Kūdikiai yra nauji žmonės mūsų pasaulyje. Jie nuolat ką nors atranda tyrinėdami save ir savo aplinką. Ne visi šie atradimai malonūs, o vienintelis būdas išreikšti nemalonius pojūčius, žinoma, yra verkimas. Verkimas dieną gali kelti tėvams įtampą, o naktį - neleisti miegoti. Nors verkimas yra normalus dalykas, daugeliui tėvų tenka išgyventi nuolatinį ir nepaaiškinamą savo kūdikio verkimą, o tai gali kelti didžiulę įtampą šeimai.
Pilvo dieglių priežastys ir simptomai
Pilvo diegliai - gana dažna pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikius varginanti problema. Po 3-4 mėnesių simptomai dažniausiai išnyksta, tad šis sutrikimas taip pat vadinamas trijų mėnesių pilvo diegliais. Kūdikių pilvo dieglių dažnis tarp krūtimi žindomų ir mišinukais maitinamų kūdikių yra toks pat. Vis dėlto pašalinus iš motinos mitybos karvių pieną galima tikėtis teigiamo poveikio kūdikio pilvo diegliams (laktozės netoleravimas kūdikiams mažai tikėtinas, kita vertus, karvių pieno baltymai gali sukelti kūdikių pilvo dieglius).
Viena iš dažniausių pilvo dieglių priežasčių - kūdikio žarnyne besikaupiančios dujos. Jas kauptis gali paskatinti net angliavandenių turintis mamos pienas. Dujos į organizmą patenka dviem pagrindiniais būdais: dujos išsiskiria virškinant maistą arba oro nuryjama valgant, kūdikiui verkiant ir pan. Patekusios į organizmą dujos susimaišo su žarnyne esančiomis gleivėmis ir suformuoja tirštas putas, sudarytas iš daugybės dujų burbuliukų. Dujos iš jų negali laisvai pasišalinti, ima kauptis. Susikaupusios dujos tempia žarnų sieneles, žarnos ima stipriau susitraukinėti, bandydamos išstumti susidariusius “dujų kamščius”. Šioms putoms slankiojant žarnynu iš vienos vietos į kitą, girdimas pilvo gurgėjimas. Dėl visų šių priežasčių skauda pilvą, sutrinka maisto medžiagų virškinimas ir pasisavinimas žarnyne. Kuo blogiau pasisavinamas - tuo dar labiau didėja dujų kaupimąsis.
Pilvo dieglių varginamo kūdikio verksmas apibūdinamas kaip garsus, aukšto tono ir veriantis. Jis gali tęstis valandas. Kūdikis nenurimsta guodžiamas, pamaitinus ar pakeitus sauskelnes. Mažylio kūnas įsitempęs, kartais jis sulenkia rankas ir kojas. Kūdikio pilvelis gali būti padidėjęs ar sukietėjęs, gurgėti, mažylis gali kartkartėmis išleisti dujų. Pilvuko dieglių varginamo mažylio pilvelis pastebimai sukietėja, išsipučia, vaikutis ima riesti kojytes, stengdamasis pritraukti jas prie pilvuko. Kūdikis pratisai, kankinamai verkia, kiek aprimsta tik ant mylimos mamos rankų. Deja, nei mamos glamonės, nei supimas ir mylavimas nedaug tegelbsti. Po kurio laiko (iki dviejų valandų) kūdikio pilvelį varšę skausmai liaujasi taip pat netikėtai, kaip ir prasidėję.
Kaip padėti kūdikiui pašalinti dujas ir palengvinti skausmą
Siekiant išvengti pilvo pūtimo žindančioji mama pirmiausiai turėtų peržvelgti savo racioną. Reikėtų riboti produktus, kurie sukelia pilvo pūtimą - pupeles, žirnius, kopūstus, riešutus, egzotinius vaisius. Saikingai vartokite varškę, rūgpienį, jogurtą. Valgant daug skaidulų turinčio maisto (vaisių, daržovių, ypač ankštinių kultūrų, nemaltų grūdų duonos) skatinama didesnė dujų gamyba storajame žarnyne. Dujų gamyba taip pat padidėja, kai valgome sunkiai virškinamą maistą, aštrius, pikantiškus patiekalus. Minėtos maisto medžiagos su motinos pienu patenka kūdikiui, todėl nemalonus pilvo pūtimas pradeda kamuoti ir kūdikį.
