Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas didelių pokyčių, džiaugsmo, tačiau kartu ir rūpesčių. Tai lauktas ar netikėtas įvykis, kardinaliai pakeičiantis gyvenimą. Šiuo laikotarpiu moteris tampa jautresnė, emocijos kyla stipriau: nuo laimės iki graudulio be priežasties. Nėštumo metu organizme vyksta daugybė pokyčių, kurie gali sukelti įvairių sindromų ir iššūkių.
Fiziniai ir emociniai nėštumo pokyčiai
Į antrą nėštumo pusę moteris pradeda lėtėti, tampa sunkiau greitai mąstyti, priimti sprendimus ir apdoroti didelius informacijos srautus. Žmonės gali pradėti varginti, erzinti, todėl moteris gali jautriau reaguoti į aplinkinių reakcijas ir komentarus, kyla noras atsiriboti. Prieš gimdymą tai vadinama „lizdo sukimo“ etapu. Būtent jautri, emocionali mama gali užmegzti santykį su vaiku, nes moters smegenyse aktyvuojasi limbinė sistema ir emocinės smegenys, padedančios suprasti kūdikį.
Vienas iš pirmųjų ir labiausiai akivaizdžių nėštumo požymių yra rytinis pykinimas ar šleikštulys, dažnai lydimas vėmimo. Šie simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir dažniausiai praeina iki 12-16 nėštumo savaitės. Nors priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos, manoma, kad tai gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje ir sulėtėję virškinamojo trakto judesiai. Kiti ankstyvieji simptomai gali būti krūtų jautrumas, dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas, nuotaikos pokyčiai ir dažnas šlapinimasis.
Nėštumo metu gali pasireikšti ir kiti fiziniai negalavimai. Vidurių užkietėjimas dažnai vargina dėl hormoninių pokyčių, sulėtinančių virškinimą. Patariama į savo racioną įtraukti daugiau vaisių, neskaldytų grūdų, daržovių ir kitų maisto produktų, kuriuose gausu skaidulų, bei gerti daug vandens. Nugaros skausmas, trunkantis maždaug nuo penkto iki septinto nėštumo mėnesio, atsiranda dėl pakitusios kūno masės, svorio centro ir nėštumo metu atsirandančios netaisyklingos laikysenos. Svarbu vengti sunkių daiktų kilnojimo, avėti patogią avalynę ir paremti nugarą sėdint.
Kojų mėšlungis, tikėtina, atsiranda dėl papildomo svorio ir kraujagyslių suspaudimo. Tempimo pratimai, ypač atsistojus, gali padėti palengvinti šią būklę. Tinimas, vadinamas edema, atsiranda dėl skysčių pertekliaus organizme, kai auganti gimda spaudžia tuščiąją veną, sulėtindama kraujo pritekėjimą į kojas. Rekomenduojama atsigulti ant šono, laikyti kojas pakeltas ir vengti kryžiuoti kojų. Hemorojus, patinusios tiesiosios žarnos kraujagyslės, gali atsirasti dėl hormoninių pokyčių ir vidurių užkietėjimo. Svarbu reguliariai tuštintis, vengti ilgai sėdėti ir atlikti Kėgelio pratimus.
Kiti dažni nėštumo metu pasireiškiantys sindromai ir negalavimai apima:
- Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas (NPV): gali būti lengvas, vidutinis arba sunkus, pasireiškiantis iki 10 kartų per parą ir daugiau, lydimas svorio kritimo, dehidratacijos, elektrolitų disbalanso.
- Nėščiųjų hipertenzija: padidėjęs kraujospūdis, kuris gali sukelti preeklampsiją ir eklampsiją.
- Negimdinis nėštumas: apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir auga už gimdos ertmės ribų.
- Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC): kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu, dažniausiai be geltos.
- Priešlaikinis gimdymas: gimdymas iki 37 nėštumo savaitės.
