Dauguma vaikų, patenkančių į globos namus, turi bent vieną iš tėvų. Dažniausiai jų patirtys yra skaudžios: jie ne tik buvo neprižiūrimi, bet ir patyrė fizinį, emocinį ar seksualinį smurtą. Tokie vaikai negali tinkamai susiformuoti sveiko prieraišumo jausmo, todėl jiems sunku pasitikėti suaugusiaisiais.
Dažniausia problema, dėl kurios vaikai patenka į globos namus, yra tėvų alkoholizmas. Taip pat pasitaiko ir kitų priklausomybių, nusikalstamos veikos, valkatavimo atvejų, kai tėvai negali pasirūpinti savo vaikais. Tai sudaro uždarą ratą, kurį vaikui sunku įveikti be pagalbos.
Vaikai globos namuose patiria dviprasmiškus jausmus: palengvėjimą ir viltį, kad jais bus pasirūpinta, tačiau kartu ir baimę, nežinomybę, pyktį dėl atskyrimo nuo šeimos bei gedėjimą. Nepaisant tėvų problemų, vaikai dažnai juos idealizuoja.
Kai kurie vaikai noriai dalijasi savo skaudžiais išgyvenimais, tai jiems padeda kaip emocinė išveika. Kiti gi yra užsisklendę savyje, nepasitiki suaugusiaisiais ir jiems reikia daug laiko, kad atsivertų.
Vaikai dažniausiai pasakoja apie kasdienius išgyvenimus, mokyklą, draugus. Kai kurie kalba apie savo biologinę šeimą, stengdamiesi įveikti skausmingus išgyvenimus. Ateitis jiems atrodo neaiški ir kelia nerimą, ypač jaunuoliams, ruošiamiems savarankiškam gyvenimui.
Globos namai stengiasi ruošti jaunuolius savarankiškam gyvenimui, kurdami Jaunimo namus, kuriuose jie gyvena su socialinio darbuotojo priežiūra, mokosi planuoti biudžetą, gaminti maistą ir kitų buities įgūdžių.
Vaikų reakcija į globos namuose besilankančius žmones priklauso nuo jų amžiaus, patirties ir temperamento. Kai kurie vaikai, turintys prieraišumo sutrikimų, gali būti atviri bet kuriam suaugusiam, kiti žiūri atsargiai. Daug vaikų puoselėja viltį sugrįžti į biologinę šeimą, išgyvendami lojalumo konfliktą.
Nors institucinė globa yra kritikuojama, tačiau reformų dėka siekiama pereiti prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų. Vaikų globos namuose yra darbuotojų kaita, o vaikams labiausiai trūksta tėvų meilės ir šeimos.
Vaikai, patyrę traumų, dažnai turi elgesio ir emocinių problemų: agresiją, nerimą, depresiją. Mokymosi sunkumai taip pat yra dažni, nes vaikai patiria stresą ir nestabilumą.
Socialinės ir psichologinės problemos
Vaikų socialinė integracija globos namuose dažnai būna sudėtinga dėl socialinės izoliacijos, stigmos ir sunkumų kuriant prisirišimą. Nuolatiniai personalo pokyčiai trukdo sukurti tvirtus ryšius, o tai lemia emocinius sunkumus ir nesaugumo jausmą.
Daugelis vaikų, patenkančių į globos namus, yra patyrę trauminių įvykių, tokių kaip smurtas, nepriežiūra ar tėvų netektis. Šie išgyvenimai gali sukelti potrauminio streso sindromą (PTSS), depresiją, nerimą ir kitas psichologines problemas.
Netekę tėvų globos, vaikai gali jausti liūdesį, pyktį, baimę ir vienišumą. Jiems gali būti sunku reguliuoti savo emocijas ir tinkamai išreikšti jausmus. Kai kurie vaikai, išgyvenantys emocinius sunkumus, gali elgtis destruktyviai, agresyviai ar impulsyviai.
Tyrimai rodo, kad tėvų globos netekę vaikai, išgyvenę pokyčius ir nestabilumą, pasižymi prastesniais mokymosi rezultatais ir patiria įvairių mokymosi sunkumų.
