Vaikai, sergantys žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) ir jo sukeltu įgytu imunodeficito sindromu (AIDS), yra tema, apie kurią kalbama itin retai. Nors vaikai ŽIV serga 10 kartų rečiau nei suaugusieji, tai kelia nemažus iššūkius tiek gydytojams, tiek šeimoms. Stigma ir visuomenės nesupratimas tokį žmogų lydi nuo mažų dienų, o aplinkos požiūriui nesikeičiant, tęsiasi ir suaugus.
Nors ŽIV atrastas prieš daugiau nei 38 metus, o vaistai tokie efektyvūs, kad sergantys gali gyventi visavertį gyvenimą, dažnai didžiausias iššūkis tampa socialinės problemos. Kaip šias stigmas išgyvena šeimos, kaip vaikai užsikrečia ŽIV ir kokie mitai yra dažniausi? Pokalbis su vaikų infekcinių ligų gydytoja Inga Ivaškevičiene atskleidžia šios problemos mastą.
Kas yra ŽIV ir AIDS?
AIDS (angl. acquired immune deficiency syndrome, „įgytasis imuninio nepakankamumo sindromas“) - neišgydoma infekcinė liga, kurią sukelia žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) (angl. HIV - Human Immunodeficiency Virus). Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) yra virusas, kuris puola imuninę sistemą, ypač CD4 ląsteles (T-limfocitus), atsakingas už organizmo apsaugą nuo ligų. Negydoma ŽIV infekcija gali progresuoti į įgytą imunodeficito sindromą (AIDS), kai imuninė sistema tampa itin silpna, o organizmas nebegali kovoti su infekcijomis ar tam tikromis vėžio formomis.
Mokslininkai nustatė du ŽIV tipus: ŽIV-1 ir ŽIV-2, kurie yra šiek tiek genetiškai skirtingi. Abu tipai plinta tais pačiais būdais ir abu sietini su tomis pačiomis oportunistinėmis infekcijomis bei AIDS. Pasaulyje dauguma žmonių yra užsikrėtę ŽIV-1 tipo virusu. Lietuvoje vyrauja ŽIV-1 tipas.
ŽIV ir AIDS dažnai yra painiojami. ŽIV vadinamas virusas, kuris, patekęs į žmogaus organizmą, naikina baltuosius kraujo kūnelius, imuninėje sistemoje atliekančius labai svarbų vaidmenį kontroliuojant infekcijas. ŽIV infekcijai progresuojant imuninė sistema iš lėto silpsta ir žmogus tampa neapsaugotas nuo ligų ar infekcijų, nuo kurių sveika imuninė sistema gali apsiginti. AIDS - įgyto imunodeficito sindromas yra vėlyvoji ŽIV infekcijos stadija.
Kaip vaikai užsikrečia ŽIV?
ŽIV perduodamas per tiesioginį sąlytį su sergančiojo gleivine, krauju, kitais skysčiais, išskiriamais sekso metu - sperma ir makšties skysčiu - juose kupina viruso. Virusas gali plisti ir per motinos pieną. Užsikrėtimas galimas vaginalinio, analinio, oralinio sekso metu. Narkotikų vartojimas su viena bendra adata yra vienas iš pagrindinių užsikrėtimo kelių.
Motinai gimdant, naujagimis taip pat turi galimybę užsikrėsti virusu, tačiau dėl naujų vaistų ir chirurginių metodų naujagimių užsikrėtimai ypač sumažėjo. Motina gali perduoti virusą žindydama kūdikį. Perinatalinis perdavimas yra pagrindinis vaikų ŽIV infekcijos plitimo kelias Lietuvoje.
ŽIV negalima užsikrėsti būnant arti sergančio žmogaus, su juo valgant arba naudojantis bendru tualetu. Jeigu yra žaizdų burnoje, tuomet bučiuotis nepatariama, nors ŽIV viruso kiekis seilėse palyginti mažas, toks viruso perdavimas teoriškai įmanomas.
ŽIV simptomai ir ligos eiga
Po užsikrėtimo praėjus 2-4 savaitėms pasireiškia ūmus ŽIV sindromas (50-90 proc. užsikrėtusiųjų), kurio metu jaučiami panašūs į gripo simptomai: karščiavimas, galvos skausmai, bėrimai, pykinimas, vėmimas ir pan. Po 6-12 savaičių jau galima atlikti laboratorinę diagnostiką ŽIV diagnozei nustatyti (inkubaciniu periodu, įprastai trunkančiu nuo 3 iki 6 savaičių, ŽIV antikūnai gaminami, tačiau jų aptikti nepavyksta). Tada seka kitas ligos etapas, vadinamas besimptominiu laikotarpiu, trunkantis vidutiniškai 8-10 metų, po kurio išsivysto simptominė (progresuojanti) ŽIV infekcija ir AIDS.
