Kalėdų laikotarpis mokykloje gali tapti vienu džiaugsmingiausių metų akimirkų, ypač jei pamokos planuojamos taip, kad vaikai galėtų ne tik mokytis, bet ir pajausti tikrąją Kalėdinę dvasią. Gudriai apgalvotos ir suplanuotos Kalėdinės veiklos pamokų metu padeda vaikams lavinti jų kūrybiškumą, socialinius įgūdžius bei empatijos jausmą. Tai skatina ir jaukaus Kalėdų laukimo jausmą bei kuria neišdildomus vaikystės prisiminimus.

Tikriausiai dauguma dar ryškiai prisimenate tas paskutines dienas mokykloje prieš Kalėdas, kuomet visa mokykla labiau kvepėdavo mandarinais, nei valgyklos bandelėmis. Tačiau patys gudriausi mokytojai puikia žino, kad, nepaisant lengvai išblaškančios šventinės nuotaikos, ji gali ir įkvėpti: kurti, mokytis bei pažadinti vidinį vaikų žingeidumą.

Kalėdų tradicijos ir faktai

Štai keli įdomūs faktai apie Kalėdas, jų šventimą bei tradicijas, kurių galbūt dar neteko girdėti: pasidalinkite jais su mokiniais pamokų metu!

• Pirmąją dirbtinę Kalėdų eglutę pasaulyje pasistatė vokiečiai dar XVI amžiuje, o Lietuvoje ši tradicija išpopuliarėjo tik XX a. pradžioje.
• Pirmieji Kalėdiniai atvirukai buvo išleisti 1843 m. Londone, tačiau Lietuvoje jie pradėti spausdinti tarpukariu.
• Kalėdinės giesmės Europoje skamba jau daugiau kaip 600 metų. Seniausios iš jų buvo užrašytos lotynų kalba dar viduramžių laikotarpiu.
• Pirmasis lietuviškas Kalėdinis spektaklis mokykloje buvo suvaidintas XIX a. pabaigoje.

Kasdien galite su vaikais pasidalinti ir daugiau Kalėdinių faktų, o šventinio laukimo laikotarpio pabaigoje surengti mini apklausą: vaikai, prisiminę daugiausiai faktų ar teisingai atsakę į užduotus klausimus, turėtų galimybę laimėti simbolinį prizą!

Kalėdinės veiklos pamokų metu

Kalėdinės pamokos gali apimti skirtingas temas: nuo kalbos iki matematikos ir net dailės. Gruodžio mėnesį beveik visi laukia šventinės nuotaikos, tad kodėl gi jos nepanaudojus mokymuisi ir žingeidumo paskatinimui?

Viena populiariausių švenčių Lietuvoje: 2023 m. duomenimis, Kalėdos Lietuvoje yra antra pagal populiarumą šventė po Naujųjų metų. Net 92% gyventojų jas švenčia su šeima.

Skaitymas ir pasakojimas

Kalėdinės istorijos turi stebuklingą galią užburti ir įkvėpti vaikus geriems darbams. Jos lavina skaitymo įgūdžius, vaizduotę ir teisingą supratimą apie gėrį bei dosnumą.

Klasikinės istorijos, tokios kaip „Kalėdų giesmė“ (Charles Dickens) ar „Sniego senis“ (Raymond Briggs), tinka vyresniems pradinukams. Mažesniems vaikams rekomenduojama skaityti „Kalėdų senelį“ (Raymond Briggs) ar „Pagaliuką“ (Julia Donaldson).

Kita vertus, juk Kalėdinės istorijos tinkamos ne tik skaitymui. Pasiremiant jomis, galima sugalvoti begalę įdomių, vaikus įtraukiančių bei lavinančių veiklų. Štai kelios veiklų idėjos, kurios tikrai patiks bene kiekvienam pradinukui:

• Leiskite jiems suvaidinti trumpas ištraukas klasėje.
• Aptarkite veikėjų poelgius ir gyvenimiškas pamokas, kurių moko kiekviena istorija.
• Paprašykite vaikų sukurti naują pabaigą jau egzistuojančiai istorijai: tai padės lavinti jų vaizduotę!

Kalėdinės istorijos gali įkvėpti ir kitas kūrybines veiklas, tokias kaip kūrybinis rašymas ar Kalėdinės tematikos poezija:

• Kūrybinis rašymas
  • Laiškai Kalėdų Seneliui;
  • Kalėdinės pasakos kūrimas;
  • Pasakojimai iš eglutės, elnio ar kitų veikėjų perspektyvų.
  Tokios užduotys lavina kūrybiškumą, rašybą ir gebėjimą reikšti mintis.
• Kalėdinė poezija Trumpi eilėraščiai apie žiemą ar Kalėdų rytą padeda vaikams lavinti kalbą ir ritmą. Pavyzdžiui, haiku tipo eilės:

  Balta tyluma,
  Žvaigždės krinta ant lango -
  Kalėdos ateina.

