Skydliaukė - maža, tačiau labai svarbi endokrininė liauka, kurios gaminami hormonai (tiroksinas ir trijodtironinas) yra atsakingi už medžiagų (t. y. angliavandenių, baltymų, riebalų, vandens ir elektrolitų) ir energijos apykaitą, svarbūs fiziniam ir psichiniam vystymuisi, ypač nėštumo laikotarpiu ir ankstyvoje vaikystėje, todėl dažnai vadinama intelekto, mąstymo, temperamento ir geros savijautos liauka.
Skydliaukė yra maža drugelio formos liauka priekinėje kaklo dalyje, gaminanti hormonus. Skydliaukės hormonai kontroliuoja, kaip organizmas naudoja energiją, todėl jie turi įtakos beveik visų organų veiklai - net ir širdies darbui. Skydliaukė - tai kakle esanti liauka, gaminanti skydliaukės hormoną. Šis hormonas daugiausia kontroliuoja metabolizmą ir yra gyvybiškai svarbus užtikinant gerą sveikatą.
Skydliaukės sutrikimai kamuoja net apie trečdalį Lietuvos gyventojų. Taigi akivaizdu, jog tai - paplitusi problema. Ši endokrininė liauka sintetina hormonus, kontroliuojančius medžiagų apykaitą (metabolizmą). Metabolizmas - tai procesas, kurio metu suvartojamas maistas paverčiamas energija. Medžiagų apykaitą kontroliuoja hormonai tiroksinas (T4) ir trijodtironinas (T3), nurodantys kūno ląstelėms, kiek energijos reikia sunaudoti.
Skydliaukės veiklos sutrikimai nėštumo metu ir po gimdymo
Nėštumo metu moters organizme vyksta daug hormoninių ir metabolinių pokyčių, kinta ir skydliaukės veikla - skydliaukė padidėja 10 proc. šalyse, kurios turi pakankamai jodo ir 20-40 proc. šalyse, kur jodo trūksta. Nėčiai moteriai skydliaukės hormonai gaminami 50 proc. intensyviau, tiek pat padidėja ir jodo poreikis, todėl nėštumo metu moteris turi jo suvartoti apie 200-250 μg per dieną.
Skydliaukės funkcijos sutrikimai dažnai pasireiškia reprodukcinio amžiaus moterims, todėl akušeriai ginekologai dažnai susiduria su skydliaukės funkcijos sutrikimų turinčiomis nėščiosiomis. Nėštumo metu gali pasireikšti tiek hipertiroidizmas, tiek hipotiroidizmas, kurie turi įtakos nėštumo eigai ir baigtims. Skydliaukės veikla gali sutrikti ir po gimdymo, pasireiškia pogimdyminis tiroiditas.
Pogimdyminis tiroiditas (PT) - tai būklė, kai po gimdymo skydliaukę apima uždegimas. Tai autoimuninis tiroiditas, kuris pasireiškia moterims po gimdymo (maždaug 3-16 proc. gimdyvių). Šios ligos metu skydliaukė gali būti uždegta, o tai gali paveikti hormonų gamybą, sukelti hipotiroidizmą arba hipertireozę.
Hipotirozė ir Hipertirozė: pagrindiniai sutrikimai
Per mažas šios liaukos aktyvumas ir atitinkamai mažas hormonų kiekis vadinamas hipotiroze (hipotiroidizmu). Hipotireozė (arba „neaktyvi skydliaukė“) - tai lėtinė endokrininė liga, būklė, kai skydliaukės ląstelės gamina nepakankamai gyvybiškai svarbių hormonų normaliai organizmo veiklai užtikrinti. Hipotirozė yra dažniausia skydliaukės liga, kuria serga apie 0,5-2 proc. įvairaus amžiaus, lyties, rasės, socialinio sluoksnio ir išsilavinimo suaugusių žmonių pasaulyje, tačiau tik pusė žino, kad turi hipotireozę.
Per didelis skydliaukės aktyvumas vadinamas hipertiroidizmu (tirotoksikoze), dėl jo gali paspartėti daugelis organizmo funkcijų. Klasikinis pogimdyminis tiroiditas dažnai pirmiausia sukelia hipertiroidizmą (iškiriama per daug hormonų), ir tuomet laikiną hipotiroidizmą, kai hormonų sekrecija tampa nepakankama.
Klasikinis PT gali pasireikšti trimis formomis:
- Izoliuota tirotoksikozė: Pasireiškia hipertiroidizmu, kuris nepereina į hipotirozę. Pasireiškia maždaug 30 proc atvejų 3-6 mėn.
