Maždaug nuo gegužės pabaigos daugelis daržininkų ima galvoti, kokios yra geriausios priemonės nuo skruzdėlių. Šiltnamiuose skruzdėlės išverčia žemes, o tik nesužiūrėk ir vaismedžiuose jos jau įkuria amarų fermą. Gamtininkas Marius Čepulis ir sodininkystės ekspertė dr. Ingė Auželienė juokauja, kad sodininkai iš skruzdėlės padaro dramblį.

Pasak Ingės Auželienės, skruzdės renkasi tikrai ne kiekvieną sklypo kampą. Ar jų bus daugiau, ar mažiau, priklauso nuo sklypo drėgmės. Skruzdės gali įsitaisyti vazone, jei jį laikote ant žemės be lėkštelės. Jos gali apsigyventi ir po augalų šaknimis. Blogiau yra su amarais, kuriuos globoja skruzdės.

Amarų kolonijų vystymosi pikas - vasaros pradžia. Vėliau kolonijos nebeauga taip aktyviai. Gamtininkas Marius Čepulis pasakoja, kad skruzdžių ir amarų santykiuose dalyvauja ir trečioji šalis - boružės. Tai - plėšrūs vabalai: boružės bei jų lervos minta skydamariais, amarais ir kitais smulkiais vabzdžiais. Boružės minta amarais - tikra pagalba sodininkams.

Bet čia Marius Čepulis atskleidžia įdomų niuansą - amarai, siurbdami augalų sultis, ne visas jas panaudoja. Perteklinį cukrų jie pašalina. O šiuo amarų išmetamu cukrumi įprato maitintis skruzdėlės.

Skruzdėlių rūšys ir jų ypatybės

Iš viso egzistuoja apie tūkstantį skruzdžių rūšių, tačiau mūsų platumose jų yra tik trys: miško skruzdėlės, naminės rudosios (faraoninės) skruzdėlės ir mirmikos (Myrmica genties skruzdėlės). Norint pasirinkti tinkamą kovos būdą, svarbu atpažinti, kokia skruzdėlių rūšis įsiveisė jūsų sklype ar namuose.

• Miško skruzdėlės gyvena miške ir retai kenkia žmogui. Išskirtinis jų bruožas - aukšti skruzdėlynai. Tokie vabzdžiai netgi naudingi, nes naikina kitus kenkėjus ir gerina dirvožemį. Vis dėlto, miško skruzdėlės platina piktžolių sėklas ir veisia amarus, o tai kelia rūpesčių žmonėms.
• Mirmikos laikomos plėšresnėmis skruzdėlėmis ir skaudžiai kanda. Jos veisiasi lauke, plyšiuose, po akmenimis ir tarp augalų. Šios skruzdėlės taip pat naikina kenkėjus ir veisia amarus.
• Faraoninės skruzdėlės - pačios nemaloniausios žmogaus kaimynės. Šie raudonai rudi vabzdžiai mėgsta apsigyventi drėgnuose, tamsiuose ir šiltuose kampuose. Viename tokiame „skruzdėlyne“ gali būti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų motininių lizdų. Šie vabzdžiai nežino, kas yra poilsis, ir gali būti budrūs 24/7.

Skruzdėlės gamtoje yra labai naudingos, tačiau kai jos pasirodo jūsų namuose ar sode, jums tai tikrai nebus malonu. Tačiau jei norite skruzdžių atsikratyti švelniau, išbandykite natūralius, o ne cheminius produktus.

Kaip išvyti skruzdėles iš sodo

Vienas iš būdų, kaip atsikratyti skruzdėlių sklype liaudiškos priemonės - priversti vabzdžius „atsitraukti“ nuo jūsų. Štai ką galite padaryti:

• Pabarstykite skruzdėlyną druska ir išbarstykite ją palei „takus“ ir vietas, kur renkasi vabzdžiai.
• Prie skruzdėlyno išbarstykite krosnies suodžius.
• Šalia vabzdžių gyvenvietės paskleiskite česnako skilteles ir susmulkintus česnakus, pomidorus, petražolių lapelius.
• Išbarstykite malto cinamono, pjuvenų su maltu česnaku, įdėkite rūkytos silkės galvutę - skruzdėlės labai jautriai reaguoja į kvapus, o kai kurios tiesiog negali pakęsti.

