Nuėmus derlių, daržo darbai tikrai nesibaigia ir lieka labai atsakinga dalis - būtina sutvarkyti dirvožemį ir jį paruošti naujam sezonui. Ruduo kaime kvėpuoja ramybe, bet po mūsų kojomis vyksta tylus darbas, kuris lems kitų metų derlių. Nors vasaros pabaigoje daugelis augalų baigia vegetaciją, rudenį atlikti darbai tampa pagrindu pavasario sėkmei. Šaltuoju laikotarpiu dirvožemyje vyksta natūralūs procesai - mineralizuojasi organinės medžiagos, keičiasi struktūra, o tinkamai pasirūpinus, peršąla ir kenksmingų vabzdžių lervos.
Pagrindiniai rudens darbai darže
Vienas pagrindinių darbų - sutvarkyti dirvožemį: sunaikinti stambesnes piktžoles, surinkti sausus lapus ir derliaus likučius, atnaujinti dirvą. Pirmiausia, nuėmus derlių, reikėtų pašalinti visas liekanas. Atidėliojant šį darbą, augalų liekanos ims pūti ir pradės bręsti patogenai, kurie užkrės dirvą. Ilgam šio darbo neatidėliokite, ant pūvančių augalų liekanų pradės bręsti patogeniniai grybai, jie užkrės dirvą ir ruošis sėkmingam peržiemojimui.
Surinkę augalų likučius kaip įmanoma greičiau išpurenkite lysves 3-4 centimetrų gylyje. Taip sunaikinsite dirvožemio plutelę. Tai reikia padaryti iki nuolatinio atšalimo. Išpurenus dirvą piktžolės geriau dygsta, o kuo labiau jos suaugs, tuo geriau. Po rudeninio dirvos sukasimo ūgtelėjusios piktžolės žus, o tai sumažins ravėjimo darbus atėjus kitam sezonui.
Vėliau dirvą rekomenduojama perkasti. Taip sunaikinama nemažai piktžolių ir jų sėklų. Rudeninio kasimo metu nereikia smulkinti grumstų. Per žiemą vanduo ir sniegas sutrupina grumstus, pagerėja dirvos hidroskopiškumas. Perkasant dirvožemį sumažėja vienmečių piktžolių kiekis. Smulkūs jų ūgliai perkasus greitai žūsta, o tai palengvins ravėjimą kitame sezone. Taip pažeidžiami kenkėjų lizdai, nes iki jų prasiskverbia šaltas oras. Be to, tai padeda racionaliau panaudoti sniego drėgmę. Po perkasimo lysvės paviršius lieka nelygus, o ant tokio susikaupia daugiau sniego. Kai sniegas aptirpsta, vanduo nesuteka į šonus, o susigeria į po perkasimo atsiradusias oro ertmes ir patenka giliai į dirvožemį. Taip pavasarį daržovės galės naudoti biologiškai aktyvios sniego drėgmės atsargas.
Perkasti žemę - pagrindinis dirvožemio apdirbimo darbas rudenį. Peržiemojusios piktžolės ir jų sėklos bus sunaikintos, o šaltyje sušals kenkėjų lervos. Perkasimas gerina molingo dirvožemio struktūrą. Joje susiformuoja poros, oro ertmės, kur patenka deguonis. Jis labai svarbus šaknų kvėpavimui ir leidžia augalams pasisavinti maistines medžiagas. Jeigu deguonies trūksta, maistinės medžiagos įgauna augalams neprieinamą formą ir augalų produktyvumas sumažėja. Rudeninis perkasimas naudingas ne visų rūšių dirvožemiui. Smėlingame dirvožemyje jokios naudos tai neduoda, o štai sunkiame molingame dirvožemyje yra ypač naudinga. Kruopščiai sukiužinti grumstų ir išlyginti lysvių nereikia, nes nelygiame paviršiuje geriau laikysis sniegas ir vanduo. Perkasant dirvožemį nedideliuose sklypuose, patariama išrinkti pačių atspariausių piktžolių šaknis. Vienas atspariausių yra dirvinis sukčius. Jo šaknys auga labai giliai, todėl net herbicidai - ne visada veiksminga priemonė. Jei šios piktžolės nesunaikinsite, kitąmet jos suvešės keliskart gausiau. Perkasimą reikia baigti iki ilgalaikių lietų pradžios. Kai žemė permirksta iki dešimties centimetrų ir giliai, perkasti jau negalima, nes taip dirvožemis susitrypia, o tai pažeidžia jo struktūrą. Paprastai patyrę sodininkai stengiasi spėti užbaigti dirvos perkasimo darbus iki spalio pradžios. Lysves sukasti reikėtų iki maždaug 15-20 centimetrų gylio, pagal galimybes apverčiant grumstus, kad sudygusios piktžolės atsidurtų apačioje.
