1989 m. lapkritį įsikūrusi visuomeninė organizacija - Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ - nuo pat pirmųjų gyvavimo dienų drąsiai prabilo apie būtinybę sugrąžinti sutrikusios raidos asmenis į visuomenę.
Nuo to laiko ji tapo pažangių, bet nelengvai prigyjančių reformų iniciatorė bei skatintoja. Kurdama bendruomeninių tarnybų tinklą sutrikusios raidos žmonėms ir jų šeimoms, bendrija nuolat siekė ir tebesiekia dialogo ir su įstatymus leidžiančiosios bei vykdančiosios valdžios institucijomis, ir su giminingomis Lietuvos bei užsienio organizacijomis, ir su plačiąja visuomene.
Veikdama atvirumo bei socialinės partnerystės principais, bendrija „Viltis“ tapo aktyvia valstybinės Neįgaliųjų socialinės integracijos programos vykdytoja. Jos įgyvendinami projektai ir teikiamos paslaugos skirtos ne tik bendrijos nariams, bet ir visos Lietuvos sutrikusios raidos žmonėms, jų šeimoms bei globėjams.
Bendrijos „Viltis“ struktūra ir nariai
Šiuo metu bendrijos „Viltis“ teisinė forma - asociacija, kurią sudaro 55 asocijuoti nariai iš įvairių šalies rajonų ir miestų. Ji vienija daugiau nei 11 000 narių: sutrikusios raidos vaikų, jaunuolių ir suaugusiųjų, jų šeimos narių bei globėjų ir specialistų.
Istorija ir misija
Jonas Ruškus, Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorius, pažymi, kad „Bendrija „Viltis“ man visuomet buvo pavyzdys, kaip gali gimti ir augti institucija, besiremianti žmonių poreikiais bei bendra iniciatyva. Stebuklas, kad visuomenės pažeidžiamieji, o neretai ir atstumtieji, atpažįsta savo padėtį ir poreikius, buriasi ir inicijuoja pokyčius. Bendrija „Viltis“ man niekada nebuvo tik neįgaliųjų ir jų tėvų ratelis. Ji tapo stipriu politiniu instrumentu, iš esmės pakeitusiu Lietuvos specialiojo ugdymo ir globos institucijų žemėlapį. Bendrija gimė ne išorės projektų iniciatyva, ne dėl finansų paieškos. Ji atsirado dėl esminio susirūpinimo žmogaus teisių padėtimi Lietuvoje. Ir šiandien žmogaus teisės tebėra vienas esminių bendrijos „Viltis“ interesų. Tai liudija apie jos pilietinį sąmoningumą ir brandą. Ši branda įgyta ne iš vadovėlių, o iš realios asmeninės, neretai skaudžios, patirties. Jūs esate vieni iš tų, kuriems žmogaus teisės - ne abstrakti sąvoka, bet prioritetinis Lietuvos rūpestis, poreikis ir siekis.“
Vytautas Stacevičius, bendrijos „Lazdijų Viltis“ buvęs pirmasis ir ilgametis pirmininkas, prisimena: „Veiklos pradžioje bendrija „Viltis“ man buvo lyg šviesulys, lyg „Laimės žiburys“, į kurio viršūnę užkopęs, regis, pasieksi savo tikslą. Tik svarbiausia, kad koptum ne vienas, o su dideliu bendraminčių būriu. Troškome, kad mūsų atžalėlės įgytų žmogaus statusą, kad nuo jų gyvenimo langų būtų nuimtos grotos.“
Stasė Giedrienė, bendrijos „Telšių Vilties“ pirmininkė, kelia svarbius klausimus: „Šiandien neturime jokių garantijų dėl vyresnio amžiaus sutrikusio intelekto asmenų likimo. Štai ir vėl nauja užduotis „Vilčiai“! Ir vėl mes - „ledlaužiai“, privalantys stengtis, kad ne tik jaunesni neįgalieji būtų ugdomi. Juk vaikai greitai auga. O kas toliau? Tėvai negyvens su saule… Tad ir vėl, kaip prieš 20 metų, liekame patys vieni su savo problema, nes pensionatai - ne išeitis. Kas ir ką padarys, jei ne „Viltis“? Kada tikroji integracija bus prieinama visiems neįgaliiesiems?“