Matematikos pamokos su šventiniu prieskoniu

Matematiką ir jos pamokas taip pat galite paversti smagiais, šventiškais momentais! Pavyzdžiui, vaikai gali mokytis dauginti ir dalinti per žaidimus.

Matematikos pamokos metu suorganizuokite „Kalėdų kepyklą“, kurios metu vaikai turi užduotį apskaičiuoti, kiek sausainių ar kitų skanėstų kiekvienas gauna.

Skaičiavimo užduotis vyresniems

Sukurkite „Kalėdinio apsipirkimo“ projektą: sugalvokite biudžetą ir leiskite vaikams suplanuoti dovanų sąrašą.

Skaičiavimas su Kalėdiniais motyvais

Skaičiuokite dovanėles, žaisliukus ar sniego gniūžtes.

Patarimas pamokoms lauke

Esant geresniam orui, verta bent vieną Kalėdinę pamoką perkelti į lauką ir pažaisti su sniegu: juk vaikai tiek daug laiko praleidžia uždaroje klasėje! Vaikai gali skaičiuoti sniego gniūžtes, lipdyti kūrybiškas skulptūras ir taip leisti pasireikšti savo kūrybiškumui.

Kalėdinė dailė ir rankdarbiai

Kalėdiniu laikotarpiu šventines dekoracijas sutinkame visur: mokyklose, namuose, gatvėse. Tai puiki galimybė pasireikšti vaikams, kurie mėgsta kurti, žaisti su spalvomis ir yra kūrybiški. Tokios veiklos mokykloje suteikia galimybę ne tik pasimėgauti šventine nuotaika, bet ir lavinti dailės, rankdarbių bei estetikos pajautimą bei įgūdžius.

Kalėdos yra puiki proga leisti pasireikšti vaikų kūrybiškumui.

Dailė pradinėse klasėse šiuo laikotarpiu tampa tikru šventinių darbelių centru: vaikai gamina Kalėdinius papuošimus, dekoracijas klasei ir net dovanas savo šeimai bei draugams.

• Kalėdinių atvirukų kūrimas Atvirukų gamyba yra klasikinė Kalėdinė veikla, gyvuojanti kaip Kalėdinė tradicija visame pasaulyje, visose mokyklose bei darželiuose. Ji lavina vaikų kruopštumą, dailės įgūdžius ir net rašybą, o svarbiausia - moko dovanoti nuoširdumą.
  • Eco atvirukai: kurdami tokius atvirumus, paskatinsite tvarumą. Naudokite tokius reikmenis kaip senas dovanų popierius, žurnalų iškarpos ar audinių skiautės. Taip vaikai lengviau įsisavins, kad kūryba gali būti ir ekologiška, o tas pats daiktas gali būti panaudojamas net kelis kartus.
  • Atvirukai su antspaudukais: duokite vaikams Kalėdinių antspaudų ar kempinėlių, kurias reikia pamerkti į dažus: taip vaikai galės sukurti uikalius raštus bei ornamentus.
• Kalėdiniai žaisliukai ir klasės dekoracijos Kalėdinių žaisliukų kūrimas yra viena smagiausių ir kūrybiškiausių veiklų, kurias galima suorganizuoti šventiniu laikotarpiu. Ji padeda vaikams geriau pažinti formas, simetriją, lavina smulkiąją motoriką, o svarbiausia - leidžia giliau pasinerti į šventinę nuotaiką. Tokios veiklos tampa ne tik pamokų dalimi, bet ir puikia tradicija, kurią vaikai prisimena su žiupsniu teigiamų emocijų.
  • Sūrios tešlos žaisliukai: iš paprastos sūrios tešlos galima formuoti, kepti ir dažyti įvairias figūras - žvaigždes, eglutes, elnius ar sniego senius. Vaikai gali papuošti juos blizgučiais, sagutėmis ar lipdukais, suteikdami savo darbui asmeniškumo.
  • Popieriniai žaisliukai: padėkite mokiniams pagaminti sluoksniuoto popieriaus burbulus. Juos galima dažyti, dekoruoti ar klijuoti blizgiomis detalėmis. Tokie žaisliukai puikiai tinka ir klasės, ir namų eglutei.

