Nėštumo metu moters kūnas patiria daugybę pokyčių, kurie gali sukelti naujų simptomų ar paaštrinti jau esamus. Šie simptomai yra dažni ir dažniausiai normalūs, tačiau kai kurie gali rodyti komplikacijas ir reikalauti gydytojo dėmesio. Pokyčiai nėštumo metu dažnai susiję su hormonų svyravimais, augančiu vaisiumi ir padidėjusia kūno apkrova.
Kokie simptomai dažniausiai pasireiškia nėštumo metu?
Nėštumo simptomai gali būti įvairūs, priklausomai nuo nėštumo stadijos ir individualių kūno reakcijų. Dažniausi yra šie:
- Pykinimas ir vėmimas - rytinis pykinimas dažnai pasireiškia per pirmąjį trimestrą, tačiau kai kurioms moterims gali tęstis ir vėliau. Hormoniniai pokyčiai dažnai yra pagrindinė šio simptomo priežastis. Apie 70 proc. nėščiųjų patiria šiuos požymius. Labiausiai šis diskomfortas kankina 4-12-tą nėštumo savaitėmis, dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių. Apie 14-16-tą nėštumo savaitę pykinti nustoja, o nėštumo pabaigoje gali vėl pykinti dėl to, kad gimda spaudžia skrandį.
- Nuovargis - dėl hormoninių pokyčių, padidėjusio kraujo tūrio ir medžiagų apykaitos sulėtėjimo moterys dažnai jaučia nuovargį, ypač pirmaisiais ir paskutiniais nėštumo mėnesiais. Dažnai nuovargis pasireiškia kaip vienas pirmųjų nėštumo požymių.
- Krūtų jautrumas - ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu krūtys gali tapti jautrios, padidėti ir patinti dėl hormoninių pokyčių, ruošiant kūną laktacijai. Krūtys brinksta ir tampa jautrios, nes hormonai keičia krūtų audinį ir ruošia kūdikio maitinimui. Krūtinė gali padidėti keliais dydžiais.
- Dažnas šlapinimasis - auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl dažniau jaučiamas poreikis šlapintis, ypač pirmajame ir trečiajame trimestruose. Nėščioms moterims pakinta šlapimo takų anatomija: šlapimtakiai išsiplečia ir jų raumenys atsipalaiduoja, inkstai didėja, šlapimo pūslės tonusas susilpnėja. Didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis.
- Rėmuo ir rūgštingumas - hormonai, lėtinantys virškinimą, ir auganti gimda, spaudžianti skrandį, dažnai sukelia rėmenį. Didėjanti gimda kelia skrandį, todėl maistas ilgiau būna skrandyje. Išsiskiria daugiau skrandžio sulčių, kurios dėl sumažėjusio stemplės tonuso patenka į stemplę ir dirgina jautrią gleivinę.
- Vidurių užkietėjimas - dėl padidėjusio progesterono kiekio sulėtėja žarnyno veikla, o tai dažnai sukelia vidurių užkietėjimą. Apie 40 proc. nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Kai viduriai užkietėję moteris tuštinasi mažiau nei 3 kartus per savaitę. Tuštinimosi sutrikimą pirmoje nėštumo pusėje lemia hormoniniai pokyčiai, o antrojoje - gimdos spaudimas į storąją žarną.
- Patinimas (edema) - dėl skysčių kaupimosi kūne, ypač antrajame ir trečiajame trimestruose, gali patinti kojos, rankos ir kartais veidas. Dažniausiai tinsta pėdos. Jos gali tapti ilgesnės, (padidėti puse ar net vienu batų dydžiu), platesnės. Kartais pasikeičia pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Paskui tinimas gali keliauti aukštyn: tinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti pilvas, veidas ir rankos. Taip nutinka, nes nėštumo metu organizmas dėl hormonų pokyčių, kaupia skysčius.
