Pirmieji gyvenimo metai - tai intensyvaus kūdikio augimo ir vystymosi laikotarpis. Kiekvieno kūdikio raida yra individuali, tačiau atitinka tam tikrus kriterijus. Kūdikio mankšta yra svarbi, kad jo motorinė raida vyktų pagal amžiaus tarpsnius. Jau naujagimius rekomenduojama fiziškai lavinti, pavyzdžiui, guldyti ant pilvelio, kad stiprėtų nugaros bei kaklo raumenys ir pilvo siena. Antrojo mėnesio kūdikį galima mankštinti aktyviau. Raumenų tonusas gali turėti įtakos tolimesnei kūdikio raidai. Masažo metu kūdikių raumenų tonusas normalizuojasi, gerinama kraujotaka, limfotaka, o taip pat ir peristaltika. Iki dviejų mėnesių kūdikiai dar nebūna praradę reflekso plaukti, todėl rekomenduojamas ankstyvas kūdikių plukdymas. Profesionalų atliekamos kūdikių mankštos, masažai ir plukdymai yra labai naudingi kūdikiui, jo imunitetui, sveikatai bei raidai.

Kūdikio mankštą pradedame švelniu masažu, glostydami jo kūnelį. Mankštiname tik sveiką, geros nuotaikos kūdikį, praėjus 1,5-2 valandoms po maitinimo.

Kūdikių mankštos pratimai

Kineziterapija (gr. κίνηση - judesys, θεραπεία - gydymas) - gydymas judesiu - yra viena iš pagrindinių sveikatos grąžinimo priemonių. Mankštą galima taikyti ir anksčiau nei 3 mėnesių kūdikiui. Poreikis judėti yra įgimtas ir būtinas kiekvienam žmogui. Judėjimas - fiziologinis organizmo augimo, vystymosi ir formavimosi stimuliatorius. Veikiant vieną ar kitą kūno dalį fiziniais pratimais, į kiekvieną atliekamą judesį reaguoja nugaros ir galvos smegenys, kur apdorojama visa informacija apie taisyklingą judesį ir padėtį, smegenyse susiformuoja taisyklingo judesio pavyzdys. Vėliau, kai kūdikis auga ir pradeda pats judėti, šis taisyklingas judesys pradedamas naudoti. Gydymas judesiu taikomas, kai padidėjęs ar sumažėjęs raumenų tonusas, vaikas serga cerebriniu paralyžiumi, Dauno sindromu, netaisyklingai susiformavusi kūdikio ar vaiko kūno padėtis, yra motorikos sutrikimų ir pan. Pagrindinis vaikų kineziterapijos konsultacijų tikslas - nustatyti kūdikio ar vaiko bendrosios motorikos raidą, įvertinti, ar ji atitinka vaiko amžių, ar vaiko kaulų-raumenų sistemos būklė gera, bei parinkti tinkamą gydymą ir gydymui reikalingas kineziterapines priemones.

Kūdikiui augant formuojasi ir motoriniai įgūdžiai, susiję su laikysenos kontrolės vystymusi. Tai kūdikio ropojimas, sėdėjimas, šliaužiojimas, stovėjimas remiantis, tvirtas stovėjimas ir vaikščiojimas. Vaikai, kurie auga daug išorinių stimulų teikiančioje aplinkoje, judesių išmoksta greičiau, ir tie judesiai būna taisyklingesni, tikslesni. Motorinės programos susiformuoja mokantis naujų veiksmų ir daug kartų kartojant tuos pačius judesius. Kūdikiai neturi motorinių programų - jų motorinę veiklą valdo žemesnieji lygiai ir tai pasireiškia refleksais. Taikant kineziterapiją kūdikiams, dažniausiai atliekami pasyvūs veiksmai, kuomet kūdikio judesius kontroliuoja kineziterapeuto rankos. Tam, kad kūdikis atliktų veiksmą, anksčiau suformuotos motorinės programos yra suaktyvinamos dar prieš pradedant judesį. Tokios terapijos metu siekiama, kad neatsirastų patologinių refleksų (netaisyklingų judesių), todėl dominuoja fiziologiniai refleksai ir judesiai, atitinkantys kūdikio amžių ir išsivystymo lygį. Tačiau taisyklingi aktyvūs paties kūdikio judesiai būtini jo vystymuisi ir augimui.

