Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius žymius žmones, gimusius balandžio mėnesį. Jų gyvenimo keliai ir pasiekimai įkvepia bei parodo, kokia įvairi gali būti sėkmė ir talentas. Nors tikslaus atsakymo į klausimą "kas yra gime anuke administratorius?" šiame tekste nėra, pateikiama informacija apie įvairius žmones, tarp jų ir administratorius, kurie gimė balandžio mėnesį.

Žymūs balandžio mėnesį gimę žmonės

Balandžio mėnesį gimę žmonės pasižymi įvairiais talentais ir pasiekimais. Tarp jų yra tiek pasaulinio garso asmenybių, tiek ir svarbių Lietuvos istorijos veikėjų.

Balandžio 21 d.

• Jan van Riebeeck (1619-1677) - olandų kolonijų administratorius ir Keiptauno įkūrėjas.
• Charlotte Bronte (1816-1855) - anglų rašytoja ir poetė, romano "Džeinė Eir" autorė.
• Karalienė Elžbieta II (gimė 1926 m.) - Didžiosios Britanijos monarchė.
• Andie Macdowell (gimė 1958 m.) - amerikiečių aktorė ir modelis.
• Andrius Mažutis (gimė 1981 m.) - lietuvių krepšininkas.

Balandžio 22 d.

• J. Robert Oppenheimer (1904-1967) - amerikiečių fizikas, mokslininkas.
• Aaron Spelling (1923-2006) - JAV filmų ir televizijos prodiuseris.
• Jack Nicholson (gimė 1937 m.) - amerikiečių aktorius, prodiuseris, rašytojas.
• Kaka (gimė 1982 m.) - brazilų futbolininkas.
• Jonas Ambrozaitis (1856-1916) - lietuvių knygnešys, revoliucinis ir kultūrinis veikėjas.
• Kostas Smoriginas (gimė 1953 m.) - lietuvių aktorius, režisierius, dainuojamosios poezijos kūrėjas ir atlikėjas.
• Loreta Asanavičiūtė (1967-1991) - lietuvė, žuvusi Sausio 13-ąją 1991 m. prie Televizijos bokšto.
• Aidas Reklys (gimė 1982 m.) - lietuvių dailiojo čiuožimo šokėjas.

Balandžio 23 d.

• Maksas Plankas (1858-1947) - vokiečių fizikas, kvantinės teorijos pradininkas, Nobelio premijos laureatas.
• Sergejus Prokofjevas (1891-1953) - rusų kompozitorius, pianistas, dirigentas.
• Bertil Ohlin (1899-1979) - švedų ekonomistas, politikas, Nobelio ekonomikos mokslų premijos laureatas.
• Judy Davis (gimė 1955 m.) - australų aktorė.
• Aerin Lauder (gimė 1970 m.) - žydų kilmės amerikiečių verslininkė, milijardierė.
• Egidijus Dragūnas (gimė 1976 m.) - lietuvių dainininkas, grupės SEL lyderis.
• Jurgita Jurkutė-Širvaitė (gimė 1985 m.) - lietuvių modelis, aktorė, TV laidų vedėja.

Balandžio 24 d.

• Edmund Cartwright (1743-1823) - išradėjas.
• Barbra Streisand (gimė 1942 m.) - JAV dainininkė, aktorė, rašytoja, filmų prodiuserė.
• Kelly Clarkson (gimė 1982 m.) - amerikiečių dainininkė, dainų kūrėja.

Balandžio 25 d.

• Oliver Cromwell (1599-1658) - anglų politinis ir karinis lyderis, Anglijos diktatorius.
• Guglielmo Marconi (1874-1937) - italų išradėjas, elektros inžinierius.
• Ella Fitzgerald (1917-1996) - amerikiečių džiazo atlikėja.
• Al Pacino (gimė 1940 m.) - amerikiečių aktorius, filmų direktorius.
• Renee Zellweger (gimė 1969 m.) - amerikiečių aktorė, prodiuserė.
• Tim Duncan (gimė 1976 m.) - JAV krepšininkas.

