Naujagimio maitinimas - tai vienas svarbiausių ir jautriausių procesų, kuriam tėvai turėtų skirti ypatingą dėmesį. Nuo tinkamo maitinimo priklauso vaiko augimas, vystymasis ir bendra sveikata. Šiame straipsnyje aptarsime, kiek maisto reikia 2 savaičių naujagimiui, kokius maitinimo būdus rinktis ir kaip atpažinti kūdikio alkio bei sotumo signalus.
Motinos pienas - geriausias pasirinkimas
Motinos pienas yra pagrindinis ir tinkamiausias naujagimio bei kūdikio maistas. Kūdikis turėtų būti maitinamas tik motinos pienu iki 4 mėnesių (17 savaičių), pageidautina iki 6 mėnesių. Motinos pienas yra unikalus ir suderintas kiekvienam vaikui. Besikeičianti pieno sudėtis lemia tai, kad vaikas gauna visas augimui būtinas medžiagas. Šis maistas visuomet šiltas, paruoštas ir prieinamas. Motinos pienas yra nepakeičiamas dėl jo sudėtyje esančių medžiagų, kurios būtinos tinkamam vaiko vystymuisi ir brendimui. Jis saugo mažylį nuo įvairių ligų ir užtikrina gerą sveikatą ateityje.
Žindant kūdikį susidaro stiprus emocinis ryšys tarp motinos ir mažylio. Mažylis jaučiasi saugus, o mamos organizmas greičiau atsigauna po ilgo nėštumo ir varginančio gimdymo. Jei mažylis patenkintas, linksmas ir gerai auga, vadinasi, jis gauna pakankamai maisto. Jei pieno neužtenka, kūdikis dažnai verkia, nustoja šlapintis ir tuštintis, neauga svoris.
Pirmą kartą prie krūties naujagimis priglaudžiamas, kai tik perrišama virkštelė. Naujagimis glaudžiamas prie krūties kas 2-3 val., pagal gimusiojo norą. Skrandis išsituština per 1-4 val., todėl noras žįsti atsiranda pačiu įvairiausiu laiku. Kuo dažniau naujagimis, nepriklausomai nuo paros laiko, prašys valgyti, tuo geriau, nes poreikis skatina pieno gamybą. Išnešioto sveiko naujagimio vieno maitinimo poreikis per pirmąsias gyvenimo dienas pamažu didėja ir iki 10-12 dienos yra apie 10-15 ml x n (n - kartų per parą skaičius).
Leisti visiškai ištuštinti krūtį (tai gerai žindantis kūdikis padaro per 15-20 min.) ir tik tuomet, kai pienas beveik nebeteka, pasiūlyti kitą krūtį. Kol mažylis tik žindomas, mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas. Žindymo pradžioje piene yra daugiau vandens, ir tai užtikrina reikalingą skysčių kiekį. Žindimo pabaigoje kūdikis gauna riebesnio pieno, kuris jį pasotina. Esant karštoms dienoms, arba jeigu kūdikis nori, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens.
Pirmosiomis dienomis žindomi naujagimiai netenka apie 7-10% gimimo metu buvusio svorio - tai yra visiškai normalu ir tai nėra ženklas, kad jam trūksta pieno. Apytiksliai antros savaitės pabaigoje galite tikėtis pirmojo augimo šuolio, kurio metu mažylio apetitas išauga.
Jeigu mažylis patenkintas, linksmas ir gerai auga, vadinasi, jis gauna pakankamai maisto. Jei pieno neužtenka, kūdikis dažnai verkia, nustoja šlapintis ir tuštintis, neauga svoris. Prieš nutraukiant žindymą ar keičiant kūdikio mitybą, derėtų pasitarti su gydytoju arba slaugytoja.
Dirbtinis maitinimas
Tačiau būna situacijų, kai maitinimas mamos pienu, t.y. natūralus maitinimas, nėra įmanomas ar yra nepakankamas (dėl mamos ar kūdikio ligų arba dėl mamos sprendimo). Tokiais atvejais kūdikiai maitinami adaptuotais pieno mišiniais. Mišinukai - mamos pieno alternatyva - dažniausiai pagaminti iš apdirto karvės pieno. Karvės piene paprastai yra 2-3 kartus daugiau baltymų, nei motinos piene, o nesubrendęs kūdikio virškinamasis traktas apdoroti tokio kiekio baltymų tiesiog nepajėgus ir dažnai netgi negali jo toleruoti, todėl jam būtinas apdirtas ir kiek įmanoma labiau motinos pienui artimas gaminys.
