Nėštumo nutraukimas yra jautri ir sudėtinga tema, turinti įvairių aspektų - nuo medicininių procedūrų iki etinių ir finansinių klausimų. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kiek kainuoja abortas Anglijoje, kokios yra jo alternatyvos ir kaip keičiasi teisinis reguliavimas bei medicininė praktika šioje srityje.
Viena iš svarbiausių temų, susijusių su nėštumo nutraukimu, yra jo kaina. Nors Anglijoje nėštumo nutraukimas oficialiai nėra mokamas, tam tikrais atvejais gali tekti susidurti su išlaidomis. Pavyzdžiui, jei nėštumas yra vėlyvas, kaip 15 savaičių, ir moteris ieško galimybių atlikti abortą, ji gali susidurti su situacija, kai privačios klinikos ar vaistų kainos yra aukštos. Viena moteris nurodė, kad JK medikamentinis abortas virš 12 savaičių gali kainuoti nuo 3000 iki 4500 eurų.
Taip pat svarbu paminėti, kad Lietuvoje, palyginus su kitomis šalimis, sąlygos savo noru nutraukti nėštumą yra gana geros. Nėštumą moters noru leidžiama nutraukti nesuėjus 12 nėštumo savaičių. Su medikų įsikišimu atliekamas abortas gali būti atliekamas fiziškai išsiurbiant vaisių iš gimdos arba panaudojant medikamentus. Tačiau, kalbant apie medikamentinį abortą, Lietuvoje jis yra draudžiamas, bet įmanomas su juodojoje rinkoje randamais vaistais. Iš nežinomų asmenų perkami medikamentai kainuoja daugiau nei abortas sveikatos klinikoje. Moterų nurodyta kaina už nelegalius vaistus - 179 Eur, kai tuo tarpu nėštumo nutraukimas klinikoje gali kainuoti mažiau nei 100 Eur.
Medikamentinis abortas: saugumas ir prieinamumas
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) medikamentinį nėštumo nutraukimą laiko efektyvia ir saugia chirurginio nėštumo nutraukimo alternatyva. Šis metodas, įteisintas daugelyje pasaulio šalių, leidžia moterims nutraukti nėštumą ankstyvose stadijose, dažnai su minimalia medicinine priežiūra. Suomijoje medikamentinis nėštumo nutraukimas sudaro beveik 95 proc. visų ankstyvų nėštumų nutraukimų, Švedijoje - 93 proc., Anglijoje ir Velse - 73 proc., JAV - 39 proc.
Medikamentinio aborto privatumas yra didesnis. Daugumoje šalių, kuriose jis legalus, moterys pirmąjį medikamentą išgeria klinikoje, o antrąjį vartoja arba klinikoje, arba namuose. Gydytojas, remdamasis PSO rekomendacijomis, skiria du medikamentus. Pirmasis blokuoja nėštumo hormoną, nutraukdamas vaisiaus raidą, o antrasis sukelia gimdos susitraukimus ir turinio pašalinimą. Tyrimų duomenimis, per 4-6 valandas po antrojo medikamento vartojimo 90 proc. moterų gimdos turinys pasišalina. Ankstyvo medikamentinio aborto komplikacijos yra itin retos ir nekelia grėsmės moters sveikatai ar gyvybei. Kraujo perpylimas dėl kraujavimo buvo reikalingas 0,1-0,2 proc. atvejų, o nedidelės chirurginės intervencijos dėl nesibaigusio nėštumo nutrūkimo prireikė 2,2 proc. moterų. Medikamentinio nėštumo nutraukimo efektyvumas siekia 98 proc., kai nėštumas ne didesnis nei 8 savaitės.
