Mylimos mažos rankytės, kojytės, akutės, ausytės ir nosytė - visas toks mažytis, trapus ir visiškai priklausomas nuo mamos ir tėčio rūpesčio. Jau vien pati mintis apie kūdikio maudymą priverčia pradedančiuosius tėvus drebėti iš baimės, o labiau patyrę tėvai tiesiog plačiai nusišypso, nes tai taip paprasta ir natūralu. Pirmosioms maudynėms turite tinkamai pasiruošti patys ir tinkamai paruošti aplinką. Nors normalu iš pradžių jausti įtampą ir bijoti užgauti savo kūdikį, turėtumėte išlikti ramūs. Kūdikis pajus jūsų emocinę būseną, todėl išlikite ramūs, jei norite, kad kūdikis taip pat būtų ramus ir nejaustų įtampos. Jūsų kūdikis, nors ir mažytis, nėra toks trapus, kaip jums atrodo. Jei būsite atsargūs, prilaikysite galvytę, niekaip jo nesužeisite.
Labai svarbus tinkamas erdvės paruošimas. Kūdikio priežiūra dažnai remiasi klaidingu požiūriu, kad apsaugoti kūdikį nuo plokščios galvytės sindromo galima tik stengiantis išvengti bet kokio spaudimo kaukolės kaulams. Spaudimas yra neišvengiamas. Svarbu! Subalansuotas spaudimas - tai aktyvus kūdikio pozicijų keitimas, siekiant, kad galvytė tolygiai ir vienodai būtų spaudžiama visomis kryptimis. Subalansuotą spaudimą galima pavaizduoti piramide, kuri savo struktūra primena mitybos piramidę (viršuje tai, ką reikėtų vartoti saikingai, apačioje daugiausiai vartotini dalykai). Šioje piramidėje raudona spalva pavaizduotos pozicijos, kuriose kūdikiai dažnai praleidžia daugiausia laiko ir kurios pasižymi spaudimu į tą pačią vietą, t.y. miegantis lovelėje, besisupantis gultuke (įrangos naudojimas) ar besispardantis ant lavinamojo kilimėlio (guli ant nugaros ir žiūri į viršų) kūdikis, patiria spaudimą į tą pačią kaukolės vietą. Ši piramidė neapibrėžia konkrečių laiko intervalų, kiek kūdikis turėtų gulėti ant pilvuko ar miegoti ant nugaros. Saugus kūdikio miegas yra svarbiausias, kadangi šioje pozicijoje jis praleidžia daugiausiai laiko.
Kasdienė higiena
Kūdikiui veiduką reikėtų valyti kartą per dieną. Kūdikiui akis valykite steriliu marlės tamponėliu, sudrėkintu fiziologiniu tirpalu ar virintu vandeniu (tinka ir virintas vanduo iš čiaupo). Sudrėkinkite tamponėlį ir valykite akį nuo išorinio akies krašto link vidinio akies kampučio (ne atvirkščiai), surinkdami visus per dieną susikaupusius nešvarumus ir purvą. Sulipusias kūdikio blakstienas švelniai atmirkysi vatos tamponėliais, suvilgytais perkoštu ramunėlių nuoviru. Brauki nuo išorinio akies kampučio - vidinio link. Kiekvieną akytę reikia valyti atskiru tamponėliu. Po to drungnu virintu vandeniu sudrėkintu vatos tamponėliu nuvalai kūdikio kaktą, žandukus ir smakriuką. Dar kitu vatos tamponėliu nuvalai odą už ausų ir kakliuką.
Jeigu kūdikis yra sveikas, nosies valymas nereikalauja didelių pastangų - tiesiog nuplaukite odą aplink nosį ir po ja sudrėkintu tamponėliu arba diskeliu. Sveiko kūdikio nosis išsivalo savaime kūdikiui čiaudint. Nosytės landeles išvalysi virintu vandeniu sudrėkintu vatos voleliu. Tai daroma sukamuoju judesiu.
