Kol namuose yra naujagimis, tėvai dažnai džiaugiasi, kad mažylis užmiega ant krūtinės ar ant rankų. Juk tai suteikia šilumos, jaukumo, meilės. Tačiau, bėgant mėnesiams, tėvai ima nerimauti, jog vaikas užmiega tik ant rankų. Ką tokiu atveju daryti bei kaip jį nuo to atpratinti?
Pastebėta, jog vaikučiai dažniau miega ant rankų ar krūtinės tuomet, kai jaučia įvairius negalavimus, pavyzdžiui, pilvo pūtimą, kamuoja refliuksas, yra patyrę įvairias gimimo traumas. Taip pat tie vaikai, kurie yra gimę anksčiau laiko.
Kūdikiams natūralu siekti tėvų artumo, tačiau nuolatinis migdymas ir vadinamasis kontaktinis miegas tik ant rankų gali varginti. Siekiant išmokyti kūdikį užmigti savarankiškai reikėtų neskubėti, migdymo ant rankų atsisakyti palaipsniui ir kurti naujas miego asociacijas.
Visų pirma, būtina pabrėžti, kad kūdikis užmiega tik tuomet, kai jaučiasi saugus. Na, o kas gali būti saugiau nei mamos ar tėčio glėbys? Kūdikiai jaučia mūsų šilumą, klauso širdies plakimo. Taigi, naujagimiams saugumas yra lygus kūniškam kontaktui. Tai paaiškina jų greitą užmigimą ant krūtinės ar rankų.
Kūdikis miega TIK ant manęs. Ne ant žindymo pagalvės, ne šalia, netgi ne ant rankų. Ir niekur kitur! Toks miegas visai nereiškia, kad kažką darote ne taip, ar suformavote netikusį įprotį. Kad kūdikis atsipalaiduotų ir užmigtų, jis būtinai turi jaustis saugiu. O kur dar saugiau, jei ne prisiglaudus prie mamos, tėčio, jaučiant kūno šilumą ir klausantis pažįstamo širdies plakimo? Naujagimiams saugumas = kūniškas kontaktas, kuris ir paaiškina, kodėl kūdikis miega tik ant manęs. Tiesa, kiekvieno kūdikio poreikiai unikalūs.
Kontaktiniu laikomas miegas, kai kūdikis miega ant rankų, prisiglaudęs prie suaugusiojo kūno / ant jo. Kontaktinio miego nereikėtų painioti su miegu vienoje lovoje su tėvais. Kontaktinis miegas saugus tik tuo atveju, jei suaugusysis būdrauja ir stebi kūdikį. Kontaktinio miego metu suaugusiajam netyčia užsnūdus kyla rizikų: prarandame dėmesingumą, nebegalime vaikelio laikyti sąmoningai, tad jis gali nukristi ar atsidurti nesaugioje padėtyje. Tai itin pavojinga galvos dar nelaikančiam naujagimiui. Vienintelis būdas užtikrinti saugų kontaktinį miegą - neužsnūsti patiems.
Dažnai tėvai nerimauja, ar saugu kūdikiui miegoti ant krūtinės? Juk jis gali nukristi… Būtent! Jei migdote vaiką ant krūtinės, patys turite nemiegoti ir būti budrūs. Privalote žiūrėti, kad vaikas nenusiridentų nuo jūsų, todėl toks miegas netinkamas nakties metu. Šį būdą rinkitės tik dienos poguliams. Priešingu atveju iškyla rimtas pavojus jo sveikatai ir net gyvybei.
Pamėginkite perkelti užmigusį vaiką į savo lovelę. Ją iš anksto pašildykite, kad nebūtų temperatūrų pokyčių. Tai galite padaryti su šilto vandens buteliais ar šildykle, kuri įprastai naudojama nuo pilvo dieglių.
Perkeldami vaiką, guldykite jį ant pilvuko, taip, kaip gulėjo ant jūsų krūtinės. Palaukite kelias minutes ir tuomet paverskite jį ant nugaros.
Pamėginkite migdyti kūdikį šalia savęs, kad jaustų jūsų šilumą, tačiau nemiegotų ant jūsų. Tą lengviausia padaryti jei žindote kūdikį krūtimi. Migdydami šalia savęs, uždėkite savo ranką ant vaikelio, kad jaustų lengvą spaudimą.
Neskubėkite atsisakyti fizinio kontakto. Per staigus atsiskyrimas gali išgąsdinti kūdikį, todėl jis gali nebesijausti saugus.