Prancūzijoje medikamentinis nėštumo nutraukimas yra valstybės kompensuojama paslauga. Draudimo neturintiems asmenims jis kainuoja apie 283 eurus, o privačiuose kabinetuose ar šeimos planavimo centruose - apie 186 eurus. Airijoje ir Nyderlandų Karalystėje medikamentinis nėštumo nutraukimas taip pat kompensuojamas valstybės. Mirtingumas nuo medikamentinio aborto sukeltų komplikacijų yra labai mažas. JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) duomenimis, 2000-2018 m. laikotarpyje JAV buvo atlikta 3,7 mln. medikamentinių abortų ir užfiksuota 13 mirčių (0,35 mirties atvejų 100 tūkst.). Tai yra mažiau nei mirtingumo rodiklis vartojant kai kuriuos kitus medikamentus ar nėštumo nešiojimo metu.
Prasidėjus pandemijai, Prancūzija, Anglija, Velsas, Škotija ir Airija pakeitė nėštumo nutraukimo tvarką, padidindamos medikamentinio nėštumo nutraukimo prieinamumą. Buvo įgalintos konsultacijos telefonu ir laikinai įteisintas medikamentinis nėštumo nutraukimas namuose, atitinkamai praplečiant nėštumo savaičių ribas.
Sąžinės dilemos ir gydytojų teisės
Diskusijos apie abortus dažnai paliečia ir gydytojų sąžinės laisvę. Sveikatos apsaugos ministerija nerimavo, kaip užtikrinti, kad gydytojai galėtų suteikti pagalbą moterims, atsidūrusioms ties mirties riba, ypač jei prireiktų medicininio aborto. Tačiau bioetikos mokslų daktaras, profesorius kun. Andrius Narbekovas teigia, kad baimė, jog gydytojai nemokės suteikti pagalbos, yra „visiškas nonsensas“. Anot jo, medikų grupės iš skirtingų Lietuvos miestų puikiai supranta situaciją, o problemą kėlė ministerijos požiūris.
Situacija, panaši į tą, kurią apibūdino A. Narbekovas, susiklostė Anglijoje, kur daryti abortą - jau ne prestižas, o tiems, kurie atsisako, priekaištaujama dėl pasirinktos specializacijos. Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius anksčiau kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl akušerio-ginekologo normos, kuri reikalavo, kad būsimas gydytojas mokėtų daryti abortą iki 22 savaitės. Tai reiškė, kad medicinos studentai buvo priversti atlikti procedūras, kurios, anot jo, prieštaravo jų įsitikinimams.
Gydytojas, kaip pilietis, turi teisę nedaryti to, kas prieštarauja jo įsitikinimams. Ministerija nerimauja, kad įsitvirtins tendencija, jog nebebus pas ką siųsti. Vis dėlto, Lietuvos gydytojai, ypač turintys privačius kabinetus, džiaugiasi mažėjančiu abortų skaičiumi. Tačiau, kai kurie privatūs kabinetai užsiima abortų darymu, nors įstatymas tai draudžia, ir abortas leidžiamas tik valstybinėse gydymo įstaigose.
„Rimtų sąžinės problemų kyla tuomet, kai procedūra virsta verslu“, - reziumavo dr. kun. A. Narbekovas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Ministerijos nuostatose rašoma, jog būsimasis akušeris turi mokėti atlikti dirbtinį apvaisinimą ir sterilizaciją. „Tai juk yra tam tikras žmogaus suluošinimas“, - primena A. Narbekovas, kalbėdamas apie sterilizaciją, kuri nėra susijusi su patologiniais atvejais, o yra kontraceptinė. „Tačiau, manau, kad būsimas gydytojas turi teisę pasakyti, jog nemato prasmės luošinti žmogų“ - įsitikinęs dr. kun. A. Narbekovas.
Nelegalių abortų rizika ir alternatyvos
Nepaisant galiojančių įstatymų ir medicininių paslaugų prieinamumo, kai kurios moterys renkasi nelegalius abortus, dažnai dėl finansinių priežasčių, vėlyvo nėštumo ar noro nuslėpti nėštumą nuo aplinkinių. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nesaugius abortus apibūdina kaip procedūrą, kurią atlieka asmuo, stokojantis reikalingų įgūdžių ir (arba) dirbantis medicininių standartų neatitinkančioje aplinkoje. Tokie abortai dažnesni vietovėse, kur jie draudžiami, tačiau neaplenkia ir Lietuvos.
