Vaikų gimimas yra vienas iš svarbiausių žmogaus gyvenimo aspektų, tačiau ne visos poros gali susilaukti vaikų natūraliu būdu. Šiuolaikinė medicina siūlo pagalbinių apvaisinimo (PA) metodus, kurie padeda įveikti nevaisingumą. Tačiau šie metodai kelia svarbius etinius ir teisinius klausimus, susijusius su vaiko teisėmis, donorystės etika ir tėvystės samprata.
Vyriausybės siūlomi Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimai, siekiantys šį įstatymą išdėstyti nauja redakcija, kelia susirūpinimą dėl galimo vaiko interesų pažeidimo. Siūloma panaikinti reikalavimą, kad tik susituokusios ar registruotos partnerystės sutartį sudariusios poros galėtų gauti PA paslaugas, taip leidžiant ir vienišoms moterims gauti šias paslaugas. Taip pat siūloma leisti embriono donorystę, pakeičiant dabartinį draudimą. Šie pakeitimai gali praplėsti asmenų ratą, galinčių susilaukti vaikų, tačiau visiškai nepaiso vaiko interesų.
Pagalbinio apvaisinimo atveju turėtų būti derinamos teisės tų, kurie nori susilaukti vaikų, ir pačių vaikų, kurių norima susilaukti. Šiuolaikinėje šeimos teisėje vaiko teisės yra prioritetinės, tačiau PA atveju iškyla suaugusiųjų interesai, o tai prieštarauja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui ir konstitucinei doktrinai.
Pats Pagalbinio apvaisinimo įstatymas pripažįsta, kad per PA atsiranda žmogus, kurio teisės turi būti ginamos Konstitucijos. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad „žmogaus gyvybė ir orumas [...] yra aukščiau įstatymo“. Tačiau PA gali pažeisti gimsiančio žmogaus orumą. Pavyzdžiui, jei lytinių ląstelių ar embriono donoras nesutiks, vaikas, net ir sulaukęs pilnametystės, negalės sužinoti savo biologinių tėvų tapatybės. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika pripažįsta asmens teisę sužinoti savo biologinių tėvų tapatybę, siekiant pusiausvyros su donorų teise į anonimiškumą.
Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis įtvirtina ne tik motinystę, bet ir tėvystės institutą. Daugybinė forma „tėvų“ suponuoja vaiko teisę į abu tėvus. Siūlomi pakeitimai, nors ir pristatomi kaip Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimas, yra prieštaringi. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad „šeima, taip pat motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos“. Dabartiniai pakeitimai sudaro sąlygas augti daug vaikų be tėvo, sumenkinant tėvystės institutą ir rodant oficialų požiūrį, kad vaikams tėvas nebūtinas.
Siūlomi įstatymų pakeitimai skatina tėvams atsisakyti bet kokių pareigų savo biologinių vaikų atžvilgiu. Konstitucinis Teismas yra įtvirtinęs, kad Konstitucija aiškiai išdėsto tėvų pareigą auklėti vaikus, tačiau Vyriausybės pasiūlymai leidžia biologiniam tėvui (donoriui) tos pareigos atsisakyti. Tai prieštarauja Konstitucinio Teismo išvadai apie prigimtinį tėvų teisių ir pareigų pobūdį.
Įstatymo siūlomuose pakeitimuose nurodoma, kad niekas neturės teisės - nei moteris be partnerio, nei pora, nei vaikas, gimęs po PA naudojant trečiojo asmens lytines ląsteles, nei kas kitas - reikalauti, kad tėvystė ar motinystė būtų pripažinta ar nustatyta dėl vaiko. Taigi, siūlomi pakeitimai ne tik paneigia vaiko interesus žinoti abu savo biologinius tėvus bei biologinės tėvystės teisinę reikšmę, bet ir leidžia išvengti su ja susijusių pareigų. Kyla klausimų dėl tokių Vyriausybės pasiūlymų konstitucingumo. Šie pakeitimai turėtų būti atmesti, nes jie yra žalingi visuomenei ir ypač vaiko teisėms.
Seimo Laikinosios grupės „Už žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugą nuo pradėjimo iki natūralios mirties“ pareiškimas pabrėžia, kad su žmogaus sveikata susiję klausimai yra itin jautrūs, ypač kai tai liečia žmogaus gyvybės pradžios ir pabaigos momentus. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „gyvybė ir orumas yra neatimamos žmogaus savybės“ ir „yra aukščiau įstatymo“. Su PA įstatymo tikslu ir tinkamu žmogaus teisių balansu nesuderinamas siūlymas išbraukti nuostatą, kad „pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui“. Taip pat siūloma atsisakyti nepanaudotų žmogaus embrionų saugojimo, kas ardytų žmogaus gyvybės apsaugos sistemą.
Nacionalinė teisė turi garantuoti pakankamą žmogaus embriono apsaugos lygį. Lietuvos teisėje embriono sąvoka apibrėžta kaip žmogaus gyvybė genezės stadijoje. Projekto iniciatoriai siekia silpninti kompromisines galiojančio Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatas, kuriomis užtikrinama žmogaus gyvybės apsauga. Teiginys, kad poros embrionų donaciją grindžia noru išvengti priverstinio „amžino“ embrionų saugojimo ir mokėjimo už tai, implikuoja, kad priėmus šį pakeitimą tikimasi sumažinti embrionų donavimo atvejų skaičių.
Pokalbis studijoje su gydytoju ginekologu apie pagalbinio apvaisinimo rizikas
Dėl šių priežasčių nepritariama ir kiti raginami nepritarti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektui.
tags: #apvaisinimo #biologine #esme
