daugelis raidos sutrikimų turinčių vaikų patiria pirmuosius ilgus ir ne visuomet malonius susitikimus su bendraamžiais. Vieniems jiems tai gali būti labai sunku. Be to, ir besikeičianti aplinka bei rutina gali būti labai didelis iššūkis vaikui. Grupiniai užsiėmimai raidos sutrikimų turinčiam ikimokyklinukui gali padėti mokytis reikšti savo jausmus, prisitaikyti prie sensorinių sunkumų ir bendrauti su kitais vaikais.
Ikimokykliniai metai - tai auksinis metas darbui su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais. Ankstyvosios vaikystės metais vaikai auga ir vystosi neįtikėtinu greičiu ir tai idealus metas padėti savo vaikui išmokti bendrauti su kitais, valdyti savo pojūčius, pagerinti bendravimą ir treniruoti daugelį kitų įgūdžių. Galite naudotis pamokų autizmą turintiems vaikams planais arba remdamiesi keletu esminių temų susidaryti savo pačių pamokas. Beje, nereikia bijoti, kad pradžioje vaikas žais nelabai noriai, o patys žaidimai primins daugiau imitacijos užduotį nei laisvą žaidimą. Iš tiesų, raidos sutrikimų turintys vaikai dažnai nemoka „greitai orientuotis“ besikeičiančiame žaidime, nejaučia malonumo, kurį žaidimas teikia įprastos raidos vaikams. Viena vertus, taip yra todėl, kad jiems sunku savarankiškai perprasti žaidimo taisykles, ar išmokti jas spontaniškai imituojant kitus vaikus, kita vertus, kadangi žaisti jiems savarankiškai sunku - jie nėra sėkmingi. O kai vaikas nesijaučia sėkmingas - užsiėmimas jam negali teikti malonumo. Vėluojantys, neįprasti imitaciniai įgūdžiai arba jų nebuvimas ypač būdingas autizmo spektro turintiems vaikams, kaip rodo McMaster universitete atlikto tyrimo duomenys. Šių įgūdžių stiprinimas per žaidimą gali praplėsti vaiko galimybes bendrauti su kitais. Imitacija - vienas svarbiausių įgūdžių, būtinų daugeliui kitų, įskaitant bendravimą ir žaidimą su bendraamžiais, mokymąsi kalbėti, akademinius įgūdžius ir kt. Vaidybinius žaidimus galite pasirinkti taip, kad jie geriausiai atitiktų vaiko pomėgius, tai padės patraukti jo dėmesį.
Pojūčių (arba sensoriniai - Abos centras past.) sutrikimai paveikia didžiąją dalį autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų (pagal tyrimą, kuris buvo paskelbtas žurnale Autism). Garsai, proprioreceptorinis pojūtis (padeda mums suvokti savo kūno ir atskirų dalių dinaminę bei statinę padėtį - Abos centras past.), lytėjimas, vizualinė informacija, skoniai ir kiti pojūčiai gali būti pernelyg stiprūs, arba vaikai gali siekti dar stipresnės stimuliacijos. Didelį maisto produktų laikymo indą pripildykite pupų ir paslėpkite jose smulkių žaislų. Į nedidelius indelius (pvz., kinderio kiaušinio geltoną plastmasinę talpą) įdėkite įvairių kvapų maisto produktų: duonos, apelsino žievelės, mėtų, cinamono ir pan. Į nedideles lėkštutes sudėkite po truputį skirtingo skonio produktų: druskos, pipirų, citrinos, šokolado ir mokykitės/žaiskite skonius: kartu, saldu, sūru, rūgštu ir t.t. Pasigaminkite įvairių tunelių ir kliūčių ruožų iš kėdžių, stalų ir kt. Atminkite, kai kuriems vaikams tam tikra sensorinė patirtis gali būti per stipri. Jeigu vaikas atrodo ypač sunerimęs, nespauskite.