Nuėmus derlių, sutvarkytą dirvožemį galima pagerinti. Pavyzdžiui, pasėti baltųjų garstyčių, rugių, vikių. Vėliau, paaugusius iki 20-30 cm, apkasti 15 cm gylyje. Garstyčias geriausia apkasti prieš pat žydėjimą. Jos turi ilgas šaknis, supurena dirvą, pagerina vandens laidumą. Be to, garstyčios turi ir baktericidinių savybių, iš dalies apsaugo nuo grybinių ligų, atbaido kai kuriuos kenkėjus. Vėliau, paaugusius iki 20-30 cm, apkasti 15 cm gylyje. Garstyčias geriausia apkasti prieš pat žydėjimą. Jos turi ilgas šaknis, supurena dirvą, pagerina vandens laidumą. Be to, garstyčios turi ir baktericidinių savybių, iš dalies apsaugo nuo grybinių ligų, atbaido kai kuriuos kenkėjus. Sideratiniai augalai, kurie dar vadinami žaliosiomis trąšomis, yra augalai, specialiai sėjami po derliaus nuėmimo siekiant pagerinti dirvožemio kokybę ir derlingumą. Tai lyg gyvasis trąšų fabrikas - be chemikalų, tik natūralūs gamtos procesai. Populiariausi rudenį sėjami augalai yra baltosios garstyčios, žieminiai rugiai, vikiai ir lubinai. Sėjant sideratus labai svarbu pasirinkti tinkamą augalą: jei ruošiate dirvą ridikėliams ar kopūstams, geriau sėti lubinius ar vikius, o jei planuojate auginti burokėlius ar morkas - idealus pasirinkimas bus garstyčios. Tai susiję su augalų šeimomis - tos pačios šeimos augalai dažnai kenčia nuo tų pačių ligų ir kenkėjų, todėl sėjomainos principai taikomi ir sideratams. Sideratus reikėtų sėti rugsėjo pradžioje, o prieš stiprias šalnas nupjauti ir užkasti į dirvą.
Dirvos derlingumą ir humuso kiekį galima padidinti, įterpiant kompostuoto arklių mėšlo arba komposto. Į dirvą nedideliais kiekiais galima įterpti (apkasti) smulkintų daržovių ar medžių lapų. Jie turi būti sveiki, nepažeisti kenkėjų ir ligų. Įterptos organinės medžiagos pritraukia sliekų ir naudingų mikroorganizmų. Perpuvusį mėšlą ir subrendusį kompostą į dirvožemį galima įterpti ir pavasarį, ir rudenį. Kiekvienas metas turi savų privalumų ir trūkumų. Kai įterpiame rudenį, dalį maistinių medžiagų išplauna polaidžio vanduo, tačiau organinės medžiagos pasiekia optimalų drėgnumą ir paskui lengvai susimaišo su dirvožemiu. Paprastai po avietėmis, serbentais, braškėmis, obelimis ir kitomis daugiametėmis kultūromis perpuvęs mėšlas ir kompostas įterpiami perkasant žemę nuėmus derlių. Daugiametės gėlės taip pat rudenį tręšiamos organinėmis trąšomis. Daržo lysves patogiau rudenį tik grubiai perkasti, nedaužant grumstų, o perpuvusį mėšlą ar kompostą įterpti pavasarį sodinant daržoves.
