Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai ji turi būti itin atidi savo mitybai. Kyla daug klausimų, ką galima valgyti, o ko geriau vengti. Vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų - ar nėštumo metu galima valgyti aštrų maistą? Populiarėjant aštraus maisto kultūrai, daugelis žmonių ryžtasi išbandyti patiekalus, gardintus skirtingų rūšių pipirais. Socialiniuose tinkluose taip pat vis dažniau atsiranda drąsuolių, nepaisančių įspėjimų ir ragaujančių vienus aštriausių maisto produktų pasaulyje.
Nėštumo metu pasikeitus hormoniniam fonui, moters imuninė sistema nusilpsta, jai tampa sunkiau kovoti su įvairiomis infekcijomis. Kyla didesnė tikimybė užsikrėsti ne tik viršutinių kvėpavimo takų virusinėmis infekcijomis (vadinamaisiais „peršalimais“), bet ir per maistą plintančiomis infekcijomis.
Aštrus maistas ir jo poveikis organizmui
Anot vaistininkės Giedrės Stankevičienės, aštrūs patiekalai sukelia neįprastų reakcijų organizme, todėl gali pasireikšti ne tik nemalonūs simptomai, bet ir grėsti tam tikros sveikatos būklės. Vaistininkė G. Stankevičienė paaiškina, jog aštriuose prieskoniuose yra medžiagos kapsaicino, kuri prisijungia prie skausmo receptorių burnoje ir skrandyje, sukeldama karščio ir deginimo pojūčius. Ši būsena neretai vadinama „melagingu skausmu“, kai atrodo, jog kūnas „dega“, tačiau tikroji jo temperatūra nepasikeičia.
„Susiduriant su aštrumu, smegenys pradeda išskirti endorfinus - natūralius skausmo malšintojus, kurie taip pat gali ir pagerinti nuotaiką. Suvalgius išties aštraus maisto, paveikiama ir simpatinė nervų sistema, tad padažnėja širdies ritmas, pagausėja prakaitavimas, gali parausti skruostai. Dažnai kartu paveikiamos ir gleivinės - gali ašaroti akys, atsirasti laikina sloga. Kai kuriems žmonėms aštrus maistas gali sukelti pilvo spazmus, pūtimą, rūgštingumą, viduriavimą“, - vardija vaistininkė.
Pasak jos, verta žinoti, jog ne tik skrandis, bet ir žarnynas kapsaiciną interpretuoja kaip kenksmingą dirgiklį ir nori jį kuo greičiau pašalinti iš organizmo. Todėl pagreitėja žarnyno peristaltika, vanduo nesuspėja atgal įsigerti pro žarnų epitelį, todėl išmatos tampa labai skystos. Pats kapsaicinas taip pat sukelia vietinį uždegimą, dėl kurio daugiau vandens ir elektrolitų patenka į žarnyną, o tai tik dar labiau paūmina vandeningą viduriavimą.
Ar aštrus maistas gali sukelti sveikatos problemų nėštumo metu?
Vaistininkė įspėja, kad nors ne visi žmonės yra jautrūs aštriam maistui, o valgant jį retai ir mažais kiekiais, tikėtina, kad didelio streso organizmui nesukelsime, vis dėlto tiems, kas turi jautrų skrandį ar serga tam tikromis virškinamojo trakto ligomis, - aštraus maisto patariama vengti ar visiškai atsisakyti.
Pasak vaistininkės, susiduriantiems su refliuksu, gastritu, turintiems skrandžio opų, taip pat sergantiems kasos ar žarnyno ligomis, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromu, tokio pobūdžio patiekalų vartojimas gali atsiliepti ne tik skausmu, bet ir būklės paūmėjimais.
„Aštrus maistas jautresniam skrandžiui gali būti žalingas dėl gleivinės dirginimo ir uždegiminių procesų skatinimo. Jei asmuo serga refliuksu, kyla nemenka būklės paūmėjimo rizika - gali padidėti rūgštingumas, atsirasti stiprus skrandžio skausmas, rūgštaus turinio atpylimas, pykinimas ar vėmimas. Jeigu aštraus maisto ragaujama turint skrandžio opų, gali padidėti kraujavimo rizika. Svarbu atsiminti ir tai, kad kapsaicinas dirgina ne tik skrandžio gleivinę, bet ir visą žarnyną, tad kai kuriems žmonėms gali pasireikšti skausmas ir deginimas tuštinantis“, - vardija G. Stankevičienė.
Vaistininkė taip pat paaiškina, jog vaikams, besilaukiančioms ir maitinančioms mamoms aštraus maisto išvis nerekomenduojama vartoti. Nėštumo metu aštrus maistas gali skatinti refliukso paūmėjimą, sukelti pykinimą, o žindant kapsaicinas gali patekti į motinos pieną ir dirginti kūdikio virškinimo sistemą.