Turėtumėte žinoti, kad ausyčių priežiūrai galioja principas „kuo mažiau lendi, tuo geriau“. Privalote nekišti krapštukų ar servetėlių į ausis, nepasikonsultavę su gydytoju, neturėtumėte naudoti ausų sierą pasišalinti skatinančių aliejų. Ausų siera atlieka labai svarbų apsauginį vaidmenį ir saugo nuo bakterijų ir grybelio augimo, o jo perteklius savaime pasišalina iš ausies kanalo. Galite atsargiai pašalinti ausies išorėje matomą, ausies kaušelyje esantį ausų sieros perteklių, naudodami sudrėkintą kosmetinį diskelį ar tamponą. Nusipirk specialių vatos pagaliukų kūdikio ausytėms, kuriais saugiai jas išvalysi. Šių pagaliukų galai apvynioti skirtingo storio vatos sluoksniais: kraštinis sluoksnis plonesnis, todėl per giliai į ausytę pagaliukas neįlįs. Geriausia ausytes valyti po maudynių: jose susikaupusi siera išmirksta ir šią nesudėtingą procedūrą lengvai atliksi. Paguldyk kūdikį ant nugaros, kaire ranka prilaikyk jo pakaušį ir kaklą taip, kad patogiai galėtum pakreipti galvytę. Vatos pagaliuku palandžiok visais ausies kriauklės išorės vingiais - juose kaupiasi nešvarumai, kartais lieka muilo arba šampūno putų. Po to kitu pagaliuko galu sukamaisiais judesiais atsargiai išvalai išorinės ausies landos prieigas - tiek giliai, kiek leidžia storasis vatos sluoksnis.
Burnos higiena ir dantų priežiūra
Privalote rūpintis kūdikio burnos higiena, ypač dantenų higiena, nuo pat gimimo. Valykite dantenas kartą per dieną steriliu, virintu arba vandeniu iš butelio sudrėkintu marlės tamponėliu ar ant rodomojo piršto apvyniotu medvilniniu vystyklu. Švelniai masažuokite dantenas braukiamuoju judesiu, kada pašalintumėte maisto likučius. Nepamirškite nuvalyti liežuvio ir vidinio lūpų ir skruostų paviršiaus. Reguliarus dantų ir dantenų valymas ne tik apsaugo nuo grybelinių infekcijų, pavyzdžiui, pienligės ar pieninių dantų ėduonies. Kūdikio dantų higienaDantenų higiena, o vėliau ir kūdikio pieninių dantukų priežiūra, turi įtakos kalbos ir sąkandžio vystymuisi, taip pat ir bendrai jo mažyčio organizmo būklei.
Virkštelės priežiūra
Jeigu virkštelės bigė dar nenukritusi, pats laikas ja pasirūpinti. Vadovaujantis šiuolaikinėmis rekomendacijomis, patariama virkštelės bigę valyti vadinamuoju sausuoju būdu. Pirmosiomis dienomis, kol naujagimio virkštelė dar nėra nukritusi jo „pilnai“ maudyti nerekomenduojama. Naujagimiui gimus virkštelė yra užspaudžiama ir nukerpama, tačiau nedidelė jos liekana nudžius ir nukris tik po 2-3 savaičių.
Maudynės
Vanduo vonelėje turėtų būti 37 °C temperatūros. Temperatūrą galima matuoti specialiu vandens termometru arba alkūne - jis turėtų būti maloniai šiltas, bet ne karštas. Įpilkite vonios putų. Išsirinkite pagal kūdikio amžių (atminkite, kad ne visos putos rekomenduojamos nuo pirmųjų gyvenimo dienų), vandens iš čiaupo kietumą ir kūdikio odos tipą bei galimas odos problemas tinkamas putas. Nederėtų pradėti nuo sulig kraštais pripildytos vonelės. Naujagimio maudymas. Laikas paguldyti kūdikį į vonelę. Pakelkite nuogą kūdikį, nepamiršdami prilaikyti jo galvytės, ir ramiai, lėtai guldykite jį į vandenį. Turėtumėte žinoti, kad kai kuriems kūdikiams nepatinka leistis žemyn, todėl kūdikio pažintis su vandeniu turėtų prasidėti įmerkiant jo kojytes, užpilant vandens ant rankyčių ir pilvuko. Skamba sudėtingai? Hmm... Po maudynių įsukite kūdikį į rankšluostį ir nusineškite jį ant vystymo stalo ar lovos. Nusausinkite kūdikį švelniai spausdami rankšluostį prie kūdikio odos. Kūdikiai paprastai mėgsta maudynes šiltame vandenuke drauge su žaisliukais. Tai dar ir atsipalaidavimo momentas, kuris kūdikiui sukelia malonias asociacijas. Kambarį, kuriame ketinate maudyti mažylį, pašildyk iki 23 - 25 laipsnių temperatūros. Geriausia vandenuko temperatūra - 36 -37 laipsniai. Prausti kūdikį patogiausia ant rankos prilaikant galvytę. Švarutį kūdikį švelniai nusausini rankšluosčiu. Kūdikio galvytė labai prakaituoja, todėl ją derėtų prausti kiekvienų maudynių metu. Visas higienos procedūras darome ramiai ir švelniai, pasitelkusios kantrybę ir užtikrintai.
