Šiuolaikinėje švietimo aplinkoje vis dažniau ieškoma būdų, kaip sudominti vaikus mokslu, skatinti jų kūrybiškumą bei kritinį mąstymą.
Tarptautiniai projektai - ugdymo kokybės gerinimo priemonė
Tarptautinis STEM projektas subūrė mokytojus ir vaikus iš įvairių šalių: Turkijos, Rumunijos, Italijos, Graikijos, Lietuvos, Šiaurės Makedonijos ir Jordanijos. Projekto tikslas - skatinti vaikų smalsumą ir kūrybiškumą sprendžiant kasdienes problemas pasitelkiant mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) veiklas. Mokydamiesi per tyrinėjimą, žaidimus ir praktines užduotis, ugdytiniai ne tik lavino svarbiausias XXI amžiaus kompetencijas, bet ir mokėsi bendradarbiauti, gerbti gamtą bei kurti inovatyvius sprendimus.
Vienas iš tokių projektų - „Geometrija pagal STEAM ritmą“, kurio metu siekta ne tik supažindinti ugdytinius su geometrinių figūrų taikymu, bet ir ugdyti praktinius įgūdžius per žaidimą, kūrybą ir komandinius iššūkius. Projekte dalyvavo keturios šalys: Lietuva, Turkija, Lenkija ir Ispanija. Kovo mėnesį ugdytiniai kūrė robotukus iš gamtinių medžiagų, tyrinėjo geometrines formas per pasaką „Trys paršiukai“ bei statė namelius naudodami įvairias geometrines figūras. Vaikai karpė formas, piešė savo šeimos narius, žaidė žaidimą „Atspėk geometrinę formą“. Balandžio iššūkiai: tyrinėjimai lauke ir komandiniai statiniai. „Nykštukų“ grupės ugdytiniai lauko erdvėje ieškojo geometrinių formų ir jas įvardijo. Mėgstamiausia veikla tapo komandinis žaidimas „Kas pastatys aukščiausią bokštą?“, kurio metu vaikai iš magnetinių formų statė bokštus, juos matavo ir lygino su kitų komandų statiniais. Į projektą įtraukėme ir naujausias technologijas - visi partneriai, pasitelkdami ChatGPT dirbtinio intelekto programą, kūrė bendrą istoriją „Geometrijos STEAM herojai“. Vėliau ugdytiniai žiūrėjo šios istorijos animuotą filmuką ir atpažino jame naudojamas geometrines formas. Projektas „Geometrija pagal STEAM ritmą“ tapo puikia galimybe vaikams mokytis per žaidimą, tyrinėjimą ir kūrybą. Ugdytiniai ne tik pagilino žinias apie geometrines figūras, bet ir lavino bendradarbiavimo, loginio mąstymo bei kūrybiškumo įgūdžius.
Kitas svarbus projektas - „Pirmas žingsnis į matematiką su STEAM“. Jo tikslas: lavinti vaikų matematinius gebėjimus taikant STEAM elementus. Sausio-gegužės mėnesiais projekte dalyvavo mokytojai iš penkių šalių: Turkijos, Graikijos, Ispanijos, Lenkijos ir Lietuvos. Sausio mėnesio užduotis kūrėme kartu su Turkijos partnere Nurten Ozel ir pasidalinome su kitų šalių partneriais. Pirmoji užduotis - pastatyti bokštą (eglutę) pagal pateiktus pavyzdžius ir ant bokšto (eglutės) viršūnės uždėti žaisliuką. Ugdytiniai ausų krapštukais ant indelių rašė