Šviežias mėšlas. Jeigu neturite kur laikyti ir kompostuoti mėšlo, galima jo nupirkti rudenį ir dalį iškart įterpti į lysves, o kitą dalį palikti subręsti. Mėšlą rudenį galima įterpti ten, kur augo agurkai ir kitos moliūgų šeimos daržovės (moliūgai, cukinijos, melionai), taip pat krapai, salierai, vėlyvieji kopūstai. Jeigu mėšle daug šiaudų ir pjuvenų, pirmaisiais metais jį įterpus daržovėms reikės azoto trąšų, nes grubios organinės medžiagos šusdamos naikina azotą. Mėšle paprastai būna daug piktžolių sėklų. Todėl jį patogiausia įterpti ne pavasarį, o rudenį - didžioji dalis piktžolių suspės suželti ir galėsite jas sunaikinti perkasdami dar prieš sodindami pagrindines kultūras.
Durpės. Jose nedaug maistinių medžiagų, tačiau durpės gerina dirvožemio kokybę. Žemumų durpės palengvina sunkų molingą dirvožemį, o jeigu dirva smėlinga, durpės padeda geriau sugerti drėgmę. Sausos durpės sunkiai drėksta ir labai lėtai sugeria vandenį, todėl kartais sunku jas vienodai paskirstyti dirvožemyje. Jeigu jūsų dirvožemis sunkus, pravers štai toks patarimas: 4-5 litrus (pusę kibiro) durpių įterpkite į vieną kvadratinį metrą dirvožemio, paskui pavasarį pakartokite (vietoj durpių galite naudoti perpuvusį mėšlą) ir dar kartą perkaskite.
Dirvožemio kalkinimas rudenį: kalkės, kreida, pelenai, dolomito miltai ir kitos kalkinimo priemonės. Gesintos kalkės į dirvožemį įterpiamos tik rudenį, nes dėl jų lėčiau įsisavinamas fosforas. Siekiant nepakenkti augalams, reikia, kad po kalkinimo iki aktyvios vegetacijos pradžios praeitų keli mėnesiai. Šiais laikais dirvožemio rūgštingumui sumažinti dažniau naudojamos ne kalkės, o dolomito miltai, kreida, pelenai. Visus šiuos priedus įterpti į dirvą galima bet kuriuo metų laiku. Dažnai tai daroma pavasarį, nes kruopščiai purenant dirvą kalkinimo medžiagą paskirstyti dirvožemyje yra kur kas paprasčiau. Pelenus patariama įterpti tik pavasarį - joje yra vandenyje tirpstančių maistinių medžiagų, kurias polaidžio vanduo išplauna.
Sapropelis - nepratekančių vandens telkinių dumblingos nuosėdos - sėkmingai naudojamas dirvožemio derlingumui atstatyti. Į sapropelio sudėtį įeina humininiai junginiai ir fulvorūgštys, azotas, fosforas, kalis, geležis, kalcis, magnis, boras, bromas, molibdenas, marganas. Sapropelyje esantys vitaminai ir aminorūgštys užtikrina pilnavertę augalų mitybą ir teigiamai veikia derliaus skonines ir maistines savybes. Molingiems dirvožemiams sapropelio norma siekia 2-3 litrus vienam kvadratiniam metrui, paskui dirvožemis perkasamas iki 10 centimetrų gylio. Priesmėlio ir smėlio dirvožemiai pasižymi dideliu pralaidumu vandeniui, todėl iš jų maistinės medžiagos lengvai išplaunamos. Sapropelis yra drėgmei imli medžiaga, kuri išplaunama itin lėtai.
