Karolis Juzefas Voityla (Karol Józef Wojtyła), vėliau tapęs popiežiumi Jonu Pauliumi II, gimė 1920 m. gegužės 18 d. Vadovicų mieste, netoli Krokuvos, Lenkijoje. Jis tapo pirmuoju per 455 metus popiežiumi ne italu, o taip pat pirmuoju slaviškos kilmės popiežiumi. Jo pontifikatas truko beveik 27 metus, todėl jis yra trečias ilgiausiai valdęs popiežius istorijoje.
Jonas Paulius II buvo vienas įtakingiausių XX amžiaus lyderių, ypač svarbi asmenybė griūvant komunizmui Rytų Europoje. Jo apaštalinės kelionės ir aktyvus dalyvavimas tarptautiniuose reikaluose padėjo formuoti pasaulio istoriją.
Ankstyvieji metai ir studijos
Karolis Juzefas Voityla gimė 1920 m. gegužės 18 d. Vadovicių mieste, netoli Krokuvos, Lenkijoje. Jo tėvai buvo buvęs Lenkijos kariuomenės seržantas ir Emilija Kačiorovska. Karolis anksti neteko šeimos: motina mirė 1929 m., vyresnysis brolis - 1932 m., o tėvas - 1941 m. Šios netektys suformavo jo asmenybę ir požiūrį į gyvenimą.
Baigęs gimnaziją Vadoviciuose, 1938 m. jis įstojo į Krokuvos Jogailos universitetą, kur studijavo lenkų kalbą ir literatūrą. Tuo pat metu lankė dramos mokyklą, rašė eilėraščius, dramas, jas režisavo ir vaidino. 1939 m. naciams okupavus Lenkiją ir uždarius universitetą, Karolis dirbo akmens skaldykloje, vėliau chemijos gamykloje, kad išvengtų deportacijos į Vokietiją ir užsidirbtų pragyvenimui.
Nuo 1942 m. jis pogrindžio kunigų seminarijoje Krokuvoje studijavo teologiją. Po Antrojo pasaulinio karo tęsė studijas Krokuvos didžiojoje seminarijoje ir Jogailos universiteto Teologijos fakultete. 1946 m. lapkričio 1 d. Krokuvoje įšventintas kunigu.
Karjera Bažnyčioje
1948-1950 m. Karolis Juzefas Voityla buvo vikaras įvairiose Krokuvos arkivyskupijos parapijose ir Jogailos universiteto kapelionas. 1951 m. studijavo filosofiją Liublino katalikų universitete. Nuo 1954 m. Liublino katalikų universitete dėstė moralinę teologiją ir etiką; 1956-1978 m. buvo Etikos katedros vedėjas.
1958 m. liepos 4 d. paskirtas Krokuvos vyskupo padėjėju, o rugsėjo 28 d. įšventintas vyskupu. 1964 m. sausio 13 d. nominuotas Krokuvos arkivyskupu, o 1967 m. birželio 26 d. popiežius Paulius VI jam suteikė kardinolo titulą.
Jonas Paulius II aktyviai dalyvavo Vatikano II Susirinkime ir prisidėjo ruošiant konstituciją „Gaudium et Spes“ apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje. Jis taip pat aktyviai gynė žmogaus teises, gyvybės vertę ir neliečiamumą, kovojo prieš abortus, eutanaziją ir kitas gyvybės atžvilgiu neigiamas praktikas. Kaip griežtas apartheido Pietų Afrikoje kritikas, 1985 m. paskelbė, kad „apatheido sistema ar atskirtas vystymas niekada nebus priimtinu modeliu santykiams tarp tautų ar rasių.“
Pontifikatas
1978 m. spalio 16 d. Karolis Juzefas Voityla buvo išrinktas popiežiumi ir pasirinko Jono Pauliaus II vardą. Jis tapo vienu jauniausių ir pirmuoju ne itališkos kilmės popiežiumi po 455 metų pertraukos. Oficialias popiežiaus pareigas jis pradėjo eiti po šešių dienų, spalio 22 d., įžengdamas į Šv. Petro Sostą.