skaitmenis nuo 1 iki 10 ir ėmėsi statybos darbų. Vėliau žaidė IKT žaidimus, skaičiavo, dėliojo skaitmenis. Vaikams labai patiko žaisti su žvakutėmis: užpūsti liepsneles ir skaičiuoti, kiek žvakučių užgeso. Vasario mėnesį ugdytiniai žaidė IKT žaidimus, dėliojo skaičiukų dėlionę. Jiems labai patiko žaisti mano sukurtą žaidimą. Vaikai su laidyne taikė į taikinį ir pasakė, kiek taškų laimėjo (koks skaitmuo parašytas). Per meninę veiklą darželinukai su pirštukais taškavo skaičių „kirminus“, ryto ratelyje žaidė „Jūrų mūšį“. Žaisdami su laiveliais jie skaičiavo, pasakė numerius (skaitmenis). Kovo mėnesį ugdytinių laukė susikaupimo ir dėmesio sutelktumo reikalaujančios užduotys: pagal pateiktas korteles iš spalvotų pagaliukų sudėti skaitmenis ir juos įvardinti, atlikti eksperimentą „Atspėk, koks tai yra skaičius“, žaidžiant IKT žaidimus surasti tokius pat skaitmenis ir juos pavadinti. Žaidimai su mašinytėmis ir magnetais labiausiai patiko berniukams. Balandžio mėnesį ugdytiniai žaidė IKT žaidimą „Varlytė“ ir ieškojo saugaus kelio į krantą, pavadino skaitmenis, spalvas. Vaikų susidomėjimo sulaukė žaidimas su šiaudeliais. Pasirodo ne taip jau lengva pūsti spalvotus popieriukus ir juos sudėti į lėkštutę. Rytinio priėmimo metu vaikai žaidė žaidimą „Aukštas-žemas“. „Pelėdžiukų“ grupės vaikai priėmė STEAM iššūkį: kaip cukrumi parašyti skaitmenis. Viena komanda pasirinko klijus ir jais rašė skaitmenis nuo 1 iki 10, kita - ant klijų barstė cukrų, trąšia - spalvino. Projekto tikslas įgyvendintas.
Dar vienas svarbus projektas, kuriame dalyvavo mokytoja - „Atpažink savyje gerumą ir imkis veiksmų!“. Jo tikslas - ugdyti vaikų emocinį intelektą ir empatiją. Vasario mėnesį ugdytiniai mokėsi vertinti savo jausmus ir emocijas. Jie pasakė, kaip jaučiasi ir dėliojo vardo korteles prie atitinkamų emociukų. Vyresnieji vaikai kelių žodžių sakiniais pasakojo kaip jaučiasi darželyje, kokios nuotaikos yra įvairių veiklų metu. Projekto dalyviai vėrė apyrankes ir jas dovanojo draugams. Taip jie pradžiugino vieni kitus. Po veiklų vaikai padarė išvadą - reikia pastebėti, kaip jaučiasi kiti ir jiems padėti pasijusti geriau. Knygą į rankas dažniausiai paimame trokšdami malonumo ar žinių. Tačiau ši veikla naudinga ir mūsų emocinei savijautai, psichikos sveikatai. Tyrimai rodo, kad skaitymas didina empatiją, mažina streso lygį, gerina smegenų veiklą. Kovo mėnesį ugdytiniai nusiraminimo kampeliuose ir bibliotekoje skaitė knygeles. Pastebėjau, kad „Nykštukų“ grupės vaikai lengviausiai nusiramina žaisdami su savo mylimais žaisliukais. Todėl veiklas su jais įtraukėme į projektą. Projekto dalyviams patinka dalyvauti fizinio aktyvumo veiklose. Judėdami jie ne tik gerai