Kita priežastis dujoms patekti į kūdikio organizmą - kūdikis skuba valgyti. Jei kūdikis godžiai čiumpa krūtį ir ryja besiliejantį pieną kartu su oru, jis po poros minučių nuo žindymo pradžios pravirks dėl skrandžio ir žarnyno spazmų. O kuo labiau kūdikis iš skausmo verkia, tuo daugiau oro prisiryja. Todėl verksmą reikia stengtis kuo greičiau malšinti.
Jau žinome, kad pagrindinis šio negalavimo „kaltininkas“ yra dujų sankaupos žarnyne. Dujos patekę į organizmą maišosi su skysčiu ir tampa putomis sudarytomis iš daugybės dujų burbuliukų. Dujos iš oro burbulų negali būti absorbuotos į kraują, bei laisvai pasišalinti, todėl tempia žarnų sieneles, tokiu būdu sukeldamos pilvo pūtimą, skausmą. Kad dujos pasišalintų, rekomenduojama sukamaisiais judesiais pamasažuoti kūdikio pilvelį, pamankštinti kojeles, kurį laiką palaikyti apverstą ant pilvelio, galima pilvuką pašildyti.
Štai keletas paprastų patarimų, kurie gali padėti: pamaitintą kūdikį reikėtų palaikyti statmenai, kad išeitų prarytas didelis oro kiekis. Pastebėta, kad nuramina ir padeda nestiprus kūdikio pilvelio spustelėjimas.
Kūdikių pilvo diegliams palengvinti plačiai naudojami nereceptiniai vaistai, pvz., Espumisan®. Jo veiklioji medžiaga simetikonas yra neabsorbuojama, puikiai toleruojama. Espumisan® - greitas palengvinimas kūdikių pilvo diegliams varginamam vaikui! Espumisan L geriamosios emulsijos neigiamas poveikis, jos vartojant nėštumo ir žindymo laikotarpiu, nėra tikėtinas, nes veiklioji medžiaga simetikonas iš skrandžio ir žarnyno į kraujotaką neprasiskverbia. Veiklioji šių vaistų medžiaga dažniausiai yra simetikonas, taip pat jos yra daugelyje antacidinių vaistų. Akivaizdu, kad jie pagelbės tik tuo atveju, jei dieglių priežastis yra pilvo pūtimas. Espumisan L šalutinio poveikio reiškinių iki šiol nepastebėta. Veiklioji medžiaga simetikonas keičia dujų burbuliukų, esančių maiste ir virškinimo trakto gleivinėje, paviršiaus įtampą, dėl to jie subliūkšta. Labai efektyvi dieglių gydymo ir profilaktikos priemonė - vaistiniai lašiukai Espumisan L. Jų veiklioji medžiaga simetikonas yra chemiškai ir fiziologiškai inertiškas junginys, kuris susilpnina dujų burbuliukų apvalkalą, šie suyra ir išsilaisvinusios dujos gali lengvai pasišalinti iš žarnyno.
Taip pat svarbu atskirti pilvo diegliukus nuo pilvo putimo. Kai vaikas pradeda staigiai klykti ir raitytis, bet paskiau staigiai ir nustoja - čia yra diegliukai. Kiek esu skaičius, diegliai gali tęstis iki 3-4 mėnesių. Ir jūsų suvalgytas maistas (jei maitinate MP) tam įtakos neturi.
Ausų skausmas ir jo gydymas
Vaikui kartojasi ausų uždegimai, kilo klausimas - ar galiu, sulašinusi ausų lašiukų, dar duoti ir nuskausminamųjų (paracetamolio)? Atidžiai apžiūrėkite vaiko ausų landas, patikrinkite, ar jose nėra sekreto, - skysčių, pūlių. Ausų lašuose esančios veikliosios medžiagos turi ne tik vietinį nuskausminantį, bet ir antiuždegiminį veikimą. Štai dėl ko atsiradus ausų skausmui rekomenduojama duoti ne bendro pobūdžio nuskausminamųjų, o lašinti būtent vietiškai veikiančių lašų.
