Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF) - vienas dažniausiai taikomų pagalbinio apvaisinimo metodų. V. Klimo teigimu, pagalbinis apvaisinimas yra modernus ir pats efektyviausias sunkiausių nevaisingumo formų gydymo būdas. Jis naudojamas tada, kai negalima pašalinti moters arba vyro nevaisingumo priežasčių. Moters atveju nevaisingumą gali lemti pakenkti kiaušintakiai, sąaugos mažajame dubenyje, endometriozės problemos. Pasak akušerio-ginekologo, pagalbinis apvaisinimas taikomas ir vyro nevaisingumo atveju. Remiantis skaičiavimais, pasaulyje 10-15 proc. porų yra nevaisingos. Nemanau, kad Lietuva skiriasi nuo Švedijos, Lenkijos ar Baltarusijos. Maždaug trečdaliui tokių porų gali prireikti dirbtinio apvaisinimo. Žinoma, yra žmonių, kuriems dėl etinių ar religinių priežasčių dirbtinis apvaisinimas atrodo nepriimtinas.
Nevaisingumas yra didžiulis išbandymas šeimai. Žmonės negalėdami sulaukti vaikų išgyvena stresą. Daugybė tyrimų patvirtina, kad nevaisingos poros dažnai serga depresija lyginant su kitomis šeimomis. Niekam turbūt ne paslaptis, kad šeimų, susiduriančių su nevaisingumu, Lietuvoje vis daugėja. Vaisingumo centro vadovė Gražina Bogdanskienė pirmiausiai pasidžiaugė, kad šiemet pirmiems Lietuvoje vaikams, gimusiems po dirbtinio apvaisinimo, sukako 20 metų. Kita vertus, šios šeimos vis dar negali atvirai džiaugtis ir dauguma atvejų slepia šį faktą netgi nuo savo vaikų, kadangi mūsų visuomenė nėra pakankamai tolerantiška šiam reiškiniui.
Poros dažnai pyksta, jaučia skausmą, baimę, gailisi savęs, koneveikia likimą ir t. t. Daugelis porų pastebi, kad jų gyvenimą ir interesus itin apribojo atliekamos procedūros: daug mėnesių tenka planuoti ciklą, iš naujo po nesėkmės ruoštis naujam ciklui ir vėl bandyti. Gydymas galiausiai užvaldo mintis, ir tai tampa viena pagrindinių pokalbių temų bei didžiausias ateities planas. Daugelis IVF procedūrai pasiryžusių porų yra įkopusios į ketvirtąjį dešimtmetį, todėl joms svarbu sveikai maitintis, daugiau judėti ir kt.
Prieš pradėdami IVF apgalvokite kelių ateinančių mėnesių planus. Apribokite veiklas ir įsipareigojimus, kurie padidina jūsų emocinį krūvį. Šiuo įtemptu laikotarpiu itin svarbu rasti tinkamiausią būdą pasirūpinti savo fizine ir dvasine sveikata. Atsipalaidavimo treniruotės - tai įvairios metodikos, skirtos raumenų įtampai sumažinti, protui nuraminti ir įkyrioms mintims atsikratyti. Atsipalaidavimo sesijų tikslas - paskatinti organizmą natūraliai atsipalaiduoti: sulėtinti kvėpavimą, sumažinti kraujospūdį. Atsipalaidavimo metodai apimta gilaus atsipalaidavimo, meditacijos, vaizdinių bei laipsniško raumenų atpalaidavimo praktikas.
Nevenkite išsipasakoti ir kitiems žmonėms: nesukraukite visko ant partnerio pečių. Nevaisingumą gydančių specialistų paslaugomis naudojasi daug šeimų, negalinčių įprastu būdu susilaukti vaikų. Ar reikia apie tai atvirai papasakoti giminaičiams ir draugams?
IVF proceso fazės ir galimos komplikacijos
IVF procesą sudaro dvi pagrindinės fazės - stimuliavimo ir kiaušinėlių surinkimo-perkėlimo. Abiejų fazių metu moterys gali jausti diskomfortą ar net nedidelį skausmą. Vienas pagrindinių fizinių iššūkių - vaisingumo hormonai. Daugelis moterų mini šalutinį jų poveikį: nuotaikų svyravimus, pilvo pūtimą, karščio bangas, dirglumą. Daugelis porų, pasiryžusių dirbtiniam apvaisinimui, jaučia fizinį ir emocinį nuovargį. Dar prieš pasiryždami IVF, vaikelio norintys susilaukti partneriai jaučiasi išsekę dėl nuolatinės kovos su nevaisingumu.
