Menu Close

Naujienos

Ingridos Šimonytės pasisakymai apie embrionus ir gyvybės apsaugą

Diskusijos apie žmogaus gyvybės apsaugą ir šeimos sampratą yra itin svarbios visuomenėje, o politikų pozicija šiais klausimais atspindi jų vertybes ir ateities viziją. Viena iš ryškių politinio gyvenimo figūrų Lietuvoje yra Ingrida Šimonytė, kurios pasisakymai ir balsavimai Seime atskleidžia jos požiūrį į šias jautrias temas.

Ingridos Šimonytės pozicija dėl embrionų ir pagalbinio apvaisinimo

Viena iš opiausių temų, susijusių su žmogaus gyvybės pradžia, yra pagalbinio apvaisinimo procedūros metu sukurti embrionai. I. Šimonytė yra pareiškusi, kad galiojantis įstatymas, pagal kurį procedūros metu sukurti embrionai turi būti saugomi neribotą laiką, turėtų būti pakeistas, kad „intervencijų rezultatai“ nebūtų saugomi.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, numatančios embrionų laikymo terminą ir finansavimo galimybes, sulaukė įvairių vertinimų. I. Šimonytė, kalbėdama apie tai, teigė: „Čia klausimas tam tikro sveiko proto, nes išties yra klausimas, o kam mes saugome? Jeigu mes saugome šimtus metų ir kiekvienais metais vis naujus ir naujus embrionus, tai kiek tai kainuos po 150 metų ir kiek reikės kažkokių išteklių, šaldytuvų ir kitos įrangos, kurioje tai būtų daroma, manau, kad dabar labai sunku pasakyti.“ Ji taip pat pridūrė: „Jau neminint tų (argumentų - ELTA), kurie susiję su žmogaus apskritai gyvenimo trukme ir kad žmogus apskritai yra ribotas šiame pasaulyje ir kad vis tiek jo laikas kažkada baigiasi, bet ir kalbant apie kitus dalykus.“

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen paaiškino, kad „Lietuvoje yra galiojantis toks įstatymas, tokia nuostata, kad tėvai, pora, kuri kreipiasi dėl pagalbinio apvaisinimo, vėliau privalo amžinai mokėti už tuos embrionus, kurie buvo sukurti, bet nebuvo panaudoti gydymo procese.“ Ji taip pat pridūrė: „Amžinas šaldymas apriboja porų galimybes, nes, na tiesiog, kad ir nelabai didelės tos išlaidos, sunku planuoti dalykus, kurie yra neriboti laike.“

Tačiau ne visiems tokie siūlymai kelia pasitikėjimą. Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė nemano, jog sutrumpinus embrionų saugojimo terminą, paslauga taps prieinamesne. Ji siūlo ne sutrumpinti saugojimo laikotarpį, tačiau nuimti kasmėnesinio mokėjimo naštą nuo porų pečių - A. Širinskienės manymu, už tai turėtų mokėti valstybė.

Ingrida Šimonytė Seime 2023 m. spalio 22 d. debatuose su Vytaudu Ušacku yra pareiškusi, kad dabar galiojantis įstatymas, pagal kurį procedūros metu sukurti embrionai turi būti saugomi neribotą laiką, turėtų būti pakeistas, kad „intervencijų rezultatai“ saugomi nebūtų.

Ingrida Šimonytė kalba Seime

Vertybiniai klausimai ir kandidatų debatai

Ingrida Šimonytė, dalyvaudama debatuose, yra išreiškusi savo poziciją ir kitais vertybiniais klausimais. Pavyzdžiui, ji su Vytautu Ušacku sutiko, kad reikėtų įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę.

Analizuojant kandidatų į prezidentus pozicijas gyvybės apsaugos ir šeimos stiprinimo politikos srityse, pastebima, kad I. Šimonytė atitinka liberalią dabartinės partijos vadovybės viziją šiais klausimais. Balsuodama Seime, ji palaikė liberalųjį dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą, siekusį įteisinti embrionų naikinimą ir tyrimus su embrionais. Taip pat ji balsavo už Liberalų Sąjungos inicijuotą pasiūlymą įteisinti partnerystę, nepriklausomai nuo partnerių lyties.

