Adolfas Sabaliauskas, plačiausiai žinomas slapyvardžiu Žalia Rūta, buvo išskirtinė asmenybė Lietuvos kultūros istorijoje. Gimęs 1873 m. rugsėjo 3 d. (senojo stiliaus rugpjūčio 23 d.) Krikščiuose, Biržų valsčiuje, jis paliko ryškų pėdsaką kaip katalikų kunigas, tautosakininkas, vertėjas ir rašytojas. Jo gyvenimo kelias nutrūko 1950 m. sausio 14 d. Kaune, palaidojimo vieta tapo Mieleišių kapinės.
Anksti netekęs motinos, Adolfas augo su penkiais broliais ir dviem seserimis, tėvo globojamas. Tėvas, garsėjęs darbštumu ir taupumu, sudarė sąlygas dviem sūnums baigti aukštuosius mokslus: Adolfui, kuris pasirinko kunigo kelią, ir Jonui, tapusiam inžinieriumi.
Pradžios mokslus Adolfas baigė Papilio liaudies mokykloje, kur mokėsi rusų kalba, nors poterių ir skaityti buvo išmokęs lenkų kalba. Šiaulių gimnazijoje jis tęsė mokslus, tačiau metė šeštą klasę, nes negalėjo susitaikyti su tuometine rusinimo tvarka. 1890 m. įstojo į Žemaičių kunigų seminariją Kaune. Čia mokyklos rektorius Juozas Tumas-Vaižgantas paskatino jį rašyti. Pirmasis jo rašinys „Rūta mūsų dainose“, pasirašytas Žalios Rūtos slapyvardžiu, buvo išspausdintas 1895 m.
Nuo 1893 m. Adolfas Sabaliauskas pradėjo kruopščiai užrašinėti liaudies dainas, šį darbą tęsdamas visą gyvenimą. Kunigų seminariją baigė jaunas, todėl tik 1896 m. kovo 8 d. buvo įšventintas kunigu. Dėl puikaus latvių kalbos mokėjimo, jis buvo paskirtas vikaru į Liepoją.
1900 m. Adolfas Sabaliauskas turėjo galimybę du semestrus klausytis paskaitų Friburgo universitete (Šveicarijoje), kur gilino savo muzikos žinias. Vėliau jis vikaravo Kurše, o 1907-1915 m. tarnavo Nemunėlio Radviliškyje. Į šią vietovę jam padėjo patekti prelatas Adolas Dambrauskas-Jakštas, atsiliepęs į argumentą, išdėstytą 1906 m. lapkričio 2 d. laiške: „idant galėčiau ir toliau rinkti lietuvių poezijos ir muzikos palaikas, nes tik aname krašte parapijos… išlaikė tų palaikų rūšis, kurių kitur Lietuvoje, kiek žinau, nebėra.“
1909 m. kunigą aplankė suomių tautotyrininkas dr. Augustas Robertas Niemis. Užsimezgusi draugystė tęsėsi iki A. R. Niemio mirties. Jam padedant, 1912 m. buvo išleistas rinkinys „Lietuvių dainos ir giesmės šiaurrytinėje Lietuvoje“, vėliau - „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“. Adolfas Sabaliauskas taip pat išleido suomių kalba „Lietuvių liaudies dainų tyrinėjimus“ (1913 m., lietuviškai - 1932 m.). Beveik dvejus metus praleidęs Suomijoje, jis gerai išmoko kalbą ir išvertė į lietuvių kalbą suomių epą „Kalevala“ bei Alekso Kivio „Septyni broliai“.
Grįžęs į Lietuvą, 1918-1920 m. Adolfas Sabaliauskas klebonavo Pušalote. 1919 m. gegužės 1 d. bolševikų buvo apkaltintas priklausymu „baltajai gvardijai“ arba bent jau jos palaikymu, suimtas ir uždarytas į Panevėžio kalėjimą, iš kur išlaisvintas gegužės 15 d.
Nuo 1920 m. Kaune jis dirbo karo ligoninės kapelionu, karo policijos mokyklos kapelionu, Kauno Įgulos bažnyčios rektoriumi. 1933 m. buvo pakeltas Žemaičių vyskupijos garbės kanauninku, o 1938 m. tapo vyriausiuoju kariuomenės kapelionu.
1923 m. išleista 280 puslapių knyga eilėmis „Savu keliu ėjusių Nemunėlio ir Apaščios vaizdai Žalios Rūtos piešti“. 1929 m. rudenį buvo sudaryta Maironio vadovaujama bažnytinio meno muziejaus steigimo komisija, kuriai priklausė ir kunigas Adolfas Sabaliauskas-Žalia Rūta.
1949 m. kovo 29 d. sovietų valdžios Adolfas Sabaliauskas buvo ištremtas į Veliuoną. Į Kauną jis sugrįžo sunkiai sirgdamas ir ten mirė. Palaidotas Mieleišių kapinėse, 1939-1940 m. jo paties lėšomis pastatytoje ir pašventintoje šv. Juozapo ir švč. Mergelės Marijos bažnyčioje.
Tik 1991 m. buvo išleistas karo kapeliono A. Sabaliausko dienoraštis „Juodasis kryžius arba palydėti pasmerktieji“. Leidimas pakartotas 2006 m. Tai pasakojimai žmogaus, kuris kaip Lietuvos karo policijos kapelionas dalyvavo sušaudant Karo teismo mirties bausme nuteistus kalinius. Tačiau jis dalyvavo ne kaip vykdytojas, o kaip jų sutaikytojas su Dievu paskutinėje kelionėje į amžinybę. Ši misija buvo sunki, ir Adolfas Sabaliauskas ją išgyveno su dideliu skausmu.
Nuo 1895 m. Adolfas Sabaliauskas bendradarbiavo su įvairiais leidiniais, tokiais kaip „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Tėvynės sargas“, „Nedėldienio skaitymas“, „Vienybė“, „Rygos balsas“, „Lietuvių balsas“ ir kt., taip pat su suomių spauda.
Jo publikacijos ir darbai:
- Lietuvių dainų ir giesmių gaidos.
- Lietuvos šiaurės rytuose surinko A. Sabaliauskas.
- Kalevala.
- Savu keliu ėjusių.
- Juodasis kryžius arba palydėti pasmerktieji, 1991 m., Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006 m.
Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos indėlis į lietuvių tautosaką, muzikologiją ir literatūrą yra neįkainojamas. Jo kruopštus darbas renkant ir skelbiant liaudies kūrybą padėjo išsaugoti ne tik dainas ir melodijas, bet ir senojo pasaulėvaizdžio reliktus, archajišką simboliką bei krašto tarmės ypatumus.
tags: #kada #gimes #kun #andriejus #sabaliauskas