Antanas Puodžiukas - pavyzdys talentingo administratoriaus

Direktorius A. Puodžiukas yra išskirtinė asmenybė - mokslininkas, sumanus organizacinio darbo vadovas, talentingas administratorius, visuomenininkas, nuostabus šeimos tėvas, drąsus ir kartu labai kuklus žmogus. Tikrai nedaug yra žmonių, kurie visus šiuos labai skirtingus gebėjimus sugeba vienodai puoselėti. Dažnai pasitaiko, kad jeigu kuris nors gyvenime suveši, tai kiti jo sąskaita skursta. A. Puodžiukas viską harmoningai suderina.

A. Puodžiukas pirmasis Lietuvoje Elmininkų žemėse įdiegė specializuotą bulvių sėjomainą, kurią pradėjo plėtoti kiti Lietuvos ūkiai. Mokslininkas tyrinėjo lubinų priešsėlio javams efektyvumą ir įdiegė lubinų auginimą Aukštaitijos nederlingose žemėse kaip alternatyvą pūdymams. Sumanus vadovas ne tik rūpinosi bandymų stotimi, ruošė mokslinius darbus, bet ir vadovavo didžiuliam 7000 ha žemės dydžio eksperimentiniam ūkiui su mišku ir gyvulininkystės kompleksais. Išmintingai tvarkomas ūkis nešė gausias pajamas, apie nuostolius nebuvo ir kalbos.

Profesoriaus Petro Vasinausko prisiminimai apie A. Puodžiuką

Kaip A. Puodžiukui pavykdavo viską sėkmingai suderinti, atsakymą randame profesoriaus Petro Vasinausko prisiminimuose, kuris iš arti stebėjo direktoriaus vadovavimo meną. Knygoje „Kolūkių sunkmetis“ profesorius rašo: „A. Puodžiuko sėkmės paslaptis tai, kad darbo reikalams jis skiria visą dėmesį, visą laiką ir visas jėgas. Kiekvieną rytą septintą valandą sėda į mašiną, apvažiuoja visus laukus, kur pradedami svarbiausi darbai. Būtinai dalyvauja skirstant techniką. Per visą dieną, jei nereikia važiuoti į pasitarimus, priimti svečius, ataskaitas redaguoti, jis laukuose.

Arklio muziejaus kūrimas

Prisiėmęs atsakomybę Elmininkų bandymų stoties eksperimentinio ūkio valdose kurti Arklio muziejų, direktorius A. Puodžiukas ant savo pečių užsidėjo nelengvą organizacinių darbų naštą. Reikėjo paruošti steigiamam muziejui pastatus, rinkti eksponatus, burti muziejaus kūrimo entuziastus, surasti būsimam muziejui darbuotojus.

Pasitaręs su apylinkės pirmininke Danute Adomaitiene, nusprendė organizuoti meno saviveiklos kapelijų šventę. Tada valdžia tokius renginius populiarino. Į Niūronių kaimą suvažiavo ne tik kapelijos koncertuoti, bet ir žirginio sporto entuziastai su žirgais, minios žiūrovų. Muziejaus atidarymo kalbą teko pasakyti A. Puodžiukui. Tada įvyko pirmoji tradicinės kultūros ir žirgų sporto šventė „Bėk bėk, žirgeli“, kuri dabar vyksta kiekvienais metais ir pritraukia tūkstančius dalyvių.

Tomas Šernas - Laisvės premijos laureatas ir administratorius

2025 metų Laisvės premijos laureatas, Lietuvos Sąjūdžio savanoris, vienintelis Medininkų tragediją 1991 m. liepos 31 d. išgyvenęs Lietuvos muitinės pareigūnas, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kunigas Tomas Šernas yra asmenybė, kurios gyvenimo kelias persipina su administracine, visuomenine ir dvasine veikla.