Pieno mišiniai duodami tuomet, kai kūdikis rodo alkio signalus. Kūdikiui mišinio galima duoti tik tuomet, kai taip patarė slaugytoja arba vaiko gydytojas. ES mišiniai gaminami pagal griežtus standartus, kuriuose atskirų juose esančių medžiagų kiekis svyruoja tik standarto leistinose ribose. Dėl to mišinių skonis ir kvapas šiek tiek skiriasi.
Naujagimio skrandyje gali tilpti apie 10 ml per vieną maitinimą. Toliau su kiekviena diena skrandžio tūris ir maisto kiekis padidėja 10 ml, tai reiškia, antrą gyvenimo dieną jis gali suvalgyti 20 ml, trečią dieną - 30 ml, septintą dieną - 70 ml. Naujagimis turėtų būti maitinamas maždaug kas 2-3 valandas.
Apytikslės mitybos normos, maitinant pieno mišiniais:
- Naujagimiai (0-2 savaitės): Kūdikis turėtų būti maitinamas maždaug kas 2,5-3 valandas (apie 8-10 kartų per parą). Naujagimio skrandyje gali tilpti apie 10 ml per vieną maitinimą. Toliau su kiekviena diena skrandžio tūris ir maisto kiekis padidėja 10 ml, tai reiškia, antrą gyvenimo dieną jis gali suvalgyti 20 ml, trečią dieną - 30 ml, septintą dieną - 70 ml.
- Iki 1 mėnesio amžiaus: Kūdikis suvalgo maždaug 500-700 ml per parą, o maitinimų skaičius maždaug 8-10 kartų per parą. Vidutiniškai intervalas tarp valgymų yra 2,5-3 valandos. Jei vaikas nori valgyti dažniau, galite sumažinti intervalą, bet atitinkamai sumažinti ir vienkartinę porciją.
- 2 mėnesiai: Maitinti bent 6-8 kartus per dieną. Nuo 1 iki 2 mėnesių kūdikiui maisto norma yra 1/5 kūno svorio, maždaug 600-900 ml.
- 3-4 mėnesiai: Maisto kiekis per dieną yra šeštadalis svorio, maždaug 750-950 ml. Per parą turėtų būti 6-7 maitinimai.
- 5-6 mėnesiai: Pieno mišinio kiekis per parą yra 1/7 kūno svorio, tai yra maždaug 850-1000 ml. Maitinimo dažnis sumažinamas iki 5-6 kartų per dieną.
- 6-12 mėnesių: Mišinio dienos norma yra 1/8-1/9 vaiko svorio. Pradėjus vartoti papildomus maisto produktus, kūdikis pirmiausia turi gauti tyrelę ar košę, o vėliau - mišinį, kaip priedą.
- 12 mėnesių: Pieno mišinio kiekis turėtų būti maždaug 1/10 svorio, atsižvelgiant į papildomą maistą.
Jei maitinate tik nutrauktu pienu, svoris, dalintas iš 5, yra dienos norma. Atitinkamai karto norma dalinama iš 8. Tačiau geriausia duoti tiek, kiek prašo, ir stebėti vaiko reakciją.
Kaip atpažinti alkio ir sotumo signalus?
Svarbu stebėti kūdikio alkio signalus, o ne griežtai laikytis tvarkaraščio. Kūdikis parodo, kad yra alkanas šiais būdais:
- Sukioja galvytę ir ieško spenelio arba buteliuko.
- Čiulpia rankytes, kumštuką ar liežuvį.
- Išleidžia čiulpimo garsus ar laižo lūpas.
- Tampa neramus, pradeda verkti (tai jau vėlyvas alkio požymis).
Kūdikių alkis gali skirtis kasdien, todėl svarbu atsižvelgti į jo individualius poreikius.
Kai kūdikis jaučiasi sotus, jis:
- Nustoja čiulpti ir atpalaiduoja burnytę.
- Atstumia buteliuką arba nusuka galvą.
- Atrodo ramus ir patenkintas po maitinimo.
- Užmiega arba pradeda žaisti.
Jei kūdikis nesuvalgo viso mišinio buteliuke, nereikėtų jo versti pabaigti. Tai gali sukelti persivalgymą ir pilvo diskomfortą.