Kai kalbama apie kūdikį, vertėtų visada atsiminti vieną taisyklę: „geriau vėsiau, nei per karšta”. Kūdikių termoreguliacija dar nėra visiškai išsivysčiusi ir yra labai jautri, todėl labai paprasta mažylį perkaitinti. Nepriklokite vaiko iki kaklo, jeigu kambaryje yra apie 18 laipsnių šilumos, jis tikrai nesušals apklotas iki pusės ir su viena antklode.
Pribudo naktį? Nepulkite mažylio naktį raminti vos tik jam nubudus. Visi vaikai yra labai skirtingi, todėl ir jų miegojimas skiriasi. Vieni miega ramiai, mažai judėdami, kiti nuolat kruta, skleidžia visokius garsus, miegodami daro įvairiausiais grimasas. Kol mažylis dar nėra visiškai atsibudęs, kol neverkia, reikėtų stengtis neskubėti jo raminti, kilnoti, nešioti. Labai dažnai kūdikiai „paburba” sau po nosyte net neatsibusdami ir toliau miega, todėl aktyvi tėvų reakcija į tokį vaiko elgesį jį tik išblaškytų.
Šiek tiek ūgtelėjusiam kūdikiui nepulkite siūlyti krūties ar buteliuko vos tik jam nubudus ir pravirkus. Iš pradžių pabandykite nuraminti jį švelniais žodžiais - labai dažnai mažyliams užtenka išgirsti mamos balsą ir jie toliau užmiega.
Kūdikis nuo pat pirmų dienų turėtų būti pratinamas atskirti dieną nuo nakties - šiuos skirtingų laikų miegus taip pat. Nejunkite nakties metu šviesos, neguldykite mažylio į vežimėlį taip bandydami užmigdyti ir nesistenkite jo greitai „užkišti” maistu.
Kai tik mažylis jau gali nebevalgyti nakties metu, nuo tos akimirkos stenkites jį maitinti, kai jis tikrai alkanas, o ne tam, kad vėl užmigtų. Įprotis valgyti, kad užmigtum įsišaknija labai giliai, o vėliau juo labai sunku atsikratyti. Atidžiai stebėkite maitinimosi procesą tiek dieną, tiek naktį - čiulpimo poreikiui patenkinti neturi būti visą parą naudojama mamos krūtis.
Kūdikio miegas gali sutrikti dėl dviejų priežasčių - tai ligos ir vystymosi šuoliai. Visiškai suprantama, kad mažylis gali prastai miegoti, jei jis serga ar jam ką nors skauda. Net toks elementarus negalavimas kaip sloga kūdikiui didelis išbandymas. Vaikas negali normaliai kvėpuoti, o vos atsigulęs į horizontalią padėtį ima kosėti, nes nosies sekretas patekdamas į gerklę dirgina gleivinę ir taip išprovokuoja kosulį. Negana to, jis negali žįsti krūties arba normaliai valgyti iš buteliuko - užimta nosytė atima galimybę pro ją kvėpuoti, tad valgant nuolat trūksta oro. Jau nekalbant apie kitas, rimtesnes ligas, kurios pareikalauja iš mažylio daug jėgų, o iš tėvelių kantrybės.
Vystymo šuoliai - tai konkretūs raidos etapai, kurių metu mažylis išmoksta kažką reikšmingai naujo ir tai laikinai turi įtakos jo emocinei būsenai. Pavyzdžiui, mažylis išmoksta ropoti ir tai jam (žinoma ir tėvams) labai svarbus įvykis - jis gali pats nukeliauti, kur jis nori ir pasiimti tai, kas jam patinka, o ne tai, ką jam paduoda. Dienos metu mažylis vis praktikuojasi, o nakties metu smegenys apdoroja per dieną sukauptą informaciją ir patirtį, todėl labai realu, kad naktį mintimis kūdikis ropos ir tai išreikš realius veiksmais. Įnirtingai naktį ropojantį po savo lovelę mažylį švelniai paguldykite atgal, paglostykite ir padėkite jam toliau miegoti. Labai tikėtina, kad mažylis net nebus nubudęs ir šiuos savo naujus įgūdžius praktikuos miegodamas, todėl būkite labai švelnūs ir atidūs, kad jo neišblaškytumėte ir lengvai palydėtumėte į ramaus miego etapą.
Naktinis kūdikių miegas labai priklauso nuo to, kaip jie praleido dieną. Jeigu diena buvo rami, ne itin audringa, labai tikėtina, kad ir naktis tokia bus. Kūdikio ramybė atsispindi tėvų akyse.