Taip pat galima česnakus sodinti braškių plantacijose, o jei sklype auga pelynas - nedrįskite jo šalinti, skruzdės jo netoleruoja.

Ką galima pilti į skruzdėlyną:

• Skruzdėlyną galima užpilti žibalu, bet jo neuždegti (!), kitaip tai bus gana nehumaniškas metodas, skruzdės bėgs nuo kvapo.
• Paruoškite tirpalą - 400 g ūkinio muilo + 2 valgomieji šaukštai karbolio rūgšties + 10 valgomųjų šaukštų parafino 10 litrų vandens ir užpilkite ant skruzdėlyno, skruzdės po tokio „dušo“ išnyks.
• Gausiai užpilkite verdančiu vandeniu skruzdėlyną.

Kaip elgtis su skirtingomis skruzdėlių rūšimis sode:

• Miško skruzdėlės: Jei miško skruzdėlės netrukdo, nereikia joms nieko daryti. Tačiau jei kelia nepatogumų - tiesiog perneškite skruzdėlyną į šioms skruzdėlėms įprastą gyvenamąją vietą - mišką. Jums prireiks tvirtų plastikinių maišų - į juos kastuvu sudėkite antžeminę sruzdėlyno dalį. Svarbiausia - viską daryti greit. Tada sandariai užklijuokite maišus lipnia juosta, kad skruzdėlės nepabėgtų. Kitas etapas - reikės iškasti požeminę skruzdėlyno dalį. Sukaskite visą plotą po buvusia kolonija (gylis - maždaug kastuvo ašmenys) ir sudėkite į atskirą maišą. Palikti požeminės dalies negalima, nes joje yra daug landų ir vabzdžių, kurie ilgainiui pastatys naują skruzdėlyną. Tada keliaukite į mišką ir iškaskite duobę prie bet kurio medžio. Iš pradžių sudėkite į duobę žemę iš požeminės skruzdėlyno dalies, o ant viršaus supilkite antžeminę dalį. Jūsų misija baigta, o skruzdėlės pačios pasistatys naują buveinę.
• Mirmikos: Šio porūšio skruzdėlės išsiskiria tuo, kad stato sudėtingus požeminius būstus su plačiai išsišakojusiomis landomis. Atsikratyti įmanoma tik neseniai susikūrusių kolonijų. Tam reikia iškasti skruzdėlyną, sudėti į kibirą ir nunešti kuo toliau nuo namų. Senus skruzdėlynus pavyks pašalinti tik iš dalies. Taip pat svarbi profilaktika - sklype neturi būti didelių akmenų, kelmų ir pūvančių medžių, nes tai palanki terpė skruzdėlėms veistis.

Kaip apsaugoti medžius nuo skruzdėlių

Skruzdėlėms labai patinka ant medžių veisti amarus, kurie kenkia daržo kultūroms. Pateikiame patarimų, kaip neleisti skruzdėms veisti amarų ant medžių.

• Folija: Tvarkingai apvyniokite medžio kamieną porolonine juostele, o ant viršaus apvyniokite folija. Slidus paviršius skruzdėlėms taps neįveikiama kliūtimi.
• Lipni juosta: Lipni juosta veiksminga ne tik nuo musių, bet ir nuo skruzdėlių. Ją užklijuoti taip pat galima ant poroloninės juostos, pritvirtintos ant stulpo. Periodiškai keiskite lipnią juostą, kai ant jos prisikaups daug skruzdėlių.
• Kanapių aliejus: Natūralus šio aliejaus kvapas atbaido vabzdžius. Tereikia aptepti kanapių aliejumi krūmų stiebų ir medžių kamieno pagrindą.

Kaip išgelbėti daržą nuo skruzdėlių

Daržuose dažnai būna išplitusių skruzdėlynų, ir skruzdžių sunku atsikratyti. Pateikiame veiksmingus būdus, kurie neleis kolonijoms plėstis.