jaučiasi, bet ir mokosi bendrauti, bendradarbiauti, puoselėti vertybes. Kūno kultūros veiklose kalbėjome apie neregius, kurie negali matyti pasaulio. Darželinukai išbandė šių žmonių treniravimosi ir varžymosi ypatumus. Vienas vaikas užsirišo akių raištį, o kitas tapo jo vedliu. Vedlys turėjo iš anksto įspėti draugą apie trasoje pasitaikančias kliūtis. Po veiklos abu žaidėjai dalinosi patirtimi. Pasak psichologų, pyktis yra natūrali žmogaus emocija, kylanti, kai išgyvename tam tikrus jausmus: grėsmę, konfliktą, pažeminimą, išdavystę ir kt. Vaikai (net ir naujagimiai) natūraliai jaučia jį, kai nepatenkinami poreikiai. Tačiau mokėdami pykti, jie dažnai nemoka to pykčio išreikšti tinkamu būdu. Pastebėjau, kad supykę vaikai pradeda šaukti, mėtyti daiktus, kumščiuotis, spardytis ir kitaip agresyviai elgtis. Projekto metu mokėmės valdyti pyktį. „Pelėdžiukų“ grupės vaikai klausėsi pasakos „Katulis ir pykčio maišelis“. Pasakoje vaizduojama, kad katulis, išmokęs tinkamo pykčio raiškos būdo (pūtimo), viso to išmoko ir kitus žvėrelius. Katinėlis, sutikdamas piktus draugus, liepia jiems papūsti į maišelį. Galiausiai visi išpučia pyktį ir jis išgaruoja - sprogsta. Vaikai diskutavo, kodėl pyko kačiukas, ką supykęs darė ne taip, kaip tinkamai elgtis supykus. Darželinukai prisiminė, kada jie buvo pikti ir kaip elgėsi. Jie pabandė savo pyktį pūsti į pykčio maišelį. Atlikę pūtimo pratimus, vaikai nurimo ir nutarė pradžiuginti katinėlį. Jie iš plastilino nulipdė pasakos veikėjus, saulytę, gėlytę, žolytę ir t. t. Psichologai teigia: „Kartais žmonės tiesiog neranda kitų būdų išgyventi, patirti emocijų - tik užkandžiaudami. Ir nebūtinai maistu būna reguliuojamos tik nekomfortabilios ir nepageidaujamos emocijos, tokios kaip liūdesys, pyktis ar nerimas. Valgome ir kai esame laimingi, švenčiame. Maistas yra naudojamas kaip emocijų reguliatorius ir jų sustiprintojas“. Su „Nykštukų“ grupės vaikais diskutavome apie tai, kaip mityba veikia mūsų emocijas. Projekto pabaigoje „Nykštukų“ grupės vaikai nutarė pagaminti dovanėles lopšelio-darželio darbuotojams, kitų grupių vaikams ir pažiūrėti, kaip jie reaguos. Projekto dalyviai pastebėjo, kad visi labai džiaugėsi, šypsojosi, apkabino, dėkojo už gražų parodytą dėmesį, bendravimą ir rūpestį.
Edukaciniai projektai ir vaikų ugdymas
Trijų šalių ikimokyklinio amžiaus vaikai mokėsi tradicinių žaidimų, domėjosi kultūrų įvairove, ugdėsi įvairių sričių gebėjimus. Projekte dalyvavo Turkija, Rumunija ir Lietuva. Dalyvaudami projekte vaikai išbandė seniai žinomą žaidimą „Klasė“, smagiai lenktyniavo su maišais, traukė virvę. Jiems labai patiko žaisti judrų žaidimą „Medžiotojas ir antys“, varžytis Velykinių kiaušinių nešimo estafetėse.
