Lenkijoje, ypač jos vakarinėje dalyje, daugelyje miestų nuo 1951 metų stovi paminklai, vaizduojantys Raudonosios armijos karių ir lenkų karių figūras, laikantį kūdikį. Šie paminklai, kurių visoje šalyje priskaičiuojama beveik 500, daugumai vietos gyventojų tapo okupacijos simboliu. Tai suprantama, nes Raudonoji armija į Lenkiją įžengė iškart po Adolfo Hitlerio kariuomenės 1939 m. rugsėjį.
Valstybinis Lenkijos istorijos institutas 2017 m. kovo mėnesį pasiūlė šiuos paminklus iš viešųjų erdvių pašalinti ir perkelti į specialius parkus. Šis pasiūlymas sukėlė nemažai diskusijų, ypač Rusijoje, kurios URM šiuos planus įvardijo kaip „barbarizmą“. Tačiau, pasak instituto atstovo Gžegožo Valigoro, Lenkija neketina naikinti paminklų ar kapinių, o tik perkelti apie 300 sovietinių paminklų.
Politologas Nikolajus Ivanovas pastebi, kad neigiamą požiūrį į lenkus Rusijoje aktyviai kursto žiniasklaida. Rusijos televizijos dažnai pateikia informaciją taip, kad sudarytų įspūdį, jog lenkai ketina niekinti sovietų karių kapus, nors iš tiesų siekiama pašalinti tik sovietinės okupacijos simbolius iš viešųjų erdvių.
Tiesa, kad paminklai, vaizduojantys karius, vertinami skirtingai: vieniems jie - išvaduotojai, kitiems - okupantai. Tačiau galutinį sprendimą dėl jų likimo priima patys lenkai.
Kontroversiška skulptūra Gdanske
Vienas ryškiausių ir skandalingiausių incidentų, susijusių su sovietinės praeities simboliais, įvyko Gdanske. Menininkas J. B. Szumczykas 2013 m. spalio mėnesį prie Antrojo pasaulinio karo memorialo, šalia sovietų tanko T-34, pastatė skulptūrą, kurią pavadino „Paminklas atvirai prievartai“. Skulptūra vaizdavo Raudonosios armijos kareivį, prievartaujantį nėščią moterį.
Menininkas teigė, kad jo kūrinys skirtas parodyti moterų tragediją, kuri dažnai lieka nutylėta, ir kad jis nenorėjo kurstyti neapykantos, o tiesiog pasakyti tiesą, kuri būtina gerų kaimyninių santykių ateityje kūrimui. Pasak jo, skulptūra tiesiogiai susijusi su Gdansko istorija ir masiniais vokiečių moterų prievartavimais, kuriuos įvykdė raudonarmiečiai. Nors skulptūra buvo tikroviška, bet ne vulgariai ar nešvankiai pavaizduota, ji sukėlė pasipiktinimą.
Vietos prokuratūra pradėjo tyrimą, tačiau vėliau bylą nutraukė. Policija paminklą teko išmontuoti dėl jo kontroversiškumo. Lenkijos ambasadorius Rusijoje Aleksandras Aleksejevas pareiškė, kad šia skulptūra studentas „savo tariamu menu išniekino daugiau nei 600 tūkst. sovietų karių, kurie žuvo kovojant su naciais Lenkijoje“.
Šis incidentas dar kartą parodė, kaip skirtingai gali būti interpretuojami istorijos simboliai ir kaip jautriai visuomenė reaguoja į praeities interpretacijas, ypač kai jos liečia tokias skaudžias temas kaip karas ir prievartavimai.
Putino sistema(Putin System) 2007
Istorinis kontekstas ir interpretacijos
Tekste pateikiami fragmentai iš Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinio tyrimo stenogramos, kuriuose aptariamas dokumentų pateikimas ir operatyviniai tyrimai. Nors tiesiogiai nepaminėtas paminklas Raudonajai armijai ar nėščiai moteriai, šie dokumentai atskleidžia sudėtingus saugumo tarnybų veiklos aspektus ir informacijos interpretavimo subtilybes.
Taip pat pateikiami fragmentai apie partizanų kovas Lietuvoje po Antrojo pasaulinio karo, aprašant NKVD kariuomenės veiksmus ir provokacijas. Šie pasakojimai atspindi sudėtingą pokario laikotarpį, kai tauta kovojo už laisvę ir patyrė didžiules kančias.
Istoriniai tekstai apie Biržų pilies istoriją atskleidžia ilgą ir audringą jos egzistavimo laikotarpį, pilies apgulėtis, karinius konfliktus ir Radvilų giminės vaidmenį Lietuvos istorijoje. Šie pasakojimai parodo, kaip skirtingi politiniai ir kariniai įvykiai formavo Lietuvos istoriją ir jos simbolius.
Nėra tiesioginio ryšio tarp paminklo Raudonajai armijai ir nėščiai moteriai Lenkijoje ir pateiktų istorinių fragmentų, tačiau bendras kontekstas leidžia suprasti, kaip sudėtingai vertinama praeitis, ypač sovietmečio laikotarpis, ir kaip skirtingos tautos bei visuomenės grupės interpretuoja istorijos įvykius ir jų simbolius.
tags: #lenkija #paminklas #raudonarmietis #nescia #motery
