Anksčiau vyravo požiūris, kad primaitinimą vertėtų atlikti anksčiau - kai vaikui sukanka 4 mėnesiai. Tačiau tiesa yra ta, kad rekomendacijos skirtingose šalyse yra skirtingos. Jas lemia šalyje vyraujanti maisto kultūra, produktų pasirinkimas ir net sezonas. Kuo jaunesnis kūdikis, tuo prasčiau jo virškinimo sistema yra pasirengusi kitokiam maistui. Be to, primaitinimui skirtame maiste nėra kūdikiui reikiamo maistinių medžiagų kiekio, o esamos įsisavinamos sunkiai. Amerikos Pediatrų draugija rekomenduoja, jog, kūdikio primaitinimas kietu maistu turėtų prasidėti 4 - 6 mėnesių amžiuje. Tokio amžiaus riba yra nustatyta ne šiaip sau. Tai susieta su vaiko vystymusi. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja vaikams tiršto maisto pasiūlyti maždaug nuo šešto jų gyvenimo mėnesio, tačiau kiekvienas žmogus yra individualybė. Stebėkite savo kūdikio elgesį ir laukite ženklų, rodančių jo pasiruošimą. Tai gali būti intensyvus tėvų maisto stebėjimas, kumštukų ir įvairių daiktų kišimasis į burną, irzlumas bei neramumas, pavalgius motinos pieno. Taip pat pasitarkite su gydytoju, nes per anksti pasiūlytas maistas gali pakenkti natūraliam kūdikio maitinimui pienu ar sukelti dideles alergijas, o per vėlai - nualinti organizmą (pradeda trūkti įvairių maisto medžiagų ir vitaminų).
6 mėnesiai yra tik orientacinis amžius. Kiekvienas vaikas yra unikalus, tad vert. Dėmesys maistui. Motoriniai įgūdžiai. Liežuvio darbas ir rijimo refleksas. Iki 4 mėnesių amžiaus kūdikio burnos organai yra pritaikyti išimtinai žindymui. Ant liežuvio patekusį maistą jie mala burnoje ar iš jos išstumia. Sulaukęs 6 mėn. amžiaus kūdikis pasiekia atitinkamą raidos etapą, kai jo nervų sistema, koordinacija ir judesiai jau yra pakankamai brandūs, todėl galima pradėti primaitinti. Tokio amžiaus kūdikio virškinimo sistema yra brandesnė, pradedami gaminti atitinkami fermentai, reikalingi kietam maistui virškinti. Labiau subręsta ir imuninė, apsauginė sistema, mažiau kenksmingų medžiagų gali pereiti pro žarnyno barjerą.
Kūdikių primaitinimas - tai lyg pirmas mažutis kūdikio žingsnelis į suaugusiųjų pasaulį pradedant ragauti „tikrą“ maistą, o ne mamos pieną (ar mišinuką). Palaipsniui mažylis pereina nuo mamos pieno (ar mišinuko) valgymo iki visiško šių dalykų atsisakymo. Ši kelionė trunka įvairiai: nuo 6 mėn. iki 2 m., o gal ir ilgiau (ypač maitinamiems mamos pienu). Svarbu žinoti, kad yra kelios primaitinimo galimybės. Svarbu suprasti, kad pirmasis kietas maistas (vadinamas papildomu maistu) skirtas ne mamos pienui ar mišinukui pakeisti, bet jį papildyti. Tik palaipsniui kūdikio mityba tampa įvairesnė.
Kaip pradėti primaitinimą?
Maždaug apie šeštą vaiko gyvenimo mėnesį (jei gydytojai rekomenduoja - galima ir anksčiau) reikėtų jam pasiūlyti pirmųjų tyrelių. Pradžioje tai bus trintos daržovės, vėliau - kruopos, uogos ir t.t. Augant mažyliui, plėsis ir jo mitybos racionas. Tėveliams, kurie augina pirmąjį vaiką, natūraliai kils labai daug klausimų. Nuo to, kada pradėti primaitinti, iki to, kaip siūlyti ir paskatinti mažylį noriai skanauti maistą. Ne vieną jauną mamytę kamuoja įvairios baimės dėl paspringimo rizikos ar dėl to, kaip teisingai ir sveikai paruošti maistą, kokius indus bei įrankius naudoti. Nuo šio kūdikio raidos etapo niekur nepasislėpsite, todėl geriausia strategija - tinkamai ir iš anksto jam pasiruošti. Štai 10 patarimų, kad primaitinimas būtų lengvas ir sklandus.
Pradėjus valgyti kietą maistą (piure tipo košes), nereikia nutraukti ir maitinimo pienu / mišiniu. Pastarąjį vis dar duokite pusryčiams, tarp košių ir prieš miegą. Siūloma pirma duoti košę, po to, pasisotinti pieneliu. Net iki 10 mėnesių kūdikio pagrindinis maistas dažniausiai būna pieno tipo.