Pagrindiniai kūdikių mankštos pratimai yra: galūnių „lankstymas“ per visus sąnarius, mokymasis vartytis, sėdėti, ropoti, šliaužti, atsistoti, stovėti ir eiti.

Konkretūs pratimai ir jų atlikimas:

Kryžiuojame rankytes

Kūdikis guli ant nugaros. Suimame rankytes per riešus ir leidžiame jam įsikibti į savo nykščius. Tada kūdikio rankytes pakaitomis skečiame į šonus ir kryžiuojame ant krūtinės. Daryti 4-6 kartus.

Lenkiame ir tiesiame kojytes

Kūdikis gulis ant nugaros. Kojytes suimame per čiurnos sąnarius taip, kad mūsų nykštys liestų blauzdos priekinę dalį, o kitaip pirštais apimame visą pėdą. Tada kiekvieną kojytę atskirai ir abi kartu pakaitomis sulenkiame ir ištiesiame per kelių ir klubų sąnarius. Daryti 4-6 kartus.

Nuo nugaros ant pilvuko

Kūdikis guli ant nugaros. Viena ranka suimame jo kairės rankos riešo, o kita prilaikydami už kairio klubo apverčiame kūdikį nuo nugaros ant pilvo. Kūdikį taip pat apverčiame suimdami ir prilaikydami už dešinės rankos riešo ir dešinio klubo. Verčiant kūdikį galvytę jis pasuka pats. Po 2 kartus į kiekvieną pusę.

„Plaukiame”

Kūdikis guli ant pilvo. Abu savo delnus pakišame jam po pilvu ir pakeliame kūdikį virš stalo. Jaunesniame kūdikiui savo vieną plaštaką galima laikyti po krūtine. Jis turi atlošti galvą ir ištiesti kojas per klubo sąnarius. Kūdikis kojytėmis gali remtis į mamos ar tėčio krūtinę. Daryti 2-3 kartus.

Sodiname

Kūdikis guli ant nugaros. Rankytes suimame per riešus, leisdami jam įsikibti į savo nykščius. Tada kūdikio rankytes tiesiame į šonus kartu jas traukdami savęs link ir taip leisdami kūdikiui sėstis. Daryti 2-3 kartus.

„Žingsniuojame”

Kūdikį vertikalioje padėtyje suimame per pažastis ir alkūnių sąnarius bei leidžiame jam žingsniuoti.

Kineziterapija ir jos nauda

Kineziterapija kūdikiams yra itin naudinga, ypač jei pastebimi raumenų tonuso sutrikimai, netaisyklinga kūno padėtis ar kiti motorikos sutrikimai. Kineziterapeutas pirmiausia pasikalba su tėveliais, išsiaiškina vaiko galimybes, o po to bendrauja su pačiu vaiku. Stebėdamas, liesdamas, atliekant pasyvius judesius specialistas įvertina vaiko raidą, kaip ji atitinka vaiko amžių. Atsižvelgiant į kūdikio ar vaiko būklę, skiriami aktyvūs ir pasyvūs kineziterapijos metodai. Taikant aktyviąją kineziterapiją, naudojami aktyvūs valingi paties vaiko judesiai, gimnastikos pratimai, taikomojo ir sportinio pobūdžio pratimai, žaidimai. Pasyviosios kineziterapijos metu nevalingus kūdikio ar vaiko judesius atlieka kineziterapeutas, valingas paciento dalyvavimas nereikalingas. Tačiau svarbiausia, kad mama suprastų ir gebėtų taisyklingai atlikti būtinus pratimus, kad nepanaudotų per daug jėgos, nedarytų nereikalingų fizinių pratimų.

Tėvai, nežinodami, kaip reikia mankštinti, kokius judesius ir kokia jėga atlikti, tikrai gali padaryti daugiau žalos nei nemankštindami išvis. Pagrindinė klaida, kurią daro tėvai, yra per didelės ar per mažos jėgos naudojimas, netinkamos judesio amplitudės pasirinkimas. Dinaminė kūdikių mankšta gali būti per agresyvi, nes kūdikis labai trapus. Pasitaiko kojyčių ar rankyčių išnirimų ar panirimų. Suteikti kūno laisvės pojūtį kūdikiui galima ir atliekant mankšteles, išrengiant jį, suteikiant daugiau galimybių judėti vaikui pačiam nevaržomai. Aktyviai ir taisyklingai mankštinant kūdikį, sukrėsto kūdikio sindromas negresia. Visi atliekami judesiai turi būti parenkami pagal vaiko amžių, jo fizinę būklę ir gebėjimus. Negalima vaikų purtyti, stipriai tampyti už rankyčių ar kojyčių, naudoti per daug jėgos, žaidžiant su naujagimiu.