Tapęs popiežiumi, Jonas Paulius II atsisakė viduramžių ritualų, reformavo Romos kuriją, pakvietė į ją dirbti įvairių tautų ir rasių atstovų. Jis įtvirtino Vatikano II Susirinkimo reformas ir stabilizavo padėtį Katalikų Bažnyčioje.
Jonas Paulius II buvo plačiai pripažintas vienu įtakingiausių XX a. lyderiu, ypač svarbia asmenybe griūvant komunizmui Rytų Europoje. Jo pirmojo apsilankymo Lenkijoje 1979 m. politiniai padariniai buvo milžiniški - po kelių mėnesių gimė su Vatikano remiamas masinis „Solidarumo“ judėjimas, kuris ilgametėje kovoje atėmė valdžią iš komunistų.
Jonas Paulius II – popiežius, kūręs istoriją
Apaštalinės kelionės
Popiežius Jonas Paulius II buvo vadinamas didžiuoju piligrimu. Jis buvo vienas labiausiai keliavusių visų laikų valstybių lyderių, per savo pontifikavimo laikotarpį aplankęs 129 valstybes ir nukeliavęs daugiau nei 1,1 mln. kilometrų. Jo kelionės dažnai sutraukdavo milijonus žmonių.
1993 m. rugsėjo 4-8 d. Jonas Paulius II lankėsi Lietuvoje, suteikdamas didelę moralinę ir diplomatinę paramą nepriklausomybę atgavusiai šaliai. Tai buvo pirmasis istorijoje popiežiaus vizitas Baltijos šalyse.
Pasikėsinimai į gyvybę
Į Jono Pauliaus II gyvybę du kartus buvo pasikėsinta. 1981 m. gegužės 13 d. Šv. Petro aikštėje Vatikane į jį šovė turkų teroristas Mehmetas Ali Ağca. Popiežius buvo sunkiai sužeistas, tačiau gyvybę išgelbėjo gydytojai. Po dvejų metų Jonas Paulius II aplankė teroristą kalėjime ir jam atleido. Antras pasikėsinimas įvyko 1982 m. Fatimoje, Portugalijoje.
Veikla ir mokymai
Jonas Paulius II paskelbė 14 enciklikų, 15 apaštalinių paraginimų, 11 apaštalinių konstitucijų ir 45 apaštališkuosius laiškus. Jis išleido naują universalų Katalikų Bažnyčios katekizmą (1992 m.).
Jo mokymai daugiausia koncentravosi į žmogaus vertę, gyvybės šventumą, meilę, tiesą ir laisvę. Jis mokė: "Gyvenimas yra mums patikėtas talentas, kurį turime perkeisti, pagausinti ir paversti dovana kitiems." Taip pat ragino: "Kiekvienas žmogus yra brangesnis už viso pasaulio auksą."
Popiežius beatifikavo 1338 žmones ir kanonizavo 482 šventuosius, o tai yra daugiau nei visi 500 metų prieš jį pontifikavę popiežiai kartu sudėjus. 2014 m. balandžio 27 d. Karolis Juzefas Voityla buvo paskelbtas šventuoju.
Mirtis ir palikimas
Jonas Paulius II savo žemiškąją kelionę baigė 2005 m. balandžio 2 d. Jo mirtis sukėlė didžiulį pasaulio atgarsį. Jo laidotuvėse dalyvavo šimtai pasaulio politinių ir religinių lyderių, o Šv. Petro aikštėje susirinko apie 300 tūkst. žmonių.
Jonas Paulius II paliko neištrinamą pėdsaką Bažnyčios ir pasaulio istorijoje. Jis buvo popiežius, kuris drąsiai kalbėjo apie teisingumą, taiką ir žmogaus teises, keisdamas pasaulį savo tikėjimu ir veiksmais.
Šventasis Jonas Paulius II mokė mus nebijoti ir būti laisvais. Lietuvius ir lenkus ragino gyventi kaip brolius. Jo vizitas Lietuvoje 1993 metais suteikė didelę moralinę ir diplomatinę paramą nepriklausomybę atgavusiai Lietuvai, sustiprino tautos dvasią ir vienybės siekį.