Maisto paruošimas ir patiekimas
Pasiruoškite atsargas. Atminkite, kad pačios vertingiausios ir naudingiausios - šviežios daržovės bei vaisiai. Jei jūsų kūdikio primaitinimas prasidės šaltuoju sezono metu, atsargomis pasirūpinkite iš anksto ir jas užsišaldykite (taip išsaugomi jų vitaminai, fermentai ir maistingosios medžiagos). Daugelis nustemba, tačiau šaldyti galima bene visas uogas, vaisius bei daržoves (nerekomenduojama to daryti su bulvėmis ir baklažanais). Šaldykite šviežius, nepastovėjusius ir nesuvytusius žalumynus. Geriausia - nedidelėmis porcijomis, kad galėtumėte atsišildyti vienam kartui.
Pasirūpinkite daiktais, reikalingais maistui gaminti. Visi puikiai žino, kad vertingiausias ir naudingiausias - tik ką paruoštas, šviežias maistas. Tyrelėms reikalingus ingredientus galite virti verdančiame vandenyje arba naudoti garpuodį. Maistas jame yra ruošiamas naudojant intensyvų garą, kuris nesunaikina maistingųjų medžiagų kokybės ir natūralaus skonio. Naudojant homogenizavimo funkciją, kuri būna kai kuriuose garpuodžiuose, galima susmulkinti maistą taip, kad jis būtų lengvai praryjamas bei geriau įsisavinamas nei įprastai sutrinti produktai.
Kitas dalykas, kurio tikrai prireiks pirmaisiais primaitinimo mėnesiais, maistui trinti skirtas virtuvės įrankis. Vieni naudoja virtuvinius smulkintuvus ar kombainus, tačiau, norint tai padaryti greičiau ir paprasčiau, galima įsigyti maisto malūnėlį, su kuriuo, rankiniu būdu, daržoves, vaisius ar uogas susmulkinsite iki tyrelės konsistencijos.
Indai ir įrankiai. Mažajam valgytojui reikės savo indų. Nuo atsparios smūgiams gertuvės iki iš plastmasės ar bambuko pagamintų lėkščių ir įrankių. Jūsų ir vaiko patogumui, parduotuvėse galima rasti neišsiliejančių gertuvių (jos būna be jokių snapelių ar šiaudelių - taip daug sveikiau mažylio burnytės raumenų vystymuisi, jis mokosi gerti kaip iš suaugusiųjų puodelio), prie stalo limpančių lėkščių ar šaukštelių, kurių formos išgaubimas yra pritaikytas tam, kad mažylis greičiau išmoktų savarankiškai valgyti. Kodėl netinka suaugusiųjų indai ir įrankiai? Pirma - jie būna iš dūžtančių medžiagų, antra - geležiniai įrankiai gali pažeisti labai jautrias kūdikio dantenas.
Vaikams patinka spalvos, linksmi paveikslėliai ir iliustracijos. Net didžiausią „nevalgiuką” bus lengviau įkalbėti paragauti maisto, jei maitinsite iš jo smalsumą žadinančių indų. Nepamirškite ir seilinukų, jų pirmaisiais vaiko metais prireiks ne vieno. Itin praktiški - aprengiami su rankovėmis arba plastmasiniai, kuriuos itin patogu valyti.
Teigiama atmosfera. Dar visai mažą vaiką reikėtų pratinti prie teisingų valgymo ritualų. Kai kūdikį maitinate, neužsiimkite papildoma veikla - jokio telefono maigymo ar žurnalų vartymo. Nesistenkite mažylio dėmesio nukreipti papildomomis priemonėmis, pavyzdžiui, leisdami jam žiūrėti televizorių. Valgymo metu jus turi supti rami atmosfera, o kūdikis jausti ir suprasti, kad tai nėra žaidimas.
Vaiką pasodinkite į maitinimo kėdutę (ir dėl saugumo, ir dėl gero įpročio formavimo). Jų pasirinkimas labai didelis: nuo specialiai tvirtinamų prie stalo, idealiai tinkančių mažose patalpose gyvenančioms šeimoms, iki labai stilingų, išskirtinio dizaino kėdučių, tokių kaip „Mima”, tinkančių nuo pat gimimo iki vyresnio amžiaus.
Turėkite daug kantrybės. Gali būti, kad užtruksite ne vieną ir ne du mėnesius, kol atrasite, kas mažyliui tinka bei patinka. Bandykite skirtingus maisto derinius ir konsistencijas, eksperimentuokite ir patiekalus patiekite išradingai (tai ypač aktualu vyresniems vaikams). Visada mažylį pagirkite, kai jis pavalgo. Niekada nebarkite ir nepykite, jei nevalgo. Jei matote, kad prasidėjo žaidimai su maistu, geriau lėkštę patraukite nuo stalo.