Pagalbinio apvaisinimo procedūros metu galima komplikacija yra kraujavimas po kiaušidžių punkcijos į pilvą arba į išorę. Ovuliacijos skatinimas pagalbinio apvaisinimo procedūrai į bendra sveikatos būklę įtakos neturi. Būklė, kuri gali išsivystyti ruošiant moterį pagalbinio apvaisinio procedūrai yra kiaušidžių perstimuliavimo sindromas. Tai nereiškia, kad stimuliacijos eigoje yra perdozuoti vaistai. Sunkaus laipsnio hiperstimuliacija pasitaiko 0,5 proc.
Modernios IVF technologijos ir jų nauda
Pagalbinio apvaisinimo procedūrą pradėjome pirmieji Lietuvoje prieš 26 metus. Per šį laikotarpį atsirado nauji modernesni gydymo protokolai, kurie leidžia sumažinti kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromo dažnį. Technologijos taip pat pažengė į priekį. 2001 metais atlikome pirmą ICSI procedūrą Lietuvoje (Intracitoplazminė spermatozoido injekcija). Patobulėjo embrionų šaldymo metodika, dėl ko žymiai pagerėjo pastojimo tikimybė po atšildytų embrionų patalpinimo. Sėkmingai pradėtas kiaušialąsčių užšaldymas siekiant išsaugoti pacienčių vaisingumą. Užšaldytos kiaušialąstės leidžia bandyti pastoti vėlesniame gyvenimo laikotarpyje. Einant metams, pastojimo galimybė mažėja, ir amžius gali sukelti vienų ar kitų vaisingumo problemų.
V. Klimo teigimu, pasaulyje yra apie 6 mln. vaikų, gimusių po dirbtinio apvaisinimo. 1978 m. liepą gimusi Louise Brown yra pirmasis žmogus, gimęs po dirbtinio apvaisinimo. Dabar ji jau pati yra pagimdžiusi kūdikį. Ginekologo nuomone, Lietuvoje kol kas nėra praktikuojamas dirbtinis apvaisinimas, nes ilgus metus tam trukdė sovietinė praeitis ir žemesnis ekonominis išsivystymas. Šiuo metu Lietuvoje daromos pagalbinio apvaisinimo procedūros, bet toli gražu ne visos, kurių reikia norintiems susilaukti vaikų. Pavyzdžiui, Lietuvoje draudžiama lytinių ląstelių donorystė, todėl pacientai priversti keliauti į gretimas šalis. Taip pat nėra atliekama priešimplantacinė genetinė diagnostika, nors tokio tipo procedūros daromos kaimyninėje Latvijoje.
V. Klimas kaip pavyzdį pateikia jau minėtos L. Brown atvejį - jos tėvai dėl savo sprendimo ne sykį sulaukė grasinimų. Visą laiką būdavo besipriešinančių žmonių, taip yra ir Lietuvoje. Pasak V. Klimo, ginčai dėl dirbtinio apvaisinimo įteisinimo kyla todėl, kad dalis visuomenės nori savo pažiūras primesti kitiems. Kadangi gyvename laisvoje demokratinėje visuomenėje, jokie įstatymai ar poįstatyminiai aktai žmonėms negali uždrausti naudotis pagalbinio apvaisinimo procedūromis, - įsitikinęs ginekologas. Žmonės, kuriems reikalingos procedūros, kurios Lietuvoje neįteisintos, jų darytis važiuoja į Latviją ar Estiją. Taip pat yra žmonių, kuriems dirbtinis apvaisinimas reikalingas, bet nepriimtinas dėl moralinių priežasčių.
Emocinis ir fizinis pasiruošimas
Daugelis porų, pasiryžusių dirbtiniam apvaisinimui, jaučia fizinį ir emocinį nuovargį. Daugelis porų, pasiryžusių dirbtiniam apvaisinimui, jaučia fizinį ir emocinį nuovargį. Daugelis porų, pasiryžusių dirbtiniam apvaisinimui, jaučia fizinį ir emocinį nuovargį. Daugelis porų, pasiryžusių dirbtiniam apvaisinimui, jaučia fizinį ir emocinį nuovargį. Daugelis porų, pasiryžusių dirbtiniam apvaisinimui, jaučia fizinį ir emocinį nuovargį. Daugelis porų, pasiryžusių dirbtiniam apvaisinimui, jaučia fizinį ir emocinį nuovargį. Daugelis porų, pasiryžusių dirbtiniam apvaisinimui, jaučia fizinį ir emocinį nuovargį.