• Visų pirma pirmiau nurodytu būdu perneškite skruzdėlyno dalį (kurią įmanoma pernešti) į kitą vietą (toliau nuo namų ir daržo).
• Tada santykiu 1:2 sumaišykite džiovintus raudonėlius ir sierą. Perkaskite skruzdėlių buveines, apibarstykite jas mišiniu, maišydami jį su žemėmis.
• Kitas būdas - paimkite kamino suodžių ir išbarstykite juos aplink skruzdėlyną, pramaišiui su gruntu.
• Trečias būdas - naudokite pelenus, kurie ne tik atbaido skruzdeles, bet ir praturtina dirvožemį maistinėmis medžiagomis. Gausiai pelenais apibarstykite takelius ir tas vietas, kuriose veisiasi vabzdžiai.
• Skruzdėlėms nepatinka sodrūs kvapai. Tas vietas, kuriose jos veisiasi, užklokite pomidorų lapais, smulkiai supjaustytomis petražolėmis arba česnakais, pelynų ar anyžių lapais.

Žibalo, druskos ar karbolio rūgšties nenaudokite, nes toksiškos medžiagos pakenks ne tik sruzdėlėms, bet ir dirvai bei jums patiems.

Tai sunkesnė užduotis. Iš pradžių vertėtų pasirūpinti tuo, kad skruzdėlės jūsų namuose neturėtų maisto. Nepalikite jokių produktų ant stalo, sandariai uždarykite visas produktų laikymo talpas, spinteles, duonines ir pan., stenkitės kuo dažniau išnešti šiukšles ir nepalikite nakčiai neplautų indų kalnų kriauklėje.

Dabar teks tapti detektyvais ir suieškoti kuo daugiau skruzdėlių lizdų. Dažnai jos veisiasi šalia šiukšlių dėžių, tamsiose spintos kampuose, sandėliukuose, atokiose tualeto ir vonios vietose. Rastą lizdą reikia iškart sunaikinti, išplauti tą vietą muilo tirpalu ir padėti vabdžius atbaidančių priemonių.

Pasigaminti šias priemones nesunku: vatos diskelį arba sausą šakelę išmirkykite eteriniu mėtų, citrinų, levandų ar gvazdikėlių aliejumi. Dar tiks ir džiovintos mėtos, pelynai arba petražolės.

Taip pat galima naudoti masalą skruzdėlėms. Gerai veikia gabalinis cukrus su boro rūgštimi. Tokius cukraus gabalėlius reikia išdėlioti atvirose vietose ir laukti, kol skruzdėlės ateis pasmaguriauti. Kitas būdas - sumaišykite ½ l uogienės, 5 g rūgšties ir 20 g mielių. Sukrėskite į nedideles talpas ir išdėliokite vietose, kur būna skruzdėlių. Boro rūgštis paralyžiuoja vabzdžius ir juos numarina.

Tačiau jei namuose yra augintinių arba vaikų, geriau taikyti natūralius kovos su skruzdėlėmis būdus. Pavyzdžiui, aromaterapiją. Vabzdžiai neperneša mėtų, česnako ir kamparo kvapo. Užtenka augalais ištrinti grindjuostes arba tiesiog šalia jų padėti česnako skiltelių ar mėtų lapelių. Tiesa, šis metodas bus veiksmingas, jei skruzdėlės pas jus ateina tik maitintis, o gyvena kitur.

Taip pat veiksmingai vabzdžius atbaido vaistinė ramunėlė, citrina, petražolės, anyžiai ir gvazdikėliai. Dar nuo skruzdėlių gali padėti kavos tirščiai. Vieni mano, kad skruzdes atbaido kavos tirščių kvapas, kiti - kad patys tirščiai joms pavojingi. Pasigaminkite masalą iš kavos tirščių, sumaišytų su saldžiu sirupu arba cukrumi.

Galima taikyti kelis metodus vienu metu - taip bus didesnė tikimybė, kad skruzdėlės išnyks. Skelbti karą skruzdėlėms reikia iškart, vos tik pastebėjus nepageidaujamas įsibrovėles.

O tam, kad jų neužsiveistų, nepamirškite profilaktikos: palaikykite švarą namuose, nepalikite nešvarių indų ir produktų atvirai, sodinkite darže aromatingus, vabzdžius atbaidančius augalus. Tegul jūsų namai tampa nesvetingi kenkėjams.

Cheminės priemonės kovai su skruzdėlėmis

Jei liaudiškos priemonės nepadeda, galima griebtis cheminių preparatų. Štai keletas populiariausių:

Turbūt sutiksite, kad sodas ir kiemas turėtų būti jūsų, o ne visur šmirinėjančių skruzdėlių karalija. Nors skruzdėlės padeda palaikyti biologinę pusiausvyrą, naikina sodo kenkėjus ir yra naudingos augalams ir dirvožemiui, daugelis jų pridaro daugiau žalos nei naudos. O amarų savo sode nenori niekas. Kai kurios skruzdės naikina pasėlius.