- Odos pokyčiai - nėštumo metu hormonų įtaka gali sukelti hiperpigmentaciją (tamsias dėmes ant veido), odos sausumą ir strijas. Maždaug 12-tą nėštumo savaitę labiausiai keičiasi oda, nes placenta pati ima gaminti hormonus ir organizme susidaro hormonų perteklius. Dažniau beria tas moteris, kurias berdavo prieš mėnesines. Pigmentacijos pokyčiai būdingi apie 90 proc. nėščiųjų. Jie dažnesni tamsesnio gymio moterims, brunetėms. Padidėjusi hormonų koncentracija nėščiosios organizme lemia didesnį pigmentų aktyvumą ir pokyčius odoje. Gali susiformuoti antrinė areolė (areolė aplink spenelį tamsėja ir platėja) ir patamsėti pažastų, šlaunų vidinės pusės, tarpvietės ir išorinių lytinių organų oda. Kartais moterims patamsėja apgamai, strazdanos, turėtos pigmentinės dėmės ir vidurinė pilvo linija. Gali atsirasti ir naujų strazdanų, apgamų ir pigmentinių dėmių. Apie 50-70 proc. moterų atsiranda „nėštumo kaukė“ (vadinama melasma ar chloazma), kai ant veido simetriškai kaktos, skruostų ir smakro srityje pasireiškia įvairaus tamsumo rudos dėmės. Strijas dar vadina nėščiųjų drūžėmis. Tai yra odos patempimai, kurie gali būti ryškiai rausvos, rausvai-melsvos, vėliau pablyškusios ar net permatomos spalvos. Pasireiškia jos apie 90 proc. baltųjų moterų. Manoma, kad strijų atsiradimas yra paveldimas. Tačiau pagrindinė atsiradimo priežastis yra hormoninė organizmo veikla. Taip pat, įtakos turi ir svorio pokyčiai vykstantys nėštumo metu. Dažniausiai strijų būna ant pilvo šonų, sėdmenų, krūtų, žastų, šlaunų ir kirkšnių srityse.
- Nugaros skausmas - nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų. Šis diskomfortas aplanko maždaug tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras nėštumo metu apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Nėštumo metu dėl augančio pilvo atsiranda netaisyklinga laikysena: moteris vaikšto atsilošusi, kad išlaikytų pusiausvyrą, todėl yra apkraunama apatinė stuburo dalis.
- Mėšlungis - mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdą, šlaunį ir pėdą, bet jis gali sutraukti ir ranką, kaklą, pilvo presą ar pasireikšti akies trūkčiojimu. Skausmas trunka neilgai ir praeina savaime. Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų kiekis. Ypač mažėja kalio, natrio, magnio ir kalcio atsargos.
- Skausmas pilvo šone - skausmas pilvo šone nėštumo metu yra dažnas ir gali būti įvairios kilmės. Nors kai kurie skausmai yra natūralūs ir susiję su augančiu vaisiumi ir kūno pokyčiais, kai kurie gali rodyti rimtas problemas, kurios reikalauja skubios medicininės pagalbos. Nėštumo metu pilvo skausmas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, susijusių su nėštumo pokyčiais arba kitomis sveikatos problemomis. Vienas iš dažniausių skausmo pilvo šone nėštumo metu šaltinių yra raumenų ir raiščių tempimas. Augant vaisiui, organizmas pradeda gaminti daugiau hormonų, kurie atpalaiduoja raumenis ir raiščius, kad jie galėtų prisitaikyti prie augančio pilvo. Tai gali sukelti skausmą pilvo šonuose, ypač per pirmąjį ir antrąjį nėštumo trimestrą. Kaip vaisius auga, gimda plečiasi ir pradeda spausti aplinkinius organus, kas gali sukelti pilvo skausmą. Gimdos augimas dažnai sukelia diskomfortą pilvo šonuose, ypač vėlesniuose nėštumo etapuose. Skausmas gali būti tarsi tempimo pojūtis arba jausmas, kad pilvas „traukiasi“. Nėštumo metu dažni virškinimo sutrikimai, tokie kaip vidurių užkietėjimas, dujų kaupimasis ar pilvo pūtimas, gali sukelti diskomfortą ir skausmą pilvo šone. Auganti gimda gali daryti spaudimą žarnynui, o tai gali apsunkinti virškinimą ir sukelti pilvo skausmus.