Papuošus klasę vaikų kūrybos darbais, ji įgaus tikrą šventinę atmosferą. Pasiūlykite vaikams drauge sukurti bendrą klasės projektą, pavyzdžiui: didžiulę sieninę Kalėdų eglę iš vaikų rankų atspaudų; žiemos peizažo koliažą su snaigėmis, medžiais ir Kalėdiniais personažais. Tokios veiklos ne tik ugdo kūrybiškumą ir bendradarbiavimą, bet ir padeda vaikams suprasti, kad jų darbelis prisideda prie bendros šventinės dvasios.

Kalėdinis vaidinimas

Kalėdiniai vaidinimai dažnai yra viena laukiamiausių metų tradicijų daugelyje pradinių mokyklų. Jie suteikia vaikams progą atsiskleisti kūrybiškai, lavinti viešo kalbėjimo, bendradarbiavimo ir pasitikėjimo savimi įgūdžius. Be to, tai puikus būdas išmokti naujų pamokų apie gerumą, draugystę ir pagalbą kitiems.

Scenarijaus pasirinkimas

Mažesniems mokiniams labiausiai tinka paprasti, trumpi scenarijai, kuriuose vaidmenys yra aiškiai suskirstyti. Dažniausiai Kalėdų istorijos sukasi apie Jėzaus gimimą, piemenėlius ir tris išminčius, tačiau vis daugiau mokyklų renkasi modernizuotas arba neutralesnes versijas, kuriose akcentuojamos vertybės: dosnumas, bendrystė ir šventinė dvasia.

Įtraukite visą klasę

Kiekvienam vaikui galima paskirti vaidmenį: nuo Marijos, Juozapo, piemenėlio iki angelo ar net gyvūno. Kai kurie mokiniai gali prisidėti ir prie darbų užkulisiuose: rengti dekoracijas ar skaityti patį pasakojimą. Tokiu būdu visi jausis svarbūs bei įtraukti ir kartu sužinos, kiek pastangų reikalauja toks pasirodymas.

Kostiumai

Kostiumų kūrimas yra dar vienas puikus kūrybinės saviraiškos pavyzdys. Vaikai gali patys savarankiškai pasigaminti kostiumus iš senų audinių, kartono ar nereikalingų drabužių. Jei kaip tik dairotės Kalėdinių veiklų idėjų, kurios truktų bent kelias pamokas, puiki idėja yra leisti mokiniams patiems pagaminti dekoracijas prieš Kalėdinį spektaklį. Taip jie įsitrauks į visą pasiruošimo procesą, išmoksts planuoti laiką ir supras, kiek darbo slypi už kiekvieno šventinio pasirodymo.

Muzika ir kalėdinės giesmės

Kalėdinės giesmės yra šventinė Kalėdinio laikotarpio dalis, be kurios sunku įsivaizduoti šią šventę. Tai puikus būdas supažindinti vaikus su muzika, ritmu ir dainavimu drauge. Galite pradėti nuo gerai žinomų dainų, tokių kaip „Tyli naktis“, „Lietuva brangi“ (žiemiškam variantui) ar „Kalėdų varpeliai“.

Veiklų idėjos, susijusios su muzika:

• Klasės giesmių knyga: Kiekvienas mokinys gauna užduotį iliustruoti vieną Kalėdinės dainos puslapį, o vėliau visi kūriniai susegami į bendrą „Kalėdinių giesmių knygą“. Tai taps mielu prisiminimu visai klasei.
• Pasirodymas tėvams: Surenkite mažą šventinį koncertą. Jo metu mokiniai gali dainuoti solo ar grupėmis. Tokia veikla padės lavinti pasitikėjimą savimi ir sukurs tikrą šventinę nuotaiką visiems jos dalyviams.

Kalėdos aplink pasaulį

Skirtingų šalių Kalėdinių tradicijų pažinimas yra puikus būdas praplėsti vaikų kultūrinį suvokimą. Tai gali tapti įdomia geografijos ar pasaulio pažinimo pamoka, kurioje mokiniai sužinos, kaip įvairios tautos mini šią šventę.

Kalėdos visur turi savitą žavesį. Kai kur jos kvepia meduoliais, kitur spindi žibintais ar skamba giesmėmis po atviru dangumi.

Kaip Kalėdas švenčia kitos šalys?