Kineziterapijos procedūros kūdikiui ir vaikui visiškai neskausmingos, tik pirmieji kartai gali būti nemalonūs dėl naujos aplinkos, svetimo žmogaus - kineziterapeuto. Bet vėliau mažieji pripranta ir džiaugiasi vykstančia veikla. Visos procedūros metu tėvai turėtų būti kartu, kad kūdikis ar vaikas jaustųsi drąsiau ir saugiau, matydamas artimą žmogų. Rezultatai pasiekiami įvairiai, priklausomai nuo sutrikimo tipo, nuo funkcinės ir fizinės organizmo būklės.

Judrumą skatinančios priemonės

Gymnic kamuolys plačiai naudojamas nuo kūdikystės, kuomet ant kamuolio supant kūdikį, lavinamos kūdikio pusiausvyros ir koordinacijos reakcijos, stiprinami silpni ir atpalaiduojami įsitempę nugaros raumenys. Todėl tai turėtų būti viena iš pirmųjų mankštai skirtų priemonių namuose. Vėliau, vaikui paaugus, ant Gymnic kamuolio jis galės šokinėti. Kitos priemonės, tokios kaip švediška sienelė, lankai, kamuoliai, judėjimo įgūdžių lavinimo priemonės (pvz., čiužiniai, kubai, laipteliai) rekomenduojami vaikams nuo 1 ar 1,5 metų, kai jau pagrindiniai motorikos judesiai, pusiausvyros ir koordinacijos reakcijos, judant ir atliekant konkrečią veiklą, yra išsivystę.

Dėl vaikštynių ir šokliukų nėra vieningos nuomonės. Dauguma kineziterapeutų mano, kad tokios priemonės labiau kenkia nei padeda. Nei vaikštynės, nei šokliukai kineziterapijoje nėra naudojami, nes jie skatina netaisyklingos kojų padėties, kojų deformacijų ir netaisyklingos laikysenos formavimąsi.

Kada ir kaip pradėti mankštinti?

Mankštos metu dirba ne tik kūdikio raumenys, bet ir smegenys. Žinojimas, kaip suteikti tvirtą pamatą kūdikio raidai ir vystymuisi, yra vienas iš svarbiausių dalykų. Subalansuota mankšta 0-12 mėn. kūdikiams yra labai naudinga.

Pagal amžiaus tarpsnius:

• Nuo 1 mėnesio (baziniai pratimai): Didžiausias dėmesys skiriamas mažylio galvos kontrolei ir galūnėms, smulkiajai motorikai.
• Nuo 4 mėnesio: Mažylis tampa vis aktyvesnis, jo judesiai - koordinuotesni.
• Nuo 8 mėnesio: Kūdikis jau pakankamai tvirtai laiko galvytę, todėl pratimus galima atlikti įvairiose padėtyse.

Dažnai galima išgirsti klausimą, ar sveikiems vaikams reikalinga kineziterpija, mankšta, baseinas, masažas. Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikiui tenka labai daug ko išmokti. Kūdikio mankšta svarbi, kad jo motorinė raida vyktų pagal jo amžių. Jau naujagimį rekomenduojama fiziškai lavinti: guldyti ant pilvelio, kad stiprėtų nugaros ir kaklo raumenys, stiprėtų pilvo siena. 2 mėnesių kūdikį galima pradėti mankštinti aktyviau. Į kasdienę sąnarių mankštą galima įvesti mankštą ant gimnastikos kamuolio. Dažnai masažas kūdikiams rekomenduojamas esant aukštam ar žemam raumenų tonusui. Masažo metu kūdikių raumenų tonusas normalizuojasi, gerinama kraujotaka, limfotaka, o taip pat - ir peristaltika. Iki dviejų mėnesių kūdikiai dar nebūna praradę reflekso plaukti. Būtent todėl rekomenduojamas ankstyvas kūdikio plukdymas. Kūdikių plukdymas vonelėje ar baseine gerina kraujotaką, stiprina imunitetą, gerina kvėpavimą, normalizuoja raumenų tonusą. Tiesa, labai svarbu sekti mažojo raidą ir kylant bet kokių klausimų kreiptis pagalbos.