Tomas Šernas savo gyvenimu liudija, kad jo paties žodžiai „laisvė tai mano valia“ yra žmogaus pasirinkimas mokėti aukščiausią kainą už Tėvynės Lietuvos ateitį, už savo įsitikinimus, būti ištikimam negausiai, bet gilias istorines šaknis turinčiai Lietuvos evangelikų reformatų bendruomenei, tarnauti Dievui tarnaujant žmonėms.

Istorikė Ingė Lukšaitė apibūdina Tomą Šerną kaip Lietuvos Sąjūdžio savanorį, Lietuvos nepriklausomybės gynėją, 1991 m. liepos 31 d. Medininkų žudynes vienintelį išgyvenusį Lietuvos muitinės pareigūną, istorinės atminties puoselėtoją, buvusį Medininkų aukų artimųjų klubo pirmininką, Vasario 16-osios Akto signatarų klubo pirmininką ir garbės pirmininką, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kunigą. Jis pirmasis apdovanotas Čiunės Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ Tolerancijos žmogaus apdovanojimu už viešai išreikštą pilietinę poziciją pasisakant prieš ksenofobijos ir antisemitizmo kurstymą, prieš radikalizmo apraiškas ir prietarus politiniame visuomeniniame Lietuvos gyvenime.

Lietuvos Respublikos Seimas 2025 metų Laisvės premiją skyrė Lietuvos Sąjūdžio savanoriui, 1991 m. liepos 31 d. Medininkų tragediją vieninteliam išgyvenusiam Lietuvos muitinės pareigūnui, istorinės atminties puoselėtojui, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kunigui Tomui Šernui.

Pasitinkant Laisvės gynėjų dienos ir apgintos Lietuvos laisvės 35-ąsias metines, šis Laisvės premijų komisijos ir Lietuvos Respublikos Seimo sprendimas dėl Laisvės premijos skyrimo mums dar kartą aktualizuoja nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos 1990-1991 metų istoriją, ano meto Lietuvos visuomenės, valstybės institucijų ir jų pareigūnų ryžtingą laikyseną - susitelkti, priešintis ir nepasiduoti agresyviai Sovietų Sąjungos laikysenai.

Laisvės premijų komisijos pirmininkė Seimo narė Rima Baškienė, pristatydama 2025 metų laureatą, pažymėjo, kad karo prieš Ukrainą ir agresijos nusikaltimų kontekste Laisvės premijos skyrimas buvusiam muitinės pareigūnui T. Šernui tampa dar reikšmingesnis ir svaresnis: „Tomo Šerno veikla, susitikimai ir pilietiškumo pamokos išties įkvepia jaunimą, nes jis vienintelis liudininkas, jis apie tai pasakoja, jis motyvuoja, jis kalba savo širdimi ir savo prisiminimais. Dabartinių grėsmių kontekste T. Šerno asmenybė yra neįkainojamas liudijimas, kad laisvė nėra duotybė, kad ją reikia nuolat saugoti ir ginti.“

Valstybės sargybinis ir būsimas kunigas Tomas Šernas gimė 1962 m. balandžio 28 d. Vilniuje, muzikos pedagogų Eglės Marijos ir Tado Šernų šeimoje. Šernai - garsi Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų giminė. Tomo Šerno senelio Jokūbo Šerno dėdė - evangelikų reformatų kunigas, vyriausias evangelikų reformatų Bažnyčios Lietuvoje dvasininkas generalinis superintendantas Adomas Šernas (1884-1965) su broliu teisininku Jokūbu Šernu, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru, buvo aktyvūs lietuvybės puoselėtojai. Literatas ir vertėjas Adomas Šernas pirmasis XX amžiaus pradžioje pasiūlė anuomet paplitusį žodį „neprigulmybė“ keisti į „nepriklausomybė“.