- Izoliuotas hipotiroidizmas: Kitaip tariant - nepakankama skydliaukės veikla, kuri pasireiškia maždaug 3-12 mėn. Tarp 20-40 proc.
- Mišri forma: Dažniausia forma, kai pasireiškia hipertiroidizmas, vėliau - hipotiroidizmas.
Hipertiroidizmo stadija po gimdymo dažnai praeina nepastebėta. Esant hipertiroidizmui moteris būna nervinga, jautri, emocinga, dažnai skundžiasi nerimu ir nuovargiu. Krenta svoris.
Simptomai ir diagnostika
Skydliaukės sutrikimai iš pradžių gali atrodyti nepastebimi, todėl neretu atveju gydymas pradedamas tik vėliau, kada jaučiami simptomai pradeda trukdyti gyventi visavertę kasdienybę. Pastebėjus vieną ar keletą simptomų, nereikėtų pulti sau diagnozuoti skydliaukės sutrikimų. Pastaruosius gali įvardinti tik gydytojas endokrinologas, atlikęs specialius kraujo, hormonų bei fizinės apžiūros tyrimus.
Kada reikėtų sunerimti? Priklausomai nuo to, kokia yra bendra skydliaukės ir organizmo būklė, taip pat kiek ji yra pažengusi, gali varijuoti skirtingi simptomai. Tai, kad reikėtų apsilankyti šeimos gydytojo kabinete indikuoja šie organizmo ženklai:
- Neaiškios priežasties svorio pokyčiai
- Nuovargis
- Troškulys
- Pasikeitęs širdies ritmas
- Odos būklės pokyčiai
- Virškinamojo trakto sutrikimai
- Padidėjęs nerimastingumas, jaudulys, irzlumas
- Miego sutrikimai
- Temperatūrų svyravimo netoleravimas, pavyzdžiui, jaučiamas didelis prakaitavimas ir karštis net nesant itin šiltoms oro sąlygoms.
Pirmiausia atliekamas kraujo tyrimas. Skydliaukės veiklos pobūdį ir vartojamų vaistų veiksmingumą nurodo tireotropinio hormono (TTH) rodiklis. Sveiko suaugusio žmogaus, kai skydliaukė veikia gerai, TTH rodiklis dažniausiai svyruoja nuo 0,4 mIU/l iki 4 mIU/l (normos ribos minimaliai skiriasi priklausomai nuo laboratorijoje naudojamų reagentų tipo) ir šiuo atveju gydymo nereikia.
Nėštumo metu TTH rodiklio reikšmė skiriasi palyginti su moterimis, kurios nesilaukia, priklausomai nuo populiacijos, geografinės padėties, etniškumo, kinta kiekvieno nėštumo trimestro metu, priklauso laboratorijos reagentų ir nustatytų normos ribų ir profesinės organizacijos, kurios gairėmis šalyje vadovaujamasi. Daugeyje Europos ir Amerikos organizacijų gairių rekomenduojama TTH rodiklio reikšmė pirmojo trimestro metu 0,1-2,5 mIU/l, antrojo trimestro metu 0,2-3 mIU/l, trečiojo trimestro metu 0,3-3 (3,5) mIU/l.
Gydymo principai
Jei simptomai ryškūs, atlikti tyrimai rodo stiprų hipertiroidizmą ar hipotiroidizmą, skiriami medikamentai. Pastarieji su žindymu suderinami, todėl moteris gali tęsti žindymą.
Jei TTH rodiklis yra didesnis nei 4-10 mIU/l, gydytojas sprendžia dėl indikacijų gydymui pakaitiniu skydliaukės hormonu. Jei skydliaukės funkcija yra nepakankama, gydytojas gali skirti vaistą tiroksiną. Jei nustatytas skydliaukės veiklos suaktyvėjimas, gydytojas gali skirti vaistų, blokuojančių skydliaukės hormonų gamybą.
Iki šiol neįmanoma išgydyti hipotireozės ar vaistais pašalinti ligos priežasties, tačiau vartojant tinkamą gydymą, skydliaukės hormonų trūkumas organizme visiškai atstatomas ir savijauta išlieka gera. Hipotireozei gydyti skiriama nuolatinė pakaitinė terapija geriamu sintetiniu skydliaukės hormonu (sintetiniu tiroksinu), kurio veiklioji medžiaga yra levotiroksinas.