Pirmą kartą pateikite visai mažą kiekį, pavyzdžiui 5-10 g trintos virtos mėsos įmaišykite į mažylio mėgstamą daržovių tyrę. Palaipsniui mėsos kiekį didinkite, tuo pačiu mažindami daržovių tyrės kiekį. Jei vaikelis griežtai kelis kartus iš eilės atsisako mėsos, padarykite pertrauką ir vėl bandykite. Daug kur galima rasti rekomendacijas duoti mėsą kasdien. Bet, nepamirškime, kad dar yra žuvis, kiaušiniai, rūgštaus pieno produktai. Taigi sudarius įvairų meniu mėsą vaikai valgys tikrai rečiau, nei kartą per dieną. Geriausia baltyminius produktus valgyti dienos metu. Labai blogai, jei kelis kartus per dieną duodama mėsa, kas pas mus yra įprasta. Tokiu atveju gaunamas gyvūninių baltymų bei riebalų perviršis, bei kitų naudingų produktų suvalgoma mažiau.
Kokia vaikams turi būti siūloma mėsa ir kaip ją geriausia paruošti priklauso nuo jų amžiaus. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo triušienos, veršienos ir kalakutienos. Šios mėsos lengviausia virškinamos, nes turi mažiau jungiamojo audinio. Jautienoje geležies yra daugiau, nei veršienoje, tačiau veršiena lengviau pasisavinama. Kuo jaunesnio gyvūno mėsa, kuo mėsa liesesnė - tuo ji lengviau pasisavinama. Pradėjus virti po 5 minučių nuovirą nupilti, mėsą dar kartą nuplauti ir tada antrą kartą virti jau ilgesnį laiką. Mažyliams iki 8-9 mėnesių rekomenduojamą mėsą ne tik sumalti, bet ir sutrinti, nes neišsivysčiusi virškinimo sistema. Iš tokiu būdu pagamintos mėsos geriau pasisavinamos amino rūgšties. Venkite keptos mėsos, ji sunkiai pasisavinama. Ypatingai venkite griliuje skrudintos mėsos. Idealu patiekti mėsą tik su daržovėmis. Daržovėse esančios skaidulos bei kitos medžiagos paskatins tinkamą virškinimą. Jei vaikas visai mažytis - mėsą pateikite su daržovių tyrelėmis. Vėliau - įveskite į racioną ir šviežių vandeningų daržovių.
Nuo ko pradėti? Pirmieji produktai
Naujus produktus į mitybą įtraukite po vieną ir stebėkite alergines reakcijas. Daugelis vaikų mitybos specialistų primaitinimą tirštu maistu rekomenduoja pradėti nuo bulvių, moliūgo ar cukinijos, avižų, ryžių, grikių, kukurūzų kruopų. Naują produktą įveskite kas 5-7 dienas ir stebėkite, kaip mažylio organizmas į jį sureagavo. Jei pastebėjote bėrimus, vaikas atpylinėja ar jam pučia pilvą - tai alergijos požymiai. Šių produktų kurį laiką jam neduokite.
Pirmus kartus užteks vieno ar kelių arbatinių šaukštelių, pamažu maisto kiekį didinkite iki 100 ml, o vėliau iki 150-200ml. Geriausia primaitinimą pradėti nuo pietų valgio, o vėliau įvesti pusryčius ir pietus.
Dažniausiai pradedamo primaitinti mažylio lėkštelėje puikuojasi tik morka, moliūgas ar kita daržovė, kurią parinko tėvai. Vis dėlto pagrindinė BLW idėja yra ne tik tai, kad kūdikis valgo pats. Svarbu, kad kūdikis pats pasirenka, ką valgyti, iš jam pasiūlyto subalansuoto maisto. Kūdikis intuityviai pagal skonį pasirinks tą maisto produktą, kuriame yra jam labiausiai trūkstančių maistinių medžiagų. Atkreipk dėmesį - jei šeimoje yra buvę ypatingų alergijos atvejų, protinga būtų pirmaisiais kartais produktus duoti atskirtus, taip lengviau identifikuosi galimus alergenus. O didesnį alergijos pavojų keliančius maisto produktus - kiaušinius, pieno produktus, žemės riešutus - pasiūlyk skirtingu laiku.
Vienu kartu - vienas naujas produktas. Kiekvieną naują maisto produktą įveskite kas tris dienas - taip galėsite sekti, ar produktas nesukelia alerginės reakcijos.
Nuo kada pradėti ir kokius produktus rinktis?
Dažniausiai kaip pirmosios primaitinimo daržovės Lietuvoje imami šakniavaisiai (bulvės, morkos, pastarnokai), nuo primaitinimo pradžios taip pat tinka sviestinis moliūgas ir šparaginės pupelės. Nors vaikai vaisius dažnai labai mėgsta dėl juose esančio cukraus ir iš esmės juos toleruoja gerai, vaisius rekomenduojama įvesti po daržovių ir labai ribotais kiekiais, nes kitaip vaiką bus sunku įkalbėti valgyti daržoves. Pradėti reiktų nuo švelnaus skonio vaisių, turinčių palyginti nedaug cukraus. Paskiausiai reiktų įvesti daug rūgšties turinčias ir linkusias alergizuoti uogas ir vaisius.