Vanduo ir kiti gėrimai
Kol mažylis tik žindomas, mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas. Žindymo pradžioje piene yra daugiau vandens, ir tai užtikrina reikalingą skysčių kiekį. Žindimo pabaigoje kūdikis gauna riebesnio pieno, kuris jį pasotina. Esant karštoms dienoms, arba jeigu kūdikis nori, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens. Įvedus papildomą maistą, po truputį reikėtų pratinti ir prie vandens gėrimo. Atsigerti duokite po valgio. Iki 6 mėn. patariama duoti virinto atvėsinto vandens, vyresniems kūdikiams vandens virinti nereikia. Prieš duodant gerti vandens iš čiaupo, rekomenduojama patikrinti vandens sudėtį ir kokybę. Tinkamiausias kūdikiams ir vaikams gėrimas yra švarus vanduo!
Sultys ir kiti saldinti gėrimai nerekomenduojami vaikams iki dvejų metų, o vyresniems yra ribojami. Jeigu jau duodamos sultys, tai ne daugiau nei stiklinė (240 ml) per savaitę. Vertėtų palaukti, kol vaikas išmoks gerti iš puodelio. Nei iš buteliukų, nei iš mokomųjų (su snapeliu ir kitokių) puodelių sulčių ir kitų saldintų gėrimų gerti nerekomenduojama. Jeigu nusprendėte sulčių duoti, jos turėtų būti spaustos namuose, o jeigu pagamintos pramoniniu būdu, tuomet turi būti skirtos tik kūdikiams. Taip pat rekomenduojama sultis (ir šviežiai spaustas) skiesti vandeniu - bent per pusę. Nevertėtų sulčių duoti prieš maitinimą, nes sultys mažina apetitą.
Jeigu norite duoti mažyliui arbatos, ji turėtų būti skirta jūsų mažylio amžiui. Labai svarbu atkreipti dėmesį į arbatos sudėtį, kad nepakenktumėte vaiko sveikatai. Jei duosite naminių žolelių arbatos, neįmanoma nuspėti, kokia yra tiksli tokios arbatos sudėtis, ar veikliųjų medžiagų kiekis nebus per didelis kūdikiui. Nerekomenduojama sudėtinė dalis - pankolis! Estragolis, pagrindinis pankolio elementas, buvo identifikuotas kaip estrogenas ir galimas kancerogenas esant hormonų sutrikimui. Šis mišinys, jei vartojamas dideliais kiekiais, gali būti nesaugus ir suaugusiesiems, ir kūdikiams.
Primaitinimo etapai
Nors daugelis mamų šiandien vis dar nesutaria, kada turėtų prasidėti kūdikio primaitinimas, medikai šiuo klausimu dėsto paprastai - pirmasis maistas kūdikiui duodamas nuo 4-6 mėnesio, priklausomai nuo jo augimo ir žindymo situacijos. Papildomą maitinimą kūdikiui pradėkite duoti ne anksčiau 4 mėnesių ir ne vėliau 6 mėnesių. Kai kuriems 4-5 mėnesių amžiaus kūdikiams nebeužtenka vien mamos pieno, todėl jiems jau reikalingas papildomas maitinimas, o kai kuriems kūdikiams maitinimo vien mamos pienu užtenka iki 6 mėnesio pabaigos. Atsižvelgdami į kūdikio vystymąsi pradėsite ir jo papildomą maitinimą. Gal pastebėjote, kad kūdikis nepasisotina valgydamas mamos pieną ar pieno mišinį? O gal Jūsų kūdikis jau labai domisi nauju maistu ir nori valgyti iš šaukštelio? Išlikite kantrūs, jeigu kūdikis išspjaus pirmus košės šaukštelius. Supraskite, kad jam dar reikia mokytis nuryti naują tirštą maistą iš šaukštelio.