Svarbu suvokti, jog kūdikiui verkiant ar būnant irzliam, būtina prie jo prieiti, prisiglausti, nuraminti, nes tai sukuria saugumą. Jei jį ignoruosite, vaikas ims jaustis nesaugiai. Nuolat verkiantis ir ignoruojamas naujagimis auga nesaugioje aplinkoje, apsuptas baimės, išgyvena stresą. Tokios patirtys turi įtakos ateities raidoje.
Tik jausdamas tėvelių artumą vaikas pasitiki aplinka. Jei tėvai nuolat bus pasiekiami kūdikiui, bus kuriamas tvirtas ryšys, pagrįstas abipusiu supratimu, pasitikėjimu. Vėliau vaikas labiau pasitikės kitais žmonėmis, aplinka.
Nuolatinį vaiko sūpavimą, siekiant jį užmigdyti, galima keisti kitais švelnumo būdais. Pavyzdžiui, pagalvokite apie švelnių audinių atklodes. Galbūt jam kažkas iš tiesų patinka. Prie švelnios medžiagos prisilietęs, įsuptas į ją kūdikis taps ramesnis ir pamažu įmigs.
Kūdikiai miega išties daug - priklausomai nuo amžiaus, kūdikiai „pramiega“ daugiau nei pusę paros. Tad migdymas - svarbi ir nemažai laiko užimanti kūdikio priežiūros dalis. Naujagimiai ir kūdikiai iki 3 mėn. - 15-18 val. 3-6 mėn. kūdikiai - 15-16 val. 6-12 mėn. kūdikiai - 13-14 val. 1-2 metai vaikai - 12-14 val. Naujagimių miegas susideda iš 6-7 trumpų, vienodų miego tarpsnių, tačiau jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais galima įžvelgti besiformuojantį kūdikio nakties miego ir dienos pogulių ritmą. Iš pradžių „atsiskiria“ ilgasis nakties miegas ir daug trumpų dienos miegelių - pogulių.
Laikykitės dienotvarkės. Dienotvarkės įvedimas padeda tiek kūdikiui, tiek ir jo tėvams gyventi paprasčiau ir harmoningiau. Nelaukite, kol kūdikis pervargs. Perstimuliuoti ir per ilgai būdraujantys kūdikiai sunkiau užmiega, dažniau pabunda, o ir jų miegas nėra toks kokybiškas, koks turėtų būti.
Išbandykite skirtingus migdymo būdus. Tiek kūdikiai, tiek ir šeimos yra skirtingos, tad vertėtų pasidomėti įvairiais migdymo būdais, juos išbandyti ir išsirinkti priimtiniausią jūsų mažyliui ir jums.
Įveskite miego ritualą. Miego ritualas yra kiekvieną dieną prieš miegą kartojama veiksmų seka, pavyzdžiui, maudymas, dantukų valymas, masažas, pižamos apsivilkimas, lopšinės dainavimas, galvelės glostymas, konkretaus miego žaisliuko ar migduko padavimas.
Pasitelkite baltąjį triukšmą. Pastebėta, kad baltasis ir rožinis triukšmas padeda lengviau užmigti, giliau miegoti, pagerina miego kokybę tiek suaugusiems žmonėms, tiek ir kūdikiams.
Išbandykite vystymą. Naujagimius ir kūdikius iki 2-3 mėn. galima vystyti.
Pasirūpinkite saugia miego aplinka. Miegui kūdikius (ypač naujagimius ir apsiversti nemokančius mažylius) reikėtų guldyti ant nugaros, ant tvirto čiužinio. Kūdikio lovelėje neturėtų būti jokių perteklinių daiktų, minkštų pagalvių, žaislų, „palaidų“ pledukų ir pan., nes tai yra vieni iš staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) rizikos faktorių.
Kūdikis užmiega tik su labai daug „pagalbos“. Vieniems kūdikiams pakanka pižamos perrengimo ir veiduko paglostymo padėjus į lovelę, o kitus tenka ilgai supti ant kamuolio, čiūčiuoti ant rankų, dainuoti lopšines. Pavyzdžiui, jeigu kūdikis užmiega tik jums jį laikant glėbyje ir šokčiojant ant kamuolio, visų pirma, sumažinkite šokčiojimo intensyvumą, po poros dienų ant kamuolio nebešokčiokite, o tik lengvai sūpuokitės, dar po poros dienų, imkite trumpinti buvimo ant kamuolio laiką (t.y. Analogiškai, t.y. Kūdikis užmiega tik ant rankų.
Kūdikis užmiega tik valgydamas. Jei vaikas ilgą laiką užmigdavo žįsdamas krūtį ar buteliuką, jo sąmonėje atsiranda asociacija „maistas-miegas“ arba „čiulptukas-miegas“. Kai šių „pagalbininkų“ nėra šalia, užmigti jam nebepavyksta.
