Socialinio pedagogo veiklos metodai yra įvairūs ir priklauso nuo konkrečios situacijos bei tikslų. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius socialinio pedagogo darbo metodus, jų taikymo sritis ir ypatumus.
Socialinio pedagogo uždaviniai ir metodai
Socialinio pedagoginio darbo tobulinimas neįmanomas be efektyvių darbo metodų, būdų, priemonių, išteklių, socialinės - pedagoginės veiklos technologijų panaudojimo, nes tai ir sudaro socialinio - pedagoginio darbo tyrimo objektą. Socialinio pedagoginio darbo metodiką vertinti kaip mokslinių žinių taikomąją sistemą, įskaitant socialinės ir ugdomosios pagalbos būdų, metodų, priemonių, technologijų visumą, paramą individui, ir sunkioje gyvenimo situacijoje, nuoseklių, tarpusavyje susijusių pedagogo ir kliento veiksmų, sąlygojančių efektyvų asmeninių ir socialinių problemų sprendimų sistemą.
Socialinio pedagogo metodikos uždaviniai - tai socialinio - pedagoginio darbo su skirtingomis gyventojų kategorijomis, skirtingomis socialinėmis grupėmis pagrindinių krypčių ir principų, formų ir organizavimo būdų atskleidimas. Išmokyti žmones dirbti socialinį ugdomąjį darbą, išmokyti teikti socialinę - pedagoginę pagalbą, reikalaujančią socialinės adaptacijos, pedagoginės korekcijos, realibitacijos meno.
Socialinės pedagogikos metodai, pasak M.Gurjanovos - tai bendri socialinio pedagogo ir kliento veiklos būdai, siekiant išspręsti konkrečias problemas.

Socialinio pedagogo darbas kaimo bendruomenėje
Socialinė pedagogika - tai visuomenės ugdymo metodų tyrimas ir aktualizavimas; visuomeninių, valstybinių ir pavienių integracijos keliai ir galimybės, sąlygų žmogaus ugdymui sudarymas. XX amžiuje pedagogika tampa integruota mokslų šakų sritimi, įgauna mokslo šakų apie žmogų ir visuomenę, sąveika (psichologija, etnologija, sociologija ir kt.). Visuose socialinės pedagogikos skyriuose nagrinėjamos socialinės pedagogikos problemos numato jos funkcijų ir ypatybių konkretizaciją vienų ar kitų ugdymo institucijų: ikimokyklinės pedagogikos, mokyklos pedagogikos, profesinio mokymo, vaikų ir jaunimo organizacijų, klubų, socialinio darbo ir kitos pedagogikos. Socialinė pedagogika yra tikslinė individo socialinio persiorientavimo pagalbos sritis, kuri sukuria visuomenės egzistencijai naujas sąlygas, padeda išsaugoti gebėjimo persiorientuoti gyvenime. Viena iš socialinio pedagogo darbo krypčių yra darbas kaimo bendruomenėje.
Socialinis pedagogas turi dirbdamas turėti savo metodika ir vertinimą.
Socialinių pedagogų veiklos metodai
Socialinių pedagogų veiklos metodų, taikomų praktikoje analizė, leidžia juos skirstyti i šias grupes:
- Bendrieji socialinio pedagoginio darbo kaimo bendruomenėje metodai.
- Socialiniai pedagoginiai darbo su vaikais, paaugliais ir jaunimu metodai.
- Tėvų ir vaikų veiklos metodai.
- Jaunimo ir vyresniosios kartos bendravimo metodai.
- Grupinio socialinio pedagoginio darbo metodai.
- Individualaus socialinio poveikio metodai.
- Bendrapedagoginio socialinio poveikio metodai:
- Socialinės diagnostikos.
- Įvairių elgesio nukrypimų profilaktika.
- Socialinio ugdymo (auklėjimo).
- Aktyvaus apmokymo.
- Pedagoginės korekcijos.
- Pedagoginės psichoterapijos metodai.
Pedagoginės psichoterapijos metodai
Pedagoginės psichoterapijos metodų grupėje yra sava klasifikacija:
- Socialinė asmenybės istorija.
- Socialinė šeimos istorija.
- Socialinės bendruomenės pasas.
- Šeimos pasas.
- Stebėjimas.
- Pokalbis, interviu, apklausa.
- Atvejo analizė, situacijos analizė, tarpasmeninių santykių ir socialinės sąveikos analizė.
- Globotinių veiklos analizė.
- Nepriklausomų charakteristikų apibendrinimo metodas.
- Sociokultūrinis monitoringas.
- Bibliografinis metodas.
- Darbo terapijos metodai.
- Laisvalaikio organizavimo metodai.
- Ugdymo arba auklėjimo (naudingų įgūdžių, jausmų, asmenybinių savybių ugdymas, įsitikinimai, paskatinimai, nuobaudos ir kt.) metodai.