Praktiškai visas grūdines kultūras kūdikiams galima įvesti pirmaisiais primaitinimo mėnesiais. Gliuteno turinčius grūdines kultūras ir iš jų gaminamas kruopas bei makaronus, galima įvesti bet kada nuo 4 iki 12 mėn. Nors mėsa Vakarų šalyse nėra rekomenduojamas kaip pirmas pasirinkimas primaitinimui, mėsos rekomenduojama pradėti duoti jau 6-8 mėn. kūdikiui. Dėl žuvies nuomonių ir teorijų yra įvairių, tačiau šalių, kuriose žuvies vartojama gausiai, praktika rodo, kad žuvis yra tinkamas maistas kūdikiams. Nėra jokių duomenų, kad reikėtų atidėti kiaušinių įvedimą į kūdikio mitybą (išskyrus atvejus, kai pasireiškia alergija kiaušiniui), tiesiog reikėtų pasirinkti tinkamą kiaušinio konsistenciją: 6 mėn.
Pirmiausia svarbu suprasti, kad nėra vieno produkto, nuo kurio geriausia pradėti BLW. Įdomumo dėlei paanalizuokime, kada ir kodėl tokia rekomendacija dėl daržovių ir vaisių buvo sukurta. Anksčiau kūdikiai būdavo pradedami primaitinti 3-4 mėn., dėl to labai padidėdavo alergijų rizika. Įrodyta, kad iki 6 mėn. amžiaus kūdikiui visų maisto medžiagų poreikį užtikrina mamos pienas ir jokio papildomo maisto nereikia. Maždaug nuo 6 mėn. mažyliams pradeda trūkti baltymų, geležies, cinko, vitaminų B ir D. Tačiau vaisiai ir daržovės nėra gausiausiai šių medžiagų turintis šaltinis! Kadangi kūdikio skranduko tūris yra visai nedidelis, papildomas kietas maistas turėtų suteikti būtiną reikiamų medžiagų kiekį net ir valgant po nedaug. Nors daržoves valgyti labai sveika, jose nerasite maistinių medžiagų, kurių kūdikis negautų iš mamos pieno. Taigi, daržovės ir vaisiai taps labai svarbiu maisto produktu, kai mažylis jau bus nujunkytas (arba nebegers mišinuko). Siekiant užtikrinti mažylio augimą, papildomas maistas turi turėti būtent tų maistinių medžiagų, kurių trūkumas kūdikiui pasireiškia pirmiausia. Įdomu, kad Kanadoje šiuo metu mėsa ir kiaušinis yra rekomenduojami kaip idealūs pirmieji produktai primaitinimui. Le Leche lyga (organizacija, teikianti įvairiapusę pagalbą, informaciją ir palaikymą klausimais, susijusiais su žindymu ir motinyste) pritaria šiam požiūriui. Žvelgiant plačiau, nerasime daug kultūrų, kuriose kūdikis būtų nujunkomas pradedant jam duoti rafinuotus grūdus, vaisius ir daržoves. Pasirinkimas siūlyti mėsą nuo pirmųjų primaitinimo kartų yra visai logiškas žinant, kad šio amžiaus kūdikio organizmas jau gamina visus reikiamus fermentus, reikalingus mėsai virškinti. Mėsa turi daug baltymų, geležies, vitamino B ir cinko - visų maistinių medžiagų, kurių atsargas kūdikiui reikia papildyti pirmiausia. Kiaušinių tryniai yra ypač lengvai virškinami, be to, jie yra puikus vitamino D šaltinis.
Lietuvoje kūdikių tyrelės įprastai nėra gardinamos druska, cukrumi ir prieskoniais. Druska. Iki vienerių metų kūdikis gauna pakankamai druskos su motinos pienu ar mišinuku, primaitinimui skirtas maistas neturėtų būti papildomai sūdomas, nes kūdikio inkstukai negali efektyviai iš organizmo pašalinti druskos pertekliaus. Cukrus. Dauguma vaikų labai mėgsta cukrų ir jo paragavę visada nori saldumo. Tai nėra vertingas maisto produktas, todėl jį į vaiko mitybą reiktų įvesti kuo vėliau. Norint leisti vaikui pasmaližiauti, geriau rinktis nedidelius kiekius vaisių ar uogų (taip pat ir termiškai apdorotų). Aliejus, sviestas. Riebalai yra būtini vaiko vystymuisi (ypač smegenų), jie suteikia sotumo jausmą ir padeda įsisavinti svarbius vitaminus. Be to, iš tiesų pagardina maistą! Prieskoninės žolelės. Kaip ir aliejus, sviestas, prieskoninės žolelės net ir labai paprastiems patiekalams suteikia daugiau skonio. Pavyzdžiui, smulkiai pjaustytos petražolės puikiai pakeičia druską. Kiti prieskoniai. Vaikai retai kada mėgsta ryškius, pikantiškus prieskonius, pavyzdžiui, pipirus, aitriuosius pipirus ar kario prieskonius, tad tėvai retai kada juos įtraukia į kūdikių mitybą.