1979-1983 metais Tomas Šernas studijavo veterinariją Buivydiškių technikume ir įgijo veterinarijos felčerio specialybę. 1983-1985 metais tarnavo Sovietų Sąjungos kariuomenėje Azerbaidžane, prie SSRS ir Irano sienos. Grįžęs į Lietuvą studijavo Kauno veterinarijos akademijoje, nuo 1988 metų - neakivaizdiniame skyriuje. Dirbo Kauno zoologijos sodo Plėšriųjų žvėrių skyriuje. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Tomo širdyje nebuvo jokios sumaišties - jis žinojo, kad eis ten, kur bus Sąjūdžio savanoriai, prie kurių, draugės Rasos paskatintas, prisijungė pačią pirmąją dieną, kai tik buvo pradėti rinkti, - 1990 m. kovo 22-ąją. Neramiomis 1991 metų dienomis saugojo Spaudos rūmus, budėjo prie Lietuvos parlamento - Aukščiausiosios Tarybos. 1991 m. vasario 15 d. Tomas Šernas buvo priimtas į Lietuvos Respublikos Muitinės departamento Vilniaus rinktinės inspektoriaus pareigas, paskirtas į pavojingą Medininkų pasienio kontrolės postą.

Lietuvos muitinės atkūrimas 1990-aisiais buvo drąsus ir kartu rizikingas politinis žingsnis. Pasauliui norėta parodyti, kad Lietuva pasirinko nepriklausomos valstybės kelią. Muitinės pareigūnų darbas valstybės pasienyje tam vaidmeniui labai tiko - toks nepriklausomybės demonstravimas „priešams keldavo įsiūtį, o Lietuvos gyventojams - pasitikėjimą savo valstybe. Šis sovietų įsiūtis išsiliedavo smurtinėmis provokacijomis, pareigūnų namelių niokojimu, beginklių Lietuvos pareigūnų mušimu, grasinimais ginklu, patyčiomis. Sovietų Sąjungos kariškiai, Vilniaus ir Rygos omonininkai, prieš Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą pasisakantys asmenys sistemingai organizavo užpuolimus ir provokavo konfliktus Lietuvos pasienyje: 1991 m. sausio 27 d. buvo užpulti ir suniokoti pastatai Medininkuose ir Lavoriškėse, 1991 m. kovo 25 d. užpultas Medininkų postas, 1991 m. balandžio 19 d. OMON‘as vėl jį puolė, 1991 m. balandžio 24 d. nežinomi asmenys iš medžioklinio šautuvo apšaudė Lavoriškių postą, 1991 m. gegužės 25 d. OMON‘as užpuolė Lavoriškių ir Medininkų postus, gegužės 28 d. - Lavoriškių postą. Provokacijos kartojosi ir birželio mėnesį.

Pats Tomas Šernas, prisimindamas darbą atkurtos Lietuvos muitinėje ir gyvybei pavojingas dienas, nevengia saviironiškų pastebėjimų, liudijančių, kaip nelengvai, bet su entuziastingu atkaklumu kūrėsi ši valstybės institucija. Viena iš įsimintinų istorijų - apie muitinės pareigūnų uniformines striukes: „Poste turėjime dvi žiemines muitinės uniformines striukes, kuriomis keisdavomės. Tos uniforminės striukės jau turėjo savo istoriją. Jomis apsivilkę muitininkai budėjo Aukščiausiojoje Taryboje sausio mėnesį. Medininkų poste išvažiuojanti pamaina tas dvi striukes palikdavo atvykusiai pamainai. Pora valandų lauke dirbę pareigūnai eidavo ilsėtis į vagonėlį, nusirengdavo uniformines striukes ir atiduodavo tiems, kurie juos pakeisdavo.“ Kita istorija apie tai, kaip nuolatinio pavojaus ir Sovietų Sąjungos OMON puldinėjimų akivaizdoje muitinės pareigūnai saugojo jiems skirtą inventorių: „Budėdami gaudavome vieną kitą pranešimą apie galimą posto užpuolimą. Muitininkai turėjo savo veikimo kodą tokiomis aplinkybėmis. Kadangi buvo galima tikėtis puolimo ir posto vagonėlio sunaikinimo, stengdavomės kai ką išgelbėti. Skubiai slėpdavome tarnybinius dokumentus ir į šalia esantį mišką nešdavome vertingesnius posto daiktus. Vertingas daiktas buvo sofa. Todėl dviese čiupdavome tą vertingą baldą ir greitai nešdavome į mišką, iš kurio priedangos vėliau stebėdavome situaciją poste. Pinigus ir kvitus savo rūbuose slėpdavo kolegė Irena Maurušaitienė.“