Odos priežiūra po maudynių
Išdžiovinkite jam plaukus ir iššukuokite juos minkštu natūralių šerelių šepečiu, tada užmaukite ant galvos medvilninę kepurėlę. Patepkite kūdikio užpakaliuką ir genitalijas tinkamu kremu ir užsekite sauskelnes. Jeigu kūdikio odelei to reikia, sudrėkinkite ją kūdikių aliejumi ar kūdikiams skirtu balzamu (kremu). Kūno priežiūros procedūros prieš miegą yra tobulas laikas švelnumui, masažui ar lopšinei. Gerai būtų paversti maudynes ir visą su jomis susijusią veiklą rutina, konkrečiu dienos metu. Nuolat šlapimo erzinamą užpakaliuką greitai užpuola infekcijos ir visokiausi kiti nemalonumai, todėl jį reikia kruopščiai prižiūrėti. Kaskart keisdama sauskelnes, pasišlapinusio kūdikio užpakaliuką ir jo raukšles būtinai nuprausi šiltu vandeniu ir nusausini minkštučiu rankšluosčiu. Užpakaliuko higienai patogu naudoti minkštas ir švelnias drėgnas servetėles. Jautri užpakaliuko odelė greitai sudirgsta ir parausta dėl įvairiausių priežasčių: skystų išmatų, alergijų maisto produktams, prausiklių ir kitų higienos priemonių. Ne viena mama skundžiasi dėl dažnai paraudusios vaiko užpakaliuko odelės, nes ji dažniausiai uždengta sauskelnėmis. Taip, šlapimas ir fekalijos labai jautriai veikia kūdikio odą. Pirmiausia, yra skirtingų tipų sauskelnės: vienkartinės, daugkartinės, ekologiškos. Jei paradimai atsiranda nuo įprastų sauskelnių, reikia pakeisti gamintoją. Svarbu ir tai, kokias higienines bei kosmetines priemones naudojate vaiko odos priežiūrai.
Galvos odos priežiūra ir pleiskanų luobelė
Norint tinkamai pasirūpinti plaukučiais ir galvos oda reikėtų itin atsakingai rinktis šampūną. Geriausiai naudoti specialiai kūdikiams skirtas plaukų plovimo priemones, kurios yra švelnios, pritaikytos jautriai odai, nedirgina akių, nealergizuoja. Galvą plauti rekomenduojama maždaug tris kartus per savaitę. Šlapius plaukučius reikėtų švelniai nusausinti rankšluosčiu. Džiovintuvo naudojimas gali pažeisti plaukų šaknis, išsausinti odą. Labai svarbu pasirinkti tinkamas šukas. Jų dantukai turėtų būti užapvalintais galiukais arba turėti rutuliukus galuose. Be to, pravartu turėti šepetį su minkštais, natūralios sudėties šereliais. Juo itin patogu šukuoti trumpus plaukučius, nėra rizikos pažeisti galvos odelę. Šukuoti reikėtų 2-3 kartus per dieną.
Nepaisant rūpestingos priežiūros, dažnai tėvai susiduria su tokiomis problemomis kaip mažylio galvos odos pleiskanojimas ar susidariusi pleiskanų luobelė. Į tai nereikia numoti ranka, tačiau neverta ir išsigąsti - tai dažniausiai gana lengvai išsprendžiama problema. Prieš maudynes mažylio galvos odelę patepkite specialiai kūdikiams skirtu aliejumi ir palikite kelioms minutėms, kad geriau susidrėkintų. Maudynių metu sušlapinkite plaukučius ir atsargiai šukuokite šukomis su apvalintais dantukais. Procedūrą gali tekti pakartoti keletą kartų. Svarbu nešukuoti sausos, nesudrėkintos galvelės - taip galite pažeisti mažylio odą.