Skiriasi požiūris ir į prieskonius: Lietuvoje kūdikius stengiamasi maitinti prėsku, jokiais prieskoniais negardintu maistu, o Indijoje sodrūs ir net labai aštrūs prieskoniai yra vaiko kasdienybė jau beveik nuo pirmų jo dienų. Kaip matome, vienos tiesos nėra, ir apsispręsti, nuo ko pradėsite, turite patys. Svarbu stebėti vaiką ir jo reakcijas. Jūsų sprendimą gali paveikti ir vaiko įgeidžiai: kartais mažylis gali kategoriškai atsisakyti tyrelės ir košės ir iki metų norėti maitintis tik mamos pieneliu.
Vaiko vedamas primaitinimas (BLW)
Vaiko vedamas primaitinimas (angl. Baby Led Weaning, toliau - BLW) yra kitokia galimybė. Jis leidžia kūdikiui pačiam vadovauti visam šiam procesui, pasitelkus savo instinktus ir įgūdžius. Mažylis gali pats nuspresti, kada turėtų prasidėti primaitinimas, ką ir kiek jis valgys. Kūdikiai pradeda ropoti, vaikščioti ir kalbėti tada, kai yra tam pasirengę. Jei tik mažyliui suteikiamos visos galimybės tobulinti įgūdžius, šie vystymosi etapai neateis nei greičiau, nei vėliau negu pats geriausias laikas konkrečiam vaikui. Juk guldydami kūdikį ant grindų suteikiame erdvės jam spardytis kojytėmis ir palaipsniui tą darydamas jis išmoksta apsiversti. Tada užtikriname saugią aplinką ir leidžiame vaikui stotis bei judėti kambaryje. Laikas nuo pirmųjų bandymų atsistoti iki savarankiško vaikščiojimo netrumpas, gali užtrukti 2-6 mėn., kartais net ilgiau. Tačiau jei suteikiame vaikui erdvės mokytis, jis vieną dieną tikrai pradeda vaikščioti. Kodėl gi viskas turėtų vykti kitaip, kai kalbame apie maitinimąsi?
Palyginti su tradiciniu primaitinimu košelėmis su šaukšteliu, jis turi labai daug privalumų. Atkreipkit dėmesį, kad BLW neturi griežtų taisyklių, kada ir kokį maisto produktą reikėtų kūdikiui pasiūlyti. Jei šeimos nariai nėra alergiški, visas šeimos valgomas maistas yra tinkamas ir mažyliui. Pirmaisiais mėnesiais siūlykit kuo grynesnius produktus - taip kūdikis galės susipažinti su jų skoniais, tekstūromis, formomis. Rekomenduojama siūlyti pailgus, už mažylio delną ilgesnius maisto gabaliukus, kuriuos būtų patogu paimti į rankutę, o sugniaužus liktų galas, kurį galima kišti į burnytę.
Kada kūdikis turėtų būti sodinamas prie stalo?
IR TAIP, IR NE. Yra vaikų, kurie neprilaikomi tvirtai ima sėdėti būdami tik 8-9 mėn. amžiaus. Atrodytų, kodėl jie negali pradėti valgyti kieto maisto anksčiau, jei rodo kitus domėjimosi papildomu maistu ženklus? Kol mažylis nesėdi visiškai savarankiškai, Tu tiesiog negalėsi leisti jam valgyti be pagalbos, nes atsitiktinai jis gali nugriūti į šoną, apvirsti, sukniubti. Pagrindinė taisyklė - mažylio viršutinė kūno dalis turi būti vertikali, tuomet kelias nuo burnos iki skrandžio bus be trukdžių, laisvas. Dėl šios priežasties negalima maitinti atsilošusio mažylio, pvz., maitinimo kėdutėje, kuri turi pusiau gulimą padėtį. Jei kūdikis dar tvirtai nesėdi pats, sodink jį prie stalo sau ant kelių. Jei būtina - prilaikyk, tačiau taip, kad jis galėtų laisvai judėti rankutes ir plaštakas. Įsitikink, kad mažylis sėdi tiesiai ir gali imti maistą rankutėmis - nesukumpęs ir neatsilošęs.
Kada pradėti primaitinimą?
Svarbu stebėti vaiko vystymosi ženklus, o ne datos kalendoriuje. Kai norite pradėti primaitinimą, svarbiausia yra stebėti vaiko signalus. Kūdikis mus „veda“ šiuo susipažinimo su maistu keliu. Įdomu tai, kad prieš dešimtmetį D. Britanijoje BLW metodo pradininkė Gill Rapley atliko nedidelį tyrimą - maistas buvo pasiūlytas 4 mėn. amžiaus kūdikiams. Kai kurie iš jų ėmė maisto gabaliukus pirštukais, kai kurie suimtą maisto gabaliuką patys įsidėjo į burną, kiti pakramtė jį. Tačiau nė vienas tyrime dalyvavęs mažylis nenurijo maisto - tiesiog to dar nemokėjo! Kiekvienas mažylis sugebės nuryti maistą tada, kai būtent jo raida leis tai atlikti.