Pirmieji kąsniai ir skoniai (4-6 mėnesiai): Mažylis pats parodys, kiek jis nori valgyti, todėl visas „štai atskrenda lėktuvėlis“ technikas atidėkite į šalį. Maitinti vaikutį reikėtų kas 2-4 valandas, o tarp valgymų - jokių užkandžiavimų, sulčių ar kompotų. Pirmąjį mėnesį PO kiekvieno valgymo pasiūlykite kūdikiui pažįsti. Geriausia pažintį pradėti nuo vienos daržovės ar vaisio tyrelės, ją tiekti per pietus. Pradėkite nuo vienos rūšies HiPP daržovių tyrelės. Jos lengvai virškinamos, supakuotos nedideliuose - 125 g - indeliuose. Papildomą maitinimą pradėkite pagal „Trijų žingsnių taisyklę“ nuo kelių šaukštelių (4-6) vienos rūšies daržovių tyrelės (pavyzdžiui, HiPP Bio Ankstyvųjų morkų arba HiPP Bio Pirmųjų moliūgų). Jūsų vaikutis nesijaus sotus nuo kelių šaukštelių daržovių tyrelės, todėl po to jam dar duokite mamos pieno arba pieno mišinio. Kiekvieną dieną po truputį didinkite daržovių šaukštelių skaičių. Išlikte ramūs, jeigu Jūsų kūdikis pradžioje nelabai norės valgyti tiršto maisto - kantriai bandykite vėl kitą dieną. Jeigu matote, kad vaikas gerai toleruoja vieną daržovę, po kelių dienų galite pasiūlyti kitą daržovę (jeigu papildomą maitinimą pradėjote nuo HiPP Bio Ankstyvųjų morkų, dabar pasiūlykite HiPP Bio Pirmųjų moliūgų tyrelę). Tai bus pirmas žingsnis. Po to prie jau valgytos daržovės pridėkite kitą daržovės rūšį, pavyzdžiui, bulvę (HiPP Bio Ankstyvosios morkos su bulvėmis). Jeigu pirmieji du papildomo maitinimo žingsniai vyksta sklandžiai, t. y. vaikas gerai toleruoja daržoves, tada apie trečią savaitę nuo papildomo maitinimo pradžios pradėkite daryti trečią žingsnį: prie dviejų daržovių pridėkite mėsytę, pavyzdžiui, HiPP Bio Morkos su bulvėmis ir ėriuko mėsa.
Prie kiekvieno naujo patiekalo pratinkite pamažu, iš pradžių duokite 3-4 arbatinius šaukštelius, ne daugiau, kaip 1 valgomąjį šaukštą. Po 2-3 parų papildomo patiekalo kiekį padidinkite 1 valgomuoju šaukštu. Kiekvienas naujas patiekalas turi savo skonį, kvapą, konsistenciją, kurie ne visuomet kūdikiui iš karto patinka. Jeigu valgytojas, palaikęs burnoje tirštesnį maistą ramiu veidu išstumia iš burnos, tai dar nereiškia, kad patiekalo jis netoleruoja. Dažniausiai taip atsitinka tada, kai kūdikis nesugeba praryti tirštesnio maisto arba jam nepatiko jo skonis. Papildomo maisto nesaldinkite, nesūdykite, nedėkite jokių prieskonių. Nenaudokite jokios prievartos maitindami ir „nestovėkite ant blakstienų“ - neraginkite, kad daugiau suvalgytų. Leiskite kūdikiui valgyti tiek, kiek jis nori, nes tik pats kūdikis žino, kiek jam kiekvieną kartą suvalgyti.
Įvairesni skoniai (7-8 mėnesiai): Tai vadinamasis antras primaitinimo etapas, kai į vaiko racioną įvedame ankštinius ir įvairesnes daržoves. Ankštinius geriausia kelias paras pamirkyti, tada jie lengviau virškinami ir lengviau pasisavinami. Šiuo etapu jau galima maišyti kelias skirtingas daržoves.
Žuvis, kiaušiniai ir prieskoniai (nuo 8 mėnesių): Liesa dieta tinka suaugusiems, tačiau ne vaikams. Jiems kalorijos reikalingos augimui. Tai trečiasis primaitinimo etapas, kurio metu vaikui pradedama duoti žuvies, kiaušinių ir prieskonių. Tinka tik švieži, kietai virti, vidutinio dydžio vištos kiaušiniai, virti ne trumpiau 5-7 min. Iš pradžių košei pagardinti užtenka ¼ vištos kiaušinio. Po 7-10 dienų galima duoti ½ kiaušinio. Kiaušinio duokite 2 kartus per savaitę. Tiks ir 3 min. virti putpelės kiaušiukai. Iš pradžių jų duodama pusė, vėliau - visas kiaušiukas. Geriau tinka natūraliais pašarais, t.y. nekombinuotais pašarais, maitintų vištų ir putpelių kiaušiniai. Jie brangesni už paukštynų ar už iš užsienio atvežtus kiaušinius.
Mėsa - puikus baltymų ir geležies šaltinis, todėl ji būtina kūdikiui nuo 4 - 6 mėnesių. Net ir tuomet, kai kūdikiui užtenka mamos pieno, o svoris auga gerai, nuo 6 mėnesių vertėtų įvesti mėsą. Pirma kūdikio mėsytė galėtų būti triušiena ar veršiena (dėl puikiai pasisavinamos geležies). Taip pat tinka neriebi kiauliena, jautiena, kalakutiena ir aviena. Jei kūdikis nėra alergiškas vištienai ir žuviai, šie produktai puikiai tinka mitybos racionui paįvairinti. Puikus geležies šaltinis yra kepenys, kurias galima įtraukti į kūdikio racioną nuo 9 mėnesių. Gerai duoti kūdikiui kepenų kartu su daržovių tyre, po 1 - 2 šaukštus 1 - 2 kartus per mėnesį. Norint išvengti geležies trūkumo sukeltos anemijos, pakanka nedidelio mėsos kiekio per dieną. Užtenka vaiko delniuko dydžio mėsos gabaliuko (apie 50 g).