Pervargęs kūdikis sunkiai užmiega. Nuostata, kad kūdikis nemiega, nes jis nėra pakankamai pavargęs dažniau yra klaidinga nei teisinga. Labai dažnai pasitaiko, kad kūdikis yra ne nepakankamai pavargęs, o pervargęs ir būtent todėl jį užmigdyti yra labai sunku.
Kūdikiui prasidėjo miego regresas. Miego regresas (arba miego regresija) yra nuo kelių dienų iki mėnesio (kartais net iki 6 savaičių) trunkantis laikotarpis, kuomet pasikeičia (paprastai pablogėja) vaiko miego įpročiai.
Dygstančių dantukų skausmas, pilvo diegliai ir kitos sveikatos bėdos gali stipriai sutrikdyti kūdikio miegą.
Ką reiškia miegoti kaip kūdikiui? Dažniausiai mes įsivaizduojame naujagimius ar kūdikius iš paveikslėlių - atsipalaidavusius, dailiai sudėjusius rankeles ir užmerktomis akimis. Tokius jaudinančius vaizdus tenka pamatyti visiems tėvams, auginantiems kūdikius, ir tokiomis akimirkomis visiškai nesinori atsitraukti nuo kūdikio - norisi grožėtis juo. Tačiau pirmojo kūdikio susilaukę tėvai netrukus atranda, kad kūdikio miegas yra visiškai ne toks. Naujagimio miego ritmas yra pasiskirstęs per visą parą daug maž vienodais intervalais, t.y. jis nežino kada yra diena, o kada naktis ir jam taip pat nesvarbu ar šiandien trečiadienis, ar sekmadienis, kai tėvai norėtų pamiegoti ilgiau. Taip pat naujagimis pirmiausiai užmiega lengvu miegu. Lengvo miego metu naujagimis ir kūdikis yra lengvai pažadinamas, kvėpuoja nereguliariai, gali judėti ir niurzgėti ar net suverkti. Toks miegas trunka apie 25 minutes ir , jeigu kūdikis neprabudo, jis užmiega ramiuoju miegu, kurį galime atpažinti iš visiško atsipalaidavimo, ramaus kvėpavimo, judesių nebuvimo.
Naujagimio miego ritmai reguliuojami alkio jausmo. Tokiame amžiuje vaikutis turi dažnai valgyti, dėl to ir prabusti reikia dažnai. Kad mama turėtų pakankamai pieno ir mažylis galėtų jo pakankamai suvalgyti, rekomenduojama tarp maitinimų nedaryti ilgesnės kaip 3 valandų pertraukos ir jeigu naujagimis pats neatsibudo, žadinti į ir pamaitinti, bet dauguma naujagimių gali norėti valgyti ir gerokai dažniau. Išimtinais atvejais - kai mažylis šlapinasi daugiau kaip 6 kartu ir tuštinasi tris ar daugiau kartų IR jo svoris auga puikiai, galima leisti vieną kartą paros bėgyje naujagimiui miegoti nepertraukiamas 5 valandas.
Kai kurios mamos pastebi, kad apie trečią mėnesį jau pradėjęs ramiai naktį miegoti mažylis, sulaukęs pusmečio ima prabudinėti gerokai dažniau, o sulaukęs metų gali žįsti krūtį nesuskaičiuojamą skaičių kartų per naktį.
Sveikata. Sergantis mažylis jaučiasi blogai, dėl to prabunda dažniau ir ieško komforto. Ausies uždegimas, pienligė ir šlapimo takų infekcija, parazitai žarnyne, karščiavimas, kvėpavimo takų infekcija, rėmuo ir karvės pieno alergija (jeigu žindyvė vartoja karvės pieno produktus) gali trukdyti ramų kūdikio miegą.
Alkio jausmas.
Vystymosi pasiekimai. Mokymaisis apsiversti, šliaužti, atsisėsti, atsistoti gali sukelti daug emocijų ir mažylis net naktį prabudęs gali pradėti praktikuoti naujus įgūdžius.
Atsiskyrimo baimė. Dažno prabudimo ir nenoro paleisti mamos krūties priežastis gali būti atsiskyrimo baimė. Apie 6 mėnesį mažylio smegenys subręsta tiek, kad jis ima aiškiau suvokti emocijas, o prieraišumas sustiprėja, todėl atsiranda mamos netekimo baimė.