Birutė Šapolienė, bendrijos „Vilniaus viltis“ pirmininkė, dalijasi patirtimi: „Iš pradžių „Viltis“ buvo atgaiva sielai, pasididžiavimas, kad esame jėga. Buvo saugu jausti, kad tu ne vienas, kad yra žmonių, kurie tave supranta ir padės bėdoje. Viskas buvo įdomu, nauja, nepatirta: ir pirmosios mišios už mūsų vaikus, ir pirmasis išėjimas į kavinę, ir pirmasis susirinkimas ar tarybos posėdis. Buvome visi vieningi, draugiški, pasirengę padėti, užjausti, atiduoti visas jėgas, energiją, kad tik mūsų „amžinųjų vaikų“ gyvenimas būtų geresnis. Jau gana anksti supratome, kad norėdami pakeisti savo ir savo vaikų gyvenimą turime veikti patys, nes niekas kitas to už mus nepadarys. Turime kovoti už savo vaikų teisę būti savo šalies piliečiais, gyventi kokybišką gyvenimą kiekvienu amžiaus tarpsniu.“
Marytė Pocienė, bendrijos „Šiaulių Vilties“ pirmininkė, išreiškia nuogąstavimus: „Tačiau net praėjus daugiau nei 20 metų nuo bendrijos „Viltis“ įsikūrimo nesu rami dėl dukros ateities (kai jau nebegalėsiu ja pasirūpinti ir prižiūrėti). Jaučiuosi nusivylusi, kad savarankiško gyvenimo namai pritaikyti tik lengvesnę proto negalią turintiems žmonėms. O tiems, kurie net negali pasakyti, kas jiems yra ir kas juos skriaudžia, geriausiu atveju tenka gyventi dideliuose valstybiniuose pensionatuose.“
Tikslai ir veiklos kryptys
Bendrijos „Viltis“ tikslai ir uždaviniai yra:
- Telkti Lietuvos Respublikoje gyvenančius sutrikusio intelekto vaikus, jaunuolius ir suaugusiuosius, jų šeimas, globėjus bei kitus jų interesais veikiančius asmenis.
- Siekti visapusiškos sutrikusio intelekto žmonių integracijos į visuomenę.
- Skatinti intelekto sutrikimų ekologinę, medicininę, socialinę prevenciją, kuo ankstesnį jo nustatymą.
- Skatinti sutrikusio intelekto žmonių reabilitacijos metodų plėtrą ir praktinį jų įgyvendinimą.
- Ginti sutrikusio intelekto vaikų, jaunuolių bei suaugusiųjų ir jų šeimų socialines ir pilietines teises, laisves ir orumą, tenkinti jų socialinius, kultūrinius bei kitokius poreikius.
- Sukurti palankias sąlygas prievolių atlikimui, pasirinkimui, dalyvavimui visuomenės gyvenime.
Veiklos kryptys apima šias sritis:
- Steigiamos naujos grupės, klasės bendrojo lavinimo ir specialiosiose ugdymo įstaigose sutrikusios intelekto ikimokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikams ugdyti.
- Steigiami dienos užimtumo centrai, šeimos paramos centrai kuriuose lavinami sutrikusio intelekto jaunuolių socialiniai ir darbiniai įgūdžiai.
- Vykdoma ilgalaikė teisinė programa, siekianti sukurti naują neįgalaus žmogaus teisių sampratą, savęs atstovavimo principus.
- Plečiamas stacionarių ir nestacionarių bendruomeninių socialinių paslaugų teikimas sutrikusio intelekto žmonėms, jų tėvams ir globėjams.
- Vietose buriamos tėvų savitarpio paramos grupės, siekiant įveikti krizę šeimoje, paaiškėjus, kad vaikas yra neįgalus.
- Kuriamas transporto paslaugų tarnybų tinklas sutrikusio intelekto žmonėms, dėl negalios pobūdžio negalintiems naudotis visuomeninio transporto paslaugomis.
- Šeimoms ir sutrikusio intelekto žmonėms suteikiama galimybė tobulėti ir ilsėtis vasaros poilsio psichosocialinės reabilitacijos stovyklose pajūryje.
- Rengiami seminarai, kvalifikacijos kėlimo kursai specialistams ir savanoriams dirbantiems su sutrikusio intelekto žmonėmis.
- Organizuojami mokymai tėvams.
- Leidžiamas žurnalas „Viltis“.
Vizija ir principai
Bendrijos „Viltis“ vizija - būti pagrindiniu veiksniu, užtikrinančiu sutrikusio intelekto žmonių lygiateisį ir visavertį dalyvavimą visuomenės gyvenime, atstovauti šių žmonių ir jų šeimų interesus visuose lygmenyse bei ginti jų pilietines, socialines ir žmogaus teises.