Žuvis - tai reikalingas produktas, puikus baltymų, nepakeičiamų riebalų rūgščių ir mineralinių medžiagų šaltinis. Jos galima duoti 1 - 2 kartus per savaitę, pakankamas kiekis - vaiko delniuko dydžio gabaliukas. Pradėti galima nuo liesos gėlavandenės žuvies, vėliau įtraukti kitas rūšis.
Pienas ir pieno produktai (nuo 10-11 mėnesių): Tai ketvirtasis kūdikio primaitinimo etapas, kurio metu įvedamas pienas ir pieno produktai. Pradėkite nuo kefyro, rūgštaus jogurto (1-2 šaukštelių). Pieno produktai, kaip papildomas maistas, tinka, kai kūdikis jau valgo mėsą ir žuvį, maždaug 9 mėnesį. Geriau pasisavinami ir virškinami rauginti ir fermentuoti pieno produktai, pavyzdžiui, jogurtas, kefyras, rūgpienis, grietinė. Varškės pasiūlyti patartina pripratus prie jogurto. Varškės sudėtyje yra labai daug baltymų, nederėtų jos duoti per daug - užtenka 20 - 50 gramų per parą.
Svarbu žinoti
Kūdikio sveikatai kenkia tiek ankstyvas, tiek vėlyvas papildomo maisto davimas. Pradėjus kūdikį maitinti tirštu maistu, mamos pienas ar pieno mišinis išlieka svarbi jo maisto dalis. Jei mažylis žindomas (ir nėštumo, ir žindymo metu mama turi vartoti vitaminą D) vitamino D lašiukai 500 - 1000 TV/d skiriami nuo 3 savaičių iki 1,5 metų. Dėl tikslios vitamino D dozės būtina pasitarti su gydytoju.
Kūdikio maistas turi būti be papildomai pridedamo cukraus ir druskos, taip mažylis jaus tikrą maisto skonį. Jei vengsite druskos ir cukraus, vaikas ateityje bus sveikesnis. Kūdikiui netinka saldinti gėrimai. Ryžių pienas netinka kūdikiams ir vaikams dėl jame galimai esančio arseno, kuris priskiriamas kancerogenams bei yra pavojingas sveikatai ir gyvybei. Kūdikiui netinka įvairios dietos, liesi maisto produktai. Iki 2 metų riebalai vaikams neribojami, kadangi pagrindinę energiją jie gauna būtent iš jų.
Alergiją gali sukelti bet koks maisto produktas. Dažniausiai kūdikiams ir mažiems vaikams alergiją sukelia karvės pienas, kiaušiniai, soja, žuvis, žemės riešutai, riešutai, kviečiai. Jei alergijos maistui požymiai pasireiškia maitinant krūtimi, šiuo atveju alergiją gali sukelti alergenai, kurių vaikas gauna su motinos pienu. Tokiu atveju mamai reikia vengti produktų, sukeliančių kūdikiui alergiją. Svarbu žinoti, kad nėra reikalo atidėti šių produktų įvedimo į racioną. Tyrimai rodo, kad vėlyvas galimai alergiją sukeliančių produktų įvedimas į racioną alergijos rizikos nesumažina. Jeigu kūdikis yra alergiškas ar yra žinoma alergija šeimoje, alergeniškus produktus į racioną reikia įtraukti pasitarus su vaikų alergologu.
Vaikas ir jo skrandžio talpa: Verta žinoti formulę, kad kūdikio ir mažo vaiko skrandžio talpa yra 30 g/kilogramui kūno svorio. Paskaičiuokime: jeigu jūsų vienerių metų vaikas sveria 10 kg, jo skranduko talpa yra apie 300 g (30*10). Gimusio naujagimio skrandžio talpa 5-10 ml. 7 dienų naujagimio skrandžio talpa yra 40-60 ml. 1 mėnesio kūdikio skrandžio talpa siekia 80-150 ml. 6-9 mėn. kūdikio skrandžio talpa siekia 250 g. 9-12 mėn. - 285 g.