Maisto saugumo svarba nėštumo metu
Per nenuplautą ar nepakankamai termiškai apdorotą, netinkamai laikytą maistą gali plisti ne tik gerai žinoma salmoneliozė, bet ir kitos, pavojingesnės infekcijos. Viena iš tokių infekcijų yra listeriozė, kuri pavojingiausia būtent besilaukiančioms moterims (rizika ja užsikrėsti nėštumo metu yra 14-20 kartų didesnė nei nesilaukant), naujagimiams ir vartojantiems imunitetą slopinančius vaistus ar turintiems imunodeficito ligą.
Šia infekcija daugiausiai užsikrečiama per maistą, ji pasireiškia karščiavimu, raumenų, galvos skausmais, net traukuliais. Kad būtų išvengta šios ligos, besilaukiančioms moterims patariama vengti minkštų sūrių, pavyzdžiui Feta, Brie, pašteto, šviežios žuvies, šaltai rūkytų produktų.
Jei vartojate mėsą, ji turi būti tinkamai termiškai apdorota. Reikėtų riboti žuvies kiekį - iki 200 gramų jūrinės žuvies per savaitę. Žuvis sveikas ir reikalingas produktas, tačiau šis ribojimas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas dėl sunkiųjų metalų taršos, pavyzdžiui gyvsidabrio, kurių mūsų organizmas negali pašalinti. Užterštų ežerų ar upių žuvyse gali būti toksinių chemikalų bifenilų.
Termiškai neapdoroti kiaušiniai bei produktai, kurių sudėtyje jų yra, nerekomenduojami nėščiosioms, nes išauga tikimybė užsikrėsti salmonelioze. Saldikliai - teigiama, kad jie gali sukelti apsigimimus, kenkia nervinei sistemai. Griežtai nerekomenduojama nei nėščioms moterims, nei mažiems vaikams.
Produktai, kurių sudėtyje yra kofeino, taip pat būtina riboti, tai ne tik kava, bet ir juoda bei žalia arbata, šokoladas. Kofeinas veikia ne tik jūsų, bet ir vaisiaus širdies ritmą. Jei renkatės žolelių arbatas, atminkite, kad jas reikia keisti, nes vos du puodeliai per dieną vienodų vaistažolių arbatos jau gali veikti kaip vaistai. Be to, kai kurios arbatos, pavyzdžiui aviečių lapų, gali paskatinti gimdos susitraukimus.
Nesezoniai vaisiai ir daržovės - geriausia rinkitės sezoninius, jie mažiau bus apdoroti laikymo chemikalais. Alkoholis - visiškai venkite nėštumo metu. Kai kurios moterys galvoja, kad gali savaitės bėgyje išgerti taurę ar dvi vyno, tačiau tyrimais nėra nustatyta saugios alkoholio dozės.
Neplautas ar nepakankamai termiškai apdorotas maistas gali turėti bakterijų ir parazitų, sukeliančių apsinuodijimą maistu. Tarp pavojingų mikroorganizmų minimi:
- Escherichia coli (E. coli): dalis padermių nepavojingos, tačiau kai kurios gali sukelti sunkų apsinuodijimą.
- Listeria: aptinkama dirvožemyje, vandenyje ir gyvūnuose.
- Toxoplasma gondii: parazitas, sukeliantis toksoplazmozę.
- Salmonella: randama žaliuose kiaušiniuose, žalioje tešloje ir kituose produktuose.
| Maisto produktas | Šaldytuvas, 4 °C ir mažiau | Šaldiklis -18 °C arba mažiau |
|---|---|---|
| Šviežia jautiena, kiauliena, aviena ir kita raudona mėsa | 2-4 dienos | 8-12 mėnesių |
| Šviežia vištiena ir kalakutiena | 2-3 dienos | 6-12 mėnesių |
| Malta mėsa, šviežios dešrelės | 1-2 dienos | 2-3 mėnesiai |
| Šviežia liesa žuvis | 3-4 dienos | 6 mėnesiai |
| Šviežia riebi žuvis | 3-4 dienos | 2 mėnesiai |
| Jūrų gėrybės, krevetės | 1-2 dienos | 3-6 mėnesiai |
Reikėtų vengti sąlyčio su naminių gyvūnų išmatomis. Paprašyti, kad katės ar kito gyvūno tualetus ir išmatas sutvarkytų šeimos narys.
Nėštumas: pilnavertė mamos mityba, magnio trūkumas ir jo šaltiniai
Didelis kofeino kiekis didina persileidimo, mažo vaisiaus svorio ir komplikacijų gimdymo metu riziką. Nėštumo metu moteris neturėtų suvartoti per dieną daugiau nei 300 mg kofeino.
Nors gali būti sunku atsisakyti tam tikrų įpročių, verta prisiminti, kad viskas daroma dėl būsimo kūdikio ir savo sveikatos.