BLW neturi griežtų taisyklių, kada ir kokį maisto produktą reikėtų kūdikiui pasiūlyti. Jei šeimos nariai nėra alergiški, visas šeimos valgomas maistas yra tinkamas ir mažyliui. Pirmaisiais mėnesiais siūlykit kuo grynesnius produktus - taip kūdikis galės susipažinti su jų skoniais, tekstūromis, formomis. Rekomenduojama siūlyti pailgus, už mažylio delną ilgesnius maisto gabaliukus, kuriuos būtų patogu paimti į rankutę, o sugniaužus liktų galas, kurį galima kišti į burnytę.
Maisto kūdikiams šildyti nebūtina. Jei visgi nusprendėte tai padaryti, jis turėtų būti drungnas, ne karštas. Mikrobangų krosnele naudokitės atsargiai. Nepamirškite, kad karvės pieno ir medaus iki vienerių metų vaikui duoti negalima.
Kūdikių svoris ir primaitinimas
Šiame tyrime moksininkai tyrinėjo kokią įtaką turi kūdikio augimui (svoriui, ūgiui, KMI) daro tai, kaip kūdikis valgo kitą maistą - pats (baby-led būdu) ar yra primaitinamas šaukšteliu. Nustatyta, kad kūdikiai, primaitinami šaukšteliu, sveria daugiau nei tie, kurie maitinasi savarankiškai, tik tuo atveju, jeigu jų pagrindinis maisto šaltinis yra mišinys.
Vaiko maitinimosi įgūdžių ugdymas
Nuosekliai didinkite porcijas. Pirmą kartą mažylis suvalgys vos 1-2 arbatinius šaukštelius „kieto“ maisto. Gali būti ir taip, kad pajutęs burnoje jam neįprastą skonį, kūdikis viską išstums lauk. Neverskite jo - jei mažasis valgytojas atsisako ragauti, vadinasi šiam kartui pietūs baigti. Kas kartą mažyliui košelės duokite vis daugiau ir daugiau.
Maitinkite tik šaukšteliu. "Kietą" maistą mažylis turi valgyti su šaukštu arba imti pirščiukais: taip jis mokysis stalo etiketo ir lavins įgūdžius.
Leiskite pačiam valgyti. Netvarkos, mokant kūdikį valgyti, jūsų namuose tikrai bus. Nors vaiką daug paprasčiau maitinti patiems, tačiau jau apie 7-8 mėnesį duokite jam šaukštelį į rankas ir leiskite pačiam bandyti maistą įsidėti į burną. Didžioji jo dalis keliaus ant žemės, bet mažylis pamažu mokysis savarankiškai valgyti ir, pirštais suimdamas šaukštelį, lavins smulkiąją motoriką. Šiuo laikotarpiu daržovių ir vaisių galite nebesmulkinti iki tyrelės konsistencijos, užteks juos pertrinti šakute.
TAIP. Tik kai šaukštelis yra ne Tavo, o kūdikio rankose. Savaime suprantama, kad kai kuriuos produktus (jogurtą, sriubą) daug patogiau valgyti su šaukštu. Taip pat neragautą, neįprastos konsistencijos maistą instinktyviai imame su šaukšteliu. Vis dėlto trinti visą maistą į tyres ir vadinti tai BLW nebūtų visiškai teisinga. Atkreipk dėmesį, kad tą patį maistą valgydama kietą ir sutrintą pastarojo suvartotum žymiai daugiau. Jau 6-9 mėn. mažyliui gali pasiūlyti braškių, slyvų ar aviečių - nuo kąsnelio iki kelių uogų. O tik įsivaizduok, kokio kiekio uogų reikėtų tirštam vaisių kokteiliui paruošti. Galimybė suimti maisto gabalėlį, prinešti jie prie burnos, įsidėti ir sukramtyti (užuot tik nurijus suaugusiojo įdėtą tyrelę) leidžia mažyliui spėti pajusti, ar jis jau sotus. Šaukšteliu maitinami kūdikiai suvalgo maistą greičiau nei besimaitinantys savarankiškai. Tyrelės pavidalo maistas apriboja mažylio galimybes patirti daugybę sensorinių pojūčių - maisto vizualinį identifikavimą ir tekstūras, mokymąsi, kaip pirštukais sučiupti tam tikrą nedidelį daiktą ir manipuliuoti juo, pažinti įvairius kvapus.
Svarbu ir maitinimosi rėžimas. Laiku pradėtas maitinti kietesniu maistu kūdikis jau 6 - 9 mėnesių amžiuje pradeda suprasti šio proceso prasmę - reaguoja ir atpažįsta įrankius (savo šaukštelį, lėkštutę, puodelį). Tuo metu vaikas jau turėtų laikytis ,,pusryčių-pietų-vakarienės‘‘ rėžimo, su 2 - 3 užkandžiais tarpe jų.