Mineralinės trąšos. Siekiant kuo racionaliau panaudoti mineralines trąšas darže, verčiau jas įterpti pavasarį, prieš pat sėjant ar sodinant daržoves. Daugiamečiai augalai mineralinėmis trąšomis tręšiami rudenį. Rudeninių trąšų sudėtyje turi būti ne tik fosforas ir kalis, bet būtinai ir azotas (tik kitokiomis proporcijomis, lyginant su vasarinėmis trąšomis). Nukritus lapams daugiamečių augalų medžiagų apykaita sulėtėja, tačiau visiškai nesustoja. Dauguma augalų ir toliau naudoja azotą ir kaupia jį intensyviam augimui pavasarį. Rudenį dirvą galima tręšti azoto, fosforo ir kalio trąšomis, tačiau patogiau naudoti subalansuotus rudeninius mineralų kompleksus.
Tinkamai atliktas mulčiavimas padeda išsaugoti dirvožemio struktūrą, drėgmę ir apsaugo augalus bei dirvą nuo žiemos šalčio. Mulčias veikia kaip natūrali antklodė - sumažina temperatūros svyravimus, kurie ypač pavojingi jautresniems augalams ir daugiametėms kultūroms. Mulčiui naudojamos įvairios organinės medžiagos - šiaudai, sausos nukritę lapai, kompostas ar nupjauta žolė. Tokios medžiagos ne tik apsaugo, bet ir pamažu suira, praturtindamos dirvą humusu bei mikroelementais. Rekomenduojamas mulčio sluoksnio storis rudenį siekia apie penkis iki dešimties centimetrų.
Augalų paruošimas žiemai
Artėjant šalčiams, lieka dar vienas svarbus darbas - augalų mulčiavimas, užtikrinsiantis ne tik augalų maitinimą, bet ir apsaugosiantis dirvą nuo temperatūros svyravimų, sukursiantis augalams palankų drėgmės režimą bei apsaugosiantis augalus nuo šalnų. Rudenį mulčiuojama atvėsus žemei, kai naktimis nusistovi neigiama temperatūra, tačiau mulčias netinka sausai, įmirkusiai ar šaltai dirvai, nes jis sulaiko temperatūrą ir drėgmę. Būtina apšiltinti ne tik šalčio bijančių augalų šaknis, bet ir stiebus.
Nukritę lapai „Kita problema - nukritę medžių ir vaismedžių lapai, kurių gali būti labai daug. Mano patarimas paprastas, jeigu tik jums leidžia sąžinė ir estetinis suvokimas, į lapus žiūrėkite atlaidžiau. Nebūtina jų grėbti kas kelias dienas, užtenka tai padaryti kelis kartus iki ateinant šalčiams ir sniegui. Svarbiausia, kad neliktų lapų ant vejos, nes lapai pradės irti, o veja - išpliks, todėl pavasarį teks daugiau dėmesio skirti vejai atgaivinti. Tačiau jeigu lapai nukrenta gėlyne ar darže, būkite atlaidūs - ilgainiui jie suirs ir netgi pamaitins dirvą“, - pataria tinklaraštininkė. Jeigu jūsų gyvatvorė yra lapuočių, lapus nuo vejos galite sugrėbti ar supūsti su specialiu prietaisu po ja. Taip greitai sutvarkysite kiemą, o po gyvatvore esantys lapai pamaitins dirvą. Taip pat lapus galite drąsiai dėti į komposto krūvą. Kad kompostas būtų kuo kokybiškesnis, sudėtis geresnė, mes galime jį pasluoksniuoti su kitomis organinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, piktžolėmis, įvairių augalų antžeminėmis dalimis, gėlyno augalais, daržovių lupenomis, kiaušinių lukštais, vaisių žievelėmis ir pan.