• Panaudokite natūralią priemonę vamzdžiams naikinti - boraksą arba boro rūgštį. Be to, tikėtina, kad jos parsineš kažkiek šio gardėsio į savo skruzdėlyną ir išnaikins visą skruzdžių koloniją.
• Surinkite nukritusius vaisius ir uogas, laiku nuskinkite pernokusius vaisius, kurie vilioja skruzdėles.
• Skruzdes gerai atbaido natūralūs produktai kaip actas, citrinų sultys ir kavos tirščiai, raudonasis pipiras, pipirmėtė, česnako milteliai.
• Į skruzdžių lizdus įpilkite litrą balto distiliuoto 5 procentų acto.
• Skruzdžių takus ir lizdus nupurkškite diatomitu - skruzdės žus nuo dehidratacijos ir dusulio.
• Sumaišykite pusę arbatinio šaukštelio indų ploviklio, pusantro šaukštelio rapsų aliejaus ir litrą vandens ir gerai išplakite. Perpilkite mišinį į butelį su purškiamuoju antgaliu, gerai sukratykite. Įpilkite jo į jų lizdus.
• Amarų apnikto medžio kamieno apačią ištepkite uogiene, medumi ar saldintu vandeniu (galite įberti ir borakso). Tai sulaikys skruzdeles.
• Skruzdėms naikinti galima panaudoti tabaką. Per naktį palaikykite tabaką vandenyje. Skystį pilkite į skruzdėlynų kauburius tol, kol jie kiaurai permirks.
• Žinoma, veiksmingiausias pergalės prieš skruzdės būdas - visas jėgas nukreipti motinėlei sunaikinti. Sunaikinti motinėlę ir visą skruzdžių koloniją galite paskandinę skruzdėlyną. Prieš įstatydami tokį vamzdelį, nurėžkite skruzdėlyno „stogą“.

„Žmogui įtikti labai sunku. Atrodo, kad jis nori viską savo sklype išnaikinti. Tačiau visada reikia gerai pasverti, ar tai verta daryti“, - sako Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja, biomedicinos mokslų daktarė Elena Survilienė.

Skruzdėlės daržuose ar gėlynuose iš tiesų pridaro žalos. Paprastai jos susineša skruzdėlynus ten, kur žemė retai judinama - pavyzdžiui, braškyne, šiltnamio kampelyje, po rabarbarų krūmu ar tarp daugiamečių augalų gėlyne. Skruzdėlėms apsigyvenus prie pat augalų šaknų, šie pradeda skursti, nes skruzdėlyno gyventojos pernelyg išpurena dirvą, be to, kai kurie augalai nemėgsta jų išskiriamų išskyrų, vadinamosios skruzdžių rūgšties.

Į augalų mylėtojų nemalonę skruzdėlės papuola ir dėl piemenavimo. Kai kurioms skruzdėlėms labai patinka amarų išskyros, todėl jos amarų pulką gano tarsi savo karvių bandą - lėtai judančius amarus perneša ant jaunų, sultingų augalų lapelių, kuriais šie maitinasi. Negana to, gina amarus nuo plėšrūnų, tokių kaip boružės. Tarp kitko, ne visos vienos šeimos skruzdėlės gano amarus, o tik nedidelė jų dalis, apie 15 proc. Didesnioji skruzdėlyno gyventojų dalis nepritaria tokiai gentainių veiklai ir nemėgsta „girtaujančių“ gentainių. Amarai, kurių šiais metais ypač gausu, čiulpdami augalų sultis perneša virusus ir užkrečia jais vis kitus augalus. Tad ir skruzdėlės, beganydamos amarus, prisideda prie augalų skurdinimo ir apkrėtimo virusais.