• Vokietijoje šeimos laukia Kalėdų su advento kalendoriais, Kalėdų mugėmis ir Šv. Mikalojaus diena, kurios metu vaikai randa saldainių savo batuose.
• Italijoje vaikus aplanko La Befana: geroji ragana, dovanojanti saldainius ir kitas mažas dovanėles.
• Meksikoje vyksta Las Posadas. Tai devynių dienų šventė su procesijomis, dainomis ir piñatų daužymu, simbolizuojanti Marijos ir Juozapo kelionę.

Įdomus faktas

Kai kuriose Skandinavijos mokyklose per Adventą vaikai kas rytą uždega po vieną žvakutę ir taip laukia Kalėdų.

Kalėdinės istorijos ir vaidybinės veiklos

Kalėdinės istorijos, tiek klasikinės, tiek šiuolaikinės, padeda vaikams lavinti skaitymo supratimą, vaizduotę ir kūrybinę išraišką. Tai ne tik smagus užsiėmimas, bet ir puikus būdas ugdyti emocinį intelektą bei bendradarbiavimo įgūdžius. Be tradicinės prakartėlės inscenizacijos, Kalėdines istorijas pamokose galima pritaikyti įvairiai: nuo skaitymo garsiai iki improvizuotų vaidinimų ar kūrybinio rašymo užduočių.

Skaitymas ir diskusijos

Jaunesniems mokiniams rekomenduojamos tokios knygos kaip: „Kalėdų pasaka“ pagal Charles Dickens kūrinį, „Poliarinis ekspresas“ (Chris Van Allsburg), arba „Tėtis Kalėda“ (Raymond Briggs). Po skaitymo aptarkite pagrindines temas: gerumą, dosnumą, stebuklus ir bendrystę.

Vaidybinės užduotys klasėje

Paprašykite vaikų suvaidinti trumpas istorijas. Jie gali inscenizuoti trumpas ištraukas, pasirinkti norimus vaidmenis ir parengti mažą pasirodymą pačioje klasėje. Tokio tipo veikla lavina atmintį, pasitikėjimą savimi ir gebėjimą dirbti komandoje.

Patarimas

Pasirinkite trumpus epizodus. Pavyzdžiui, Kalėdų Senelio pasiruošimą kelionei ar elnių ginčą dėl to, kas tempia roges pirmas.

Kalėdiniai atvirukai ir laiškai

Rašyti kalėdinius atvirukus ar laiškus - tai ne tik smagi, bet ir labai prasminga veikla, padedanti vaikams lavinti rašymo įgūdžius, kūrybiškumą ir empatijos jausmą. Lietuvoje ši tradicija taip pat labai gyva. Daugelis mokinių prieš šventes gamina ir siunčia atvirukus artimiesiems, draugams ar net senelių namų gyventojams, taip dalindamiesi šventine šiluma ir gerumu.

• Laiškas Kalėdų Seneliui Jaunesni vaikai gali rašyti laiškus Kalėdų Seneliui, taip mokydamiesi taisyklingai formuluoti sakinius, naudoti mandagias frazes ir rašyti tvarkingai. Galite pasiūlyti aptarti, ką reiškia duoti, o ne tik gauti, taip skatinant diskusijas apie dosnumą ir dėkingumą.
• Gerumo atvirukai Pasiūlykite vaikams sukurti atvirukus su gražiais linkėjimais ar padrąsinančiais žodžiais savo klasės draugams ar mokytojams. Tokios užduotys padeda ugdyti empatiją, stiprina klasės bendruomeniškumą ir sužadina teigiamas emocijas.

Įdomus faktas

Kai kuriose Lietuvos mokyklose mokiniai organizuoja „Gerumo paštą“, kur galima anonimiškai siųsti linkėjimus ar padėkas bendraklasiams. Tai paprastas, bet labai šiltas būdas Kalėdinei dvasiai skleisti.

Klasės puošyba ir Kalėdinės dienos mokykloje

Klasės puošimas yra puikus būdas įtraukti vaikus į pasiruošimą šventėms ir suteikti atsakomybės jausmą už bendrą erdvę. Kartu galite sukurti jaukų, šventinį kampelį, kuris primins apie bendrystę ir kūrybiškumą. Taip pat galite suplanuoti temines Kalėdines dienas, kurios klasei atneš džiaugsmo ir šypsenų.