Vadovaujantis rytiečių įsitikinimais, saulės rezginys - organizmo energinis centras. Pasak tradicinės medicinos, skausmas epigastriumo srityje (ten, kur yra saulės rezginys) gali būti rimtos ligos požymis. Skausmus viršutinėje pilvo dalyje - trikampyje po šonkauliais - patiria beveik visi miestų gyventojai. Čia taip pat yra blužnis, atsakinga už kraujo valymą ir imunitetą. Kiekvienas vyresniųjų klasių moksleivis žino, jog virškinimas vyksta skrandyje. Skausmas epigastriumo srityje gali būti ir miokardo infarkto požymis. Juk saulės rezginio srityje yra ne tik virškinimo organai, bet ir plaučiai, širdis. Be to, skausmas šioje pilvo srityje gali būti neurologinės kilmės. Stuburo krūtinės dalyje vienas ar kitas nervas yra užspaustas tarp slankstelių - ir per šį nervą skausmas eina į pilvą. Toli gražu ne kiekvienas žino, kad be skrandžio žmogus gali visai pusėtinai gyventi. Daug svarbesni virškinimo procesai vyksta kitame skyriuje - dvylikapirštėje. Tulžies pūslėje kaupiasi tulžis, kurią gamina kepenys, kai tik į dvylikapirštę patenka maistas, tulžis taip pat ten patenka - padėti virškinti. Apdorotas dvylikapirštėje maistas slenka toliau ir būna įsiur-biamas plonosiose žarnose. Tad pajutus skausmą ir diskomfortą būtina atlikti išsamius tyrimus.
Pilvo skausmas nėštumo metu, ypač pasireiškiantis per pirmąjį nėštumo trimestrą, yra dažnas moterų nusiskundimas. Egzistuoja daugybė pilvo skausmą sukeliančių būklių, kurios yra būdingos ir susijusios tik su nėštumu. Nėščiųjų pilvo skausmo diferencinė diagnostika gali būti ypač sudėtinga, nes pykinimas, vėmimas ir pilvo skausmas kartais gali būti ir normalios nėštumo eigos dalis.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Nors daugelis simptomų yra įprasti, kai kurie gali reikšti komplikacijas ir reikalauti medicininės priežiūros:
- Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - tai gali rodyti rimtas būkles, tokias kaip persileidimas, placentos problemos ar ankstyvas gimdymas. Skausmas: stiprus, nuolatinis, ilgalaikis skausmas pilvo srityje nėra normalu. Nėštumo metu augant gimdai, moterys dažnai jaučia aštrų, kartais buką skausmą pilvo srities šonuose, tačiau šis skausmas trumpalaikis. Suskaudo ir praėjo. Jeigu jaučiate intensyvų, varginantį skausmą pilvo apačioje, stipresnį nei menstruacijų metu, nedelskite ir vykite į gydymo įstaigą pasitikrinti.
- Ilgalaikis galvos skausmas - stiprus ir nuolatinis galvos skausmas gali būti preeklampsijos požymis, ypač jei kartu pakyla kraujospūdis.
- Staigus patinimas - stiprus patinimas, ypač veido, rankų ar kojų, gali rodyti preeklampsiją. Tinimas: veido, rankų patinimas nėštumo metu yra normalu, tačiau jeigu pastebėjote, kad jums stipriai tinsta kojos ir kulkšnys, rodos, staiga priaugote daugiau svorio, nedelsiant pasitarkite su gydytoju.