Dar vienas projektas buvo skirtas knygų ir skaitymo svarbai. Jo tikslas - skatinti vaikų meilę skaitymui ir lavinti jų kalbinius, kultūrinius, kūrybinius bei skaitmeninius įgūdžius, pasitelkiant įvairių Europos šalių literatūrą ir istorijas. Vykdydami projektą ugdėme vaikų kalbos raidą, kultūrinį sąmoningumą, empatiją ir toleranciją, skatinome kūrybingumą bei vaizduotę, dalyvavimą integruotose mokslo ir meno veiklose stiprinome skaitmeninį raštingumą, bendradarbiavimo ir dalijimosi gebėjimus. Gruodį minėjome Europos kalbų dieną. Mūsų ugdytiniai pristatė savo kurtus piešinius, kuriuose vaizdavo projekte dalyvaujančių šalių vėliavas. Šventėme Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus su naujais draugais - keitėmės laiškais ir dovanėlėmis. Pirmąjį žiemos mėnesį skaitėme knygą „Trys paršiukai“. Kartu su vaikais ėjome į biblioteką ieškoti šios knygos. Kalėdų laikotarpiu skaitėme jautrią pasaką „Stick Man“, mokančią apie meilę šeimai ir kiekvienos gyvybės svarbą. Sausį labiausiai ugdytinius sužavėjo istorija apie Elmerį - spalvingą drambliuką, padėjusį pažinti spalvas ir atlikti spalvų kodavimo užduotis. Taip pat skaitėme pasaką „Stebuklinga pirštinė“, kurioje gyvūnai randa šilumą šaltą žiemą. Vaikai patys gamino dirbtinį sniegą ir dėliojo pasakos veikėjus, mokydamiesi pasakojimo eiliškumo. Vasario mėnesį vaikai klausėsi istorijos „Alkanas vikšras“, kuri padėjo mokytis atpažinti daržoves ir vaisius, skaičiuoti, lavinti atidumą ir klausymąsi. Švęsdami Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, skaitėme pasaką „Taškas“ - vaikai iš taškelių kūrė nuostabius piešinius ir sukūrė Lietuvos trispalves. Perskaitę pasaką „Laimė ir lapė“, ugdytiniai suprato, kad tikroji laimė slypi mažuose dalykuose. Kovo mėnesį vaikai klausėsi istorijos apie „Sėklytę“ - pasakojimo apie kelionę ir išgyvenimą. Įkvėpti pasakos, ugdytiniai sodino žemuogių sėklytes ir stebėjo jų augimą. Skaitėme pasaką „Mažas lietaus lašelis“, mokėmės apie vandens svarbą augalams. Vaikai piešė ir kirpo vandens lašelius, atliko eksperimentus su skutimosi putomis ir dažais, imituodami lietų. Projekto pabaigoje kiekviena šalis pristatė savo tradicines pasakas. Mes pristatėme lietuvių liaudies pasaką „Pupa“ - kartu su vaikais pasodinome pupas, stebėjome jų augimą ir lyginome jų aukštį su savo ūgiu. Ugdytiniai kūrė 3D knygeles ir pasakojo istoriją apie „Ropę“. Šis tarptautinis projektas padėjo vaikams ne tik pamilti knygas ir skaitymą, bet ir atvėrė duris į įvairių šalių kultūras, tradicijas ir vertybes. Ugdytiniai lavino kalbos, kūrybiškumo, bendradarbiavimo ir kritinio mąstymo įgūdžius, ugdė empatiją bei pagarbą gamtai ir vienas kitam. Veiklos įtraukė tiek vaikus, tiek jų šeimas, sustiprino bendruomeniškumą ir paskatino smalsų, aktyvų mokymąsi per pasakas, kūrybą ir patyrimą.
Dar vienas reikšmingas projektas - „Visiškas nešiukšlinimas neįtakos klimato kaitai“. Jame dalyvavo vaikai ir mokytojai iš Italijos, Prancūzijos, Rumunijos, Serbijos, Turkijos ir Lietuvos. Rudenį „Nykštukų“ ir „Pelėdžiukų“ grupių vaikai Meškuičių miestelio parke rinko kankorėžius ir lapus. Juos parsinešė į grupę ir žaidė, tyrinėjo. Vaikai užmerktomis akimis turėjo atspėti, ką laiko rankose - kankorėžius, lapus ar nebereikalingus daiktus. Žaisdami darželinukai pavadino antrines žaliavas bei medžiagas, iš kurių jos pagamintos. Gruodžio mėnesio projektinės veiklos buvo skirtos antrinių