Šiuo įtemptu laikotarpiu itin svarbu rasti tinkamiausią būdą pasirūpinti savo fizine ir dvasine sveikata. Atsipalaidavimo treniruotės - tai įvairios metodikos, skirtos raumenų įtampai sumažinti, protui nuraminti ir įkyrioms mintims atsikratyti. Atsipalaidavimo sesijų tikslas - paskatinti organizmą natūraliai atsipalaiduoti: sulėtinti kvėpavimą, sumažinti kraujospūdį. Atsipalaidavimo metodai apimta gilaus atsipalaidavimo, meditacijos, vaizdinių bei laipsniško raumenų atpalaidavimo praktikas.
Nevenkite išsipasakoti ir kitiems žmonėms: nesukraukite visko ant partnerio pečių. Daugelis IVF procedūrai pasiryžusių porų yra įkopusios į ketvirtąjį dešimtmetį, todėl joms svarbu sveikai maitintis, daugiau judėti ir kt.
Dirbtinio apvaisinimo procedūros eiga
In Vitro Fertilizacija, dar žinoma, kaip IVF, yra procedūra, kurios metu kiaušialąstės yra apvaisinamos laboratorijos sąlygomis, o ne pacientės organizme. Prieš atliekant Pagalbinio apvaisinimo pocedūrą yra atliekamas pacientų ištyrimas remiantis Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministru Įsakymu 2016 m. gruodžio 20 d. Kiaušidžių stimuliacija; (Kiaušidžių stimuliacija yra atliekama medikamentų pagalba, kas dieną suleidžiant po paskirtą vaistų dozę, skiriami kiaušidžių folikulų augimą skatinantys vaistai. Stimuliacijos tikslas - subrandinti daugiau ir geresnės kokybės kiaušialąsčių nei natūralaus moters organizmo ciklo metu. Folikulų punkcija.
V. Klimo teigimu, dirbtinio apvaisinimo metu nedaroma nieko, ko nevyksta gamtoje. Dirbtinį apvaisinimą atliekame tik kontroliuojamomis sąlygomis - kai skatinama kiaušidžių funkcija, paprastai apvaisinama daugiau embrionų, ir žiūrima, kurie iš jų turi perspektyvų. Tuos kelis embrionus įdedame į gimdą, - aiškina V. Klimas. Kiti embrionai yra neperspektyvūs arba atliekami. Jei pastarieji yra geros kokybės, jie gali būti užšaldomi skystame azote ir atšildomi, kai moteriai reikės vėl pastoti.
Pasak gydytojo, embrionų užšaldymas reikalingas tada, kai yra daugiau geros kokybės embrionų ir matome, kad jie gali būti laikomi ateičiai. Pora juos gali palikti kitiems nėštumams, jei planuoja turėti daugiau vaikų. Vaikų hematologė medicinos mokslų daktarė J. Rascon teigia, kad po kai kurių onkologinių ligų gydymo dirbtinio apvaisinimo procedūra gali būti vienintelė galimybė susilaukti vaikų. Tai, pasak hematologės, ypač aktualu vaikams, paaugliams, jauniems suaugusiems, gydomiems nuo vėžio reprodukciniame amžiuje. Gydytoja sako, kad po kai kurių gydymo procedūrų, pavyzdžiui, kaulų transplantacijos, daugelis pacientų pasveiksta, bet lieka nevaisingi.
Dirbtinio apvaisinimo sėkmė ir statistika
Pasak statistikos, 40 proc. šeimų nevaisingos yra moterys, 40 proc. - vyrai, 10 proc. šeimų nevaisingumo priežastys yra neaiškios, dar 10 proc. šeimų yra nevaisingos dėl abiejų partnerių bėdų. Lietuvoje dirbtinis apvaisinimas taikomas jau 20 metų. Tokiu būdu yra gimę keli tūkstančiai vaikų, tačiau jis vis dar neįteisintas įstatymu ir, skirtingai nei daugelyje kitų ES šalių, nekompensuojamas. Vienais atvejais „dirbtinumas“ pasireiškia tuo, kad vyro sperma suleidžiama tiesiai moteriai į gimdą. Kitais atvejais apvaisinimas vyksta mėgintuvėlyje: iš moters organizmo specialia adata surenkamos kiaušialąstės, jos apvaisinamos vyro sperma ir dedamos į inkubatorių, kuriame laikomos iki 3-6 parų.