Pleiskanų luobelė ant naujagimio galvos. „Lopšio kepurė“ yra seborėjinio dermatito forma, būdinga maždaug 50% kūdikių pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Gan tvirtos, žvynelius primenančios gelsvos (bet gali būti ir balkšvos, rusvos spalvos) pleiskanos padengia vaiko galvą tarsi kepurė. Tiksli „lopšio kepurės“ atsiradimo priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, pleiskanos atsiranda dėl labai aktyvios riebalinių liaukų veiklos. Manoma, kad labai aktyvią riebalinių liaukų veiklą lemia į vaiko organizmą patekę mamos hormonai ir biotino (B grupės vitaminao) stoka. Kitos teorijos teigimu, seborėjinį dermatitą sukelia grybeliai ir bakterijos. Pleiskanų luobas atrodo negražiai, tačiau pavojaus ir diskomforto dažniausiai nekelia. Šiai procedūrai galima naudoti ir kitus aliejus, tačiau dauguma jų yra klampesni, „sunkesni“ arba turi sudėtinių dalių, kurias ne visada toleruoja itin plona ir jautri kūdikių odelė. „Lopšio kepurė“ labai retais atvejais gali stipriai sustorėti, oda po pleiskanų luobu ir aplink jį gali parausti, trūkinėti, kraujuoti. Sunerimti ir į medikus kreiptis reikia, jeigu seborėjinis dermatitas išplinta ir pažeidžia ne tik galvos odą, bet ir kitas kūno vietas. Pleiskanojantys plotai gali atsirasti ant akių vokų, ausų, aplink nosį, tarpkojyje ir kūno raukšlėse.
1) Apie naujagimio odos priežiūrą jums papasakos dar gimdymo namuose. Vaiko odelės spalva gali būti gelsva, tačiau tai normalu. 2) Iki pusantro mėnesio ant kūdikio odos gali atsirasti spuogelių. Tai susiję su tuo, jog būdamas motinos pilve kūdikis su placenta gavo hormonų, kurie atsaKingi už riebalų liaukų veiklą. 3) Ant vaikučio galvos gali atsirasti gelsva luobelė - tai vadinama seborėjiniu naujagimių dermatitu. Pastebėję ant mažylio galvytės pleiskanų „kepurėlę“ (luobelę), per daug neišsigąskite. Kaip patarė šeimos gydytoja Laima Bulikaitė, prieš maudynes ištepkite pleiskanotą kūdikio galvos vietą aliejumi. Tinka bet koks natūralus aliejus (nerafinuotas, neparfumuotas), pavyzdžiui, alyvuogių. Jei po kurio laiko pleiskanų luobelė atsinaujins, pakartokite procedūrą dar kartą.
Mamos, pamačiusios ant kūdikėlio galvos luobelę, dažnai sunerimsta - ar tai normalus reiškinys, o gal kūdikio pleiskanų luobelė byloja apie sutrikimą? Ar reikia ją šalinti, ar palikti? Savo patarimais ir surinkta informacija apie kūdikio pleiskanų luobelę dalinasi viena iš „Kelionės su vaikais” įkūrėjų Agnė. Kūdikio pleiskanų luobelė visiškai normalus reiškinys. Pleiskanų luobelė (kūdikių seborėjinis dermatitas) apibūdinama kaip geltonų ar rusvų pleiskanų atsiradimas daugiausiai ant viršugalvio. Plotas, padengtas luobele, gali būti labai įvairus, tai priklauso nuo individualių kūdikio organizmo sąlygų. Manoma, kad pleiskanų luobelę sukelia perteklinis riebalų išsiskyrimas (riebalinėse liaukose). SVARBU! Pleiskanų luobelė NESUSIDARO (kaip dažnai yra manoma) dėl prastos higienos ar alergijų! Iš esmės pleiskanų luobelė yra vertinama kaip labai dažna būklė, pasitaikanti apytiksliai 50 procentų visų kūdikių.