- Regos sutrikimai - miglotas matymas, spengimas akyse arba kiti regėjimo pokyčiai gali rodyti aukštą kraujospūdį.
- Sumažėjęs vaisiaus judrumas - jei vaisius juda mažiau nei įprastai, tai gali rodyti vaisiaus būklės pokyčius. Jeigu pastebėjosi, kad kurį laiką nejaučiate judesių ar jų skaičius itin sumažėjęs, ramiai atsigulkite, atsipalaiduok, pakutenkite pilvuką, švelniai pabaksnokite, suvalgykite kažką saldaus. Jeigu vis tiek nejaučiate judesių, kreipkitės į skubios pagalbos skyrių.
- Stiprus niežulys - intensyvus niežėjimas, ypač delnuose ir paduose, gali būti kepenų sutrikimo požymis, vadinamosios intrahepatinės nėščiųjų cholestazės. Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) - kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu be pirminio odos pažeidimo požymių, paprastai be geltos. Nuolatinis, vis stiprėjantis niežėjimas gali būti pirmasis INC simptomas, todėl ėmus intensyviai niežėti odą (delnus, padus, galūnes, mažiau veidą ir kaklą), ypač naktį, reikia pasirodyti gydytojui. Liga išryškėja 20-35 nėštumo savaitę. Kepenys nepajėgia pašalinti tulžies rūgščių, jos išsiskiria į kraują, patenka į odą ir dirgina.
- Tepimas ar kraujavimas - nėštumo metu negalima nekreipti dėmesio į kraujavimą. Pastebėjote gausesnį šviesų kraują? Nedelsdama kreipkitės į gydytoją.
- Makšties išskyros - normalu, kad nėštumo metu pas moterį yra išskyrų (kaip ir ne nėštumo), tačiau jeigu matote žymų jų pagausėjimą, spalvos pasikeitimą, atsiranda nemalonus kvapas, makšties ar vulvos niežulys, skausmas praneškite gydytojui.
- Priešlaikinio gimdymo požymiai - jeigu nėštumo trukmė mažesnė nei 37 savaitės ir jaučiate gimdos susitraukimus (nugaros skausmą, pilvo skausmus), daugiau nei 4 kartus per valandą, jeigu jaučiate sunkumą dubens srityje, būtinai pasitarkite su gydytoju.
Galimos skausmo priežastys saulės rezginio srityje
Labiausiai paplitusi liga, sukelianti skausmą šioje srityje, gastritas, tai yra skrandžio gleivinės uždegimas. Lėtinis gastritas pavojingas tuo, jog daugelis vėžio atvejų vystosi būtent prisidengę lėtiniu gastritu. Iš tikro tyrimas vadinamas ezofagogastroduodenoskopija, juk šios procedūros metu gydytojas ištiria ir stemplę, ir skrandį, ir dvylikapirštę. Jei gastritas negydomas, jis gali komplikuotis skrandžio ir dvylikapirštės opalige. Skirtingai nei manoma, esant opai skausmų epigastriumo srityje galima ir nejausti. Aštrus skausmas saulės rezginio srityje gali būti pankreatito - kasos uždegimo - požymis. Šis organas gali tyliai signalizuoti apie problemą nuolatiniu nestipriu skausmu. Tačiau jei skausmas tapo praktiškai nepakenčiamas, prie šio simptomo dar prisidėjus vėmimui, tuštinimosi sutrikimams, kai kuriais atvejais pakilus temperatūrai, tai byloja, jog pasireiškė ūmus pankreatitas. Pankreatitas pasireiškia, kai kasos sekretas užsistovi. Kanalas, kuriuo sekretas turi tekėti į dvylikapirštę, užsikimšo dėl akmens, cistos, patinimo arba pūlių. Kaip ir pankreatitas, ši liga pastebimai jaunėja. Nuolatinis diskomfortas saulės rezginio srityje gali signalizuoti apie tai, kad yra tulžies nutekėjimo problemų. Tai logiška: iš pradžių susidarę gumuliukai vėliau gali virsti akmenimis. Tačiau jei šie sutirštėjimai virsta akmenimis, išeitis lieka viena - tenka pašalinti tulžies pūslę. Tačiau kad netektų prieiti iki operacijos, pajutus pirmus požymius - diskomfortą ir skausmą epigastriumo srityje, reikia atlikti echoskopiją.