Medikės teigimu, pastojimo tikimybė po dirbtinio apvaisinimo procedūros - 30-40 proc., priklausomai nuo pacientės amžiaus, nevaisingumo priežasties bei daugelio kitų veiksnių, o natūralioje gamtoje sėkmingi pastojimai sudaro tik 15 proc. Tarkime, jei turime 100 sveikų porų, kurios norėtų šį mėnesį pastoti, tai pavyktų tik 15, kitą mėnesį - dar maždaug tokiam pačiam skaičiui ir per pusmetį pastotų 90 proc. moterų. 10 proc. iš jų taip ir nepastotų. Taigi dirbtinis apvaisinimas 3-4 kartus viršija natūralų. Mūsų specialistų nuomone, tai geras rezultatas, tačiau pacientų lūkesčiai yra dideli, jie tikisi 100 proc., todėl, kai iškart nepavyksta, nusivilia.
Pasak jos, nevaisingų porų, kurios gali turėti vaisingumo problemų, yra maždaug 15-20 proc. Prognozuojama, kad per artimiausius 10-20 metų tokių porų padaugės iki 30 proc. Tačiau nereiškia, kad visoms nevaisingoms poroms reikia pagalbinio apvaisinimo. Manoma, kad maždaug iš vieno milijono gyventojų šios procedūros reikėtų maždaug tūkstančiui per metus. Pagalbinio apvaisinimo reikia, jei moterims sutrikęs kiaušintakių praeinamumas arba vyro spermos kokybė yra labai bloga. Tokios poros sudarytų apie 10-20 proc. visų negalinčių pastoti. Visos kitos gali pastoti natūraliai, tik reikia tam tikro gydymo. Pavyzdžiui, jeigu moteriai sutrikusi ovuliacija arba nustatyti tik nedideli vyro spermos pakitimai, sperma gali būti tiesiogiai patalpinama į gimdą skatinant ovuliaciją. Pagalbinis apvaisinimas naudojamas tik esant tikrai sudėtingoms situacijoms.
Nėštumo ir gimdymo po IVF ypatumai
Neretai galima girdėti, kad dirbtinio apvaisinimo pagalba pastojusios moterys, nėštumo metu skundžiasi varginančiais pilvo skausmais. Dažnai tai jos sieja su tuo, kad dėl įvairių intervencijų organizmas vėluoja tinkamai pasiruošti nėštumui ir gimda nespėja plėstis taip greitai, kaip vaisius, juolab kad dirbtinio apvaisinimo metu dažnai užsimezga dvynukai. Medikės teigimu, moteriai pastojus nėštumas turėtų vystytis įprastai ir normaliai, nors šiuo atveju ir taikomos didesnės apsaugos priemonės režimo, sporto, buvimo saulėje atžvilgiu. Tačiau taip yra tik todėl, kad buvo sudėtingesnis pastojimas ir dėmesys nėštumui yra padidintas, nes pora šio nėštumo labai ilgai laukė, per visus tuos metus jaučiasi išvargusi ir labai bijo prarasti kūdikį, nors persileidimo dažnis po pagalbinio apvaisinimo procedūrų nėra dažnesnis nei įprastai. Didžiausia persileidimo rizika - iki 12-tos savaitės, kaip ir įprastinio nėštumo atveju. Jei per šiuos tris mėnesius nėštumas išsilaiko, labai didelė tikimybė, kad ir toliau vystysis normaliai.