Įprastas kasdienis šukavimas. Nors ir atrodo banalu, bet tikrai retai pagalvojame apie dar plikos kūdikio galvytės šukavimą, nes atrodo - nėra plaukų, nereikia ir šukavimo. Tepimas aliejumi/riebiu kremu - galvos plovimas - švelnus šukavimas. Jei paprastai šukuojant luobelė nemažėja, galima išbandyti šį populiariausią ir paprasčiausią naminį būdą luobelei pašalinti. Specialios kosmetinės priemonės luobelei šalinti. Jei įprasti naminiai būdai nepadeda arba tiesiog labiau pasitikite specializuotomis priemonėmis, tai tikrai galite rasti saugią, švelnią kosmetinę alternatyvą, kuri padės lengviau ir dažnu atveju net greičiau pašalinti luobelę. Veikimo principas dažniausiai panašus kaip aliejuko - prieš maudynes užtepti, o po to švelniai iššukuoti. Yra ir tokių, kurias reikia tiesiog kasdien tepti/purkšti.
Likus maždaug valandai iki maudynių, ištepkite pleiskanotą kūdikio galvos vietą aliejumi. Jei turite specialaus aliejuko kūdikiams - gerai, jei ne - irgi ne bėda. Tinka bet koks natūralus aliejus (būtinai nerafinuotas, neparfumuotas), pavyzdžiui, grynas alyvuogių aliejus. Ištepkite galvytės luobelę gana riebiai. Po išmaudymo kaskart šukuojant luobelė pamažu išsišukuoja. Deja, vieno ar kelių kartų gali neužtekti. Jei po kurio laiko pleiskanų luobelė atsinaujins, pakartokite procedūrą. Nors su pirmagimiais abi naudojome paprasčiausią naminę priemonę - tepimą prieš maudynes kūdikių aliejuku - tačiau su antraisiais vaikais norėjosi išbandyti ir kosmetines priemones, kurios mūsų abiejų šeimų atveju pasirodė efektyvesnės nei aliejukai. Mūsų naujausias atradimas, kurį išbandėme su jauniausiąja Paule - „KidsClin® Cradle Cap“ serumas kūdikių pleiskanų luobelės šalinimo rinkinys 3IN1. Tai ne tik natūrali kosmetinė priemonė (beje, labai veiksminga), bet ir naudojimą palengvinantys dalykėliai. „KidsClin®“ serumas įsigeria į odą ir tiesiog švelniai tirpdo lipnų sausų riebalų sluoksnį. Ši priemonė papildomai sumažina drėgmės netekimą per odą ir atkuria odos apsauginio barjero funkciją, taip užkirsdama kelią pakartotinam luobelės atsiradimui. Jeigu pleiskanų luobelės sritis didelė, pvz., galvos oda, pakartokite. Norėdami pašalinti lipnias odos pleiskanas naudokite šepetėlio pusę su kempinėle, LABAI ATSARGIAI masažuokite galvos odą ir pašalinkite pleiskanas šiurkščia šepetėlio puse. Šukos naudojamos ATSARGIAI pleiskanoms pašalinti vaikui iš plaukų. Tepkite „KidsClin®“ serumo kiekvieną rytą ir vakarą kol pleiskanų luobelė išnyks. Jeigu pleiskanų luobelė susidariusi kūdikiui aplink akis, „KidsClin®“ galima užpurkšti ant vatos diskelio, kad būtų lengviau patepti reikiamą sritį ir išvengti priemonės patekimo kūdikiui į akis. Iš tikrųjų, prieš imantis bet kokių savigydos veiksmų, visuomet geriau pasitarti su savo vaikučio gydytoju. Sunerimti reikia tuomet, kai mažylio galva ir pakaušis yra apaugęs storu baltu luobu, o pakėlus žvynelius - net matyti kraujas. Tai sunki seborėjinio dermatito forma. Kartais seborėjinis dermatitas būna kartu su atopiniu
Nagų priežiūra
Kūdikio nagučiams tinkamiausios nedidelės žirklutės bukais galais. Tau prireiks kantrybės, nes ši procedūra paprastai kūdikiams nepatinka. Geriausia palaukti, kol kūdikis užmigs - tuomet nesinervinsi ir greitai nukarpysi nagučius. Kirpti reikia taip, kad nagų kraštuose nesusidarytų aštrūs kampai, nes jais kūdikis gali nusidraskyti pats ir tėvelius apdraskyti. Pirmą kartą naujagimio nagučius nukirpti patariama ne anksčiau kaip po trijų savaičių nuo gimimo.