I. Šimonytė teigia mananti, kad „šeima yra tai, ką žmogus laiko šeima“, o dirbtinių apvaisinimų metu sunaikinamų embrionų nelaiko priežastimi riboti nevaisingų porų pasirinkimų.

Debatai tarp politikų

Kritika ir politinė retorika

Nors Ingrida Šimonytė yra patyrusi politikė, jos pasisakymai ir politinė retorika ne kartą sukėlė diskusijų. Kai kurie apžvalgininkai ir visuomenės atstovai kritikuoja jos aštrią retoriką, polinkį pasišaipyti ir kartais arogantišką elgesį.

Pavyzdžiui, per COVID-19 pandemijos valdymą, jos ir jos ministrų kabineto darbo vertinimas buvo nevienareikšmis. Taip pat sulaukė kritikos jos pasisakymai „čekukų“ skandalo metu, kai ji pareiškė, kad tikrai neis „į šitą Seimą tikrintis pasitikėjimo, nes tai yra absurdiška.“

Kiti politikai, pavyzdžiui, Aidas Gedvilas, yra teigę, kad kai kurie premjerės pasisakymai yra tikrų tikriausios patyčios kitaminčių atžvilgiu, ir pateikė tokias jos frazes kaip: „Ko čia bliaunat žemės utėlės, kad jūsų į balių nepakvietė“, „Skardžius siūlo patobulinti <…> kokiais keturiais žodžiais, nes daugiau išbezdėt - ne jo galioms“, „Tikiuosi, kad tam kolegai, kuris paprastai salėje ne kalba, bet žviegia…“

Nepaisant kritikos, I. Šimonytė yra sakiusi, kad ji yra „emocionalus, bet nepiktas žmogus“ ir kad jos „kartais užsikudakavimas, arba labai didelės emocijos, jos gal nekelia tiek įtampos kitiems žmonėms, nes žmonės galbūt tą priima labiau kaip pergyvenimo ženklą.“

Galvijų dirbtinis apvaisinimas ir embrionų perkėlimas

Pernai rudenį Vyriausybė pritarė valstybės tarnybos reformai. Premjerė tada atmetė kritiką, kad reforma reikalinga tik tam, kad ji ir Seimo pirmininkė pasikeltų atlyginimus sau. „Nors su dideliu apgailestavimu turiu pasakyti, kad viešojoje erdvėje ir šiandien ryte teko girdėti, kad šio įstatymo esmė, kad Seimo pirmininkės ir ministrės pirmininkės darbo užmokestis turėtų padidėti, tai leisiu šiek tiek sau ironizuoti, kad čia nebent kalbėtojai tikrai žino, kad 2024 m. po Seimo rinkimų tiek Vyriausybei, tiek Seimui ir vėl vadovaus moterys“, - kalbėjo I. Šimonytė.

Taip pat ji yra ironizavusi siūlymą įteisinti aukštąjį išsilavinimą ministrams: „Aš irgi pasiūlysiu. Statuto pataisą, kad balsuot dėl biudžeto turi teisę tik valstybinį matematikos egzaminą tų metų pavasarį išlaikę Seimo nariai. O ateityje reikėtų gal ir Konstitucijoje siūlyt įrašyt, kad kitokie net kandidatuot į Seimą negalėtų.“

Daugelį jos rėmėjų I. Šimonytė nemaloniai nustebino tuomet, kai po šalį sukrėtusio pedofilijos skandalo sakė, kad nemato poreikio tirti, kas nutekino informaciją mažamečių tvirkinimu apkaltintam Kristijonui Bartoševičiui, nes tai esą jau „net nebe vakarykščiai barščiai.“

Vienu iš jos pasisakymų, kuris sukėlė nemažai reakcijų, buvo: „Aš esu vykdomosios valdžios atstovė, bet nesu mergaitė pagal iškvietimą. Tai tą norėčiau užtvirtinti.“

Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda

Apibendrinant, Ingridos Šimonytės pozicija dėl embrionų ir pagalbinio apvaisinimo rodo linkimą prie racionalaus požiūrio, siekiant pakeisti dabartinį neriboto saugojimo modelį. Jos pasisakymai vertybinių klausimų srityje atspindi liberalesnę kryptį, o politinė retorika, nors ir sulaukia kritikos, yra jos savito bendravimo stiliaus dalis.

tags: #simonytes #pasisakymai #apie #embrionus