Pradžioje nemažai maisto išstums iš burnos. Taip yra dėl to, kad vaiko liežuvis dar nemoka nustumti viso kiekio maisto į ryklę. Raukysis ar net kartais sužiaukčios - ne dėl to, kad neskanu, dėl to, kad neįprasta. Duokit atsikvėpti. Gali pakosėti pasitaikius kiek didesniam gumulėliui. Tai normalu - tai apsauginis kosėjimo refleksas, ir to jokiu būdu nereikia to vengti. Tiesiog stebėkite vaiką. Kai ryklė pripras prie kietesnio maisto žiaukčiojimo ir kosėjimo nebebus. Vaikai puikiai ,,sukramto“ maistą, pvz.
Ką svarbu žinoti apie maistą?
Vienu kartu - vienas naujas produktas. Kiekvieną naują maisto produktą įveskite kas tris dienas - taip galėsite sekti, ar produktas nesukelia alerginės reakcijos. Nuosekliai didinkite porcijas. Pirmą kartą mažylis suvalgys vos 1-2 arbatinius šaukštelius „kieto“ maisto. Gali būti ir taip, kad pajutęs burnoje jam neįprastą skonį, kūdikis viską išstums lauk. Neverskite jo - jei mažasis valgytojas atsisako ragauti, vadinasi šiam kartui pietūs baigti. Kas kartą mažyliui košelės duokite vis daugiau ir daugiau.
Kūdikių svoris ir primaitinimas. Šiame tyrime moksininkai tyrinėjo kokią įtaką turi kūdikio augimui (svoriui, ūgiui, KMI) daro tai, kaip kūdikis valgo kitą maistą - pats (baby-led būdu) ar yra primaitinamas šaukšteliu. Nustatyta, kad kūdikiai, primaitinami šaukšteliu, sveria daugiau nei tie, kurie maitinasi savarankiškai, tik tuo atveju, jeigu jų pagrindinis maisto šaltinis yra mišinys.
Ar ankstyvas primaitinimas kitu maistu skatina ankstyvą nujunkymą? Mokslininkai sako, kad būdinga, jog dauguma kūdikių pradedami primaitinti mėnesiu anksčiau, nei tuo metu rekomenduojamas laikas. Pvz., kai rekomenduojamas primaitinimas nuo 4 mėnesių, dauguma kūdikių pradedami primaitinti nuo 3 mėnesių. "O kaip reikės žindyti, kai išdygs dantys?" su nerimu klausia manęs besilaukianti mama. Tyrime dalyvavo 50 sveikų motinų - kūdikių porų, kurios buvo tikrinamos 15-ąją ir 25-ąją kūdikio gyvenimo savaitę. Tyrėjai pastebėjo, kad kūdikiai tiek 15, tiek 25 savaitę suvalgydavo daugiau mamos pieno nei nurodoma literatūroje, o suvalgyto pieno kiekis reikšmingai padidėjo per laikotarpį nuo vieno stebėjimo momento iki kito stebėjimo momento, vidutiniškai 61 g per dieną.
Kalbant apie cukrų, vaikai jį labai mėgsta ir labai greitai pripranta. Kartais tėvai eina lengviausiu keliu ir, norėdami įsiūlyti mažyliui maistą, jį saldina. Tai yra klaida: daugybės tyrimų įrodyta, kad iš cukraus nėra jokios naudos. Netgi priešingai - jis gali paskatinti dantukų ėduonies atsiradimą, silpninti imunitetą, didinti nutukimo ir diabeto riziką.
Neskaldytų riešutų. Liesų produktų. Riebalai labai reikalingi mažylio vystymuisi, mažiausiai iki 2 m. Perdirbto maisto. Kaulingų žuvų. Kyla pavojus užspringti. Žalių ir nevisiškai termiškai apdorotų kiaušinių.
Technologiniai sprendimai, palengvinantys mūsų gyvenimą, visada atrodo patrauklūs. Juk laiką, kurį skirtume skalbimui ar indų plovimui dabar galime skirti kitiems dakykams. Tačiau technologijos kartu ir keičia mus. Kūdikių maitinimui pramonė sukuria daug įvairių priemonių ir netgi paruošia mūsų mažiesiems maistą už mus.
Pasirūpinkite šviežio maisto išsaugojimu kelionėse. Jei gyvenate aktyviai - mėgstate keliones ir išvykas, pasirūpinkite daiktais, kurie maistą padės transportuoti ir ilgiau išlaikyti šiltą. Vienas tokių daiktų, be kurio neišsiverčia daugelis mamų - maistui skirtas termosas. Kai kurie jų, pavyzdžiui, „Chicco“, šilumą išlaiko net iki 5 valandų. Jums taip pat prireiks įvairių indelių ar dėžučių, skirtų užkandiams įsidėti.
Troškinys su mėsos kukuliais
Kada duoti vandens?
IR TAIP, IR NE. Bendras patarimas yra toks - mišinuku maitinamiems mažyliams reikia siūlyti gerti vandens, kai tik pradedamas primaitinimas kietu maistu. Mamos piene yra apie 88 proc. vandens, todėl jei žindai pagal kūdikio poreikį, nėra skubos įvesti papildomų skysčių. Leisk kūdikiui žaisti su puoduku ir vandeniu - taip jis po truputį mokysis gerti. Bet tai daryk ne valgio metu.