Palydimoji globa ir savarankiško gyvenimo iššūkiai
Lietuvoje vykdomos vaikų globos sistemos reformos siekia atsisakyti institucinės globos ir plėtoti globėjų sistemą. Tačiau jaunuoliams, paliekantiems globos namus, trūksta paruošimo savarankiškam gyvenimui.
Jungtinėse Amerikos Valstijose pripažįstama, kad jaunuoliai, išėję iš globos namų, yra itin pažeidžiama grupė. Jiems būdingas žemesnis išsilavinimas, prastesnės darbo perspektyvos, skurdas, įsitraukimas į kriminalinę veiklą, benamystė.
Palydimoji globa yra viena iš priemonių, teikiančių kompleksinę pagalbą jaunuoliams, kurie išeina iš globos namų ir pradeda savarankišką gyvenimą. Ji padeda išmokti būtinų įgūdžių, tvarkytis su kasdieninėmis užduotimis.
Kaune veikia dvi organizacijos, teikiančios palydimosios globos paslaugas: VŠĮ „Acto Catholica Patria" ir „Mauros namai". Tyrimai rodo, kad dauguma jaunuolių, palikę globos sistemą, jaučiasi nepasiruošę savarankiškam gyvenimui, jiems sunku planuoti finansus, tvarkyti dokumentus.
Priežastys, kodėl jaunuoliai jaučiasi nepasiruošę, yra netinkamas paruošimas globos namuose. Iki paauglystės jaunuoliai praktiškai nėra ruošiami savarankiškam gyvenimui. Darbuotojai užsiima fragmentiškai, daugiau dėmesio skiriama praktinėms užduotims.
Mažas finansavimas ir jaunuolių gaunama pašalpa yra kliūtis jiems gyventi savarankiškai. Taip pat svarbi būsto problema - eilės socialiniam būstui gauti yra labai ilgos.
Trūksta iniciatyvos ir paramos iš valstybės formuojant palydimąją globą. Jaunuoliai, palikę globos sistemą, nėra tinkamai paruošti savarankiškam gyvenimui.
Vaiko globa Lietuvoje: istorija ir dabartis
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje kasmet maždaug 3 tūkstančiais daugėja vaikų, netekusių tėvų globos. Pirmoji vaiko globos sąvoka Lietuvoje buvo apibrėžta 1998 m. Vaiko globos įstatyme.
Vaiko globa apima priežiūrą, auklėjimą bei asmeninių ir turtinių teisių atstovavimą. Fizinis asmuo (šeima) ir juridinis asmuo (šeimyna ir institucija) turi lygias teises tapti vaiko globėju.
Istoriškai globa iš šeimos ir giminės funkcijos tapo bendra tautos, valstybės funkcija. Atsirado poreikis sukurti pagalbos sistemą silpniausiems visuomenės nariams ir ją įteisinti.
Globos sampratą apsprendžia ir ekonominis aspektas - dėl skurdo, bedarbystės šeimos neįstengia rūpintis savo atžalomis. Valstybė skiria pašalpą vaikui išlaikyti.
Pedagoginis globos aspektas yra itin svarbus - formuojamas visapusiškai tobulas, intelektualiai, doroviškai išlavintas pilietis. Vaiko globa yra saugios aplinkos sukūrimas jam ugdytis.
Dauguma vaikų į globos įstaigas patenka dėl objektyvių (tėvų netekimas, ligos) ir subjektyvių (tėvystės teisės atėmimas) priežasčių. Didelė dalis vaikų yra patyrę skriaudų iš tėvų.
Nepriklausomybės atkūrimas Lietuvoje pakeitė ir globos namų ugdymo turinį, orientuojantis į šeimyniškos atmosferos kūrimą. Sparčiai plinta šeimynos ir šeimyniniai vaikų namai.
Siekdama auginti pilnaverčius žmones, valstybė ieško geriausių būdų, kaip užtikrinti vaikams saugią aplinką ir tinkamą ugdymą.