Sulaukti savo eilės - labai svarbus įgūdis ikimokyklinuko socialinei raidai, be to, tai atlieka labai svarbų vaidmenį verbalinei kalbai. Sulaukti eilės tikras iššūkis bet kuriam ikimokyklinukui, tačiau turinčiam autizmo spektro sutrikimą - ypač didelis. Formalizuojant elgesį ir darant tai smagiai, eilės išlaukimas gali tapti natūralia vaiko gyvenimo dalimi. Vaikui žaidžiant su žaislu, prieikite ir paprašykite eilės sau pažaisti. Nelaukite, kol vaikas pasakys „gerai“. Paprasčiausiai imkite žaislą, pažaiskite ir grąžinkite jį. (Nepamirškite padėkoti (atsidėkoti) už tai, kad vaikas leido tai padaryti. Veikti reikia labai greitai, paimti tik sekundei, po to dviem, po to trim., t.y., laukimo laiką reikia didinti labai labai palengva, - Abos centras past.). Pažaiskte nesudėtingą stalo žaidimą (su kauliuko ridenimu) ir kiekvieną kartą vaiką (vėliau ir jo bendraamžius, žaidžiančius kartu, - Abos centras past.) apdovanokite už tai, kad sulaukė savo eilės (palaipsniui apdovanojimus duokite ne kiekvieną kartą, vaikai turi nežinoti, kada bus apdovanoti už gražų žaidimą. Atneškite naują, labai įdomų žaislą (ypač tiks šviečiantis ir grojantis). Kelias minutes juo žaiskite pats, tada pasiūlykite vaikui, sakydamas „dabar tavo eilė“.
„Bendro dėmesio“, arba gebėjimo savo patirtimi dalintis su kitais trūkumas - labai dažnas autizmą turinčių vaikų sutrikimas, tačiau būtinas įgūdis ateičiai, kaip teigiama straipsnyje, išspausdintame žurnale Philosophical Transactions of the Royal Society of Biological Sciences. Grupėje suorganizuokite žaidimą „papasakok ir parodyk“, kuriame vaikai iš namų gali atsinešti kokius nors daiktus arba papasakoti apie tai, ką jiems teko patirti. Vaikui žaidžiant su žaislu, paimkite žaislą ir atkreipkite dėmesį į tam tikrą konkretų žaislo aspektą (pavyzdžiui, į pliušinio meškiuko ausis). Žaiskite panašius žaidimus į „Šilta/šalta“: vienas žaidėjas sugalvoja objektą, o kitas, užduodamas klausimus ir gaudamas atsakymus „Taip/Ne“ arba „Šilta/Šalta“ turi atspėti, koks tai daiktas. Gali būti pateikiamos užuominos apie spėjamo daikto spalvą, skonį, leidžiamus garsus ar kitas savybes. Surinkite įvairių instrumentų ar triukšmą keliančių daiktų. Paprašykite vaiko parodyti, ką jis daro ar piešia. Ypatingai apdovanokite parodžius.
Imitavimas - didžiulė vaiko raidos dalis, o (pasak Vašingtono universitete atlikto tyrimo) autizmą turintiems vaikams tai gali sektis labai sunkiai. Žaiskite žaidimą, kuriame vaidinate tai vieną, tai kitą gyvūną. Pamėgdžiokite tai, ką daro vaikas. Suskirstykite vaikus poromis ir liepkite apsimesti, kad yra vienas kito veidrodis. Žaiskite žaidimą, kurio metu vaikas turi atkartoti juokingus jūsų kūno judesius ir leidžiamus garsus.
Daugeliui autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų ikimokykliniai metai yra puikus metas bendrauti su bendraamžiais ir ugdytis socialinius, bendravimo įgūdžius, kurie bus reikalingi mokykloje. Lai šie užsiėmimai būna smagūs ir juose vaikas dažnai sulaukia atlyginimo, kad norėtų toliau dalyvauti.
Nors autizmas yra neišgydomas sutrikimas, ankstyva intervencija ir specialios mokymo programos gali padėti žmonėms su autizmu tobulinti savo įgūdžius ir prisitaikyti prie aplinkos. Svarbu palaikyti šiuos žmones ir suprasti, kad autizmas yra tik vienas jų bruožų, tačiau jie taip pat turi unikalias stiprybes ir gebėjimus. Tam, kad visuomenė būtų supratinga ir palaikytų žmones, turinčius šį sutrikimą, labai svarbu yra švietimas ir informacija apie autizmą. Svarbu, jog tėvai, auginantys autistiškus vaikus patys gebėtų išlikti emociškai stiprūs, nes tik taip galės būti tvirtesniu vaiko palaikymu ir parama.
Mokykite vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimų, atrodo bauginanti užduotis, tačiau tinkamai pasirengus galima pradėti sklandžiai. Šis vadovas padės išsiaiškinti, ko verta tikėtis, ir parodys, kaip paversti savo klasę efektyvaus mokymosi erdve.