Masažo nauda

Jau seniai yra įrodyta, kokią didelę naudą kūdikiui teikia masažas. Lytėjimas, vienas iš penkių žmogaus jutimų, naujagimiams yra vienas iš labiausiai išsivysčiusių pojūčių. Švelnus rankų prisilietimas bei akių kontaktas labai svarbus vaiko augimui, vystymuisi bei padeda nusiraminti. Geriausia kūdikį masažuoti po maudynių. Masažas stiprina tarpusavio ryšį, nuramina mažylį ir gali pasitarnauti kaip ritualas prieš miegą. Jei masažuosite kitu metu, svarbiausia - vaikas turi būti ramus, neirzlus. Masažuodamos neskubėkite - glostykite švelniai vaiko kūnelį ir neužtrukite per ilgai. Pradėkite maždaug nuo 5-7 minučių, kaskart vis ilgindamos šį laiką. Vėliau kūdikio masažas turėtų trukti ne ilgiau kaip 30 min. Pradėkite masažuoti nuo kojyčių: lengvai glostydamos nuo pėdos link šlaunies priekinėje kojos pusėje, grįžkite nugarine dalimi. Pagal laikrodžio rodyklę keletą kartų masažuokite pilvuką. Po to pereikite prie rankyčių, atlikite tokius judesius kaip ir kojoms. Galite įtraukti keletą mankštos elementų, tokių kaip rankyčių kėlimas aukštyn ar į šonus, tačiau tai atlikite lėtai, fiksuodamos alkūnės sąnarį. Tokia pozicija yra saugesnė. Atsiminkite, kad labai mažam kūdikiui visiškai ištiesinti rankyčių dar gali nepasisekti. Paglostykite visą nugarytę. Masažuojant nugarą, svarbu neliesti pačio stuburo.

Reguliariai atliekant pilvo masažą mažiau kankina pilvo diegliai, taip pat gulėjimas ant pilvo gerina naujagimio peristaltiką, dujų pasišalinimą.

Kūdikio raidos etapai ir mankštos

Šio straipsnio tikslas supažindinti tėvelius su kūdikio raida, kai prasideda 4 - 6 mėnesių laikotarpis. Tai ne tik laikas, kuomet mažylis pradeda aktyviai žaisti su žaisliukais, vartytis nuo nugaros ant pilvo, tačiau jau pradedame ruošti kūdikį sėdėjimui. Šio etapo pabaigoje 6 mėnesių kūdikis pajus pirmus savarankiško sėdėjimo momentus, todėl labai svarbu aptarti keletą dalykų, kurie padės saugiai to pasiekti. Visų pirma reikės padėti kūdikiui susidraugauti su visomis kūno dalimis. Kitas svarbus momentas yra palaipsniui keičiamas sėdėjimo kampas. Nors kiekvieno kūdikio raida individuali, tačiau 3 - 4 mėnesių amžius yra tas metas, kuomet jau turite pradėti taikyti pusiau sėdimą padėtį (450 kampu) žaidimo ir valgymo metu. Sėdėdamas tokioje padėtyje kūdikis ne tik stebės aplinką iš jam pagal amžių tinkamos padėties, pratinsis prie vertikalesnės padėties, bet kartu stiprės tam tikros raumenų grupės. Pasodinkite kūdikį 450 kampu, pakabinkite priekyje maždaug kūdikio pečių juostos aukštyje žaisliukų ir skatinkite žaisti tiesiant rankutes link jų. Sodinkitės kūdikį sau ant kelių ir leiskite jam siekti daiktų nuo stalo. Žaidimo padėčių įvairovė šiuo metu plečiasi.

