Apvaisinimas yra sudėtingas ir nuostabus gamtos procesas, kurio metu susijungia dvi skirtingų tipų lytinės ląstelės - gametos, ir susidaro zigota. Zigota yra naujo vienaląsčio organizmo arba daugialąsčio organizmo pirmosios ląstelės užuomazga, iš kurios vėliau pradeda vystytis naujas organizmas. Šiame procese dalyvauja moteriška kiaušialąstė ir vyriškas spermatozoidas.
Apvaisinimas dažniausiai įvyksta kiaušintakyje, jo ampulėje, maždaug per 12 valandų po ovuliacijos. Lytinio akto metu į moters lytinius takus patenka didelis kiekis spermatozoidų - apie 300-500 milijonų. Jie juda netvarkingai, pasiekdami gimdos ertmę per maždaug 30 minučių po ejakuliacijos, o kiaušintakių ampulę - per maždaug 1,5 valandos. Gimdos kaklelis orgazmo metu trumpam atsidaro, palengvindamas spermatozoidų patekimą iš makšties į gimdą, kur terpė yra šarmingesnė ir mažiau pavojinga spermatozoidams nei rūgštesnė makšties terpė. Ovuliacijos dienomis gleivinės praeinamumas padidėja, skatindamas spermatozoidų kelionę, o kitomis ciklo dienomis gleivinis kamštis tampa sunkiau praeinamas. Spermatozoidų judėjimui taip pat padeda gimdos ir kiaušintakių raumenų susitraukimai.
Patekusiems į moters lytinius takus spermatozoidams dar reikia subręsti, kad galėtų apvaisinti kiaušialąstę. Šis maždaug 7 valandas trunkantis brendimo procesas vadinamas kapacitacija. Kapacitacijos metu nuo spermatozoido akrosomos srities pasišalina jį dengiantis baltyminis sluoksnis ir glikoproteinai. Akrosomos fermentai, tokie kaip hialuronidazė, padeda spermatozoidui pereiti pro spindulinį vainiką, o tripsino fermentai skaido skaidriosios srities (zona pellucida) medžiagas. Dėl šių fermentų poveikio spermatozoidas gali pereiti antrinį oocitą (besiformuojančią kiaušialąstę) dengiančius sluoksnius.
Kai spermatozoidas peržengia oocito skaidriąją sritį, jis sąveikauja su antrinio oocito paviršiumi. Vos tik spermatozoidas paliečia oocito membraną, pakinta skaidriosios srities cheminės savybės, ji tampa nelaidi kitiems spermatozoidams, o kiaušialąstės medžiagų apykaita suintensyvėja. Suintensyvėja angliavandenių apykaita, baltymų sintezė, iš aplinkos daugiau imama fosforo ir kalio. Pakinta ir išorinio kiaušialąstės sluoksnio elastingumas bei skaidrumas, susiformuoja apvaisinimo dangalas, nebeleidžiantis kitiems spermatozoidams patekti į kiaušialąstę.
Susiliejus spermatozoidų ir oocito membranoms, į oocito vidų patenka spermatozoido galva, kaklas ir uodega. Tuo metu oocitas baigia antrąjį mejozinį dalijimąsi, virsta kiaušialąste, turinčia moteriškąjį probranduolį, ir susidaro vienas polinis kūnelis. Spermatozoido uodega atsiskiria ir suyra, o jo branduolys virsta vyriškuoju probranduoliu. Prasideda lytinio susijungimo kelias, kurio metu pradeda artėti spermatozoido ir kiaušialąstės branduoliai. Branduolius dengiantys apvalkalai išnyksta, chromosomos susilieja ir išsidėsto dalijimosi verpstėje. Dauguma spermatozoidų moters lytiniuose takuose gali dalyvauti apvaisinime 2-3 paras, kartais net 4-5 paras po ejakuliacijos, o ovuliuota kiaušialąstė yra gyvybinga maždaug 24 valandas. Taigi, geriausias laikotarpis apvaisinimui yra ovuliacijos metas ir 2-3 dienos prieš ją.
Apvaisinimo proceso etapai ir vystymasis
Apvaisinimo procesas apima kelis svarbius etapus. Pirmiausia, spermatozoidai, judėdami link kiaušialąstės, išskiria fermentus, kurie tirpdo jos dangalus. Tai leidžia vienam spermatozoidui prasiskverbti į kiaušialąstę. Po spermatozoido patekimo į kiaušialąstę, jos apvalkalų laidumas pasikeičia, taip užkertant kelią kitiems spermatozoidams patekti. Toliau susijungia abiejų lytinių ląstelių branduoliai, kurių chromosomos susilieja. Šis branduolių susijungimas ir chromosomų pasikeitimas žymi apvaisinimo proceso pabaigą ir zigotos susidarymą.