Smaližės skruzdėlės apninka ir saldžias uogas (pvz. braškes) ar vaisius, būriais susirenka paragauti gėlių nektaro (tikriausiai esate pastebėję, kad jų daug būna ant bijūnų žiedų). Tačiau skruzdėlės ne tik prikrečia eibių. Jos gali būti ir naudingos. Pasak E.Survilienės, skruzdės - plėšrūnės, todėl sėkmingai naikina įvairius augalams kenkiančius vabzdžius ar jų lervas. „Kartą mačiau, kad būrys skruzdžių net šliužą tempia“, - pasakojo biomedicinos mokslų daktarė.

Jei vis tik norite atsikratyti skruzdėlių, teks apsišarvuoti kantrybe. Jos atkaklios, todėl užtvėrus vieną jų įprastą taką, šalia pramina kitą, o išardžius skruzdėlyną, jį gali susinešti netoliese. E.Survilienė rekomenduoja žemę dažniau judinti - tai privers skruzdėles ieškoti ramesnės vietos. Jei tie patys augalai vienoje vietoje auga kelerius metus (pvz., braškės), tai vėliau būtinai reikia kelis kartus žemę išpurenti (ir rudenį, ir pavasarį). Neblogai po to pasėti trumpesnės vegetacijos daržovių - pavyzdžiui, salotų, kurių derlių neėmus vėl reikia žemę perkasti.

Skruzdeles galima išbaidyti vandeniu su citrinų ar greipfrutų ekstraktu. Ant skruzdėlyno užpilkite ekologiško skysčio „Zicara“ (70 proc. citrusinių vaisių žievelių ekstraktas) ar „Zytron“ (20 proc. greipfrutų, karčiųjų apelsinų ir citrinų sėklų ekstraktas). Tai augalinės kilmės trąšos, kurios gali praversti ne tik tręšiant augalus, bet ir padaryti nepakenčiamas sąlygas skruzdėlėms.

Skruzdėlėms nepatinka ir cinamonas. Todėl augaliniu pagrindu pagaminta trąša „Canelys“, kurioje yra 70 proc. cinamono lapų bei žievės ekstrakto, reikėtų apipurkšti skruzdėlių lankomas vietas. Kovojant su okupantėmis padeda kvapūs augalai - česnakas, mėta, pelynas, anyžiai, gvazdikėliai, šeivamedis, petražolė. Užtenka padėti šių augalų lapų ar šakelių skruzdėlių lankomose vietose ir jos išeis ieškoti naujos vietos. Skruzdės taip pat nepakenčia kreidos miltelių, druskos, kavos tirščių. Išbandę džiaugiasi skruzdžių atsikratę ant skruzdėlyno užbėrę sodos. Išbarstytos skruzdėlių susibūrimo vietose sorų kruopos per 3 dienas išveja skruzdėles iš nepageidaujamos vietos. Kitiems padeda manų kruopos, talkas.

Jei esate pasiryžę drastiškoms priemonėms, galite karšto vandens užpilti ant skruzdėlyno. Tiesa, toks būdas netinka, jei šalia auga augalai - jie gali žūti.

Joms neaptinka

Skruzdėms nepatinka ir pelyno ištrauka. Ji pagaminama 300 g nuskintos žalių arba 30 g džiovintų pelynų užpilama 10 litrų šalto vandens ir paliekama keletai valandų. Nukošiama ir nepraskiedus purškiami augalai. Beje, ši ištrauka bus veiksminga ir nuo skruzdėlių, ir nuo amarų, ir nuo kopūstus graužiančių vikšrų.

Svogūnų ištrauka: 1 litru vandens užpilamos supjaustytos 2-3 svogūnų ropelės su lukštais, palaikoma kelias valandas, nukošiama, pridėjus ištirpinto 1 valg. šaukštą deguto muilo (toks juodas), purškiami augalai.

Suradę skruzdėlyną, pilkite į takus aliejaus. Kuo aliejus pigesnis ir stipresnio kvapo, tuo labiau tiks. Kai aliejus susigers į žemę - vėl pakartotinai pilkite. Netrukus skruzdėlės paliks skruzdėlyną. Taip pat galima į 10 litrų vandens įpilti po 2 stiklines nerafinuoto augalinio aliejaus, pigiausio šampūno ir acto (galima ir visą butelį). Skruzdėlyne reikia padaryti kiaurymę ir supilti šio skiedinio, o kad poveikis būtų efektyvesnis - reikėtų ant jo uždengti plėvelę. Ant skruzdėlyno galima užpilti karštų pelenų, prieš tai jį suardžius. Karšti pelenai užkimš takus, o nepatenkant deguonies, žus skruzdėlių kiaušiniai. Dar galima ant skruzdėlių suneštų kauburėlių pabarstykite pelenų, perpus sumaišytų su medžių žievės pjuvenomis. Juos galima aprišti vatos arba vilnonės medžiagos sluoksniu, sumirkytu karbolio tirpale arba kamienus rankos delno pločio žiedu užtepkite linų aliejaus ir suodžių mišiniu.