Medininkų posto pamainos viršininkas Tomas Šernas 1991 m. liepos 31 d., savo vestuvių su Rasa Žilyte išvakarėse, budėjo poste. Anksti ryte, apie 4.30 val., Medininkų postas buvo brutaliai užpultas, nužudyti septyni Lietuvos pareigūnai: Muitinės departamento Vilniaus muitinės inspektoriai Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius ir Ričardas Rabavičius, greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkai Mindaugas Balavakas ir Algimantas Juozakas, kelių policininkai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas. Užpuolikai vyrus suguldė ant grindų ir neskubėdami šaltakraujiškai sušaudė į galvas. Tomas Šernas buvo sunkiai sužeistas.

Lietuvos valstybė, jos medikai dėjo visas pastangas, kad išgelbėtų sužeisto muitinės pareigūno gyvybę. Iš kairės į dešinę peršauta galva, šautuvo buože suknežintu kaklu liepos 31-ąją T. Šernas buvo operuotas Šv. Jokūbo ligoninėje. Kadangi Kauno klinikos tuo metu jau turėjo kompiuterinį tomografą, gydymui jis buvo pervežtas į Kauną. Po penkių parų, 1991 m. rugpjūčio 4 d., į kovą už aštuntosios Medininkų žudynių aukos gyvybę įsijungė žymus JAV karo lauko neurochirurgas, skubiai atskridęs į Kauną iš JAV karinės bazės Vokietijoje. Vėlesniu T. Šerno gydymu rūpinosi Kauno medicinos universiteto ligoninės neurochirurgijos skyriaus gydytojas neurochirurgas Jaunutis Marijonas Tamašauskas. Tomo Šerno gydymas vyko dvidešimt keturias valandas per parą, o kaip vienintelio nusikaltimo liudininko, jo apsauga buvo sustiprinta prasidėjus pučui Maskvoje, jis buvo gydomas slaptai, 1992 metais - ir Vokietijos karo ligoninėse. Vokietijoje jį globojo Lietuvos Respublikos ambasadoriai Vaidotas Antanaitis ir Zenonas Numavičius.

Didžiulės žmonių, kurie slaugė ir gydė T. Šerną, pastangos lėmė, kad Tomas grįžo į gyvenimą, ir net pratęsė tarnybą Lietuvos muitinėje. Tomo Šerno ir Rasos Žilytės vestuvės, vėlavusios 699 dienas, 23 mėnesius, įvyko 1993 m. liepos 1 d. Vestuvių dieną muitinės kolegos I. Maurušaitienė ir R. Kazokevičius atvežė prieš dvejus metus jiems pirktą dovaną - žalvario vazą su išgraviruotais kolegų - Rimanto Kazokevičiaus, Irenos Maurušaitienės, Stanislovo Orlavičiaus, Antano Musteikio, Ričardo Rabavičiaus, Algirdo Naraškevičiaus, Kęstučio Mackevičiaus, Arvydo Trumpelio - vardais. Praėjus septyneriems metams po Medininkų tragedijos Rasos ir Tomo Šernų šeimoje gimė dukra Gertrūda.