Perkelkite kūdikį žaisiti ant grindų. Suraskite jam jaukų, šiltą „kampelį“ kambaryje, kuriame praleidžiate daugiausiai laiko. Čia jis turės daugiau laiko apsižiūrėti aplinką, kurią tyrinės vartydamasis, o vėliau ir šliaužiodamas bei ropodamas. Tęskite gulėjimo ant pilvuko akimirkas. Čia naudokite ne tik žaisliukus, kurie yra nedideli, lengvai pasiekiami priekyje, bet ir didesnių gabaritų (pvz. 15cm skersmens lengvas kamuolys). Taip keldami vaiko akių lygį padėtyje ant pilvo, paskatinsite kūdikį pasikelti aukščiau ir remtis ištiestomis rankutėmis. Pradinis kūdikio sėdėjimas yra remiantis ištiestomis rankomis priekyje. Maždaug 5 - 6 mėnesių kūdikis gali pradėti to mokytis. Pradėkite mokyti kūdikį remtis rankute šone, kuomet keliate jį nuo pagrindo (pvz pakeitę sauskelnes). Prilaikykite už vienos rankutės ir už liemens, o kita rankute leiskite pasiremti šone ir keltis pačiam. Išlaukite jo paties dalyvavimo sėdantis. Jei matysite, kad mažylis aktyviai atsistumia rankute šone nuo pagrindo ir reikia tik Jūsų prilaikymo, galite bandyti leisti jam pasėdėti savarankiškai. Sėdėjimo laikas pradžioje neturi būti ilgas. Galite šiek tiek prilaikyti jį ties apatine liemens dalimi. Nepamirškite kojų atramos lavinimo. Kūdikio ruošimas savarankiškam stovėjimui vyksta nuo gimimo. Prilaikomas už pažastų ar aukščiau už liemens šiuo metu jis turėtų remtis abiem kojomis (pėdų padėtis gali kisti nuo atramos pirštų galais iki atramos pilna pėdute). Neskatinkite žingsniavimo.

Trijų mėnesių kūdikis gulėdamas ant pilvo gerai kontroliuoja galvą, išlaiko ją vidurio linijoje, atkelia krūtinę nuo atramos, išsikelia ant sulenktų dilbių. Trečiame kūdikio gyvenimo mėnesyje pradeda formuotis koordinuoti rankų judesiai, kūdikis pradeda tyrinėti savo rankas, išlaiko žaislą rankoje, suveda rankas į vidurio liniją. Rankomis pradeda tyrinėti veidą, burną.

Šešių mėnesių kūdikis jau geba koordinuotai vartytis nuo nugaros ant pilvo ir pradeda verstis nuo pilvo ant nugaros, aktyviai kelia galvą gulėdamas ant pilvo, riečiasi į priekį, nori atsisėsti. Kūdikis pradeda domėtis savo kojomis, jas gaudo rankomis. Nuo 5,5 mėnesio kūdikį galima sodinti.

Kūdikio sodinimas. Rekomenduojama lavinti įstrižinius pilvo raumenis ir mokinti atsisėsti iš šoninės padėties. Paguldykite kūdikį ant nugaros, paimkite vieną ranką ir kelkite jį per šoną, skatindami remtis kūdikį kita ranka. Labai svarbu išlaikyti atramos taškus: peties, alkūnės, riešo sąnariai. Tiesinis sodinimas. Tvirčiau sėdintį kūdikį sodinkite ant savo kojos ir pasukite savo pėdą į vidų ir iš išorę.

Reguliariai mankštinami mažyliai jau šeštą gyvenimo mėnesį aktyviai vartosi, turi tvirtus šoninius liemens raumenis ir geba savarankiškai sėdėti. Moksliniais tyrimais įrodytas ryšys tarp liemens raumenų tvirtumo ir sklandžios kalbos motorikos.

Mankšta ir masažas rekomenduojamas kiekvienam mažyliui, juk poreikis judėti yra įgimtas ir matomas nuo pirmųjų gyvenimo dienų. Teisingai parinktos mankštos, pratimai ir masažai padės sklandžiai vystytis kūdikio motorinei raidai. Kai mažylis auga ir pradeda judėti savarankiškai, kiekvienas taisyklingai atliktas judesys yra panaudojamas vėlesniuose raidos etapuose.

tags: #kaip #mankstinti #kudiki

• Levandų aliejaus naudojimas
• Fantazijos ir nuotykių pasaulis "Panelės Peregrinės" namuose
• Kaip auginti bičių motinėles
• Gimimo dienų paradoksas: statistika ir numerologija
• Kėdės vaikams prie kompiuterio