Elektronikos atliekos - visame pasaulyje sparčiausiai augantis atliekų srautas. Kuo daugiau jų bus surinkta, tuo daugiau bus galima panaudoti pakartotinai arba perdirbti - sutaupyti vertingų išteklių bei prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo. Prie šio tikslo aktyviai prisideda vaikai ir jaunimas - išmokę rūšiuoti darželiuose ar mokyklose, savo žiniomis vėliau dalijasi ir su tėvais. Tinkamai rūšiuoti kasmet mokosi tūkstančiai vaikų.
2024 metų Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje teigiama, jog pasaulyje kasmet susidaro 62 milijonai tonų elektronikos atliekų, ar tiek, kiek pakaktų užpildyti 1,5 milijono sunkvežimių. Nemažą dalį sudaro įvairūs smulkūs daiktai, kurių žmonės nelaiko elektronikos atliekomis ir meta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius arba kaupia garažuose ar rūsiuose. Maždaug 35 proc. vadinamųjų nematomų elektronikos atliekų sudaro vaikiški žaislai.
Kaip svarbu tinkamai rūšiuoti net ir mažiausias elektronikos atliekas, tokias kaip vaikiški elektroniniai žaislai, televizorių ir kitų prietaisų pulteliai, USB raktai, ausinės, kompiuterio pelės ir kiti daiktai, kurie turi bateriją, kištuką arba laidą ir kurių kiekvienuose namuose galima rasti po keliasdešimt, patys mažiausi ir vyresni vaikai sužino dalyvaudami nacionaliniame aplinkosaugos projekte „Mes rūšiuojam“.
Mokyklose ir darželiuose vyksta specialios pamokėlės, o auklėtiniai, jų artimieji ir bendruomenės nariai atsakingai rūšiuoja ir priduoda elektronikos bei baterijų atliekas, mainais renka taškus, kuriuos iškeičia į sporto reikmenis, knygas, stalo žaidimus, apsilankymus kino teatruose ar pažintines keliones. Šiemet projekte dalyvauja 1942 švietimo įstaigos. Jei 2022-2023 mokslo metais jos surinko 292 tonas elektros ir elektroninės įrangos atliekų bei 15 tonų baterijų atliekų, tai 2023-2024 mokslo metais - jau 315 tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų bei 17 tonų baterijų atliekų.
„Švietimo įstaigose rūšiavimas tampa naudingu įpročiu, vaikai tą įprotį parsineša į namus, todėl pamažu formuojami geri rūšiavimo įgūdžiai. Tikiu, jog žinodami, kodėl naudinga rūšiuoti, vaikai niekada nebemes elektronikos ar baterijų į buitinių atliekų konteinerį ir šią taisyklę primins savo tėvams“, - kalbėjo Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė. Pašnekovė neabejoja, jog pasakodami vaikams apie būtinybę tinkamai rūšiuoti elektronikos atliekas, galime išauginti kartą, kuriai švari aplinka bei tvarumas bus savaime suprantami dalykai.
Edukacija: mokome rūšiuoti per kūrybą ir žaidimus
Vilniaus lopšelio-darželio „Karuselė“ socialinė pedagogė Valentina Kot taip pat pritaria - mokyti rūšiuoti vaikus galima pradėti jau nuo mažens, kuomet jie ypač domisi pasauliu, kyla klausimų, „kodėl“, jų vaizduotė labai laki, o protas imlus. Valentina pati kasdienybėje aktyviai palaiko žiedinę ekonomiką, pakartotinį žaliavų panaudojimą, tad to nori mokyti ir ugdomus priešmokyklinukus.
„Svarbu vaikus išmokyti ne tik rūšiuoti, bet ir suvokti, kokia yra viso to svarba aplinkai, kurioje gyvename, žaidžiame, kuriame, augame. Būtent todėl, supažindindami vaikus su atliekų rūšiavimo svarba bei ypatumais, mes galime formuoti jų įgūdžius, gebėjimus tinkamai rūšiuoti. Kiekvieno žmogaus indėlis, nors ir nedidelis, prisideda prie bendro tikslo - švarios mus supančios aplinkos“, - sakė V. Kot-Osipian.
„Darželinukai ir vyresni moksleiviai labai aktyviai dalyvauja konkursuose, stebina savo kūrybingumu, aktyviai mainosi nenaudojama, bet dar veikiančia elektronika ir taip skatina žiedinę ekonomiką. Net ir patys mažiausi jau žino, kad baterijų ar elektronikos atliekų jokiais būdais negalima mesti į buitinių atliekų konteinerius. Panaudotų baterijų vieta - specialioje dėžutėje, iš kurios jos keliauja pas atliekų tvarkytojus, o šie perdirbdami atgauna vertingas medžiagas, todėl galime pasigaminti naujas baterijas, o ne teršti aplinką. Svarbu tiek suaugusiems, tiek vaikams priminti, kad jei elektronikos ir baterijų atliekos atsiduria sąvartyne, joms yrant, išsiskiria žmonėms ir gamtai pavojingų medžiagų, o baterijos netgi gali užsidegti ar sprogti“, - atkreipė dėmesį V. Masalienė.