Apvalusis raištis fiksuoja gimdą dubenyje, o jai didėjant nėštumo metu apvalusis raištis įsitempia. Dėl nervinių skaidulų dirginimo įsitempiant apvaliajam raiščiui gali atsirasti pilvo skausmas, ypač atliekant staigesnius judesius.
Apendicito dažnis nesiskiria nėščių moterų bei nenėščių moterų tarpe ir gali išsivystyti bet kuriuo nėštumo trimestru. Apendicitas yra dažniausia neakušerinė ūmaus pilvo skausmo priežastis nėštumo metu, pasitaikanti 1 iš 1500 visų nėštumų. Apendicitas yra uždegimas apendikso ir gali sukelti skausmą pilvo šone. Nors apendicitas yra reta nėščioms moterims, jis vis tiek gali atsirasti ir sukelti skausmą dešinėje apatinėje pilvo dalyje. Apendicito skausmas gali pradėti stiprėti ir apimti visą pilvą, lydimas karščiavimo, pykinimo ir vėmimo.
Moterys, lyginant su vyrais, turi dvigubai didesnę tulžies akmenligės išsivystymo riziką. Nėštumo metu pasikeitusi hormonų pusiausvyra šią riziką padidina dar labiau. Tulžies pūslės akmenligės sukeltas cholecistitas pasireiškia ūmiu skausmu po dešiniuoju šonkaulių lanku, kuris yra lydimas pykinimo bei vėmimo. Šios būklės diagnostikoje nepaprastai reikšmingas yra ultragarsinis tyrimas, kurio jautrumas siekia daugiau nei 95%.
Šlapimo takų infekcijos dažniausiai pasitaiko būtent nėštumo metu dėl pokyčių, įvykstančių šlapimo takuose. Gimda mažajame dubenyje yra lokalizuota už šlapimo pūslės. Gimdai didėjant nėštumo metu gali sutrikti šlapimo nutekėjimas iš šlapimo pūslės, o susilaikantis šlapimas yra svarbus šlapimo takų infekcijos predisponuojantis veiksnys. Dažniausi šlapimo takų infekcijos simptomai yra pilvo skausmas virš gaktinės sąvaržos, dizurija, skubus ir dažnas noras šlapintis. Prasidėjus minėtiems simptomas ir laboratoriniais tyrimais patvirtinus infekciją būtina paimti šlapimo pasėlį ir pradėti gydymą antibiotikais.
Negimdinis nėštumas (1-2 nėštumo mėnesį) fiksuojamas tada, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir auga už gimdos ertmės ribų (kiaušintakiuose, kiaušidėse, pilvo ertmėje, gimdos kaklelyje). Ektopinis nėštumas yra dažniausia priežastis, lemianti moterų mirtingumą pirmojo nėštumo trimestro metu. Jis vystosi, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir vystosi ne gimdos ertmėje. Dažniausios ektopinio nėštumo priežastys yra kiaušidžių, kiaušintakių ar gimdos anatominės anomalijos, tačiau iki 95% ektopinių nėštumų išsivysto kiaušintakyje. Ektopinis nėštumas įtariamas jei yra teigiamas nėštumo testas, padidėjęs žmogaus chorioninio gonadotropino kiekis kraujyje, bet neatitinkantis amenorėjos laiko. Nustatytas ektopinis nėštumas - tai urgentinė būklė, nes yra didelė kiaušintakio plyšimo ir kraujavimo grėsmė.