Kai kurių gyvūnų kiaušialąsčių apvalkalėlyje yra speciali angelė - mikropilė, pro kurią įsiskverbia spermatozoidas. Kitais atvejais, spermatozoido sąlyčio su kiaušialąste metu, fermentas hialuronidazė ištirpdo kiaušialąstės dangalus, leidžiantis spermatozoido branduoliui, centriolėms ir mitochondrijoms patekti į kiaušialąstės gilumą. Taip susidaro zigota, kuri iškart po apvaisinimo pradeda dalintis ir formuoti gemalą.
Gemalas per 3-6 paras nuslenka kiaušintakiu į gimdą, kur įsitvirtina ir bręsta. Jei apvaisinamos dvi kiaušialąstės, ima vystytis du gemalai ir gimsta dizigotiniai dvyniai. Žmogaus gemalas (embrionas) vystosi 8 savaites nuo apvaisinimo. Per šį laikotarpį susiformuoja visos pagrindinės organų sistemos, tampa akivaizdžios lytinės liaukos. Gemalas yra labai jautrus aplinkos veiksniams: jam kenkia deguonies trūkumas, perkaitimas, mikrobai, virusai, alkoholis, nikotinas ir kai kurie vaistai. Sklaidos ydos, kurios gali atsirasti dėl šių veiksnių ar genetinės kilmės, yra rimta problema.
Pagalbinio apvaisinimo technologijos
Kai poros negali susilaukti vaikų natūraliu būdu, jiems gali padėti pagalbinio apvaisinimo (PA) technologijos. Viena iš tokių technologijų yra apvaisinimas in vitro (IVF), dar žinomas kaip apvaisinimas mėgintuvėlyje. Šis metodas taikomas poroms, kurioms diagnozuotas nevaisingumas.
IVF procesas apima šiuos etapus: kontroliuojamas kiaušidžių stimuliacijos, kiaušialąsčių surinkimas, apvaisinimas laboratorijoje ir embrionų perkėlimas į moters gimdą. Po apvaisinimo kiaušialąstės dedamos į specialius inkubatorius, imituojančius gimdos aplinką, kur stebimas embrionų vystymasis. Sėkmingam apvaisinimui svarbu tinkamas embriono pasirinkimas ir perkėlimas į gimdą. Po perkėlimo skiriamas medikamentinis gydymas, palaikantis nėštumą, o po maždaug 11 dienų atliekamas nėštumo testas.
IVF gydymas gali būti taikomas esant įvairioms nevaisingumo priežastims, tiek moterims (mažesnis kiaušidžių atsargos, nereguliarios mėnesinės, dubens uždegiminės ligos, negimdinis nėštumas, endometriozė), tiek vyrams (kiaulytės pažeidžiančios sėklides, sėklidžių trauma, erekcijos problemos, darbas cheminėje ar radiacinėje aplinkoje). Taip pat IVF rekomenduojamas, kai vienas iš sutuoktinių serga genetine liga, siekiant apsaugoti nuo infekcinių ligų ar po vėžio gydymo.
Nuo 2016 metų Lietuvoje gali būti kompensuojami du pagalbinio apvaisinimo ciklai. Sėkmingo gydymo tikimybė priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant moters amžių, kiaušialąsčių kokybę ir skaičių, bei nevaisingumo priežastį. Svarbu laiku kreiptis į specialistus, kad būtų galima pasirinkti tinkamiausią gydymo metodą ir padidinti sėkmės tikimybę.
Kaip vyksta apvaisinimas | 3D animacija
Apvaisinimas in vitro yra sudėtingas, bet efektyvus metodas, padedantis daugeliui porų susilaukti ilgai laukto vaiko. Jis reikalauja komandinio darbo, kurį sudaro gydytojai specialistai, embriologai ir slaugytojai, užtikrinantys kruopštų kiekvieno proceso etapo atlikimą. Svarbu paminėti, kad IVF procedūros, tinkamai atliekamos, leidžia išvengti daugiavaisio nėštumo komplikacijų, siekiant užtikrinti motinos ir būsimų vaikų sveikatą.
tags: #kas #susidaro #apvaisinimo