Taip pat galima kamienus apvynioti lipnia, musėms gaudyti skirta, juosta. Prie jos lips ne tik šios skruzdėlės, bet ir kiti kenkėjai. Dirvą vaismedžių šakų vainiko plotyje mulčiuokite storu durpių sluoksniu. Pasak specialistų, skruzdės netrukus pranyks ir daugiau nepasirodys.

Taip pat galima įrengti joms spąstus - ant medžio šakelių pakabinkite butelius su pasaldintu vandeniu, kurių kaklelius sutepkite cukraus sirupu arba anyžių aliejumi.

Gaudykle gali virsti ir porolono kempinė - ją suvilgykite cukraus sirupe, padėkite ant skruzdėlių tako ir laukite, kol ją smaližės apniks, o tada panardinkite į verdantį vandenį.

Pasak E.Survilienės, priemonių kovai su skruzdėmis prigalvota nemažai - tarp jų ir cheminės medžiagos, insekticidai, negesintos kalkės, karbolio rūgštis. Tačiau visuomet pravartu išbandyti ne tokius kenksmingus aplinkai, augalams bei sau būdus, nes cheminės medžiagos gali ilgai likti dirvoje.

Feisbuke parinkome tautos patarimų, apie tai, ką daryti su šiais vabzdžiais ir kaip su jais kovoti. „Ir kuo tik nenuodija? O man neaišku ką tos daržo sanitarės kenksmingo daro augalams? Aš tai džiaugiuosi kai jų atsiranda. Jos man padeda kovoti su visokiais gyviais (šliužais, sraigėmis) kurie ėda augalus. Skruzdės yra mėsėdės, augalų nešlamščia. Didesnė bėda kai jos apsigyvena namuose,“ - rašo viena moteris. Tačiau gamtos mylėtoja iš karto gavo griežtą atsakymą: „Pas mane yra mažos rudos skruzdės. Jokie nuodai neima. Jos pažeidžia šaknis, pomidoras pražūsta per kelias dienas. Jos gyvena po žeme. Paviršiuje jų net nesimato. Kai pamatai, kad kotas pradeda raukšlėtis, džiūti pakapstai, o ten gražuolių šimtai ir išgelbėti tokį pomidorą nėra šansų. Pernai 10 nužudė.“

Toliau feisbuko lankytojai dalinosi savo patirtimi, kaip kovoti su skruzdėmis: „Pernai išnaikinau cukraus pudrą sumaišiusi su soda ir pabarsčiusi ant jų namų. Mulčiuoju nupjautą žolę. Gal jų nesumažėja bet toje žolėje ir knisasi. Dedu storą sluoksnį mažiau augalam pakenkia kai žolė smulki. Ten kur jų daugiausia matosi reikia vazonėlį ar kibirą užvožt, tada jos ten kiaušinius susitempia. Po kokios savaitės atvožt, iškast, išnešt. Pabandžiau kažkur patarimą perskaičius, pabandžiau, lyg nebėra toj vietoj. Pabarstau kavos tirščių. Sodą su manais sumaišau ir pabarstau. Kiti daržininkai elgiasi paprasčiau - beria cinamoną. Mūsų šiltnamyje suveikdavo cinamonas. Kai pageriat kavos, neišmeskite kavos tirščių o sumaišykite su cinamonu ir pabarstykite. Man padėjo. Apelsino, citrinos žievės neišmeskite, per žiemą prisidžiovinkite, paskui sutrinkite ir pavasarį išbarstykite šiltnamyje, tiesiog įterpkite į žemę, Nereikės chemijos ir skruzdėlyčių nebus.“

Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.