Jeigu auginote daug vienmečių gėlių, daugelis jų rudenį atrodo nelabai gražiai, tačiau darbai paprasti - išrauname ir krauname į komposto krūvą. Vis dėlto, kai kurie vienmečiai augalai iki pat rudens pabaigos išlaiko savo grožį, pavyzdžiui, žilė, todėl belieka mėgautis. Daugiamečių augalų ir želdynų augintojai gali atsipūsti, ypač tie, kurie iš anksto pagalvojo apie rudens ir žiemos sezonus ir tinkamai pasirinko augalus. Dabar labai madingi natūralistinio stiliaus želdynai, kuriuose dominuoja daugiametės gėlės ir daugiamečiai varpiniai augalai, išlaikantys struktūrą ir žiemos. Jie po pirmųjų šalnų nesuglemba ir toliau stovi demonstruodami savo dailias šluoteles.
Šaltuoju metų laiku genimi agrastai, serbentai, avietės, vynmedžiai ir vijokliniai augalai.
Paskutinis, tačiau svarbumu kitiems darbams tikrai nenusileidžiantis - medžių balinimas kalkėmis.
Šiltnamio paruošimas žiemai
Šiltnamyje galioja kitos taisyklės nei gamtoje, nes ten augalams sukuriamos dirbtinės sąlygos, todėl dėmesio jam reikia tikrai daugiau. Dažniausiai šiltnamyje auginame tas pačias daržoves, netaikome sėjomainos, tad pagrindinis mūsų darbas, kad džiaugtumės derliumi - turime atnaujinti dirvą. Patariama pašalinti visų augalų likučius, o dirvą permaišyti su kompostu. Jeigu dirvožemiu nesirūpinote keletą ir daugiau metų, o šiltnamyje augantys augalai nedavė norimo derliaus, sirgo įvairiomis ligomis, reikėtų pakeisti visą dirvožemį. Nuo paskutinio pomidoro derliaus nuėmimo ir agurkų surinkimo, daržo ir šiltnamio lysvių paruošimas pavasario darbams yra labai svarbus.
Ruduo - tinkamiausias metas pasirūpinti šiltnamio švarinimu. Tam vėlgi rekomenduojama naudoti ne chemiją, bet natūralius ir ekologiškus preparatus. Sanitarinei šiltnamio dezinfekcijai puikiai padės kalio permanganato tirpalas. Šiltnamio dezinfekavimas. Tai kompleksiškas procesas, kai įvertinama šiltnamio konstrukcija, būklė bei parenkami tinkami dezinfekcijos ir dezinsekcijos būdai. Visų pirma, iš šiltnamio būtina pašalinti visas liekanas ir tik tuomet imtis dezinfekavimo cheminiais preparatais. Šį darbą patariama pasilikti šiltesnę dieną, mat, esant žemesnei nei 12 laipsnių temperatūrai, kai kurie cheminiai preparatai tampa neefektyvūs. Populiariausias dezinfekcijai ir dezinfekavimui naudojamas mišinys - preparatai MAVRIK ir PREVIKUR ENERGY. Norint išnaikinti kenkėjus, šiltnamio gruntą patariama apdoroti preparatu MAVRIK, taip pat veiksmingi yra biocidai, kalio muilas, siera ar medžio pelenai.
Ruduo - puiki proga paruošti šiltnamį naujam sezonui. Jeigu planuojate įsirengti naują šiltnamį, pakeltas ar tiesiog paprastas lysves, ruduo yra pats tinkamiausias metas tai padaryti. Pavasarį reikės laukti, kol dings įšalas, o dabar galima atlikti pačius svariausius darbus, pavyzdžiui, susluoksniuoti dirvožemį: pirmiausia dėti šakeles, įvairius sudžiūvusius lapus, kartoną ir pan., o paskui - dirvožemį. Apatinis sluoksnis ilgainiui ims irti, žemė sukris, užsipildys oro tarpai ir pavasarį pasitiksime su jau paruošta derliui dirva, kurioje galėsime sėti norimas daržoves.