Beveik tuo pačiu metu T. Šerno gyvenime įvyko dar vienas asmeninis virsmas - teologijos mokslų studijos. 1997-2000 m. jis studijavo evangeliškąją teologiją Klaipėdos universitete, 2000-2002 m. studijas gilino Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimo centre, magistrantūroje. 2001 m. liepos 1 d. Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje Tomas Šernas ordinuotas Lietuvos evangelikų reformatų diakonu, o 2002 m. birželio 30 d. ordinuotas Lietuvos evangelikų reformatų kunigu. 2003-2012 m. ėjo Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijos viceprezidento pareigas, 2012-2015 m. buvo Vilniaus evangelikų reformatų parapijos klebonu, nuo 2015 m. ėjo Alytaus ir Jonavos evangelikų reformatų parapijų, nuo 2016 m. - filijų administratoriaus pareigas, 2016-2024 m. buvo Klaipėdos ir Kauno evangelikų reformatų parapijų administratorius. 2003-2010 m. taip pat ėjo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vicesuperintendento, o 2010-2019 m. - Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vadovo generalinio superintendento pareigas. 2019 m. vėl buvo išrinktas vicesuperintendentu.

Dar viena reikšminga, nors visuomenei mažiau matoma kunigo Tomo Šerno veikla yra istorijos edukacija ir istorinės atminties puoselėjimas. T. Šernas buvo pirmasis Medininkų aukų artimųjų klubo pirmininkas, kartu su muitinės departamentu įvedė gražią tradiciją kasmet prieš šv. Velykas surengti žuvusių pareigūnų šeimų susitikimus. Kiekvienų metų liepos 30-ąją, dieną prieš Medininkų žudynių minėjimą, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčioje kunigas T. Šernas veda atminimo ir maldos vakarus „Budėkime dėl santarvės ir taikos“. 1998 m. gruodžio 12 d. Signatarų namuose vykusio Vasario 16-osios Akto signatarų klubo steigiamojo susirinkimo dalyviai pirmuoju klubo pirmininku išrinko Tomą Šerną, šias pareigas jis ėjo iki 2003 m., po to buvo išrinktas klubo garbės pirmininku.

Jau kelioliktą rudenį kunigas T. Šernas vyksta į Lietuvos moksleivių renginius, pilietiškumo pamokas istorinio Medininkų muitinės posto vietoje, prie 1991 metų aukų memorialo. Moksleiviams T. Šernas pasakoja muitinės institucijos istoriją, dalijasi prisiminimais apie Lietuvos muitinės pareigūnų darbą ir 1991 m. liepos 31 d. Medininkų žudynes, asmeniniu pavyzdžiu liudija požiūrį į valstybę, į laisvę, į atsakomybę už pasirinkimus ir priimamus sprendimus. Šių susitikimų pasakojimų ir atsiminimų pagrindu 2023 metais išleista T. Šerno knyga „Muitinės kronikos“, ją iliustravo dukra grafikė Gertrūda Šernaitė.

1991 m. rugsėjo 6 d. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu Tomas Šernas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi, jį po kelerių metų įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. Tomas Šernas buvo pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės Vyčio Kryžiaus ordino Didžiojo kryžiaus kavalierius, kuriam toks apdovanojimas įteiktas gyvam esant. 1992 m. sausio 9 d. Tomas Šernas apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. Čiunės Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“ 2002 m. sausio 26 d. jam pirmajam įteikė Tolerancijos žmogaus apdovanojimą. T. Šernas yra apdovanotas už viešai išreikštą pilietinę poziciją pasisakant prieš ksenofobijos, antisemitizmo, kitaminčių bei kitatikių persekiojimą, prieš radikalizmo apraiškas ir prietarus politiniame visuomeniniame Lietuvos gyvenime. 2013 metais apdovanotas Estijos Respublikos Marijos žemės kryžiaus 4 laipsnio ordinu, 2014 metais Lietuvos Respublikos Seimo apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą ir skleidimą, Vidaus reikalų ministerijos - atminimo ženklu „Tėvynės labui“. Tomas Šernas yra Vilniaus Savanorių centro komisijos narys, Reformatų jaunimo draugijos „Radvila“ atkūrimo iniciatyvinės grupės narys.