- Įtraukimo į visuomenei naudingą darbą metodai.
- Įvairios kitos formos.
- Operatyvaus reagavimo į nepalankią socialinę situaciją metodas.
- Socialinė pedagoginė globa.
- Socialinė kontrolės metodai.
Socialinio ugdymo metodais siekiama atsakingo suaugusiųjų kaimo gyventojų dalyvavimo visų vaikų socialinių ir ugdymo institucijų veikloje, Humaniškos aplinkos kūrime ir apima:
- Socialinės diagnostikos metodai.
- Socialinio pedagoginio darbo atviroje aplinkoje metodus.
- Projektų metodą.
- Kultūrinės animacijos metodas.
- Savipagalbos ir tarpusavio pagalbos metodus.
- Mokymo veikloje metodus.
- Ugdomosios veiklos patyrimo (tautoje, šeimoje, bendruomenėje ir kt.) analizę ir sklaidą.
Socialinio palaikymo metodai
Socialinio palaikymo metodai nukreipti į pagalbos žmogui teikimą ugdymo (auklėjimo), švietimo ir socialinio darbo priemonėmis:
- Moralinio palaikymo metodai (padidintas dėmesys, draugiškas patarimas, atjauta konkrečioje situacijoje, užuojauta, pasidalijimas džiaugsmu, moralinė globa, palaikymas geru žodžiu, patarimu, rūpestingas bendravimas, individuali globa, viešai išsakyta padėka ir kt.).
- Ugdymoios (auklėjamosios) pagalbos metodai.
- Edukacinės pagalbos metodai.
- Socialinė pagalbos (individuali globa, slauga, konsultavimas, socialinis aptarnavimas ir kt.) metodas.
Aktyvaus apmokymo metodai
Aktyvaus apmokymo metodai nukreipti į tai, kad suteiktų socialinio pedagogo globotiniams žinias, mokėjimus ir įgūdžius, gyvybiškai reikalingus savarankiškai spręsti savas problemas:
- Savarankiško mokymosi ir mokymosi bendraujant metodai.
- Mokymo veikloje metodai, paskiriant individualų mokytoją.
- Tariamos problemų metodai.
- Vaizdinio mokymo metodai.
Pedagoginės korekcijos metodai
Pedagoginės korekcijos metodai nukreipti vaiko elgesio defektams taisyti. Remiantis klasikine, pasiūlyta klasifikacija, visi metodai skirstomi į dvi grupes: pedagoginiu ir psichoterapinius.
Pedagoginiai metodai:
- Visuomeninio poveikio metodai:
- Valios trūkumų (defektų) korekcija.
- Baimės korekcija.
- Ignoravimo metodas.
- Sveiko juoko kultūros metodas.
- Veiksmai, esant stipriam vaiko susijaudinimui.
- Išsiblaškymo korekcija.
- Neryžtingumo korekcija.
- Nerišlių minčių ir veiksmų korekcija.
- Prof. Bielskio metodas.
- Valkatavimo korekcija.
- Savikorekcija.
- Specialūs arba individualūs pedagoginiai metodai:
- Tipų korekcija.
- Spartaus brendimo korekcija.
- Isteriško charakterio korekcija.
- Vienturčio vaiko trūkumų korekcija.
- Nervingumo korekcija.
- Nenormalaus (besaikio) skaitymo koregavimas.
- Korekcijos darbine veikla metodai.
Ne visi pateikti metodai yra tinkamai sukurti, plačiai aprobuoti praktikoje ir gali būti atitinkamai efektyviai naudojami socialinio pedagogo darbe. Be to, metodų pasirinkimas priklauso nuo socialinio pedagogo darbo vietos, jo globotinių kontingento, problemų pobūdžio, o taip pat nuo profesinio meistriškumo ir profesinio pasirengimo lygio. Tačiau augantis socialinio pedagogo instituto vystymasis leidžia tikėtis socialinio darbo metodų tobulėjimo.

Socialinio pedagogo darbo kaimo bendruomenėje metodai
Pasak M. Gurjanovos, kaimo socialiniu pedagogu, trūkstant kvalifikuoto specialisto, gali būti bet kurios profesijos žmogus, mėgstantis dirbti su žmonėmis, turintis gyvenimiškąją ir profesinę patirtį, atitinkamas asmenines savybes, turintis autoritetą ir gerbiamas kaimo gyventojų, turintis įgūdžių organizuoti visuomenei naudingą veiklą vienoje, kurioje nors srityje (meninę kūrybą, sportinę veiklą, turizmą, kraštotyrą) ir įgijęs atitinkamą išsilavinimą. Jo veiklos tikslas - padėti savo mikrosociumo žmonėms pagerinti gyvenimo kokybę ir socialinių - ekonominių krizių sunkumus.