Kiaušidės cista - tai ertminis darinys, pripildytas ląstelių sekreto. Kiaušidžių cistos nėščiosioms pasitaiko maždaug 1 iš 1000 atvejų. Didelės cistos nėštumo metu gali plyšti ar nulemti kiaušidės apsisukimą, sukeldamos stiprų pilvo skausmą bei padidindamos persileidimo ar priešlaikinio gimdymo tikimybę. Kiaušidės apsisukimas yra reta, tačiau grėsminga ir urgentinė ūmaus pilvo skausmo priežastis. Kiaušidei apsisukant apie savo kraujagyslinę ašį pirmiausia sutrikdoma limfos ir veninio kraujo apytaka, o vėliau sutrinka ir arterinė kraujotaka. Kiaušidės apsisukimas moterims kurkas dažniau įvyksta būtent nėštumo metu. Sveika kiaušidė apsisuka retai - gerokai dažniau apsisuka patologiškai (dėl cistos) padidėjusi kiaušidė.
Gimdos leiomiomos, gerybiniai gimdos sienos augliai, nustatomos apie 20% reprodukcinio amžiaus moterų. Dauguma gimdos miomų yra mažos bei asimptominės, tačiau didelės miomos gali spausti kitus dubens organus bei sukelti skausmą ar patologinį kraujavimą iš gimdos.
Preeklampsija - tai liga, kuri gali pasireikšti tik nėštumo metu ir kuriai būdingas padidėjęs kraujospūdis bei baltymas šlapime. Eklampsija - vienas ar daugiau traukulių priepuolių, esant preeklampsijai prieš gimdymą, gimdymo metu ar po gimdymo. Preeklampsija yra rimta nėštumo komplikacija, kuri pasireiškia aukštu kraujo spaudimu ir gali sukelti pilvo skausmą, ypač dešinėje viršutinėje pilvo dalyje. Be skausmo, preeklampsiją gali lydėti galvos skausmas, regos sutrikimai, patinimas ir pykinimas.
Kaip sumažinti nėštumo simptomų diskomfortą?
Kai kurie nėštumo simptomai gali būti sumažinami ar palengvinami:
- Sveika mityba - vartokite mažesnes porcijas dažniau, venkite riebaus ir aštraus maisto, kad sumažintumėte pykinimą ir rėmenį. Svarbu valgyti reguliariai, laikantis sveikos mitybos piramidės principų. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet dažnai ir lėtai. Vengti labai karšto ir šalto maisto. Taip pat, aštrių, sūrių, riebių patiekalų, užkandžių prieš miegą.
- Pakankamai skysčių - gerkite daug vandens, kad išvengtumėte dehidratacijos ir vidurių užkietėjimo. Per dieną išgerti pakankamai skysčių (1,5-2,8 l per parą). Namuose ir rankinėje visada turėkite užkandžių (džiūvėsiai, javainiai, jogurtas, vaisiai, daržovės ar riešutai).
- Lengvas fizinis aktyvumas - reguliari mankšta padeda palaikyti gerą kraujotaką, mažina patinimus ir gali palengvinti vidurių užkietėjimą. Svarbu judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta. Lengvas fizinis aktyvumas gerina kraujo cirkuliaciją kojose. Dirbant sėdimą darbą daryti lengvo fizinio aktyvumo pertraukas, pavyzdžiui, trumpam išeiti pasivaikščioti.
- Šilti kompresai ir masažai - šilti kompresai arba masažai gali padėti sumažinti kojų mėšlungį ir raumenų įtampą. Esant skausmui, nugarą ir strėnas galite šildyti ar masažuoti.
- Kojų pakėlimas - jei jaučiate patinimą kojose, pabandykite jas laikyti pakeltas, kad pagerintumėte kraujotaką. Atsigulus palaikyti kojas pakėlus aukščiau.