„Skausmai pilve, jei nebuvo kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromo, neturėtų būti susiję su pagalbiniu apvaisinimu. Žinoma, pirmo nėštumo semestro metu gimdai didėjant, jai keliantis iš mažojo dubens, gali būti skausmai dėl raiščių ištempimo. Tačiau tai jau nepriklauso nuo pastojimo būdo. Jei moteris pilve neturėjusi jokių operacijų, neturėtų būti skausmų. Jei nepastojimo priežastis - kiaušintakių užakimas ar sąaugos, tos sąaugos gali temptis, kai gimda auga, ir skaudėti. Tačiau tai vėlgi nepriklauso nuo pastojimo būdo, o nuo anatomijos“, - aiškino G. Bogdanskienė. Pasak jos, jeigu visas nėštumas vystosi normaliai, tokiu būdu apvaisintos moterys paprastai gimdo natūraliai. Taip pat yra mitų, kad vaikai, pradėti tokiu būdu, gali būti nesveiki. Mūsų patirtis rodo atvirkščią rezultatą - šie vaikai ir sveikesni, ir imlesni mokslams, ir įvairioms papildomoms veikloms - jie sportuoja, muzikuoja, gerai mokosi. Kita verta, šiems vaikais, jų lavinimui ir skiriamas išskirtinis dėmesys, kadangi jie buvo labai laukiami.“
Prof. Rūtos Nadišauskienės manymu, nėštumo metu, nesvarbu, kokiu būdu pastota, labai svarbūs emociniai išgyvenimai. Moterys, kurios ryžtasi dirbtiniam apvaisinimui, labai nori kūdikio ir labai jaudinasi, kad nėštumas nenutrūktų, juolab kad dirbtinis apvaisinimas ir kainuoja labai brangiai. Mes esame ne tik fizinis kūnas, bet ir tai, ką mąstome ir jaučiame. Taigi nėštumas po dirbtinio apvaisinimo jau savaime yra ypatingas ir labai sudėtingas emociškai. Todėl mes sakome, kad tai bet kuriuo atveju padidintos rizikos nėštumas. Jei natūraliai nepavyko pastoti, jei reikėjo naudoti sudėtingą metodiką, vartoti medikamentus, aišku, kad tai didelės rizikos nėštumas. Kita vertus, moteris turi žinoti, kad šimtaprocentinių garantijų, kad sėkmingai gims kūdikis, kaip bebūtų liūdna, nėra. Net geriausiose pasaulio klinikose po dirbtinio apvaisinimo tik maždaug ketvirtadalis moterų išnešioja kūdikį. Tai turi suprasti šeimos, kurios ryžtasi mokėti didelius pinigus už šią viltį, ir pasiruošti, kad teks minti tikrais kryžiaus keliais. Beje, ir natūraliai pastojus dažniau nėštumas nutrūksta nei vystosi toliau, tačiau moteris dažnai to nė nepastebi, kai neturi nevaisingumo problemos - ji nesureikšmina, kada prasidėjo mėnesinės: keliomis dienomis vėliau ar anksčiau. Kai moteris nori pastoti, šiuo atveju viskas labai atidžiai sekama ir stebima. Moteris patiria didžiulį stresą, taigi natūralu, kad toks nėštumas bus kitoks.
Jeigu moteris pastojo ir nėštumas vystosi normaliai, akušerės-ginekologės teigimu, jis vystosi kaip ir bet kuris kitas nėštumas. Kitas dalykas, kad mes nesame pasiekę tokios nuostatos, kad reikėtų naudoti bent ne daugiau dviejų vaisių, o šiaip įprastai nėštumas yra vienvaisis, ir tose šalyse, kuriose šios procedūros gerai išvystytos, elgiamasi tik taip. Mat daugiavaisio nėštumo atveju dar labiau didėja tiek neišnešiojimo, tiek vaisiaus vystymosi patologijos rizika. Toks nėštumas ir nutrūksta greičiau, ir didesnė priešlaikinio gimdymo bei neišnešioto naujagimio tikimybė. Taigi atsiranda labai daug įvairių veiksnių, todėl poros turi suprasti, kad nebus lengva, bet jeigu jau ryžosi, turėtų tikėtis geriausios pabaigos. Pašnekovės teigimu, nėštumas taip pat gali būti komplikuotas dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių nepavyko natūraliai pastoti, tačiau ne dėl pačios procedūros. Jau pats šių moterų organizmas jas nubloškia į rizikos grupę. Net ir specialistai tokioms moterims pernelyg jautrūs ir kartais net padaugina papildomai skiriamų gydymo priemonių, nukreiptų į nėštumo išsaugojimą. Taigi pastojus po technologinių dalykų išsaugoti nėštumą iš tiesų sunkiau - čia susideda įvairūs dalykai: emociniai, finansiniai, pasaulėžiūriniai ir pan.
Kaip atlikti apvaisinimą namuose
tags: #kaip #elgtis #po #dirbtinio #apvaisinimo