Kaimo bendruomenės socialinis pedagogas turėtų būti vietos gyventojas, gerai žinantis tos bendruomenės žmones, kaimo tradicijas, jo praeitį ir dabartį. Ji turėtų būti iniciatyvus, kūrybingas, atviras, mokantis individualiai prieiti prie žmonių, sudominti juos įdomia naudinga veikla, lavinti jų gabumus, rasti sau pagalbininkų.
Tinkami darbai socialiniam pedagogui
- Šeimos planavimo klausimai, šeimyninių santykių stiprinimas, auklėjimas, ugdymas, švietimas, socialinė vaikų apsauga, jų sveikatos stiprinimas, vaikų priežiūros organizavimas, namų ūkio vedimo mokymas, šeimos laisvalaikio organizavimas, tėvų švietimas ir kultūrinio lygio kėlimas.
- Pagalba įveikiant šeimynines krizes, globos organizavimas, įvaikinimas, rūpinimasis vaikais su fizine ir psichine negalia.
- Įsikišimas žiauraus elgesio su vaikais, fizinio ir psichinio smurto atvejais.
- Darbas su nedarniomis šeimomis.
- Pagalba krizių ištiktomis šeimomis (skyrybos, auklėjimas nepiltose šeimose, pakartotina santuoka, nepageidaujamas vaikas, smurtas šeimoje, skurdas, nedarbas, tėvų nesugebėjimas auklėti vaikus, girtavimas, narkomanija, prostitucija, šeimos reketavimas, prievartinis šeimos gyvenamojo būsto pardavimas dėl skolų, gaisras ir kt.).
- Pagalba šeimoms, turinčioms sveikatos problemų, pastebėjus tarp kartų nesutarimas ar tarpreliginių problemų.
Kaip nustatyti ar reikalinga pagalba šeimai?
Šeimos nariai dažnai neramūs, susijaudinę, ir nusiminę, susirūpinę, susierzinę, agresyvus. Nesimoko, nedirba darbo, atitinkančio jų galimybes ir sugebėjimus. Elgiasi ne taip kaip anksčiau, iššaukiančiai, pasipūtėliškai. Elgiasi ne pagal visuomenei priimtas normas. Nemandagūs, įžeidinėja kitus. Nuolat skundžiasi bloga nuotaika ir sveikata. Nesirūpina savo išore. Neturi draugų. Reikalauja sau ypatingo dėmesio.
Bendruomenės socialiniai pedagogai padeda vaikams spręsti socialinius, intelektualinius, fizinius poreikius ir gina jų interesus; rasti savo vietą bendruomenės gyvenime, įtraukia juos į gyventojų socialinių problemų sprendimą, kaimo gerbūvio kūrimą; padeda gerinti tarpusavio santykius su tėvais, bendraamžiais ir suaugusiais.
Bendruomenės socialiniai pedagogai padeda vaikams socialiai adaptuotis šiuolaikiniame gyvenime, įveikiant stresus, išvengti konfliktų, geriau suprasti pačius save, pasitikėti savimi, būti atsakingais, mokėti savarankiškai nugalėti sunkumus.
Jie padeda socialiai neadaptuotiems vaikams nugalėti agresyvumą, žiaurumą, užkerta kelią bėgimui iš namų, valkatavimui, teisėtvarkos pažeidinėjimui, išėjimui iš mokyklos.
Bendruomenės socialiniai pedagogai padeda jaunimui patenkinti intelektualinio, kultūrinio, dorovinio, fizinio vystymosi poreikius, organizuojant kultūrinį laisvalaikį, darbinį užimtumą, renkantis profesiją, gyvenimo karjerą ir kryptį, įsidarbinti, pasiruošiant šeimyniniam gyvenimui, išbristi iš kritinių situacijų, atsisakant žalingų įpročių, konsultuoja socialiniais - teisiniais klausimais, padeda vystant jaunimo verslą.
Kaimo bendruomenės socialiniai pedagogai pagyvenusiems žmonėms padeda įveikti vienatę, bendravimo stygių, amžiaus negalias, susidoroti su artimųjų nedėmesingumu, nugalėti bejėgiškumą, socialinio nereikalingumo jausmą.
Jie padeda užpildyti dokumentus socialinėms lengvatoms, pašalpoms, materialiniai pagalbai, ūkinei veiklos vystymui gauti, padeda išpildant jų asmeninius prašymus. Jie moko pagyvenusius žmones įvairių savipagalbos būdų, mokėjimo sugyventi su kitais žmonėmis, gauti maksimalią naudą iš jiems teikiamų socialinių paslaugų.
Socialinis pedagogas padeda ir jaunoms šeimoms. Harmonizuoja tarpusavio santykius, tvarkant buitį, įgyjant vaikų auginimo ir auklėjimo žinių, atsikratant žalingų įpročių, įsidarbinant, palankiomis jaunai šeimai sąlygomis, tarpininkauja sprendžiant gyvenamojo būsto problemas.