Nepakankamas dienos miegas. Kartais tėvai mano, kad jeigu kūdikis gerai pavargs, tuomet jis greičiau užmigs ir ramiau bei ilgiau miegos, tačiau yra atvirkščiai. Pervargusiam kūdikiui sunku užmigti (pastebėjot, kad įsijungia „antras kvėpavimas“ ir kūdikis darosi vis aktyvesnis?) ir sunku išlikti užmigusiam ilgą laiką. O tai reiškia, kad tėvai, neturėję atokvėpio dieną neturės jo ir naktį.
Tyrimai rodo, kad žindomi kūdikiai ir kūdikiai miegantys kartu su tėvais prabunda dažniau, nei miegantys atskirai. Kūdikių miego specialistai tvirtina, kad pirmaisiais metais tai gali būti naudinga sparčiai besivystančioms kūdikio smegenims, nors ir ne taip patogu tėvams. Taip pat tyrimai rodo, kad dažnai kūdikio miego problemos priklauso nuo tėvų požiūrio ir lūkesčių. Taigi ar dažnas naktimis prabudimas jums kelia sunkumų? Jeigu nekelia, tuomet iš tiesų neverta nieko keisti. Jeigu tai jums kelia sunkumų ir svajojate apie išmiegotą naktį, o dienos metu jaučiate miego trūkumą, ar esate pasiruošę įdėti pastangų, kad kas nors jūsų ir mažylio gyvenime pasikeistų? Galima išskirti du būdai kaip padėti mažyliui užmigti ir ilgiau miegoti naktį: greitas ir lėtasis. Tiek vienas, tiek antras būdas reikalauja pastangų ir tikrai pirmąsias naktis neleis jums išsimiegoti. Greitasis būdas yra labai populiarus: mažyliui tiesiog neduodama žįsti krūtis, galbūt jis netgi neimamas, nenešiojamas ir nesūpuojamas. Dažniausiai tikima, kad po trijų tokių naktų mažylis supras, kad naktį valgyti negaus ir nustoja prabudinėti ir galbūt išmoksta užmigti savarankiškai. Trumpalaikis ir ilgalaikis tokio mokymo užmigti poveikis kūdikio sveikatai yra beveik netyrinėtas. Lėtasis būdas reikalauja daugiau laiko, tačiau mokymosi procesas visada reikalauja laiko, be to, turėkite mintyje, kad mažylis gali prabusti naktį iš alkio ar dėl kitų objektyvių priežasčių. Sveikas ir sotus. Pirmiausiai reikėtų įsitikinti, kad mažylis neserga ir užtikrinti, jos dienos metu jis tikrai pavalgo pakankamai. Pakankama dienos miego trukmė turėtų būti bent valanda. Jeigu jūsų mažylis neišmiega valandos trukmės dienos miego (tokių miegų gali būti du-trys, priklausomai nuo amžiaus), tai gali atsiliepti jo miegui nakties metu. Tokiu atveju dienos metu būtų naudinga pastebėti, kiek laiko praeina nuo užmigimo iki prabudimo ir prieš pat prabudimą pradėti migdyti mažylį jums įprastu būdu, kad jis neišsibudintų, o vėl įmigtų.
Dienos ir nakties kaitos požymiai. Jeigu norite, kad kūdikis geriau miegotų naktį, svarbu jam leisti dalyvauti jūsų dienos veikloje nešiojantis jį kartu su savimi bei išnešti jį į dienos šviesą jei tik įmanoma, pora kartų per dieną. Vakare ir naktį reikia vengti ryškaus apšvietimo ir aktyvios veiklos tiek kūdikiui, tiek mamai.
Kūdikių masažas. Vienas tyrimas parodė, kad 14 dienų masažo kursas padeda kūdikiams išskirti daugiau miegą sukeliančių hormonų.
Miego ritualai. Prigesinti šviesas, išjungti garso ir vaizdo aparatūrą (galima palikti garsus, primenančius natūralius - vėjo ūžimą, bangų šniokštimą, lietaus garsus), galbūt išmaudyti kūdikį, nes šilta vonia atpalaiduoja (tačiau kai kuriuos kūdikius maudynės gali pažadinti ir sujaudinti). Apsirengti pižamą, padainuoti lopšinę ir žindyti.
Neskubėkite imtis migdymo priemonių vos kūdikiui suniurzgėjus. Nakties metu pabandykite atskirti mažylio skleidžiamų garsų rūšis. Kūdikiai miegodami gali skleisti daug įvairių garsų ir nebūtinai kiekvienas suniurzgėjimas reiškia, kad mažylis išalko ir nori krūties. Kai išgirsite niurzgėjimą, lukterėkite, galbūt mažylis nutils ir miegos toliau.