Štai kelios idėjos Kalėdinėms dienoms klasėje:

• Kalėdinio megztinio diena. Nustatykite dieną, kai visi mokiniai ir mokytojai turi apsirengti Kalėdinius megztinius. Tai linksmas būdas sukurti bendrą šventinę nuotaiką. Jei vaikai to nori, galite net surengti „megztinio konkursą“ ar mažą parodą.
• Kalėdinis filmas klasėje. Suorganizuokite trumpą kino popietę ir drauge pasižiūrėkite vaikams tinkamą filmą, pavyzdžiui, „Snaigių žmogus“ arba „Elfą“. Tai padės vaikams atsipalaiduoti, sustiprins bendrystės jausmą ir sukurs šventinę atmosferą.
• Dovanų mainai. Surengite „Slaptąjį Kalėdų senelį“, kurio metu kiekvienas vaikas atsitiktinai išsitraukia klasės draugo vardą ir paruošia jam nedidelę dovanėlę (su nustaty...

Lietuviškos Kalėdų pasakos vaikams

Lietuvoje turime savo unikalių Kalėdų pasakų, kurios atspindi mūsų tradicijas, vertybes ir magiją. Šios pasakos ne tik sukuria šventinę nuotaiką, bet ir perteikia svarbias pamokas apie meilę, dosnumą ir draugystę.

Lietuviškos Kalėdų pasakos vaikams dažnai pasakoja apie Kalėdų Senelio stebuklus, mažus nykštukus, kurie atneša dovanų, ir paslaptingas eglutes, kurios švytėdamos apgaubia šventinę atmosferą. Pasakos kaip „Kalėdų Senelio paslaptis“ ar „Kalėdų nakties stebuklas“ suteikia galimybę vaikams ne tik pasinerti į magiją, bet ir suprasti, kaip svarbu būti dosniems, mylėti vieni kitus ir tikėti stebuklais.

Be to, lietuvių liaudies pasakos, pavyzdžiui, „Eglutė“, sukuria ne tik šventinę nuotaiką, bet ir moko apie gyvenimo vertybes. Jos dažnai perteikia paprastus, tačiau labai reikšmingus gyvenimo pamokas: kad ir maži veiksmai gali sukurti didelius pokyčius, o tikra šventė kyla iš širdies.

Pasakojimas: „Kūčių vakaras“ (adaptuota iš Grigo Rataib pasakojimo)

Būvo Kūčių diena. Snigo. Vėjas suko sniegą kaip gerus miltus, iš kurių vaikų mamos Kūčioms pyragus kepė. Saulės nebuvo matyti. Turėjo būti jau nebetoli vakaras, nes lauke ėjo tamsyn. Visi keliai buvo tušti. Kūčių vakarą Lietuvoj šeimos kartu sėda prie stalo, kartu Pono Dievo pyragu dalinasi. Jau visi buvo susirinkę į namus, ir visose apylinkės keliuose tik vienut vienas keleivis tebuvo matyti. Ėjo jis sunkiai. Susikūprinęs brido per sniegą. O to sniego ant kelio darėsi vis daugiau ir daugiau. Ir vėjas darėsi vis piktesnis. Ir sniegas į veidą vis labiau ir labiau krito. Ant pečių keleivis turėjo nedidelį ryšulėlį, bet ir tas darėsi vis sunkesnis ir sunkesnis.