- Meteorizmas ir dirgliosios žarnos sindromas: pilvo pūtimas, skausmas, sutrikęs tuštinimasis.
- Gastritas: skrandžio uždegimas, sukeliantis apetito netekimą, pykinimą, vėmimą.
Nėštumo metu svarbu atkreipti dėmesį į kūno siunčiamus signalus ir, esant būtinybei, nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Psichologiniai nėštumo iššūkiai
Nėštumas - tai ne tik fiziniai, bet ir dideli psichologiniai pokyčiai. Pradžioje, kai dar nėra akivaizdžių požymių, dažnai kyla neapibrėžtumo ir kontrolės praradimo jausmas. Moteris gali abejoti, ar tikrai laukiasi, ar viskas gerai, ir bando atgauti kontrolę, dažnai tikrindamasi pas gydytojus ar reguliuodama mitybą.
Šiame etape labai svarbu įvardinti ir įsisąmoninti iškilusius jausmus, kadangi jie gali lydėti visą nėštumą. Kalbant, piešiant, užsirašant ar skaitant gali būti lengviau pažinti vidinius pokyčius ir juos išgyventi. Svarbu pasirūpinti tuo, kas teikia saugumą: santykiais, malonia veikla, kūrybiniais užsiėmimais. Didesnis susitaikymas dažnai ateina gavus patvirtinimą iš gydytojų, kad viskas gerai.
Moterys gali jausti didesnį susirūpinimą dėl galimo persileidimo, o žinia apie nėštumą, kurią žino vis daugiau žmonių, kartais leidžia lengviau prisitaikyti prie naujos būsenos. Poros santykiai gali keistis: viena vertus, norisi palaikymo, rūpesčio, o kita vertus, moteris gali manyti, kad vyras negali iki galo suvokti ir išjausti to, kas dedasi jos viduje.
Jėgų ir emocijų antplūdis, kurį dažnai lydi pagerėjusi fizinė savijauta, gali būti juntamas vėlesnėse nėštumo savaitėse. Vaikelio judesiai ir vaizdas ultragarso metu atneša įsisąmoninimą, kad viduje gyvena mažylis, suintensyvėja ryšys su vaiku. Mama pradeda su juo kalbėti, reaguoti į jo judėjimą, jam priskirti tam tikras charakterio savybes. Pradedantis ryškėti pilvukas sukelia dvejopus jausmus: pasididžiavimą ir nesaugumą.
Didėjantis fizinis krūvis ir atsirandantis nuovargis pradeda vis labiau „dalyvauti“ gyvenime. Tampa sunkiau dirbti, kyla noras sumažinti dienos intensyvumą. Dažnai pradeda lėtėti tiek fizinis, tiek vidinis tempas, keičiasi interesai. Kuriamas unikalus mamos ir mažylio santykis. Į tai, kaip keičiasi mūsų gyvenimas, galime reaguoti su baime ir bandymu susigrąžinti praeitį, arba išnaudoti tai kaip galimybę paleisti kažką savo gyvenime. Stiprėjantis ryšys su mažyliu ir jo pažinimas, vis didesnis suvokimas jo kaip atskiro žmogaus, vis dažniau paskatina galvoti apie gimdymą.
Artėjant gimdymui, kyla įvairiausių su juo susijusių jausmų. Dažniausiai gimdymo laukiama su nerimu, baime, kad skaudės, kad situacija bus nevaldoma. Kyla minčių apie tai, kaip gimdymas pakeis poros santykius. Dažnai gali aplankyti mintys apie laikotarpį po gimdymo, kurio galima laukti nusiteikiant gražiam laikui, arba kyla įvairių baimių dėl emocijų ir buities po gimdymo. Moteris gali jausti, kad vyras, kad ir kaip ją palaiko, vis tiek negali iki galo pajusti to, ką patiria ji, tai gali gąsdinti ir kelti nesaugumo jausmą.
