Nėštumas - tai nuostabus, bet kartu ir labai jautrus laikotarpis moters gyvenime. Kiekvienas pokytis organizme gali kelti nerimą, o ypač jei tai susiję su kraujavimu ar skausmu. Viena iš tokių būklių, galinti sukelti susirūpinimą, yra hematoma nėštumo metu. Tai kraujo sankaupa, atsirandanti dėl kraujagyslės pažeidimo. Nors tai skamba grėsmingai, svarbu suprasti, kas tai yra, kokios yra jos priežastys, simptomai ir kaip ji gydoma.
Kas yra hematoma?
Hematoma - tai ribota išsiliejusio kraujo sankaupa audinyje ar tarp audinių, kuri atsiranda dėl kraujagyslės sienelės pažeidimo. Pažeista kraujagyslė gali būti arterija, vena arba kapiliaras. Kraujavimas gali būti nuo labai mažo iki didelio, galinčio sukelti gyvybei grėsmingą nukraujavimą. Kraujagyslės sienelės pažeidimas gali būti spontaninis arba dėl traumos. Net stiprus čiaudėjimas ar kosėjimas gali pažeisti veido kraujagysles ir sukelti nedidelius pakraujavimus. Organizmas dažnai gali pats susitvarkyti su kraujagyslės sienelės pažeidimu aktyvuodamas kraujo krešėjimo kaskadą ir formuodamas fibrino plokšteles. Tačiau jei pažeidimas yra labai didelis, šios sistemos negali kompensuoti pažeidimo ir kraujavimas gali tęstis ilgesnį laiką. Jei pažeidžiamas nedidelis kapiliaras, vienas ar keli kraujo lašai išsilieję į aplinkinius audinius gali suformuoti petechijas. Jei pažeidžiama didelė kraujagyslė, pavyzdžiui svarbi arterija, kraujas gali tekėti ilgai ir formuoti didelę hematomą, pacientas gali netekti daug kraujo ir jį gali ištikti hemoraginis šokas. Kraujas, ištekėjęs iš kraujotakos rato, gali būti stiprus organizmo dirgiklis ir sukelti visus uždegimo simptomus: skausmą, patinimą ir paraudimą. Hematomos simptomai priklauso nuo jos lokalizacijos, dydžio ir ar greta atsiranda patinimas, edema ar gretimų struktūrų (kraujagyslių ar nervų) spaudimas.
Kraujas kraujagyslėse teka nuolatos nesustodamas, dėl to jis nesikoaguliuoja ir nekreša. Kai kraujas išteka iš kraujotakos sistemos ir susidaro jo sąstovis, jis iš karto sukręša, nebent yra vartojami vaistai nuo koaguliacijos (tokie kaip aspirinas, varfarinas, klopidogrelis, dipiridamolis). Šie vaistai padidina spontaninio kraujavimo riziką ir leidžia hematomoms didėti, nes organizmas neturi pakankamai resursų atstatyti pažeistas kraujagysles, todėl kraujas ir toliau išteka į pažeistas vietas. Taip pat kraujavimo tikimybę padidina įvairios autoimuninės ligos ar bakterinės infekcijos, kai sumažėja trombocitų kiekis.
Hematomos priežastys nėštumo metu
Nėštumo metu hematomos gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Viena dažniausių yra traumos, pavyzdžiui, kritimas, smūgis ar net stiprus kosėjimas. Taip pat hematoma gali susidaryti be aiškios priežasties. Kai kuriais atvejais, ypač ankstyvame nėštumo etape, gali atsirasti subchorioninė hematoma - kraujo sankaupa tarp gimdos sienelės ir chorioninės membranos. Tai atsitinka, kai choriono membrana iš dalies atsiskiria nuo gimdos sienelės. Dauguma tokių hematomų išnyksta savaime ir nesukelia komplikacijų.
Simptomai
Hematomos simptomai priklauso nuo jos dydžio, lokalizacijos ir kiekio. Dažniausias ir labiausiai nerimą keliantis simptomas yra kraujavimas iš makšties. Kraujavimas gali būti įvairaus intensyvumo - nuo nežymaus tepimo iki gausaus kraujavimo su krešuliais. Kartais kraujavimas gali būti lydimas skausmo ar spazmų pilvo apačioje. Tačiau svarbu paminėti, kad ne visos hematomos pasireiškia simptomais - jos gali būti aptiktos atsitiktinai ultragarsinio tyrimo metu. Kiti galimi simptomai, susiję su uždegimu, yra paraudimas, skausmas ir patinimas hematomos vietoje.