Kartu jis pajuto lyg užuojautą ir sustojo. Sustojęs pakėlė akis. Priešais buvo bažnyčia. Šalia bažnyčios didelis apsnigtas sodas. Sode gražus namas, su dideliais, smagiai apšviestais langais. Keleivis pasuko per sodą priedurų ir pasibeldė. Išėjo moteris. Išėjusi greitai permetė akimis keleivį nuo galvos iki kojų. - Ko čia dabar pro tas duris. Eik aplinkui,- pasakė, užtrenkė duris ir nubėgo. Keleivis apsuko namą. Namo gale rado kitas duris, o prie durų stovėjo ta pati moteris, rankoje atkiusi duonos riekę ir sūrio g, visus abalą. - Še, pasimelsk už sielas skaistykloje kenčiančias. Keleivis nusišypsojo. - Kad aš ne elgeta,- pasakė. - Aš norėjau pamatyti patį kleboną. Moteris dar sykį peržiūrėjo nuo galvos iki kojų ir įleido. Klebonas buvo aukštas, truputėlį žilstelėjęs. - Tai ką, mano mielasis, pasakysi?, - paklausė - Norėjau didelės malonės prašyti,- pasakė nusilenkdamas. - Tai sakyk, sakyk. Aš visada padedu jei tik galiu padėti - Pavargau klebone. Kojų nebepanešu, o namai dar toli. - Tai nakvynės nori? - Ne, ne nakvynės. Septynerius metus namie nebuvau. Du mažiukus namie palikau. Paaugę jie jau turėtų būti. Norėčiau Kūčias kartu su savais pavalgyti. Norėjau paprašyti gal klebonas galėtum tą gabaliuką pavėžinti. Ir keleivis pasakė kaimo dar gerokai už didelio miško vardą. - Ne, aš tai ne,- greitai atsakė klebonas. - O berniukas irgi pavargęs. Juk žinai, kaip yra didesnėj vietoj Prieš Kalėdas. O rytoj reikės anksti keltis į bažnyčią. Pažiūrėk, žmogel, kur nors pas ūkininką. Keleivis pažiūrėjo klebonui į akis ir išėjo, o klebonas pasiliko ir galvoja, kad to žmogaus akys kažkur matytos. Žmogus būtų jau pagyvenęs, o akys kaip vaiko. Ir taip matytos.... Jis šeimininkės paklausė ar ta nemačiusi jo kada. - Ne. Tik iš akių lyg būtų matytas,- pasakė. O keleivis vėl išėjo į vėją. Buvo šalta ir tebesnigo. Keleivis paėjo, paėjo ir pasuko į gražaus didelio ūkio kiemą. Pro duris ėjo kvapas barščių su baravykais, keptos žuvies, šutintų kopūstų, obuolių ir ką tik iš krosnies ištraukto pyrago. Keleivis net seilę nurijo ir užėjo paprašyti kad pavėžintų. - O žmogau, kur dabar? Pačiose Kūčiose ir dar tokią naktį. Jeigu nori sėsk, kartu pavalgysim, o rytoj gal kas į bažnyčią iš jūsų kaimo atvažiuos. O jei ne, tai pailsėjęs, pavalgęs ir pats pareisi,- ėmė visi vienas per kitą aiškinti. Bet keleivis nenorėjo nei nakvoti, nei valgyti. Jis taip norėjo, taip norėjo pavalgyti kūčias su savaisiais, kad išėjo į gatvę. Taip ir perėjo visą kaimą. Visi buvo smagūs, visi laukė Kūčių, visi dėjo ant stalo kalėdaičius ir laukė Kūdikėlio Kristaus užgimstant, ir niekas nenorėjo pajudėti tokį vakarą iš namų dėl kokio nepažįstamo žmogaus. Tik vienas dalykas buvo keistas: kai tik keleivis išeidavo, tuoj visi vienas į kitą pasižiūrėdavo, ir kiekvienas sakydavo, kad lyg kur jį būtų matęs. Ypač akys visiems buvo tokios matytos. Po kojomis nebebuvo nei kelio, nei tako. Viskas vienodai užsnigta. Keleivis pastovėjo, dar lyg panorėjo grįžti atgal, pasiklausti kelio, bet pagalvojęs nusisuko ir nuėjo tiesiai per laukus į tą pusę, kur galvojo esant namus. Ėjo ėjo, klupo klupo per sniegus, kol priešais pamatė žiburėlį. Mažytį tokį, vos spingsintį. Pasuko į žiburėlio pusę ir priėjo mažą trobelę. Pasibeldė. Iš vidaus atsiliepė balsas - Prašom. Durys buvo net neužsklęstos. Trobelėj tebuvo vienas žmogelis. Ne toks dar senas kaip suvargęs sunykęs, drabužiai susinešioję. Tik stalas buvo apklotas šienu, užtiestas balta staltiese, ir vidurį padėtas kalėdaitis. To žmogelio vardas buvo Grigas. Jis buvo ir darbštus, ir greitas kitiems padėti, tik