Moterys gali įsigyti nelegaliai parduodamų medikamentų, sukeliančių abortą, arba bandyti nutraukti nėštumą vėlesnėse stadijose, pagimdyti neišnešiotą kūdikį ir palikti jį mirti. Nuo 2005 iki 2008 metų daugiau kaip 450 paauglių, jaunesnių nei 14 metų, nutraukė nėštumą Anglijoje, tarp jų 23 mergaitės teturėjo 12 metų. Per tą patį laiką 52 paauglės iki 18 metų pasidarė keturis ar daugiau abortų. Šie skaičiai informuoja, kad leiboristų partijos politika dėl paauglių nėštumo nepasiteisino.
Didelę riziką kelia ir tai, kad moterys iš nežinomų asmenų perka medikamentus, kurių kilmė ir sudėtis nėra žinoma. Pardavėjai dažnai tvirtina, kad medikamentinis abortas yra „nepalyginamai saugesnis nei chirurginis“, tačiau tai gali būti klaidinanti informacija. Tokie vaistai, vartojami be profesionalų žinios ir priežiūros, gali sukelti labai neigiamas pasekmes moters sveikatai, o kai kuriais atvejais - grėsmę gyvybei: pilvo skausmai, viduriavimas, pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, karščiavimas, šaltkrėtis, alerginė reakcija, gausus, kartais net gyvybei pavojingas kraujavimas iš gimdos.
Gydytojos teigimu, moterys pasirenka nutraukti nėštumą nesaugiu būdu dėl kelių priežasčių: slepia nėštumą nuo artimųjų ir gydytojų, bijo atlikti nėštumo nutraukimą gydymo įstaigoje, nenori, kad informacija patektų į medicininius dokumentus, renkasi tai dėl finansinių priežasčių, arba jų nėštumo dydis neatitinka įstatymu leistinų ribų.
Lietuvoje taip pat nėra įteisinta surogacija, o vaiko globos teisių perleidimas dar prieš gimstant vaikui nėra galimas. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos, tuomet įgyjama ne tik teisė, bet ir pareiga tėvams juo rūpintis. Tėvo ar motinos atsisakymas teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja.
Krizinio nėštumo centro psichologė Rūta Julija Klovitė pasakoja, kad į jų centrą kreipiasi apie 30 moterų per mėnesį, dažniausiai 22-39 metų. Moterys, kurios kreipiasi pagalbos, neskuba priimti sprendimų, joms teikiama parama ir užtikrinamas konfidencialumas. Krizė gali kilti dėl finansinių sunkumų, partnerio nenoro būti šalia, amžiaus, ar tiesiog dėl to, kad moteris nemyli kūdikio tėvo. Kartais moterys jaučia artimųjų spaudimą arba bijo jiems pasakyti apie nėštumą.
Dėl neplanuoto nėštumo moterys gali jausti didelį stresą ir pasimetimą. Net ir turint finansinį stabilumą ir susikurtus namus, staiga moteris laukiasi, ir visi planai tarsi griūna. Šeimai sunku priimti laukiančius pokyčius. Kai kurios moterys, sulaukusios tinkamos pagalbos, susitaiko su nėštumu ir arba pačios augina vaiką, arba palieka jį gyvybės langelyje.
Taigi, nors Anglijoje nėštumo nutraukimas nėra mokamas, vėlyvi abortai ar medikamentų įsigijimas gali kelti papildomų išlaidų. Svarbu žinoti apie saugios medicininės pagalbos galimybes, medikamentinio aborto privalumus bei rizikas, susijusias su nelegaliais metodais. Taip pat svarbu nepamiršti, kad egzistuoja pagalbos centrai ir alternatyvos, kurios gali padėti moterims priimti sprendimą ir susidoroti su neplanuoto nėštumo sukeltais sunkumais.