Skruzdėlės darže - ne tik erzinanti smulkmena. Pasirodo, daugelis išbandė viską: nuo sodos ir cinamono iki borakso mišinių ar verdančio vandens. Skruzdėlių naikinimas darže nėra vienkartinis veiksmas. Kiti išbando karštą vandenį, juoduosius pipirus, net ciberžolę. Yra ir tokių, kurie griebiasi „brandesnių“ metodų - borakso, cukraus ir vandens mišinio, kuris padeda sunaikinti visą koloniją. Kai į daržą įsikrausto skruzdėlės, vien tik jų perstūmimas ar nekenksmingas išbaidymas dažnai nepadeda. Kai kurios priemonės veikia lėtai, bet patikimai. Kitos - greitos, tačiau pavojingos naudoti šalia valgymui skirtų augalų. Svarbu suprasti, kad net geriausia priemonė gali būti neveiksminga, jei skruzdėlės randa palankią terpę gyventi. Taip pat verta keisti priemones - skruzdėlės geba prisitaikyti. Tankus skruzdžių takas pievoje - ką daryti, kad jos nepersikeltų į daržą?

Naudojant natūralias ar net stipresnes priemones, svarbu nepasiduoti po pirmo bandymo. Geriau veikia priemonės, kurios veikia iš vidaus - tokios kaip borakso mišinys arba specialūs geliniai insekticidai. Jos padeda pasiekti karalienę, kuri ir yra visos kolonijos širdis. Kartais reikia derinti skirtingas priemones - vieną dieną naudoti verdantį vandenį, kitą - barstyti cinamoną ar sodą. Skruzdėlių naikinimas darže - tai ne vienas žingsnis, o nuoseklus procesas. Kartais visos liaudiškos priemonės atrodo neveiksmingos. Ypač verta sunerimti, jei skruzdėlių atsiranda ir namuose, ypač virtuvėje ar vonios kambaryje. Skruzdėlės darže nėra vien tik nekalti gyvūnėliai - jų kolonijos gali pažeisti augalų šaknis, sudaryti simbiozę su amarais ir paskatinti kenkėjų plitimą. Natūralios priemonės dažnai būna ne tik veiksmingos, bet ir saugios dirvai bei kitiems sodo gyventojams.

Kiekviena vasara atneša ne tik džiaugsmų, bet ir nemalonumų. Gausios skruzdėlių kolonijos nemažai žalos pridaro ir darže, ir gėlyne. Iš lūpų į lūpas dalijamų patarimų, kaip su jomis kovoti, apstu, bet ne visi padeda. Skruzdėlynus šie vabzdžiai gali susinešti bet kurioje daržo, sodo ar gėlyno vietoje. Kolonija gali apsigyventi ir šiltnamio kamputyje. Jos gali apnikti ir nokstančias uogas, vaisius, mielai visa virtinė kops pasmaližiauti bijūnų pumpurų išskiriamu saldžiu sirupu. O apsigyvenusios prie pat daržovės ir gėlės šaknų, purendamos žemę neleis augalui normaliai augti, jis skurs. Su jomis kovoti nėra lengva. Jos atkaklios ir atranda naujų kelių prie maisto, išardytą skruzdėlyną netrunka suformuoti kitoje vietoje. Su jomis galima kovoti dažniau purenant žemę. Tada joms teks ieškoti kitos, rečiau judinamos dirvos. Atbaidyti nepageidaujamus vabzdžius, pasak specialistų, galima vandeniu su citrinų ar greipfrutų ekstraktu. Tereikia ant skruzdėlyno užpilti ekologiško skysčio „Zicara“ ar „Zytron“. Skruzdėms nepatinka ir kai kurie kvapūs augalai, pavyzdžiui, česnakas, mėta, pelynas, anyžiai, gvazdikėliai, šeivamedis, petražolė. Jeigu šias priemones jau išbandėte, bet norimo rezultato pasiekti nepavyko, specialistai rekomenduoja išbandyti metalines „Detia“ dėžutes su masalu. Jas paprasta ir patogu naudoti, veikia iki 6 savaičių. Produkto veiklioji medžiaga - spinozadas. Skruzdės patrauklų jauką kartu su veikliąja medžiaga neša į lizdą motinėlei ir išsiritusioms skruzdėlėms maitinti. „Detia“ dėžutę reikia statyti tiesiai ant skruzdėlių tako. Jeigu kieme išdėliotos dėžutės gadina vaizdą arba jomis pernelyg domisi vaikai ar keturkojai augintiniai, verta išbandyti purškiamus entomologinius „Magnet spray“ klijus. Šiuos klijus galima purkšti tiesiai ant kamieno arba kitų paviršių, kur tik reikalinga barjerinė apsauga nuo vabzdžių. Skruzdžių kontrolei viduje gali tikti „Imidasect“ gelis. Nuodų veiklioji medžiaga imidaklopridas prisijungia prie vabzdžio neuronų. Šiuos vabzdžius traukia maistinės medžiagos, esančios jauke. Skruzdėlės išnešioja gelį ir juo užkrečia savo gentainius, sukeldamos apsinuodijimą per sąlytį ir virškinimą, nepriklausomai nuo vabzdžių išsivystymo stadijos (kiaušinėliai, lervos, nimfos, lėliukės, suaugėliai).