Prieš žiemą patariama gerai sudrėkinti šiltnamyje esantį dirvožemį ir jį sulaistyti, nes jame vyksta patys įvairiausi procesai. Jeigu laistėte kapiliarine laistymo sistema, buvo drėkinamas tik žemės paviršius, o dalis jos liko išdžiuvusi. Kad kitais metais sulauktume geresnio derliaus, reikėtų pasirūpinti dirvožemio drėgme ir dosniai jį sulaistyti. Beje, jeigu šiltnamyje buvo augalų, kurie sirgo, jų nereikėtų dėti į komposto krūvą. Tokius geriau išvežti į kokią nors kitą vietą, sunaikinti ar sudeginti, kad užkratas neplistų.
Veja ir sodo technikos paruošimas
Rudens darbai darže nėra našta, o išmintinga praktika, kuri atsipirks gausiu derliumi. Kruopščiai pasirūpinus dirvožemiu, augalai bus sveikesni, derlius didesnis, o pavasariniai darbai kur kas lengvesni.
Verta žinoti, kad rudenį veja reikalauja ypatingo dėmesio. Paskutinį kartą žolę pjauti reikia iki šalnų, paliekant ją 4-5 cm aukščio. Tokia žolė žiemą neperdžiūsta, bet ir nesupūva. Šiam darbui atlikti puikiai pasitarnaus vejapjovės, kurios užtikrina tolygų pjovimą. Turintiems didesnius plotus, praktiškas pasirinkimas - žoliapjovės traktoriukai, nes jie leidžia greičiau ir patogiau nupjauti veją. Vis labiau populiarėja ir vejos robotai, kurie palengvina vejos priežiūrą. Ši sodo technika gali savarankiškai dirbti net ir rudenį, kol žolė dar auga. Rudeninė vejos priežiūra taip pat apima aeraciją bei tręšimą.
Vienas iš daugiausiai laiko atimančių darbų rudenį - nukritusių lapų surinkimas. Jei lapai paliekami ant vejos, jie gali sudaryti sluoksnį, trukdantį žolei kvėpuoti, ir sukelti puvimą. Paprastai lapai yra grėbiami, tačiau modernūs sodo įrankiai leidžia šį procesą gerokai paspartinti. Lapų pūstuvas padeda greitai surinkti lapus į krūvas, o lapų rinktuvas palengvina jų pašalinimą. Šie įrankiai ypač naudingi dideliuose soduose, kuriuose gausu lapų.
Kai visi sodo darbai atlikti, pats metas pasirūpinti ir sodo technika bei įrankiais. Vejapjovės, trimeriai, lapų pūstuvai bei kita sodo technika turi būti kruopščiai išvalyta ir laikoma sausoje vietoje. Iš įrenginių su varikliais patartina išleisti degalus, kad jie nesugestų per žiemą.
Sodo paruošimas žiemai: balinimas, tręšimas, apsauga nuo graužikų
Laistymas ir sodinimas
Jeigu ruduo yra labai sausas, augalus reikėtų dosniai sulaistyti, kad jie pasiruoštų žiemai. Žiemos pabaigoje, kai saulė pradeda šildyti, tačiau įšalas yra dar neišėjęs, augalai per šakeles ir lapus išgarina drėgmę. Bėda ta, kad jie negali jos kompensuoti per šaknis, nes dirva yra įšalusi, todėl augalai išdžiūsta ir paruduoja. Mūsų darbas yra pasirūpinti, kad augalai gautų pakankamai drėgmės ir iškęstų žiemą, neišdžiūtų ir neparuduotų - tai galioja ir krūmams, ir medeliams, pavyzdžiui, jaunoms obelaitėms.
Nuo rugsėjo pabaigos iki spalio vidurio yra puikus laikas sodinti žieminius česnakus ir sėti žieminius svogūnus. Česnakus geriausia sodinti tarp rugsėjo dvidešimtosios ir spalio dvidešimt penktosios - tada jie spėja gerai įsišaknyti, o tam reikia apie keturiasdešimt penkiasdešimt dienų iki dirvos užšalimo.
Vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimas iki spalio vidurio taip pat duoda puikių rezultatų. Obelys, kriaušės ir daugelis kitų medžių geriau prisitaiko, kai sodinami rudenį - šaknys spėja įaugti iki šalčių, o pavasarį medis jau pradeda augti iš karto. Ruduo - puiki pradžia. Ruduo daugeliui asocijuojasi su sodo, daržo ir gėlyno sezono pabaiga, tačiau nebūtinai - šiuo metu mes galime pasodinti daugelį augalų. Geriausia rinktis su uždara šaknų sistema, kurie buvo auginti vazonuose. Dažnai lietingas ruduo užtikrina, kad naujai pasodinti augalai gaus pakankamai drėgmės ir pasitiks pavasarį gyvybingi. Augalai tik iškasti iš dirvos ir persodinti gali prigyti sunkiau, tačiau yra ir išimčių, pavyzdžiui, rožės. Rudenį pasodintos rožės artimiausią sezoną džiugins žiedais, kai tuo tarpu pasodintos pavasarį adaptuosis ilgiau.
Jei nenumatoma lietaus bent 6 val. po naudojimo, galima naudoti chemines priemones, tokias kaip „Taifun B“. Naudojant herbicidus, būtina griežtai laikytis instrukcijų, vengiant kontakto su kultūriniais augalais.
Svarbu žinoti:
- Dirvožemio tipas: Beveik visoms daržovėms tinka silpno rūgštingumo (pH) 6,5 dirvožemis. Daržo dirva turi būti ne per sunki, humusinga, laidi orui, vandeniui. Sunkioje, kietoje dirvoje trūksta humuso, šaknys negauna oro, augalai blogai vystosi, nepasisavina reikiamo kiekio maisto medžiagų. Lengvoje, smėlėtoje dirvoje taip pat gero derliaus neverta tikėtis, nes dirva greit perdžiūva, augalams trūksta vandens, greitai išsiplauna maistinės medžiagos. Sunkų dirvožemį galima pagerinti, įmaišant rupaus smėlio ar žvyro ir organinių medžiagų, o smėlėtą - įmaišant organinių medžiagų ir molio.
- Tręšimas: Rudeninis dirvos tręšimas yra investicija į jūsų sodo ar daržo ateitį. Pasirinkę tinkamas trąšas - kompostą, sideratus ar mineralines trąšas - ir laikydamiesi saikingo jų naudojimo, galite atkurti nualintą dirvožemį ir užtikrinti gausų derlių ateityje.
- Laikas: Rudeninį dirvos paruošimą geriausia pradėti iš karto po derliaus nuėmimo.
Naudingi patarimai:
- Jei neturite kur laikyti ir kompostuoti didelių kiekių mėšlo, galima jį nupirkti rudenį ir dalį iškart įterpti į lysves, o likusią dalį sudėti į krūvą, kad subręstų.
- Jeigu jūsų dirvožemis sunkus, pravers štai toks patarimas: 4-5 litrus (pusę kibiro) durpių įterpkite į vieną kvadratinį metrą dirvožemio, paskui pavasarį pakartokite (vietoj durpių galite naudoti perpuvusį mėšlą) ir dar kartą perkaskite.
- Norint pasiekti geriausių rezultatų, būtina laikytis kelių pagrindinių principų. Pirmiausia, prieš tręšimą pašalinkite piktžoles, augalų liekanas ir purenkite dirvą, kad trąšos lengviau įsigertų.
- Rudenį svarbu tręšti anksti - geriausia rugsėjo arba spalio pradžioje, kad trąšos spėtų pradėti veikti prieš stiprias šalnas.
Rudens darbai sode yra vieni svarbiausių per visus metus. Tinkamai pasiruošus šiam sezonui, pavasarį bus daug paprasčiau prižiūrėti augalus, o sodas greičiau atgis po žiemos šalčių. Kruopščiai sutvarkytas sodas ne tik atrodo gražiau, bet ir sukuria sveikesnę aplinką. Veja pavasarį greičiau atžels, vaismedžiai bus atsparesni ligoms, o daržovės duos gausesnį derlių.
tags: #darzo #paruosimas #is #rudens