Kraujavimas nėštumo metu
Normalaus nėštumo metu kraujavimo neturėtų būti. Kartais negausus kraujavimas ar tepimas nėštumo pradžioje nėra rimtos ligos požymis. Toks gali būti implantacinis kraujavimas (labai trumpalaikis ir neskausmingas), kuris atsiranda, kai apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos sienelės. Daug rimtesnis būna kraujavimas dėl persileidimo. Jei persileidimas tik gresia, kraujingų išskyrų nebūna arba jos negausios. Tokį nėštumą galima išsaugoti, jei taikomas tinkamas režimas ir gydymas. Jei persileidimas jau prasidėjo, moteris jaučia sąrėmių pobūdžio skausmus, kraujuoja gausiau. Įvykus persileidimui, embrionas ir dangalai atsiskiria nuo gimdos sienelių. Vaisius žūsta, o susitraukinėjantys gimdos raumenys jį išstumia pro pravirą gimdos kaklelį. Atsiranda sąrėmių pobūdžio pilvo skausmai. Kraujavimo priežastis gali būti genetiniai apvaisinto kiaušinėlio defektai. Dažna nežymaus kraujavimo antroje nėštumo pusėje priežastis - lytiniai santykiai. Kraujuoti gali dėl prasidėjusio priešlaikinio gimdymo, kurio požymiai: nereguliarūs gimdos susitraukimai (daugiau nei 3-4 per valandą), sukietėjusi gimda, maudimas pilvo apačioje ir tamsiai rudos arba rožinės spalvos kraujingos išskyros. Antroje nėštumo pusėje gali pasitaikyti kraujavimų dėl placentos pirmeigos - tai tokia patologija, kai placenta prisitvirtina prie apatinės gimdos dalies ir dengia gimdos kaklelio angą. Nėštumo pradžioje placenta dažnai prisitvirtina žemai, bet, augant gimdai, ji dažniausiai pakyla į viršų. Kraujuojama ir prieš laiką atsiskyrus placentai.
Gydymas ir stebėjimas
Daugelis hematomų, ypač mažos ir besimptomės, gali būti gydomos ambulatoriškai. Svarbiausia - laikytis gydytojo nurodymų, kurie dažniausiai apima:
- Poilsis: Svarbu vengti fizinio krūvio, sunkios veiklos ir ilgų kelionių. Rekomenduojamas gulimas režimas ar bent jau kuo daugiau laiko praleisti ramiai.
- Vaistai: Gydytojas gali skirti vaistų, skatinančių hematomos rezorbciją (pvz., progesterono preparatai) arba mažinančių kraujavimo riziką.
- Reguliarus stebėjimas: Būtina reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti ultragarsinius tyrimus, kad būtų galima stebėti hematomos dydį ir eigą.
Jei hematoma yra didelė, sukelia stiprų kraujavimą ar kitas komplikacijas, gali prireikti hospitalizacijos. Kai kuriais atvejais, esant labai sunkiai būklei ar gyvybei grėsmingoms komplikacijoms, gali būti svarstomas chirurginis gydymas.
Hematomos dažniausiai pačios rezorbuojasi per tam tikrą laiką. Pradžioje tvirtos sandaros kraujo trombas palaipsniui tampa klampesnis ir minkštesnis, nes fibrinolitinė sistema jį bando lizuoti. Dėl skysčio drenavimosi keičiasi hematomos forma ir ji plokštėja. Spalva keičiasi nuo rausvai melsvai violetinės iki geltonos ir rudos, kadangi kraujo pigmentai palaipsniui pasišalina ir hematoma išsiskaido. Priklausomai nuo hematomos lokalizacijos, kintanti spalva gali keliauti per skirtingas audinių plokštumas dėl gravitacijos. Pavyzdžiui kaktos hematoma gali būti mėlynės po akimi priežastis ir atrodo, kad laikui bėgant ir jai gyjant ji keliauja į kaklą. Dažnai hematomos skirtingose kūno vietose būna su specifiniais simptomais.