žaliavų pakartotiniam panaudojimui, nebereikalingų daiktų naudojimo laiko pailginimui. Į savaitės ugdomąsias veiklas integruotos kūrybiškumą skatinančios veiklos - paveikslų, geometrinių formų kūrimas iš atrinių žaliavų (žurnalų ir laikraščių). Sausio mėnesį projekto dalyviai per praktines veiklas ir žaidimus mokėsi rūšiuoti atliekas. Jie žaidė žaidimus naudodamiesi informacinėmis komunikacinėmis technologijomis, dėliojo mano sukurtą dėlionę. Vaikai grupėje kalbėjo apie tai, kad pakelti nuo žemės šiukšlę - jokia gėda, bet greičiau pareiga. To jie mokėsi matydami suaugusiųjų pavyzdį. Mokytojai, vaikai grupėje ir lauke rinko šiukšles ir jas nešė į spalvotas šiukšlių dėžes. Projekto dalyviai įsisavino, kad reikia patiems rūpintis aplinkos švara, o praktiškai veikiant susiformavo ir įgūdžiai. Vasario mėnesį „Pelėdžiukų“ grupės vaikai kūrė plakatą „Švari žemė - laimingas vaikas“: piešė, klijavo, kopijavo raides. Projekto dalyviais diskutavo ir ieškojo atsakymo į klausimą „Ar galima perdirbti nebereikalingą popierių ir jį vėl panaudoti?“. Vaikai ne tik smagiai padirbėjo, bet ir pasidžiaugė savo darbo rezultatais - popieriniais žaisliukais. Ši veikla juos sudomino, todėl vaikai nusprendė taupyti nebereikalingą popierių ir prieš šventes pasigaminti Kalėdinius žaisliukus. Pavasarį, pasivaikščiojimų lauke metu, vaikai sakė, kad juos džiugina švari aplinka. O kai aplink viskas sutvarkyta, galima ir smagiai pažaisti. Tam panaudojome nebereikalingus plastikinius maišelius ir gaudėme vėją (žaidimas „Pagauk vėją“). „Nykštukų“ grupės vaikai atliko bandymą „Vandens filtras“. Tikslas: išsiaiškinti, ar pavyks išvalyti nešvarų vandenį savadarbiu filtru, kuris padarytas iš keturių sluoksnių (smėlio, žvyro, žemių, mažų akmenukų). Projekto dalyviams šis bandymas sukėlė nuostabą - vanduo ištekėjo švaresnis, skaidresnis. Projektas mums priminė, kad gražiausi dalykai yra paprastume, o šypsenai nereikia ieškoti priežasčių. Ateityje planuojame nenuleisti rankų ir toliau ugdyti vaikų sąmoningumą tvaraus išteklių naudojimo ir atliekų tvarkymo klausimais.
Lapkrčio mėnesį vyko projektas „Draugystės tiltai“. Mūsų užduotis - sukurti „Draugystės tiltus“, jungiančius visas projekte dalyvaujančias šalis į vieną šeimą. Pristatėme įspūdingiausius savo šalių tiltus, žaidėme IKT žaidimus, kartu su ugdytiniais statėme tiltus iš įvairių medžiagų. Turkijos mokytojai supažindino mus su žemės drebėjimų reiškiniu. Mūsų užduotis buvo pastatyti namus ir imituoti žemės drebėjimą, stebint, kurie statiniai išliks tvirti. Mokytojos inicijavo veiklą apie tvarią energiją. Mūsų užduotis - pastatyti parduotuvę tarp dviejų medžių, mokantis saugoti gamtą - vasaros metu pavėsyje iš tiesų yra žymiai vėsiau. Projektas suteikė mūsų ugdytiniams galimybę mokytis per patirtį, tyrinėjimą ir kūrybinę veiklą. Įvairios STEM užduotys, tarptautinis bendradarbiavimas bei inovatyvių technologijų taikymas padėjo vaikams ne tik geriau suprasti juos supančią aplinką, bet ir ugdyti kritinį mąstymą, kūrybiškumą bei komandinio darbo įgūdžius.
Nors straipsnyje tiesiogiai nenurodoma gydytojos Ilonos Jonuškienės gimimo data, akivaizdu, kad ji aktyviai dalyvauja tarptautiniuose edukaciniuose projektuose, siekdama gerinti vaikų ugdymo kokybę ir skatinti jų kūrybiškumą bei kritinį mąstymą. Jos darbas ir iniciatyvos prisideda prie vaikų visapusiško lavinimo.
tags: #gydytoja #ilona #jonauskiene #gimimo #data