nežinia kodėl nelaimė praeidama vis ties jo kiemu sustodavo. Ledai išmušė pasėlius, ligos išpjovė gyvulius, perkūnas sudegino trobas, maras išmarino vaikus, žmona iš širdies skausmo pradėjo nykti nykti ir nunyko; turėjo truputį susitaupęs pinigų, paskolino kaimynui, o kai norėjo atgauti, kaimynas tik pasijuokė. Sakė: - Kam tau dabar? Palauk, kai atliekamų turėsiu. Taip ir pasiliko vienas ir be nieko, bet vėlyvą keleivį vistiek paprašė sėsti. - Pavaišint kuo geru neturiu, tai nors kalėdaitį persilaušim. Šiandien juk Kūčios,- pasakė, bet keleivis nesisėdo. Jis tik paprašė, kad pavėžintų per mišką pas žmoną ir vaikus. Grigas pasikrapštė pakaušį, pažiūrėjo pro langą į kiemą. - Kad daug sniego. Kažin kumelikė ratus ar bepatrauks. - Kodėl ratus? Galima juk su rogėmis,- pasakė keleivis. Grigas dar labiau pasikrapštė pakaušį. - Kad sarmata ir prisipažinti,- pagaliau prašneko.- Matai, praeitą žiemą kaimynas pasiskolino miško pabaigti vežti, sulaužė ir išmetė. - Kodėl nieko nesakei? - Sakiau, bet kad jam nei šilta nei šalta. Sako: gal nori kad už seną laužą tau naujas roges įtaisyčiau? Pagalvojau, pagalvojau ir nutilau. Ką čia žmogus dėl rogių su kaimynu pyksies. O antra vertus, mano rogės tikrai jau senos buvo. Rodos, dar senelio darytos, jau gerokai patrešusios. Keleivis gerom akim pažiūrėjo į Grigą, o tas paėmė nuo stalo kalėdaitį, perlaužė per pusę. Pusę pats pasiėmė, o kitą padavė keleiviui. Keleivis irgi įsidėjo gabaliuką į burną, paskui pasižiūrėjo pro langą. - Reikės eiti pėsčiam. Kur tokiu keliu su ratais,- pasakė. - Ne, taip eiti tai negali,- visiškai rimtai prašneko Grigas,- aš manau, kad per mišką kelias turėtų būti neužpustytas. Tik nežinau, ar per pelkes pašalas laikys. Ruduo buvo šlapias, tai įmirko, O šalti praeitą naktį kiek ir tešalo. Ir Grigas keleiviui daugiau nė kalbėti neleido. Susieškojo kailinius, kad sėdėti nebūtų šalta, anklodę, kad kojas būtų kuo šiltai susisukti, pasikinkė ir išvažiavo. Pavažiavo, pavažiavo, Grigas iš ratukų persisvėrė, pasižiūrėjo, kaip tekiniai rieda, ir sako: - Bet tu žiūrėk, kaip čia yra. Sniego tiek, o ratai bėga kaip vasarą. Nė kiek neklimsta ir nesivelia. Keleivis nusišypsojo. Jis net per drangą nepersisvėrė. - Jaučiu, kad lengvai bėga. Gal todėl, kad kūčios,- pasakė. - Gal ir todėl. Jei taip bus visą kelią, gal rasi juos dar nebaigusius Kūčių. - Aš tikiu, kad rasim. - Bet jeigu per kemsynę būtų neužšalę,- rūpinosi Grigas. - Galėsi atgal grįžti, o aš jau būsiu pasilsėjęs. Pėsčia pabaigsiu,- ramino keleivis. - Išvažiuosiu. Manau kad turi išvažiuoti. Ta mūsų pelkė ne tokia jau baisi. Ir paragino kumelikę, kad greičiau bėgtų. Nustojo snigti. Vėjas paėmė didelę šluotą, nušlavė nuo dangaus debesis ir nuėjo Kūčių valgyti. Angeliukai uždegliojo žvaigždutes. Naktis pasidarė rami, tyli, tik ratų barškėjimas lėkė per mišką. - Laukia,- pasakė Grigas. - Kai arklys prunkščia reiškia laukia. Keleivis šypsojosi. Bet kumelikė bėgo, bėgo ir pradėjo klimpti. - Kemsynė,- pasakė susirūpinęs Grigas.- Dar neužšalusi. Taip ir maniau,- pridėjo,- bet išsikapstysim. Kiek čia jos tėra. - Grįžk atgal. Pailsėjau, kelią pabaigsiu pėsčias,- rimtai prašneko keleivis - Išvažiuosim. Kiek čia tos pelkutės, o paskui vėl dardėsim. Kur čia pėsčias tokį kelią. Bet kumelikė tik šmurkšt, šmurkšt gilyn. Ir vežimėlis tik smukt ligi ašių. Kumelikė traukia, traukia, o vežimėlis nė iš vietos. - Tamsta sėdėk, o aš kumeliai padėsiu. Iššoko Grigas ir pradėjo su kumele traukti vežimėlį. Patraukė, paridino kelis žingsnius, vežimėlis vėl smukt ligi pusės šonų, kumelė smukt iki pilvo, o pats Grigas