- Atkreipkite dėmesį į poilsį - stengtis daug nesilankstyti, nekilnoti sunkių daiktų, nenešioti varžančių rūbų. Vakarienę valgyti anksčiau ir neiti gulti iškart pavalgius (1-2 val. po valgio), pasikelti galvūgalį (aukštesnė pagalvė). Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego), dažniau gulėti ant dešiniojo šono. Stengtis nekilnoti sunkių daiktų. Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti kokį nors sausą užkandį ir keltis lėtai be staigių judesių. Daugiau būti gryname ore ir išsivėdinti kambarį prieš miegą. Dieną pagulinėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį. Vengti kietų kėdžių.
- Imbieras - būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą.
- Kojų priežiūra - prieš einant miegoti pasidaryti kojoms vonelę, pamasažuoti kojas (pėdas, blauzdas ir šlaunis) per visą ilgį. Vengti ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų. Stengtis nesėdėti užsikėlus koją ant kojos.
- Odos priežiūra - odai reikia daugiau priežiūros: po prausimosi netrinkite rankšluosčiu odos, o sausinkite paspaudžiant jį prie odos. Visada po vandens procedūrų pasitepkite odą kremu, emulsija ar pieneliu. Strijų profilaktikai ar jų kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus, masažą. Priemones naudoti po prausimosi (1-2 k. per parą) įtrinant gnaibomaisiais judesiais tose vietose, kuriose yra strijų.
- Burnos higiena - burnos higiena vis tiek reikia rūpintis ir valyti dantis švelniu šepetėliu bei naudoti dantų pastas, kurios skirtos kraujuojančioms dantenoms. Mokytis taisyklingų dantų valymo judesių, vengti maisto, kuriame yra cukraus. Kamuojant vėmimui nevalyti dantų iškart po vėmimo, o praskalauti burną vandeniu. Taip dantys bus mažiau pažeisti.
- Dubens dugno raumenų stiprinimas - svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai, pilvo šokiai).
- Mityba vidurių užkietėjimo atveju - esant vidurių užkietėjimui labai svarbi yra dieta: valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai (slyvos, razinos, figos, avokadai, datulės), daržovės (burokai, morkos), uogos, linų sėmenys), gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus), mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto (kopūstai, obuoliai, vynuogės) ir daržovių, kuriose daug eterinių aliejų (ridikėliai, svogūnai, česnakai). Vidurius laisvina vaisiai, žalios daržovės, slyvos, uogos, abrikosai, figos, datulės.
- Apatinio trikotažo ir higienos pasirinkimas - stenkitės nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius. Intymiai higienai naudokite specialius prausiklius (pH 3,5-5,5). Jeigu dėl išskyrų reikia nešioti įklotus, tai dažnai juos keiskite. Nesiprauskite pernelyg dažnai, nes tai taip pat turi įtakos makšties sveikatai.
- Liemenėlės pasirinkimas - svarbu patogi liemenėlė, kuri nespaustų krūtinės. Rinkitės natūralų audinį, kuris leistų odai kvėpuoti ir būtų be lankelių.
- Energijos poreikis - nereikia valgyti “už du”, nes nėščios moters energijos poreikiai padidėja nedaug ir viršija nenėščios moters poreikius apie 15 proc. Didesnio energijos kiekio reikia mažesnio svorio nėščiajai, paauglei ar esant daugiavaisiam nėštumui. Taip pat, nešiojant berniuką energijos poreikis būna šiek tiek didesnis nei nešiojant mergaitę.
- Nuotaikų kaita - stenkitės nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau. Jeigu jaučiate, kad nesuvaldysite savo emocijų išeikite pasivaikščioti arba į kitą kambarį ir giliai pakvėpuokite, galite atsidaryti langą, kad įeitų gryno oro.
Dauguma nėštumo simptomų yra laikini ir praeina po gimdymo. Nėštumo metu dėl augančio vaisiaus įvyksta daug pokyčių moters organizme. Ne visi pokyčiai yra malonūs, bet guodžia tai, kad jie neamžini.