Siekiant išvengti nemalonių jutimų, lašinimo metu vaistų buteliuką pašildykite delne iki kūno temperatūros. Tai ypač svarbu, jei vaistas lašinamas vaikams iki 3 metų, nes jie, pajutę diskomfortą, pradeda priešintis, judėti. Ausų lašų nepatariama lašinti dažniau nei 3 kartus per parą. Sulašinus ausų lašiukus, nuskausminantis poveikis išlieka 7-8 valandas.
Nors ausų lašai labai efektyviai sumažina skausmo pojūtį, tačiau kai kurie vaikai gali sakyti (ar parodyti), kad jiems vis tiek skauda. Kiekvienas vaikas skausmą jaučia individualiai. Vienas stipriau, kitas silpniau. Jeigu ausų skausmas labai staigus ir stiprus, be lašiukų galima duoti vienkartinę dozę vaistų nuo skausmo ir uždegimo, karščiavimo - paracetamolio arba ibuprofeno. Šie vaistai mažina temperatūrą, todėl jie tinka, kai esant ausų skausmui pakyla ir temperatūra (didesnė nei 38ºC laipsniai).
Teisingai sugirdyti sisteminio pobūdžio skausmą malšinantys ir temperatūrą mažinantys pradeda veikti po 20-30 minučių. Kas yra „teisingas sugirdymas“? Vaistą reikia girdyti vaikui, kuris gana seniai valgė (kad skrandukas būtų kuo tuštesnis), duoti užgerti ne mažiau kaip 100 ml skysčio. Jei daugiau skysčio - dar geriau. Didesnis skysčio kiekis skrandyje padidina vaisto rezorbcijos (įsiurbimo) plotą, vaistas greičiau patenka į kraujotaką ir pradeda veikti.
Apibendrinant - vietiškai veikiantys nuskausminamieji ir sisteminio pobūdžio nuskausminamieji gali būti duodami kartu, jie vienas kitam netrukdo ir perdozavimo pavojaus nėra, nebent bus perdozuota pačių sisteminių nuskausminamųjų. Vaistų lašinimas nepakeičia gydytojo konsultacijos.
Nosies priežiūra
Ir kūdikiui, ir vyresniam vaikui labai svarbu gerai išvalyti nosį, nes maždaug iki 2 metų amžiaus mažylis dar nemoka pasakyti, kokį didžiulį diskomfortą jam kelia sloga, ir nesugeba pats taisyklingai pasipūsti nosies. Jeigu tėvai vaikui per retai valo nosį, jis dažniausiai jos turinį įtraukia į ryklę ir pradeda kosėti vadinamuoju gerkliniu kosuliu. Būtent dėl tokio kosulio tėvai dažniausiai ir kreipiasi į gydytojus. Tačiau, gerai išvalius nosį ir sulašinus nosies lašų, šis kosulys praeina.
Tiek kūdikiai, tiek maži vaikai dėl slogos tampa nervingi, neramūs, atsisako valgyti ir gerti, nes tuo metu, kai valgo, negali kvėpuoti, o jeigu vaiko nosis nėra gerai išvaloma ir tinkamai prižiūrima ir jis atsisako gerti - organizme pradeda trūkti skysčių.
Neretai tėvai neteisingai lašina nosies lašus. Jie veikia tik tuomet, kai prisiliečia prie nosies gleivinės, tad sulašinti į gerai neišvalytą nosį jie nėra naudingi. Todėl, prieš lašinant lašiukus, būtina kūdikiui gerai išsiurbti nosies išskyras, o vyresnį vaiką prižiūrėti, kad gerai ją išsipūstų, o po to dar praplauti jūros vandeniu, fiziologiniu tirpalu ar tiesiog mineraliniu vandeniu, kurio galima įtraukti į švirkštą be adatos ir sušvirkšti į abi nosies landas.
Tada vaikas turėtų dar kartą išsipūsti nosį ir tik tada galima lašinti nosies lašus. Jų lašinant kūdikiui, mažylį reikėtų laikyti pusiau gulimoje padėtyje - svarbu, kad viršutinė kūno dalis būtų aukščiau už apatinę. Vyresnis vaikas gali stovėti arba sėdėti ir šiek tiek atlošti galvą atgal.
Gulinčiam be pagalvės mažyliui nosies lašų lašinti nerekomenduojama, mat jie gali nutekėti į ausis ir sukelti jų uždegimą. Jūros vandeniu vaiko nosies landas skalauti galima tiek kartų, kiek reikia, o nosies lašus lašinti tik pagal gydytojo rekomendacijas.