smukt iki kelių. - Tamsta palauk čia,- sako Grigas keleiviui,- o aš pabėgsiu į kaimą ir paprašysiu talkos . - Kad aš jau kaime buvau,- atsakė keleivis,- visi Kūčias valgo. - Tai nieko, bet aš nebuvau,- greitai atsakė Grigas, išsikapstė iš pelkės ir pasileido į kaimą. Visose trobelėse buvo šviesu. Visi sėdėjo apie stalus, valgė Kūčias ir giedojo šventas giesmes. Grigas visas trobas perbėgo, bet niekas nepajudėjo. Visi sakė: - Kaip dabar mes eisim. Dabar Kūčios. Tokia didelė šventė. Ne, ne, tuoj reikės eiti į Bernelų mišias, o tu nori , kad eitumėm purvintis į pelkę. Ir kas tave tokią naktį jon kišo. Nebent jau pats nelabasis. Niekas nėjo. Niekas iš namų nepajudėjo. Grigas sugrįžo vienas ir nusiminęs. Prabėgdamas pro namus dar pasiėmė ilgą kartį. Pagalvojo, kad galės vežimėlį kaip nors iškelti, o kumelė ir pati išlips. Bet vežimėlis buvo dar giliau nugrimzdęs, kumelė mynė, mynė kojomis, bet vis labiau grimdo, o keleivis ramiai snaudė smakrą ant krūtinės pasidėjęs. Ir veidas jo buvo baltas ir šviesus, lyg mėnulis tekėtų. - Klausyk, tamsta, klausyk,- pažadino jį Grigas.- Niekas nenori padėti. Visi valgo Kūčias, Bernelių mišių laukia. Sėsk raitas. Kumelė per pelkę kaip nors išklampos, o toliau jau galėsi risčia pajoti. Vežimaitį aš jau pats išsistumsiu, kad per naktį neįšaltų. Keleivis pakėlė galvą, pasižiūrėjo šviesiom akim į Grigą, paskum atsisuko atgal. - Kodėl sakai, kad niekas nenori padėti. Tik pažiūrėk, net du atjoja. Atsisuko Grigas ir pamatė du raitelius atšarpuojant. - Ar kas atsitiko?,- paklausė vienas - Įklimpom,- paaiškino Grigas. Vyrai nušoko nuo arklių, apžiūrėjo vežimėlį, paskui arklius nuvedė priekin ir abu prie kumelaitės prikinkė visus į eilę vienas paskui kitą, pratėgiu. - Sėsk ant vidurinio raitas ir paragink, o mudu pastumsim,- paliepė Grigui. Grigas užsėdo arklį, paragino, arkliai vienu sykiu vežimaitį pajudino iš vietos, tuoj pradėjo bėgti ristele, paskui pagavo risčia, paskui pašoko šuoliu, kad tik vėjas sušvilpė pro ausis. Ir vienu akimirksniu Grigas žiūri, kad arkiai kojomis nebesiekia žemės, žiūri kad ir vežimėlis nebesiekia, kad visi jie jau plaukia auštai, o apačioj visas kaimas ir visas miestelis. Žmonės kepures nusiėmę žiūri aukštyn, kiti rankas susiėmę klūpo, bažnyčia pilna šviesos, o klebonijos sode pats klebonas suklupęs žiūri į viršų . Ir tik tada Grigas pasižiūrėjo į keleivį ir nepajuto kaip rankas maldai sudėjo: vežimėlį sėdėjo ne senas keleivis, bet Kūdikėlis Jėzus. Šypsojosi kaip saulė ir laimino ir kaimą, ir miestelį, ir visus žmones, kurių buvo pilni keliai ir pilni kiemai. Žmonės pažino ir Grigą, ir Kūdikėlį Jėzų, ir negalėjo atsistebėti, kam jis tokiai dideliai garbei pasirinko menką ir neturtingą, visų nupešiotą pamiškės Grigą. Ir žiūrėjo, kol arklai ir vežimo ratukai pavirto į šviesius taškučius kaip žvaigdelės. Tada pasuko bažnyčion, lingavo galvom ir sakė: - Tai mat kodėl jo akys buvo tokios matytos. O Grigas su visais arkliais ir su vežimu taip ir pasiliko padangių aukštybėse. Iš ten jis ir šiandien kiekvieną žvaigždėtą naktį tebešviečia ir pasiklydusiam keleiviui kelią rodo.

Kitos pasakų idėjos:

• „Kalėdų Senelio paslaptis“ - autorė Julija Žukauskaitė
• „Eglutė“ - autorius Hans Christian Andersen
• „Pelenė“ - autorius Charles Perrault
• „Kalėdų nakties stebuklas“ - autorė Alma Karaitienė
• „Nykštukų stebuklas“ - autorė Gintarė Adomaitytė

tags: #kalediniai #pasakojimai #vaikams

• Užsienio patirtys dėl abortų baudžiamumo
• Vaikų knygų pasaulis: nuo ko pradėti
• Kaip auginti bulves
• Gyvenimas ir Darbai
• Nėštumo požymis ar mėnesinių skausmas