Lietuvoje vienas žmogus per metus išmeta maždaug 500 kg atliekų - tiek, kiek vidutiniškai sveria dramblys arba baltasis ryklys. „Labai svarbu, kad užaugintume naująją kartą su išugdyta rūšiavimo kultūra, supratimu, kam to reikia ir dėl ko tai darome. Svarbu išmokyti vaikus ne tik rūšiuoti, bet ir suvokti, kokia yra viso to svarba aplinkai, kurioje gyvename, žaidžiame, kuriame, augame.
- Be abejo, kiekvienas vaikas yra smaližius, tačiau ne tik smaližiauti turime atsakingai, bet taip pat elgtis ir su popierėliais, ledų, saldainių, bulvių traškučių pakuotėmis. Tokios atliekos turi būti išmestos į pakuočių rūšiavimo konteinerius. Mažiesiems gali būti sunku suprasti, kas ta pakuotė, todėl per žaidimus ir turime paaiškinti, kad numestą popierėlį gali suvalgyti karvutė, jai skaudės pilvelį ir nebeduos pieno, nebus iš ko padaryti ledų. - Kur mesti senus, sulūžusius žaislus? - Šiais laikais žaislai gaminami iš įvairios žaliavos, todėl tinkamas jų perdirbimas yra ilgas procesas. Reikėtų skatinti vaikus dalintis žaislais su kitais, mažinti vartotojiškumą. Dauguma žaislų dabar yra su elektronikos komponentais, todėl juos reikėtų mesti į specialius elektronikos atliekų konteinerius arba nuvežti į įmones, kurios perdirba elektronikos elementus. - Svarbu mokyti ir mažesnio vartojimo, kad kai kuriuos daiktus galima naudoti ilgiau. Pavyzdžiui, išaugtus marškinėlius galima panaudoti grindų valymui. - Manau, kad vartotojiškumas priklauso tik nuo mūsų pačių fantazijos ir tam ribų nėra. Kas anksčiau buvo laikoma neestetiška, dabar - madinga. Kalbant apie vartojimo mažinimą ir tvarumą, reikėtų akcentuoti vaikams, kad svarbu naudoti kuo daugiau natūralių medžiagų. Ne visada natūralus maistas bus toks pat skanus, kaip tas, kuriame pridėta skonio stipriklių, taip pat yra ir su daiktais ar drabužiais - sintetiniai gali atrodyti puošnesni ir gražesni nei pagaminti iš natūralaus lino ar medvilnės, medinis žaislas ne visuomet bus toks patrauklus kaip plastikinis.
Kalbant apie priemones, jų yra įvairių, pritaikytų skirtingoms amžiaus grupėms: edukaciniai žaidimai, konkursai, vaikų darbų parodos (iš antrinių žaliavų kurti žaislai, paveikslai). Šios pamokos yra skirtos ugdyti vaikų sąmoningumą, atsakomybės jausmą aplinkai. Rūšiavimas vaikams gali atrodyti sudėtingas, todėl šiai edukacinei pamokai pasirinkta aktyvi ir nesudėtinga žaidimo forma. Vienos pamokos trukmė - 45 min, joje gali dalyvauti iki 25 pradinių klasių moksleivių. Edukacines pamokas „Atliekų krepšinis“ mokytojai gali užsisakyti „Vilnius yra mokykla“ (www.vilniusyramokykla.lt) platformoje, jos vyksta verslo centre „Business Garden“, A korpuse (Laisvės pr. 10). Edukacinės pamokos „Atliekų krepšinis“ sulaukė didelio susidomėjimo praėjusių metų rudenį, kai 3 savaites vyko 90 pamokų 28 Vilniaus mokyklose ir darželiuose. Naujų žinių apie rūšiavimą gavo ir atliekų krepšinį žaidė beveik 2000 vaikų. VASA šiuo metu taip pat įgyvendina iniciatyvą „Mano mokykla rūšiuoja“, kuria siekiama užtikrinti vieningą atliekų rūšiavimo supratimą ir taikymą Vilniaus miesto mokyklose bei ikimokyklinėse įstaigose.
Atliekų rūšiavimas vaikams | Šiukšlės, perdirbimas, kompostas | Mokykite vaikus apie mažinimą, pakartotinį naudojimą, perdirbimą!