Dana Migaliova, Asociacijos vadovė, pabrėžia svarbų principą: „Labai dažnai nusvyra rankos, kai savivaldybės, aukščiausio lygio valstybinės struktūros, rengia programas ir stato ugdymo įstaigas, net nepasiklaususios konkrečių paslaugų vartotojų, kokie iš tikrųjų yra jų poreikiai, kaip jie norėtų gyventi. Net nesusimąstoma apie tai, kad jie galėtų patys prisidėti ir tapti ne vien vartotojais, bet aktyviais bendruomenės bei visuomenės nariais. Europoje ir pasaulyje jau seniai vadovaujamasi požiūriu - „Nieko neįgaliesiems be neįgaliųjų“. Deja, Lietuvoje jo teisingumo vis dar nenorima pripažinti.“
Ji taip pat ragina vienybei: „Šiandien pagrindinis mūsų tikslas turėtų būti VIENYBĖ. Vienybė pačiais įvairiausiais lygmenimis: ir organizacijos viduje, ir bendradarbiaujant su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, ir su įstatymus leidžiančiosios bei vykdančiosios valdžios institucijomis. Laikykimės, nes neturime kur trauktis, nes mūsų darbas būtinas mūsų „amžiniems vaikams“. Saugokime tai, ką sukūrėme, svajokime ir paverskime tikrove vis naujas svajones.“
Telšių sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija
Telšių sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija yra ne pelno siekianti organizacija, veikianti Telšių mieste. Ji buvo įkurta 1998 m. liepos 8 d. Jos įmonės kodas yra 180378949, o adresas - Karaliaus Mindaugo g. 36, LT-87103 Telšiai. Pagrindinė bendrijos veikla apima nesusijusią su apgyvendinimu socialinio darbo su pagyvenusiais ir neįgaliaisiais asmenimis veiklą, siekiant padėti sutrikusios psichikos žmonėms integruotis į visuomenę ir gerinti jų gyvenimo kokybę.
Bendrijoje dirba 13 darbuotojų, o Registrų centras praneša, kad joje vyko savanoriška veikla. Bendrija siekia gerinti psichikos sveikatos priežiūrą Telšių regione, teikti socialinę paramą ir pagalbą, šviesti visuomenę apie psichikos sveikatą bei atstovauti žmonių, turinčių psichikos sveikatos problemų, interesams. Taip pat svarbu aktyviai bendradarbiauti su kitomis organizacijomis.
Kaip ir bet kuri ne pelno siekianti organizacija, Telšių sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija susiduria su iššūkiais, tokiais kaip finansavimo trūkumas, darbuotojų stygius ir stigma, susijusi su psichikos sveikatos problemomis. Rekomenduojama stiprinti bendradarbiavimą su vietos savivaldybe, plėsti savanorių tinklą, aktyviau vykdyti švietėjišką veiklą, ieškoti naujų finansavimo šaltinių ir nuolat gerinti paslaugų kokybę.
Anykščių rajono savivaldybė, kaip vietos bendruomenės savivaldos institucija, atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą, administracinius sprendimus ir darnią rajono plėtrą. Vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais ir tarptautinėmis rekomendacijomis skatinamas įvairiapusiškas bendruomeninių paslaugų plėtra, neįgaliųjų teisinė savišvieta, užtikrinamas bendruomenėse dirbančių specialistų profesionalizmas ir kompetencijų kėlimas. Taip pat ugdoma neįgaliųjų šeimų atsakomybė, suteikiama visapusiška informacija apie psichikos ligų ar smurto artimoje aplinkoje prevenciją, psichologinę pagalbą bei galimų krizinių situacijų valdymą. Vykdomos visuomenės informavimo kampanijos, formuojamas teigiamas suvokimas apie neįgaliuosius ir didesnis visuomenės sąmoningumas, neįgaliųjų pasiekimų ir gebėjimų pripažinimas. Siekiama glaudaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir atskirų negalių, apimančių ne tik psichikos sutrikimus pažinimo, organizuojamos bendros sociokultūrinės veiklos su atskiromis neįgaliųjų grupėmis ir partneriais, skatinama savanorystė.
Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Pagal savo prievoles Bendrija atsako jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, bet neatsako už Bendrijos narių prievoles; Bendrijos nariai neatsako už Bendrijos prievoles.
Už LSPŽGB įstatų arba valdybos ar Bendrijos vadovo sprendimų nevykdymą bei kitus pažeidimus Bendrijos vadovas arba valdybos pirmininkas gali pareikšti nariui įspėjimą arba valdybos sprendimu pašalinti jį iš organizacijos narių. Sprendimas dėl nuobaudos skyrimo gali būti apskųstas visuotiniam narių susirinkimui.
LSPŽGB nuosavybės teise gali priklausyti kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, reikalingas įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.
tags: #kam #priskiriami #zmoniu #globos #bendrija