Vasarą daugelis pastebi, kad į vidų veržiasi nepageidaujami svečiai - skruzdės. Tačiau yra natūralus būdas sustabdyti jų patekimą į namus, tereikia pasisodinti šiuos augalus. Vasarą daugelis pastebi, kad į vidų veržiasi nepageidaujami svečiai - skruzdės. Tačiau yra natūralus būdas sustabdyti jų patekimą į namus, tereikia pasisodinti šiuos augalus. Skruzdėlės dažnai patenka į žmonių namus, nes ieško maisto. Laimei, egzistuoja stebėtinai paprastas, daug pastangų nereikalaujantis būdas, padedantis jas atbaidyti, rašoma express.co.uk. Gražūs augalai, pasodinti netoli įėjimų ar padėti namuose prie langų ir durų, ne tik pagyvins vaizdą, bet ir užkirs kelią čia užklysti skruzdėms. Vasaros mėnesiais kenkėjų aktyvumas pasiekia piką, todėl dabar - puikus metas imtis veiksmų, kol nedidelė problema netapo masine invazija. Mėtų ir levandų nauda kovoje su skruzdėmis Sodininkystės ekspertas iš „GardenBuildingsDirect.co.uk“ sako: „Skruzdžių sezonas įprastai prasideda vėlyvą pavasarį ir pasiekia piką birželio-rugpjūčio mėnesiais. Kaip ir mes, skruzdės mėgsta šiltesnius orus. Kadangi atėjo vasara, orai šyla, galima tikėtis didesnio skruzdžių aktyvumo savo soduose ir namuose.“ Ekspertas priduria: „Yra natūralių būdų atbaidyti vabzdžius jiems nepakenkiant - šie būdai padės atgrasyti skruzdės ir naikinti jų takus. Skruzdėlės nemėgsta stiprių kvapų - jie užmaskuoja orientacinius takus, todėl joms tampa sunkiau rasti maisto. Darže pasodinkite mėtų - jos veikia kaip natūralus barjeras, o jūsų lauko erdvė maloniai kvepės.“ Stiprus, aštrus mėtų kvapas skruzdėlėms yra labai nemalonus - jis paslepia jų įprastinių takų kvapą ir neleidžia joms patekti į jūsų namus. Sodininkystės ekspertas tvirtina: „Taip pat galite pasodinti mėtų į vazonėlius ir pastatyti juos prie įėjimo vietų - durų, stoginių, vasarnamių.“ Kitas paprastas, ekologiškas ir humaniškas triukas - tai šviežių mėtų lapelių išbarstymas šalia žinomų skruzdėlių takų. Nors mėtos yra puikus pasirinkimas, tai - ne vienintelis augalas, galintis padėti atbaidyti skruzdės. Pasodinę levandų pakraščiuose arba pastatę vazonėlius su levandomis prie lauko poilsio vietų, ne tik atbaidysite skruzdės, bet ir pritrauksite naudingų apdulkintojų, pavyzdžiui, bičių. Suderinę šiuos du kvapus, galėsite mėgautis vasara be kenkėjų - be aštrių cheminių medžiagų ar spąstų.

tags: #kaip #apsginti #nuo #skruzdeliu #darze

• Daržo gėlių pasaulyje
• Vaikų darželio „Du gaideliai“ atsiliepimai
• Kaip socialinis darbuotojas padeda vaikams, kai tėvai serga alkoholizmu
• Pasakojimai iš stebuklingos kelionės į Laplandiją
• Veiklos ataskaita: Vilkaviškio darželis