Viena svarbiausių ir sunkiausių hematomų komplikacijų yra kompartmento sindromas. Tai gyvybei pavojinga būklė, kai yra užspaudžiami nervai, kraujagyslės ir raumuo tam tikroje uždaroje kūno vietoje (kompartmente). Jei spaudimas trunka ilgai, audiniai pradeda žūti dėl deguonies stokos, nes užspaudus pažeistos kūno dalies kraujagyslės kraujas neatiteka į audinius ir negali aprūpinti jų deguonimi. Dažniausiai kompartmento sindromas pasireiškia dilbyje arba blauzdoje. Kompartmento sindromą galima atpažinti iš šių simptomų - labai stiprus nuolatinis skausmas, parestezija, užspaustos vietos pabalimas, paralyžius ir pulso nebuvimas. Kartais gali pasireikšti ir poikilotermija (sutrikusi termoreguliacija). Tik du pirmieji simptomai yra patikimi kompartmento sindromo diagnostikoje, nes visi kiti simptomai jau yra vėlyvieji. Labai svarbu šią komplikaciją atpažinti laiku ir suteikti reikiamą chirurginę pagalbą.
Daugelis hematomų gali būti įvertintos ir saugiai gydomos be jokių laboratorinių ar radiologinių tyrimų. Dažnai gydytojas gali surinkti anamnezę ir po objektyvios apžiūros nuspręsti, kad joks tolimesnis ištyrimas nereikalingas. Tačiau priklausomai nuo pažeidimo ar jo pasireiškimo, gali būti atliekamas kraujo tyrimas, nustatant eritrocitų kiekį kraujyje, ir krešumo tyrimai, tokie kaip TNS (tarptautinis normalizuotas santykis) ir ADTL (aktyvintas dalinis tromboplastino laikas). Priklausomai nuo pažeidimo vietos ar gretutinių faktorių, gydytojas gali atlikti ir kitus tyrimus. Kompiuterinės tomografijos testas atliekamas ieškant kraujavimo smegenyse ar pilvo ertmėje. Ultragarsas naudojamas kraujuojančioms nėščiosioms tirti.
Daugelis hematomų, atsiradusių dėl įvairių sutrenkimų, gali būti gydomos ambulatoriškai. Skiriamas poilsis, ledo aplikacijos, pažeistos vietos kompresija ir galūnės pakėlimas (RICE metodika). Hematomos palaipsniui rezorbuojasi pačios. Imobilizacija gali keliomis dienomis paspartinti gijimą, bet reikia išlaikyti balansą tarp gijimo ir pažeistos kūno dalies judrumo išlaikymo. Iš medikamentinių priemonių hematomų gydymui plačiaii vartojamas heparininis tepalas Lioton 1000. Jis ypač tinkamas gydyti hematomas po daugybinių flebotomijų, traumines hematomas bei išplitusias hematomas. Rekomenduojama vaistą tepti du-tris kartus per dieną ant pažeistos vietos. Yra ištirta, kad vietinis gydymas heparininiais tepalais nekeičia protrombino laiko ar dalinio tromboplastino laiko (DTL), reikšmingai pagreitina hematomų rezorbciją, sumažina paviršinių venų trombozių riziką. Lioton 1000 naudojamas ir tromboflebito gydymui. Kliniškai reikšmingas yra ir priešuždegiminis bei mikrocirkuliaciją gerinantis heparino poveikis, kas taip pat prisideda prie greitesnės hematomų rezorbcijos. Skausmo ir uždegimo mažinimui gali būti vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tokie kaip acetaminofenas, nimesulidas, deksketoprofenas. Skiriant NVNU reikėtų atkreipti dėmesį į rizikos grupes, pavyzdžiui pacientai, vartojantis kraują skystinančius vaistus, turėtų atsargiai vartoti šios grupės vaistus, nes padidėja kraujavimo rizika. Chirurginis hematomų gydymas indikuotinas tada, kai paciento būklė yra nestabili, stebimi šoko požymiai ar pažeidimas yra grėsmingas gyvybei.