ŽIV simptomai priklauso nuo imuninės sistemos išsekimo laipsnio. Užsikrėtus virusu su laiku organizmas praranda galimybę reaguoti į užkrečiamas ligas, sukeltas kasdienių virusų ir bakterijų. Požymiams atsiradus, žmogus ima itin dažnai ir sunkiai sirgti oportunistinėmis infekcijomis (infekcijos, kurias sukelia nuolat, normaliai žmogaus kūne esančios bakterijos, kurios sveikam žmogui nesukelia ligų). Mirštama nuo įvairių komplikacijų, susijusių su paprastomis ligomis, kaip gripas, plaučių uždegimas, nes žmogus tampa itin jautrus bet kokiam užkratui.
Laikotarpis tarp AIDS diagnozės ir mirties labai įvairus ir priklauso nuo ligonio amžiaus (vaikams, ypač naujagimiams, eiga būna greitesnė), mitybos, gydymo, režimo, užsikrėtimo būdo ir ŽIV tipo.
Dažniausi mitai apie ŽIV
Taivane atlikti tyrimai parodė, kad didelė dalis universiteto studentų klaidingai mano, kad ŽIV galima užsikrėsti įkandus uodui, maudantis tame pačiame baseine ar nuo tualeto sėdynės. ŽIV negalima užsikrėsti buitiniais kontaktais.
ŽIV prevencija ir gydymas
Veiksmingiausias būdas išvengti ŽIV infekcijos - lytinis susilaikymas ir susilaikymas nuo švirkščiamųjų narkotikų. Siekiant apsisaugoti nuo per lytinius santykius plintančio ŽIV, visada bet kokių lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvą. Pagrindinis apsisaugojimo būdas yra teisingas prezervatyvų naudojimas.
ŽIV perdavimo iš motinos vaikui profilaktikai skiriami ARV vaistai nėštumo ir gimdymo metu. Taip pat svarbu tinkamai parinkti gimdymo taktiką. Naujagimiui po gimimo skiriamas prevencinis gydymas ir rekomenduojama jo nežindyti krūtimi.
ŽIV nėra išgydomas, tačiau antiretrovirusinė terapija leidžia kontroliuoti virusą, užkirsti kelią AIDS išsivystymui ir sumažinti perdavimo riziką. Gydymo tikslas - sumažinti viruso kopijų skaičių iki neaptinkamo lygio. Šiuolaikiniai antiretrovirusiniai vaistai leidžia ŽIV užsikrėtusiems žmonėms gyventi ilgą ir sveiką gyvenimą, tačiau ankstyva diagnostika ir gydymas yra būtini.
Lietuvoje iki šiol yra taikomos senos, šiuolaikinių Europos standartų neatitinkančios ŽIV ligos gydymo gairės, todėl jas būtina keisti. Pediatrinės populiacijos pacientų gydymas išryškino ne tik naujų gydymo gairių svarbą, bet ir iškėlė daug kitų iššūkių, kuriuos būtina spręsti siekiant pagerinti ŽIV infekuotų vaikų gyvenimo kokybę ir ilgalaikę sveikatą.
ŽIV gydymo vaikams pažanga
ŽIV diagnostika
ŽIV diagnostika remiasi kraujo ar seilių tyrimais, kurie aptinka viruso antikūnus, antigenus ar genetinę medžiagą. Antikūnų testas: Aptinka ŽIV antikūnus (ELISA ar greitieji testai).
ŽIV poveikis kasdieniam gyvenimui ir socialinės problemos
ŽIV gali turėti didelį poveikį fizinei, emocinei ir socialinei būklei. Ankstyvoje stadijoje simptomai gali būti minimalūs, tačiau negydoma liga sukelia lėtinį nuovargį, infekcijas ir riboja darbingumą. Diagnozės gavimas dažnai sukelia psichologinį stresą, nerimą ar depresiją, o stigma, susijusi su ŽIV, gali lemti socialinę izoliaciją ar diskriminaciją.
Vis dėlto antiretrovirusinė terapija leidžia daugumai užsikrėtusiųjų gyventi visavertį gyvenimą, dirbti, kurti šeimas ir išvengti komplikacijų. Svarbu laikytis gydymo režimo, sveikai maitintis, vengti alkoholio ar narkotikų ir reguliariai tikrintis.
Pasaulyje siaučiant AIDS epidemijai, Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kurioje vaikų susirgimai ŽIV infekcija yra gana reti. Daugelį metų Lietuvoje vaikų ŽIV infekcijos tema apskritai nebuvo itin aktuali, tačiau pastarųjų kelerių metų tendencijos rodo, kad ŽIV epidemiologinė situacija keičiasi. Lietuvoje pradėjus didėti ŽIV infekuotų moterų skaičiui, atsiranda vis naujų įgimtos ŽIV infekcijos atvejų.
Nors ŽIV atrastas prieš 38 metus, o vaistai tokie efektyvūs, kad sergantys gali gyventi visavertį gyvenimą, dažnai didžiausias iššūkis tampa - socialinės problemos.