Šiuo metu dažnai vėl suintensyvėja emocijų bangavimai, jautrumas, pažeidžiamumas. Tai natūralus vidinis pasiruošimas vaikelio atėjimui. Psichika ir kūnas ruošiasi tam, kad užgimus vaikeliui jūs žinotumėte, ką daryti, ir užsimegztų intuityvus ryšys. Informacija gali padėti, nuraminti, tačiau gali ir dar labiau sudirginti, todėl svarbu domėtis atsakingai.
Psichologinės problemos po gimdymo
Nors daug kalbama apie motinystės stebuklą, svarbu nepamiršti ir su psichologine savijauta susijusių iššūkių po gimdymo.
- Melancholija po gimdymo (baby blues): gali prasidėti praėjus vos kelioms dienoms po gimdymo ir tęstis kelias valandas, dienas arba ilgiau (iki dviejų savaičių). Būna padidėjęs jautrumas, liūdesys, sutrikimo jausmas. Būsena dienos eigoje gali keistis sulaukus artimųjų palaikymo, atsitraukus nuo kūdikio, pailsėjus. Ši būsena dažniausiai praeina savaime.
- Depresija po gimdymo: jei prislėgtumas nepraeina per 2 savaites ir ilgesnį laikotarpį, o simptomai aštrėja, būtina kreiptis į gydytoją. Negydoma depresija po gimdymo gali labai pasunkėti ir būti pavojinga gyvybei. Ypač dažnai depresija sergančios moterys negeba rūpintis kūdikiu, joms trūksta jėgų net atlikti paprasčiausius veiksmus.
- Psichozė po gimdymo: išsivysto per pirmąsias dvi savaites po gimdymo, yra gerokai retesnė, bet gerokai sunkesnė būklė. Moteris gali elgtis neįprastai, matyti ir girdėti tai, ko nėra, nesidomėti ar neadekvačiai elgtis su kūdikiu, būti užsisklendusi, vangi arba, priešingai, nustoti miegoti, tapti perdėtai energinga.
Svarbu atsiminti, kad kiekvieno žmogaus psichologiniai resursai yra riboti, o pervargus ar patiriant sunkumus negalime jaustis gerai. Įprastai pasireiškia praėjus 4-6 savaitėms po gimdymo. Perinataliniu metu moters psichologinei savijautai sveikatos priežiūros specialistai skiria nepakankamai dėmesio, o dažnai ir artimieji nežino, kaip palaikyti moterį ar pastebėti galimą psichikos sutrikimą.
Moterys, nėštumo metu sirgusios depresija ir nuo jos gydytos antidepresantais, baiminasi žalingo poveikio kūdikiui. Apie 10-20 proc. moterų laikotarpiu po gimdymo patiria klinikinio lygio depresiškumą. Nuotaikos sutrikimai po gimdymo neigiamai veikia fizinius, psichinius ir socialinius moters gyvenimo kokybės komponentus. Nors moterys po gimdymo labai dažnai bendrauja su sveikatos priežiūros specialistais, nuotaikos po gimdymo sutrikimai lieka nepastebėti arba negydomi, nes moterys žindymo metu atsisako vartoti medikamentus.
Lietuvoje veikia įvairios pagalbos tarnybos: Visuomenės sveikatos biurai, Psichikos sveikatos centrai, Mobilios krizių įveikimo komandos, Mamos linija. Programėlė „RAMU“ teikia skubią pagalbą panikos atakų metu.
Apie poabortinį sindromą taip pat nemažai kalbama, tačiau patikimų, kliniškai pagrįstų tyrimų apie jo egzistavimą yra nedaug. Remiantis moterų įvardintais išgyvenimais, išskiriami psichologiniai, socialiniai ir fiziologiniai poabortinio sindromo simptomai.
Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas. Tačiau rūpintis savimi ir savo kūnu tikrai reikia ypatingai. Labai svarbu žinoti kokie yra nėštumo požymiai ir suprasti kas vyksta su Jūsų organizmu - kokie pokyčiai būdingi, kam ir kada reikia pasiruošti.
Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Sužinojusi apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį.
Nėštumo metu svarbu stebėti savo svorio prieaugį, nes šiame etape lengva pernelyg greitai priaugti papildomų kilogramų. Jei iki gimdymo priaugama apie 13-15 kilogramų, tai idealus svoris.
Antrasis nėštumo trimestras dažniausiai yra geras metas daugeliui besilaukiančių moterų, tačiau galite jausti energijos stoką, greitai atsirandantį nuovargį, nes nėštumui sunaudojamos didelės organizmo geležies sąnaudos, todėl būtini kraujo tyrimai atskleisti ar nereikia vartoti geležies papildų.
27-40 savaitės tai trečiasis nėštumo trimestras, kurio pabaigoje laukia susitikimas su pasauliu. Dauguma nėščiųjų jaučiasi labai gerai, o nėštumas atrodo lengvas ir smagus. Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę, suteikiant saugumo jausmą.
Vaisiaus judesiai - pirmakartėms po 20 nėštumo savaitės. Jeigu iki pastojimo moteris nevartojo folinės rūgšties, tai bent jau pastojusiai moteriai turi būti skiriama profilaktika foline rūgštimi pirmąjį nėštumo trimestrą (iki 12-os nėštumo savaitės).
Nėštumo metu dėl augančio vaisiaus įvyksta daug pokyčių moters organizme. Ne visi pokyčiai yra malonūs, bet guodžia tai, kad jie neamžini. Apie 70 proc. nėščiųjų patiria šiuos požymius.
Nėštumo metu dėl hormonų veiklos venos atsipalaiduoja, tampa elastingesnės. Be to, kraujui tekėti sunku dėl didėjančios gimdos spaudimo, todėl jis užsilaiko kojų venose.
Nėštumo metu atsiradus papildomam svoriui ir pasikeitus svorio centrui, jūsų raumenys turi intensyviau dirbti, o sąnariai patiria didesnį spaudimą. O tai sukelia nugaros skausmus.
Strijų atsiranda dėl elastingo atraminio audinio, esančio tiesiai po oda, pokyčių. Geriausias būdas apsisaugoti nuo strijų - per kiekvieną nėštumo trimestrą nepriaugti daugiau svorio nei rekomenduojama. Tačiau bet kokiu atveju reikia ir kontroliuoti mitybą, ir judėti, ir drėkinti odą.
Jei šiek tiek nevalingai šlapinatės, tai dažniausiai sukelia padidėjęs šlapimo pūslės spaudimas vaikeliui augant. Tačiau tam įtakos turi ir hormonai ar didesnis skysčių poreikis.
Didėjant krūtims gali atsirasti niežėjimas ir savaime imti tekėti pienas. Tai vyksta dėl prolaktino - hormono, kuris „parengia“ mamos kūną žindymui.
Nuotaikų kaita yra besikeičiančių hormonų įtaka. Stipriau pasireiškianti toms, kurios turėjo išreikštą PMS.
Nėštumo metu dėl hormonų poveikio pasikeičia makšties terpė.
Nėštumo metu oda jautriau reaguoja į šaltį, karštį, kosmetiką ir įvairių medžiagų kontaktą. Gali paūmėti lėtinės ligos.
Krūtys brinksta ir tampa jautrios, nes hormonai keičia krūtų audinį ir ruošia kūdikio maitinimui.
Dažnai nuovargis pasireiškia kaip vienas pirmųjų nėštumo požymių.
Nėščiųjų organizmas ruošiasi gimdymui ir laktacijai, o tai yra didelis fizinis krūvis ir energijos sąnaudos.
Nėštumo pabaigoje gimda gali spazmuoti, nes ji ima ruoštis gimdymui. Tai būna paruošiamieji sąrėmiai.
Emocinė gerovė nėštumo metu