Kūdikio galvytės formavimas ir saugumas
Švelniai pakreipkite kūdikio galvą į kairę arba dešinę pusę kiekvieną kartą guldydami į lovelę. Keiskite savo kūdikio padėtį lovelėje, t.y. jeigu turite galimybę stebėti savo kūdikį, migdykite jį ant įvairių šonų. Jeigu kūdikis atsiverčia atgal ant nugaros, galite pakišti susuktą rankšluostį po šonu. Nuo gimimo naudokite Mimos pagalves, kurios specialiai sukurtos kūdikiams migdyti ant nugaros. Kūdikių priežiūrai skirta įranga (automobilinės kėdutės, gultukai, vibro kėdutės, supynės, pagalvės ir kt.) dažniausiai turi pusiau gulimą padėtį ir neužtikrina laisvų kūdikio judesių. Yra atlikta tyrimų, kurių metu paaiškėjo, kad kūdikiai vidutiniškai praleidžia daugiau nei 5 val. įvairiose kūdikių priežiūros priemonėse. Visgi, jeigu jūsų gyvenimo būdas ir įpročiai tokie, kad kūdikis turi praleisti daug laiko automobilinėje kėdutėje, rekomenduojame įsigyti specialią Mimos pagalvę, skirtą automobilinėms kėdutėms ir vežimėliams.
Kūdikio guldymas ant šonų yra labai svarbi padėtis, siekiant išvengti kreivos galvytės. Kūdikio galva - tai ne popieriaus lapas, taigi, jeigu kūdikis guldomas tik ant nugaros ir pilvuko, kaukolės kaulams trūksta šoninio spaudimo. Kūdikis ant abiejų šonų turėtų praleisti maždaug vienodai laiko. Guldymas ant šonų yra efektyvus tol, kol kūdikis nesivarto. Jei kūdikis dar mažas ir atsiverčia atsitiktinai, galite paremti jį suvyniotu rankšluosčiu ar net cukraus pakeliu!
Kūdikio guldymas ant pilvuko reikalingas ne tik tam, kad kūdikis išmoktų laikyti galvytę. Paguldytas ant pilvuko kūdikis stiprina krūtinės ir kaklo raumenis. Kaklo raumenys tvirtinasi prie kaukolės kaulų ir gali juos kreipti. Tvirti, vienodai abejose pusėse išsivystę kaklo raumenys, gražiai ir simetriškai kreipia kaukolės kaulus. Jeigu kūdikis turi vienoje pusėje silpnesnius kaklo raumenis, galvytė nevalingai gali svirti į tą pusę, tokiu atveju formuosis plagiocefalija (bus nugulėtas galvytės šonas).
Kuo daugiau nešiokite savo kūdikį: ant rankų, nešynėse ar vaikjuostėse. Tai ne tik apsaugos kūdikį nuo plokščios galvos sindromo, bet ir padės užmegzti glaudesnį ryšį. Prisiminkite, kad vienas pagrindinių kūdikio galvytės nugulėjimo kaltininkų - vaikų priežiūrai skirta įranga. Naudokite ją tik tuomet, kai būtina. Labai svarbu atkreipti dėmesį, ar nešiojamas kūdikis neturi išreikštų padėčių, gal jam kur kas labiau patinka žiūrėti per kairį jūsų petį. Tai ženklas, kad yra atsiradęs raumenų disbalansas. Taip pat nešiodami kūdikį stenkitės tai daryti vienodai abejomis pusėmis. Dažnai tėvai nešioja kūdikius taip, kaip patogu jiems. t.y. guldo ant tos pačios rankos ar peties, nešioja tik keliomis padėtimis.
Svarbu, naujagimį migdyti paguldytą nugaros, ant kietesnio čiužinuko, kūdikio lovelėje neturėtų būti pagalvių, minkštų žaislų ir pan., kambaryje neturėtų būti per karšta, į jį neturėtų patekti tabako dūmai.