Lietuvoje tradicija rūšiuoti atliekas tęsiasi dar tik kiek daugiau nei dešimtmetį, tad tėvams trūksta žinių, kaip rūšiavimo mokyti vaikus. Tiesa, su atliekų rūšiavimo nauda vis plačiau vaikai supažindinami jau darželyje: vyksta aplinkos tvarkymo, grąžinimo akcijos, iš atliekų gaminami darbeliai, mokoma atliekų rūšiavimo pradmenų, vykstama į ekskursijas sąvartynuose, atliekų rūšiavimo aikštelėse ir t. Pirmiausia tėvai turėtų rodyti tinkamą pavyzdį. Vaikai stebi ir stengiasi atkartoti tėvų veiksmus, todėl jei po iškylos gamtoje kruopščiai susirenkate visas atliekas ir nedvejodami pakeliate gatvėje numestą šiukšlę, vaikai mato gerą pavyzdį. Jei įsigysite specialias šiukšliadėžes ir kruopščiai rūšiuosite atliekas, o po to visą turinį išnešite į rūšiavimo konteinerius kieme, analogiškai elgsis ir vaikai.
Kaip tinkamai rūšiuoti elektronikos ir baterijų atliekas?
V. Masalienė primena, kaip taisyklingai elgtis su elektronikos bei baterijų atliekomis. Visų pirma, reikėtų įvertinti, ar jums nebereikalingas daiktas dar tinkamas naudoti. Jeigu taip, geriausias sprendimas - jį kam nors atiduoti ar parduoti ir taip pratęsti jo naudojimo laiką.
- Visus smulkius elektronikos prietaisus, pavyzdžiui, vaikiškus žaislus su baterijomis, USB raktus, plaukų džiovintuvus, ausines, telefonus ir pan. galima atnešti į kone visuose didesniuose prekybos centruose esančias talpas, skirtas specialiai smulkiai elektronikai. Į jas taip pat galima dėti prietaisus, kuriuose yra integruotos baterijos.
- Atskirai baterijas galima atnešti į prekybos centruose, parduotuvėse, biuruose, įvairiose įstaigose esančias dėžutes, skirtas specialiai baterijų atliekoms.
- Stambią, sunkią buitinę techniką patogiausia perduoti užsisakius nemokamą jos išvežimą iš namų. Ši nemokama paslauga teikiama visoje Lietuvoje.
- Visų rūšių elektronikos ir baterijų atliekas bet kuriuo paros metu galima atvežti į „Man rūpi rytojus” namelius, įrengtus miestelių centruose ir prie didžiųjų prekybos centrų didžiuosiuose miestuose.
Visą informaciją apie tai, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, akumuliatorius, kitą seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, arba užsiregistruoti, kad ji būtų nemokamai išvežta, galima „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt.
Švietimo įstaigos prie nacionalinio aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam“, kurį kartu su partneriais įgyvendina Gamintojų ir importuotojų asociacija ir VšĮ Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija, gali prisijungti visus metus.
Vartojimo mažinimas ir tvarumas
Labai svarbu vaikus supažindinti ne tik su atliekų rūšiavimo pagrindais, bet ir su besaikio vartojimo žala: kuo daugiau vartojame, tuo daugiau atliekų išmetame. Todėl apsipirkdami prekybos centruose neškitės daugkartinio vartojimo maišelius, papasakokite, kodėl svarbu rinktis iš perdirbamų pakuočių pagamintus produktus, kodėl geriau pirkti Lietuvoje užaugintą produkciją ir t.t. Be to, jei vaikas paprašys dar vienos naujos žaislinės mašinos ar lėlytės, nors namuose jų ir taip apstu, skatinkite jį pamąstyti, ar tikrai reikia dar vieno naujo žaislo, kuris galiausiai taps buitine atlieka.
Mokymas rūšiuoti atliekas per žaidimą ir pasakojimą. Rūšiavimą galima paversti žaidimu, pavyzdžiui, surengti konkursą, kas daugiau atliekų išrūšios ar gražesnį darbelį iš jų sukurs. Galima įsigyti spalvingas šiukšliadėžes arba papuošti jas lipdukais, vaikų pieštais simboliais ir t.t. Galite vaikui papasakoti istoriją, kaip numestas plastikinis maišelis pateko į vandenyną, tuomet jį prarijo delfinas ar ryklys ir jam labai ilgai skaudėjo pilvą. Mokyklinio amžiaus vaikui turėtų padaryti įspūdį pasakojimas, kad plastiko buteliai nesuyra net kelis šimtus metų.
tags: #atlieku #rusiavimas #vaikams