Kai kūdikiui sueina 6 mėnesiai tebetinka visi būdai, padedantys užmigti ir gerai miegoti pirmąjį pusmetį. Nuo šio amžiaus galite pradėti mokyti mažylį užmigti be krūties. Kai jau kūdikis pasiruošęs miegoti, žindykite, niūniuokite lopšinę ir kai jau matote, kad mažylis beveik užmigęs, švelniai ištraukti krūtį iš burnos ir toliau nūniuokite lopšinę, glostykite nugarytę ar tyliai raminkite, kad mažylis galutinai užmigtų nebe su krūtimi burnoje. Nakties metu neskubėkite siūlyti krūties, vos mažyliui prabudus. Lukterėkite, gal jis užmigs pats ir miegos toliau. Jeigu ne, tuomet pasiūlykite pažįsti, tik vėl stebėkite, kai mažylis ima įmigti, švelniai ištraukite krūtį dar neįmigusiam ir raminkite kitais būdais. Jeigu jie neveikia, ką gi, vėl pasiūlykite krūtį ir palaukite, kol ims migti. Kai kurie kūdikiai užmiega po poros tokių bandymų, kitiems reikia penkių kartų, dar kitiems gali reikėti daugiau kartų žindimo ir migdymosi be krūties patirties pakartojimo, kad priimtų šį pokytį. Šio metodo autorė E. Pantley tikina, kad tokiu būdu migdomas kūdikis jau kelių dienų laikotarpyje gali imti miegoti geriau, tačiau ji siūlo tėvams skirti bent dešimt dienų ir naktų šio metodo taikymui ir tik tada vertinti rezultatus. Tobula būtų, jeigu kelias dienas prieš pradėdama taikyti šį metodą užsirašytumėte kada, kiek laiko ir kaip užmigęs jūsų mažylis miegojo dienos metu ir kaip dažnai prabudinėjo nakties metu. Metodo taikymo laikotarpyje ji taip pat siūlo registruoti į žurnalą visą procesą, tačiau vertinti pokyčius pataria tik po dešimties dienų. Kai kuriems mažyliams reikia daugiau laiko išmokti naujiems migdymosi ir miegojimo įpročiams, o kai kurie tiesiog turi viduje įtaisytą radarą, kuris juos pažadina vos tik mamos krūtis ar mama atsitraukia nuo jų toliau nei per ištiestos rankos atstumą! Nepykite ant mažylio ir nenusiminkite, vaikams augant jų miego įpročiai keičiasi, o mokymosi procesas visada reikalauja laiko. Tuo tarpu užsitikrinkite, kad galėtumėte numigti dienos metu ir galbūt apsvarstykite galimybę pakeisti savo požiūrį bei miegojimo sąlygas taip, kad galėtumėte dar kurį miegoti kartu su kūdikiu.
Kūdikių miegas. Naujagimis - tikras miegaliukas. Per parą miega apie 18 valandų, bet gali išmiegoti net ir 22! Tačiau jo skrandis yra labai nedidelis (vos vyšnios dydžio pirmąją parą ir vištos kiaušinio dydžio po mėnesio) - jam būtina valgyti dažnai (ne mažiau kaip 8 - 12 kartų per parą), kad gautų pakankamai pienuko ir puikiai augtų.
Ką daryti, susidūrus su šia problema? Jeigu naujagimio, kūdikio elgesys pasikeitė staiga ir ryškiai (iki tol buvęs aktyvus, budrus, gerai žindęs, tapo vangus, negalite jo pažadini), būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, kad šis įvertintų mažylio būklę ir atmestų galimus rimtus sveikatos sutrikimus.
Įsitaisiusi patogiai, paimkite mažylį žindyti. Kai vaikutis plačiai išsižios (lyg žiovaudamas), prilaikydama už spranduko pridėkite jį prie krūties. Mažylį žindykite dažniau: visuomet, kai jis to nori, bet ne rečiau kaip kas 2 - 3 valandas dieną ir 3 - 4 valandas naktį (skaičiuojant nuo vieno žindymo pradžios iki kito žindymo pradžios).
Įsitikinkite, ar vaikutis gauna pakankamai pieno: imkite popieriaus lapą ir suskaičiuokite, kiek kartų per parą vaikutis pasišlapina ir pasituština.
Naktinis kūdikio miegas labai svarbus ne tik pačiam kūdikiui, bet ir jo tėvams. Nuo to, kaip miegojo kūdikis, priklauso ir kaip pailsėjo jo tėvai.