Kada duoti vaisių ir daržovių?
Dažniausiai pradedamo primaitinti mažylio lėkštelėje puikuojasi tik morka, moliūgas ar kita daržovė, kurią parinko tėvai. Vis dėlto pagrindinė BLW idėja yra ne tik tai, kad kūdikis valgo pats. Svarbu, kad kūdikis pats pasirenka, ką valgyti, iš jam pasiūlyto subalansuoto maisto. Kūdikis intuityviai pagal skonį pasirinks tą maisto produktą, kuriame yra jam labiausiai trūkstančių maistinių medžiagų.
Vaisių ir daržovių paruošimas
Atkreipk dėmesį - jei šeimoje yra buvę ypatingų alergijos atvejų, protinga būtų pirmaisiais kartais produktus duoti atskirtus, taip lengviau identifikuosi galimus alergenus. O didesnį alergijos pavojų keliančius maisto produktus - kiaušinius, pieno produktus, žemės riešutus - pasiūlyk skirtingu laiku.
Nors vaikai vaisius dažnai labai mėgsta dėl juose esančio cukraus ir iš esmės juos toleruoja gerai, vaisius rekomenduojama įvesti po daržovių ir labai ribotais kiekiais, nes kitaip vaiką bus sunku įkalbėti valgyti daržoves. Pradėti reiktų nuo švelnaus skonio vaisių, turinčių palyginti nedaug cukraus. Paskiausiai reiktų įvesti daug rūgšties turinčias ir linkusias alergizuoti uogas ir vaisius.
Paprastai kūdikiai to negali savarankiškai atlikti iki 9-12 mėn. Prieš gerą dešimtmetį net ir užsienio šalyse retas buvo apie tokį primaitinimo būdą girdėjęs, o ką jau kalbėti apie Lietuvą. Žmonės dažnai baisėjosi, kad vaikas tikrai užsprings arba tiesiog liks nevalgęs ir badaus. Tačiau dabar yra daug išsamios informacijos. Lietuvoje išleista pirmoji knyga apie didžiulės sėkmės vakaruose sulaukusį BLW (Baby led weaning) metodą. Šalį leidinys pasiekė asociacijos „Padedu augti“ dėka. Knygos ambasadore tapo garsi šalies aktorė Ineta Stasiulytė. BWL iniciatorė ir vykdytoja Lietuvoje yra Eglė Lysovienė, LSMU ligoninės Kauno klinikų Naujagimių intensyvios terapijos skyriaus gydytoja neonatologė. Ji ir išvertė ką tik pasirodžiusią knygą, kurios autorė - pati BLW metodo pradininkė Gill Rapley bei Tracey Murkett. Anot E. Visi norintys, jau gali įsigyti knygą el.
Daug kur galima rasti rekomendacijas duoti mėsą kasdien. Bet, nepamirškime, kad dar yra žuvis, kiaušiniai, rūgštaus pieno produktai. Taigi sudarius įvairų meniu mėsą vaikai valgys tikrai rečiau, nei kartą per dieną. Geriausia baltyminius produktus valgyti dienos metu. Labai blogai, jei kelis kartus per dieną duodama mėsa, kas pas mus yra įprasta. Tokiu atveju gaunamas gyvūninių baltymų bei riebalų perviršis, bei kitų naudingų produktų suvalgoma mažiau.
Kiaušiniai ir pieno produktai
Nėra jokių duomenų, kad reikėtų atidėti kiaušinių įvedimą į kūdikio mitybą (išskyrus atvejus, kai pasireiškia alergija kiaušiniui), tiesiog reikėtų pasirinkti tinkamą kiaušinio konsistenciją.
Svarbu ir tai, kad pieno produktai yra vertingas kalcio, baltymų ir kitų maistinių medžiagų šaltinis. Jų kūdikių mityboje galima atsirasti nuo 8-9 mėnesio amžiaus. Geriausia rinktis jogurtus be priedų, kefyrą ar varškę.
Maistingumo svarba
Visiškai nesvarbu, kokį maistą ir kaip patieksite, svarbiausia, kad jis būtų maistingas. Žindomi kūdikiai patiria visus skonius ir kvapus per mamos pieną. O primaitinamų mažylių tėvai aiškiai pastebi, kad kūdikiui labiau patinka skonį turintis maistas, o ne prėskas. Vengti reikia tik druskos ir cukraus.
Kultūrinės normos labai skiriasi, todėl lygindama indišką ir vakarietišką virtuvę neabejotinai rastum skirtumų ir kūdikių primaitinimo klausimuose. Pagalvojusi logiškai puikiai supranti, kad būtent tą dieną stebuklas neįvyksta. Tai tiesiog amžiaus rekomendacija, bet ne taisyklė. Tėvai, sakydami „pradėsiu primaitinti nuo šešto ar septinto mėnesio“, iš esmės klaidingai suvokia BLW principus. Čia svarbu ne data, o mažylio rodomi ženklai, kad jis jau pasiruošęs valgyti kietą maistą.