Daugelis hematomų rezorbuojasi per kelias savaites ir tolimesnis pacientų sekimas nereikalingas. Kadangi kraujas yra terpė pilna maistinių medžiagų, kai kurios hematomos gali infekuotis. Pacientai turėtų stebėti, ar nestiprėja skausmas, ar hematomos vieta nesidaro raudonesnė ir karštesnė. Gali būti sunku diferencijuoti šiuos simptomus tarp infekcijos ir pačios hematomos uždegimo. Tačiau infekcija dažniausiai būna susijusi su karščiavimu, taip pat gali pasirodyti pūliai ir ryškėjantis ar besiplečiantis raudonas hematomos apvadas, kas gali rodyti, kad hematoma infekavosi. Pacientai, vartojantys kraują skystinančius vaistus, turi didesnę riziką tolimesniam kraujavimui, todėl reikėtų monitoruoti hemoglobino kiekį ir TNS.
Įvairūs nelaimingi atsitikimai ištinka nuolat ir daugelis hematomų yra neišvengiamos šiais atvejais. Pacientai, vartojantis antikoaguliacinius preparatus, turėtų vengti veiklos, kuri susijusi su didele susižeidimo rizika. Pacientams, vartojantiems varfariną, svarbu monitoruoto vaistų dozavimą nuolatos tiriant TNS.
Akušerė-ginekologė paaiškina subchorioninę hematomą | Mano istorija. Kraujavimas per pirmąjį trimestrą.
Subchorioninė hematoma (SCH) yra būklė, kai nėštumo metu kraujas kaupiasi tarp gimdos sienelės ir placentos. Nors tai gali atrodyti nerimą kelianti, daugelis moterų, sergančių SCH, turi sveiką nėštumą. Subchorioninė hematoma atsiranda, kai kraujas kaupiasi tarp choriono (išorinės membranos, supančios embrioną) ir gimdos sienelės. Ši būklė būdinga ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu ir gali būti įvairaus dydžio. Makšties kraujavimas: Tai yra labiausiai paplitęs simptomas. Subchorioninės hematomos paprastai diagnozuojamos ultragarsu. Procedūra padeda sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui įvertinti dydį, vietą ir galimą riziką, susijusią su hematoma. Subchorioninės hematomos gydymas labai priklauso nuo hematomos dydžio, jos vietos ir nėštumo stadijos. Stebėjimas: Daugeliu atvejų mažos subchorioninės hematomos išnyks savaime. Daugeliu atvejų subchorioninė hematoma nesukelia didelių komplikacijų. Daugeliu atvejų subchorioninės hematomos tiesiogiai nekenkia kūdikiui. Tačiau didelės ar nuolatinės hematomos gali padidinti komplikacijų, tokių kaip priešlaikinis gimdymas ar mažas gimimo svoris, riziką. Jei turite subchorioninę hematomą, paprastai rekomenduojama vengti sunkios veiklos ir fizinio krūvio, dėl kurio gimda gali būti papildomai apkrauta. Subchorioninės hematomos gijimo laikas skiriasi priklausomai nuo jos dydžio ir vietos. Daugeliu atvejų mažos hematomos išnyksta per kelias savaites, o didesnės gali užtrukti ilgiau. Nors su subchorionine hematoma yra persileidimo rizika, ypač ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, daugumai moterų, sergančių šia liga, nėštumas tęsiasi sėkmingai. Subchorioninė hematoma yra gana dažna, pasitaikanti iki 25% nėštumų. Dažniausiai tai diagnozuojama pirmąjį trimestrą, bet kartais gali pasireikšti vėliau. Subchorioninė hematoma yra dažna būklė, kuri dažnai praeina nepakenkiant motinai ar kūdikiui. Su tinkama medicinine priežiūra, stebėjimu ir poilsiu daugelis šią ligą turinčių moterų gali pastoti sveikai.
Moterų patirtys rodo, kad svarbiausia yra neprarasti vilties ir pasitikėti gydytojais, tačiau kartu ir atidžiai klausytis savo kūno bei nuojautos. Kai kuriais atvejais, kaip Sigitos istorija, svarbu nebijoti ieškoti antros nuomonės ar pasitarti su artimaisiais. Pasitikėjimas savo nuojauta ir aktyvus dalyvavimas savo sveikatos priežiūroje gali padėti išvengti skaudžių klaidų.
Apibendrinimas
Hematoma nėštumo metu gali sukelti nerimą, tačiau tinkamai prižiūrint ir laikantis gydytojo nurodymų, dauguma atvejų baigiasi sėkmingai. Svarbu suprasti šios būklės priežastis, simptomus ir gydymo galimybes, kad būtų galima užtikrinti kuo saugesnį nėštumą.