Kitos svarbios asmenybės ir jų administracinė veikla

Nors straipsnio pradžioje paminėta, kad tiesmuko atsakymo į klausimą "kas yra gime anuke administratorius?" nėra, pateikiami įvairūs pavyzdžiai rodo, kad administratoriaus vaidmuo ir gebėjimai gali pasireikšti įvairiose srityse.

Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto švietimo bendruomenė pasitinka Tarptautinę mokytojų dieną, tradiciškai pagerbdama mokytojus klaipėdiečius. Džiaugiamės teatro mokytojo Karolio Makausko, nominuoto 2023 metų MOKYTOJO vardu, pasiekimais ir didžiuojamės Klaipėdos mokytojais, atradusiais pašaukimą!

Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos mokinių tapybos ir grafikos darbų virtuali paroda „Koks gražus gali būti ruduo, sugėręs praėjusios vasaros šviesą ir šilumą“ atskleidžia, koks ruduo gali būti gražus, jaukus, šiltas ir nuostabus.

Taip pat minima kūrybinių projektų įgyvendinimas, tokių kaip „Pandemijos blynai. Dvi valandos iki vidurnakčio”, paroda “Mažais žingsneliais ateina šventų Kalėdų stebuklas”, Tarptautinis projektas ,,Draugystės pynė“.

Paminėtas piligriminis žygis „Popiežiai Lietuvoje“, skirtas iškilių veikėjų ir asmenybių vizitų Lietuvoje sukaktims.

Tarptautinis žydų kultūros festivalis „Šalom visuos kraštuos“ vyksta Klaipėdoje, Švėkšnoje, Gargžduose, sulaukia ypatingų svečių, tarp jų Izraelio ambasadorė Lietuvai p. Hadas Wittenberg Silverstein. Festivalio metu pristatoma gyvybinga, turtinga garsais ir spalvomis, skoniais ir kvapais žydų kultūra.

Taip pat minimi projektai, susiję su lietuvių paveldo išsaugojimu užsienyje, kaip antai interaktyvus lietuviškų vietų JAV žemėlapis „Tikslas - Amerika“, sukurtas siekiant pažymėti Lietuvos valstybės šimtmetį.

Šiame projekte minimi įvairūs asmenys, prisidėję prie jo įgyvendinimo, pavyzdžiui, Augustinas - „Global True Lithuania“ puslapio apie lietuvišką paveldą už Lietuvos ribų kūrėjas, Aistė - advokatė, besispecializuojanti Lietuvos pilietybės atkūrimo, lietuvių kilmės liudijimo išdavimo klausimais.

Dar vienas svarbus administratorius ir visuomenininkas, minimas tarp balandžio mėnesį gimusiųjų, yra Vladas Putvinskis - Pūtvis (1873 m. spalio 6 d. Rygoje - 1929 m. kovo 5 d.). Kilęs iš senos Žemaitijos bajorų giminės, jis aktyviai dalyvavo lietuvybės puoselėjime, steigė slapta lietuviškas mokyklas, rėmė lietuviškos spaudos platinimą, buvo Lietuvos šaulių sąjungos vienas iš įkūrėjų.

Prof. Leonas Kadžiulis (1926 m. birželio 27 d. - 2014 m. birželio 12 d.), agronomijos mokslo kelio atstovas, pelnęs nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardą, vadovavo aukštos kvalifikacijos specialistų rengimui ir aktyviai dalyvavo mokslo politikoje.

Kaip matyti, administratoriaus vaidmuo gali būti labai įvairus - nuo mokslo ir kultūros puoselėjimo iki visuomeninės ir politinės veiklos, o balandžio mėnesį gimę žmonės padovanojo pasauliui daug iškilių asmenybių, kurios savo darbu paliko ryškų pėdsaką.

tags: #pas #administratore #gime #anuke

• Apie Vaikų ligų skyrių Radviliškio ligoninėje
• Ugdymas ikimokyklinio amžiaus vaikams
• Dvigulės lovos vaikams
• Kiaušinių virimo vadovas
• Gelta naujagimiams