Kad kūdikio miegas būtų kokybiškas, visų pirma reikėtų pasirūpinti, kad būtų tinkamai paruoštas jo kambarys ir miegojimo vieta. Labai svarbu, kad mažylio kambarys būtų išvėdintas ir tinkamos temperatūros, t. y. apie 18 - 19 laipsnių šilumos.
Akimirksniu pagerinkite savo kūdikio miegą (6 paprasti pakeitimai)
Kiekvieno miego laikas yra nulemtas genetiškai, jo poreikis labai skirtingas. Organizme susidaro keli reguliuojami paros ritmai, priklausantys nuo paros laiko, šviesos-tamsos, kūno temperatūros, hormonų ir kitų aktyvių medžiagų išsiskyrimo. Naktį tamsoje išsiskiria miegą reguliuojanti (sukelianti) medžiaga. Miegui turi įtakos pripratimas prie aplinkos. Prabudimo slenkstis nevienodas, pvz. mamą gali pažadinti tik vaiko verksmas. Šaltis labiau trikdo miegą nei šiluma (tinkamiausia temperatūra miegui - 20-22 laipsniai.). Metų laikai, dienos ilgumas, oro kaita, mėnulio fazės irgi veikia miegą. Skaitymas, rami muzika gali migdyti, o TV turi atvirkščią - dirginamąjį poveikį. Mieguistumą sukelia tam tikros medžiagos, esančios maiste, jų ypač daug piene. Keičiantis šviesai, pakinta ir miego-budrumo ciklas. Šviesa labiau susijusi su organizmo biologiniais ciklais ir yra savitas dirgiklis. Geriau miegama, kai sutampa paros ir organizmo biologiniai ritmai. Šviesos intensyvumas, trukmė, spektras ir paros laikas veikia žmogų ir sukelia būdingą fazių kaitą. Vidurdienį nėra paros (cirkadinio) ritmo atsako į šviesos poveikį. Todėl dieną ir suaugusieji, ir vaikai nesunkiai užmiega pietų miego šviesoje. Miegą sukelia išskiriamas smegenyse hormonas melatoninas, jei jo trūksta, gali prasidėti nemiga. Ritmų derinimas vyksta, kol sutvirtėja vaiko nakties miegas. Paros cirkadinis miego ritmas reaguoja ir kinta nuo išorės dirgiklių. Tai priklauso nuo dirgiklio poveikio laiko: vakarinė stimuliacija šviesa slopina miego fazę, naktinė stimuliacija ankstina fazių pokyčius, o dienos metu į šviesos stimuliaciją cirkadinė sistema nereaguoja (taigi dieną tamsa nereikalinga). Vakare miegas prasideda, kai šviesa yra silpna ir mažėja kūno temperatūra. Prie laiko kaitos padeda prisitaikyti tamsa, tyla, migdymo ritualai. Paaugus vaikams (nuo 1,5-3 metų) būdingos baimės, tai yra normalios raidos etapas. Viena iš jų - tamsos baimė. Tuomet miegoti padeda švieselė kambary ar praviros durys, pro kurias sklinda šviesa.
Įsiklausiusios į savo vaiko miegą, mamos galbūt ramiau reaguos, supras, kad tai nėra sutrikimas, o tiesiog normalus JOS vaikelio miegas.
Pasivaikščiojimų metu vaikelį nešiokite nešioklėje. Tai puikus būdas užmigdyti kūdikį, jam suteikti saugumo ir artumo jausmą, imituoti buvimą gimdoje. Kūdikiai mėgsta būti prisiglaudę: buvimas glėbyje jiems primena visus 9 gimdoje praleistus mėnesius, padeda jaustis saugiai ir jaukiai. Kūdikiai kontaktinio miego metu ne visada miegos ilgiau. Kūdikiai labai greitai įpranta miegoti ant tėvų rankų ar paguldyti ant krūtinės. Ilgainiui jie tėvų glėbį pradeda tapatinti su nuolatinio miego vieta.
Pasitelkite žadinimo ir miego techniką (angl. wake-and-sleep technique, wake-to-sleep technique). Kai kūdikis užsnūsta ant rankų, prieš perkeldami į lovelę jį pažadinkite lengvai kutendami, po to padėkite į lovelę: po kelių sekundžių vaikelis vėl užmigs.
Naudokite įprastas raminimo priemones. Kūdikiams nusiraminti padeda vystymas, baltasis triukšmas ir kt.