Kaimo bendruomenės pedagogas daugiavaikėms šeimoms padeda įveikti materialinius sunkumus, organizuoti laisvalaikį, skiria vaikam galimybę nuvykti į vasaros stovyklas, sprendžiant vaikų auklėjimo problemas, saugant šeimos narių sveikatą, organizuojant tėvams antraeilį darbą.
Taip pat ji padeda neįgaliesiems nugalėti socialinės atskirties jausmą, vienatę, atitrūkimą nuo gyvenimo, išspręsti medicinos ir buitinio aptarnavimo problemas, gauti lengvatai ir socialinę paramą, palaikant ryšį su valstybinėmis socialinės apsaugos institucijomis, sukuriant darbo vietas neįgaliesiems, surandant specialius paramos fondus.
Socialinis pedagogas suteikia pagalbą ir bėgliams bei imigrantams.
Lietuvoje socialinis darbas yra nauja ir besiformuojanti profesija. Todėl yra akivaizdus metodinės literatūros, skirtos profesionaliam socialiniam darbui trūkumas bei didelis profesinės savivokos poreikis. Dirbti socialinį darbą reiškia kasdien ir nuolat susidurti su nuoga gyvenimiška realybe, su nelaime, su nepavykusiu, neišsipildžiusiu gyvenimu, su visuomenės silpniausiais ir, deja, labiausiai jai nereikalingais. Praktinio darbo metodai yra socialinio darbo profesijos pagrindas. Kaip teigia L. Gvaldaitė ir B. Švedaitė, profesija, siekianti aukštu lygiu spręsti visuomenės jai patikėtus uždavinius, privalo savo veikloje remtis preciziška metodologija, antraip kyla pavojus, kad dirbsime chaotiškai, nesistemingai, pasikliaudami vien asmenine intuicija, nuojauta, laikysimės skirtingų vertybinių nuostatų. Socialinio darbo klientai priklauso silpniausiam, skurdžiausiam visuomenės socialiniam sluoksniui, todėl socialinio darbuotojo veikla turi būti kuo mažiau formali ir biurokratiška, antraip ji nepasieks savo tikslinės grupės. Pasak L. Gvaldaitės ir B. Švedaitės, socialinis darbuotojas, taikydamas vienokius ar kitokius socialinio darbo metodus, atlieka socialinės kontrolės, normalizavimo funkciją, nes siekiama atkurti klientų gebėjimą gyventi pagal visuomenėje įprastas normas. Tačiau XXI amžiaus visuomenėje ypač svarbus yra ir socialinio darbuotojo kaip įgalintojo, padedančio savarankiškai individams kurti savo gyvenimą, vaidmuo. Kita vertus, siekiama padėti konkrečiam asmeniui - pasiekti, kad jis vidujai pasikeistų, o tam reikia ne tik įsigilinti į asmens situaciją, bet ir užmegzti draugišką, nuoširdų abipusio pasitikėjimo santykį su klientu. Socialinio darbo kaip profesijos uždaviniai ir klientų problemų specifiškumas reikalauja kompleksinės intervencijos ir aukštos specialistų kvalifikacijos. Šiandieninėje Lietuvoje galima išskirti du pagrindinius tiesioginės intervencijos metodus, kurie yra taikomi dirbant tiesiogiai su klientais - tai individualus ir grupinis socialinio darbo metodai. Šie metodai yra taikomi ir dirbant su vaikais iš socialinės rizikos šeimų - tai tikslinė grupė, į kurią reikia atkreipti ypatingą dėmesį.
Individualaus ir grupinio darbo metodų derinimas yra esminis socialinio darbo su vaikais ypatumas. Individualus ir grupinis darbas su vaiku - vienas kitą papildantys metodai, tačiau jų derinimo sudėtingumas reikalauja aukštos specialistų kvalifikacijos.
| Metodo tipas | Pagrindiniai tikslai | Taikymo sritys | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|---|---|
| Individualus darbas | Asmeninių problemų sprendimas, parama, konsultavimas | Darbas su vaikais iš rizikos šeimų, šeimos krizės, individualūs poreikiai | Gilus supratimas, individualus dėmesys, konfidencialumas | Ribotas socialinis poveikis, laiko sąnaudos |
| Grupinis darbas | Socialinių įgūdžių ugdymas, bendravimo skatinimas, savitarpio pagalba | Darbas su vaikų grupėmis, jaunimo grupėmis, šeimų grupėmis | Socializacija, bendrumo jausmas, išteklių panaudojimas | Mažesnis individualus dėmesys, grupės dinamikos valdymas |

tags: #socialinio #darbo #metodai #su #vaikais