Apie 50-85 proc. moterų, turinčių hipotireozę, nėštumo metu didėja levotiroksino poreikis ir augant nėštumui padidėja iki 30 proc. Įprastai, sergant hipotireoze, pastojus, pirmąsias 4-6 sav., levotiroksino dozė didinama 20-30 proc. ar daugiau 2 dienas per savaitę. Vaistų dozė didinama tol, kol pasiekiama TTH rodiklio reikšmė 0,5-2,5 mIU/l.
Po gimdymo, levotiroksino dozė sumažinama iki buvusios prieš nėštumą, o TTH vertinamas praėjus 6 sav. po gimdymo. Sergant hipotireoze, nepaprastai svarbu vaistus vartoti tinkamai, reguliariai ir nenutrūkstamai. Vartoti vaistus būtina tuo pačiu metu kasdien, t. y. apie 60 min. prieš pirmąjį dienos valgį, prieš ar po dantų valymo arba 3-4 val. po paskutinio valgio vakare, užgeriant pakankamu vandens kiekiu ar kitu skysčiu, tačiau būtina vengti gerti kavą ar greipfrutų sultis apie 60 min.
Ryte išgėrus sintetinį tiroksiną, patariama palaukti apie 4-5 val. ir tik tuomet valgyti sojos produktus ar papildus, kuriuose gausu izoflavanoidų, galinčių veikti TTH reikšmę, ar mėgautis sveiku maistu, praturtintu skaidulomis, gerti pieną ir valgyti jo produktus.
Skydliaukės sutrikimai-tirotoksikozė ir hipotirozė / Endokrinologė Vita Lizdenienė /RADVILŲ KLINIKA
Subalansuota mityba ir jodo svarba
Subalansuota mityba ir tokių mikroelementų kaip jodas, selenas, geležis bei cinkas, tinkamo kiekio organizme užtikrinimas turi įtakos normaliai skydliaukės funkcijai. Siekiant prisidėti prie skydliaukės bei bendros organizmo sveikatos, į valgiaraštį reikėtų įtraukti pieno produktų, kiaušinių, riešutų, žuvies, mėsos, vaisių bei daržovių.
Hipotirozė organizme išsivysto dėl per mažo jodo kiekio. Suaugusiems žmonėms jodo RPN - 150 mcg. Tarptautinių organizacijų rekomenduojama jodo RPN nėščiosioms - 220-290 mcg, o žindančioms moterims - 290 mcg. Tiesa, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos parengtose Nėščiųjų ir žindyvių mitybos rekomendacijose nurodoma 200 mcg norma, tad svarbu, kad ji nebūtų mažesnė. Geriausias jodo šaltinis yra multivitaminai nėščiosioms su jodu.
Ilgalaikės pasekmės
Maždaug pusei moterų su buvusiu PT išsivysto nuolatinis hipotiroidizmas, gužys (padidėjusi liauka) Per 4-8 metus po gimdymo. Ignoruojant jaučiamus simptomus ar net pačią diagnozę, galima sau nemenkai pakenkti - išauga širdies ir kraujagyslių ligų, inkstų ligų, nervų sistemos ligų, pavyzdžiui, depresijos, rizika. Vienomis rimčiausių komplikacijų gali būti nevaisingumas, koma, akių problemos, tirotoksinė krizė.
Hipotirozė nėštumo metu siejama su nepageidaujamomis pasekmėmis motinai ir vaisiui - persileidimais, nėščiųjų hipertenzija, preeklampsija, vaisiaus žuvimu, placentos atšoka, priešlaikiniu gimdymu, cezario pjūvio operacija, perinataliniu sergamumu ir mirtingumu, mažu naujagimio svoriu, kraujavimu po gimdymo, blogesnėmis vaiko pažintinėmis funkcijomis, dėmesio ir aktyvumo sutrikimais, autizmu ir epilepsija.
Nustatyta, kad kontraceptiniai vaistai, pakaitinė hormonų terapija, antidepresantai, antiepilepsiniai vaistai, taip pat skrandžio rūgštį mažinantys vaistai, kurių sudėtyje yra aliuminio ar magnio, protono pompos inhibitoriai ar osteoporozei gydyti skirti vaistai, multivitaminai ir maisto papildai, turintys kalcio, geležies, chromo ar sojų ir kt., bei jonažolių arbata gali veikti geriamojo sintetinio hormono įsisavinimą, todėl vartojant šias medžiagas, dažnai prireikia didesnės vaistų dozės. Šiais atvejais rekomenduojama pasitarti su gydančiu gydytoju.
tags: #kada #po #gimdymo #gali #pasireiksti #skydliaukes