Įsigykite funkcionalų lopšelį ar lovelę. Naujagimiai ant rankų norėtų praleisti visas 24 val. per parą, tačiau tėvai tikrai neturi tam galimybių ir laiko. Šių dienų rinkoje gausu priemonių, padedančių tėvams auginti kūdikius. Kiekvienas atvejis individualus, viskas priklauso nuo situacijos. Vienoms šeimoms kontaktinis miegas gali būti naudingas, pavyzdžiui, kūdikiui padeda greičiau užmigti ir ilgiau pamiegoti. Daugelis kūdikių kontaktinio miego natūraliai atsisako dar iki 1-ojo gimtadienio.
Klausimas. Nerimauju dėl savo dukros, kuriai greitai bus 11 mėn. Prieš kurį laiką prieš užmigdama, o kartais ir miego metu ji pradėjo stipriai krūpčioti, trūkčioti, skėsčioti rankytėm ir pan. Kai jai buvo 5,5 mėn. šiuo klausimu konsultavomės su vaikų neurologe, darėmės EEG, bet nieko blogo tyrimas neparodė. Kurį laiką tokie krūpčiojimai buvo aprimę, tačiau jie vėl atsinaujino ir yra stipresni. Kartais ji nuo jų išsibudina, bet neverkia... Žinau, kad ir suaugę prieš užmigdami kartais krūpteli, tačiau mano dukra krūpčioja 10-15 min., kartais sukrūpčioja tik kartą, kartais gali ir kelis kartus sukrūpčioti. Būna dienų, kai miega pakankamai gerai, o būna - kai visą laiką trūkčioja galūnės ir ji pati miega labai blogai. Neurologė minėjo, jog tai miego mioklonijos ir jos yra išaugamos, tačiau man labai neramu, nes, kaip ir minėjau, viskas buvo aprimę, o dabar atsinaujino su didesne jėga. Ar vertėtų apsilankyti pas neurologą dar kartą? Ar tai vis dėlto gali būti susiję su pačia raida, miego regresu, dienos įspūdžiais, naujais įgūdžiais ir pan.? Milda Dambrauskienė. Gerybinės kūdikių miego mioklonijos (arba gerybinės naujagimių miego mioklonijos) - tai judesių sutrikimas, kuris dažniausiai pasireiškia per pirmąsias 15 gyvenimo dienų. Jam būdingi ritmiški arba neritmiški staigūs galūnių, dažniau rankų, patrūkčiojimai, kurie apima abi kūno puses, bet gali būti ir vienoje pusėje. Gerybinės kūdikių miego mioklonijos pasireiškia tik miego metu ir pasikartoja 2-3 trūktelėjimų per sekundę dažniu. Pastebėta, kad gerybines miego mioklonijas gali išprovokuoti kūdikio supimas, netikėtas garsas ar prisilietimas, netgi važiavimas automobiliu. Kartais patys tėvai pastebi, kokie veiksniai išprovokuoja kūdikio trūkčiojimus, ir išmoksta jų vengti arba kūdikį pažadina, tarkim, atsargiai pakeisdami sauskelnes. Pažadinus vaiką mioklonijos liaujasi - šis požymis yra itin svarbus nustatant diagnozę, t. Daugeliui kūdikių miego mioklonijos praeina per pirmuosius metus (dažniausiai iki 6-7 mėnesių), bet retais atvejais jos gali išlikti ir vyresniems vaikams, net iki 3-4 metų. Manoma, kad gerybinės kūdikių mioklonijos pasireiškia vienam-trims iš 1000 naujagimių. Be abejo, svarbu atskirti, ar šios mioklonijos nėra epilepsijos požymis. Nuo epilepsijos priepuolių mioklonijos skiriasi tuo, kad jų metu nėra žvilgsnio nuokrypio, burnos judesių, nesustoja kvėpavimas, nepasikeičia odos spalva, vaikas būna užsimerkęs ir neverkia. Vaikų neurologas apžiūrėdamas kūdikį neranda jokių požymių, leidžiančių įtarti nervų sistemos pažeidimą ar raidos sutrikimą. Gerybinių miego mioklonijų atveju nenustatoma pakitimų encefalogramoje ar vaizdiniuose galvos smegenų tyrimuose. Ilgalaikių stebėjimų duomenys rodo, kad vaikams, kūdikystėje patyrusiems miego mioklonijas, epilepsijos rizika nėra didesnė nei kitiems. Kadangi skaitytoja laiške nurodo, kad atsinaujinę krūpčiojimai atrodo stipresni, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju dar kartą. Prieš vaikų neurologo konsultaciją patartina nufilmuoti keletą paroksizmų, kad konsultacijos metu gydytojas galėtų peržiūrėti vaizdo įrašus ir įvertinti krūpčiojimų pobūdį. Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu - į specialistą.
