Vitaminai ir mineralai yra svarbūs sveikam vaikų augimui ir vystymuisi. Nors dauguma vaikų pakankamai maistinių medžiagų gauna iš subalansuotos mitybos, tėveliai dažnai susimąsto apie jų mitybos raciono papildymą vitaminais ar mineralais. Kiekvieną situaciją reikėtų vertinti individualiai, tačiau jei vaiko savijauta pablogėjo, vertėtų sunerimti ir ieškoti priežasčių. Kad organizmui trūksta vitaminų, išduoda tokie simptomai, kaip nuovargis, mieguistumas, prastesnė vaiko nuotaika, raumenų silpnumas, sumažėjęs apetitas ar sulėtėjęs augimas. Pastebėjus neraminančius simptomus ir įtarus, kad vaikas gali stokoti vitaminų, mineralinių ar kitų medžiagų, vertėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku, o ypač naudinga atlikti išsamius tyrimus. Vitaminų, mineralinių ir kitų medžiagų kiekis yra nustatomas tiriant kraują.
Mėsos įvedimas į kūdikio mitybą
Kokia vaikams turi būti siūloma mėsa ir kaip ją geriausia paruošti priklauso nuo jų amžiaus. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo triušienos, veršienos ir kalakutienos. Šios mėsos lengviausia virškinamos, nes turi mažiau jungiamojo audinio. Jautienoje geležies yra daugiau, nei veršienoje, tačiau veršiena lengviau pasisavinama. Kuo jaunesnio gyvūno mėsa, kuo mėsa liesesnė - tuo ji lengviau pasisavinama.
Pirmam kartui pateikite visai mažą kiekį, pavyzdžiui 5-10 g trintos virtos mėsos įmaišykite į mažylio mėgstamą daržovių tyrę. Palaipsniui mėsos kiekį didinkite, tuo pačiu mažindami daržovių tyrės kiekį. Jei vaikelis griežtai kelis kartus iš eilės atsisako mėsos, padarykite pertrauką ir vėl bandykite.
Pradėjus virti po 5 minučių nuovirą nupilti, mėsą dar kartą nuplauti ir tada antrą kartą virti jau ilgesnį laiką. Mažyliams iki 8-9 mėnesių rekomenduojamą mėsą ne tik sumalti, bet ir sutrinti, nes neišsivysčiusi virškinimo sistema. Iš tokiu būdu pagamintos mėsos geriau pasisavinamos amino rūgštys.
Venkite keptos mėsos, ji sunkiai pasisavinama. Ypatingai venkite griliuje skrudintos mėsos. Idealu patiekti mėsą tik su daržovėmis. Daržovėse esančios skaidulos bei kitos medžiagos paskatins tinkamą virškinimą. Jei vaikas visai mažytis - mėsą pateikite su daržovių tyrelėmis. Vėliau - įveskite į racioną ir šviežių vandeningų daržovių.
Labai blogai, jei kelis kartus per dieną duodama mėsa, kas pas mus yra įprasta. Tokiu atveju gaunamas gyvūninių baltymų bei riebalų perviršis, bei kitų naudingų produktų suvalgoma mažiau. Daug kur galima rasti rekomendacijas duoti mėsą kasdien. Bet, nepamirškime, kad dar yra žuvis, kiaušiniai, rūgštaus pieno produktai. Taigi sudarius įvairų meniu mėsą vaikai valgys tikrai rečiau, nei kartą per dieną. Geriausia baltyminius produktus valgyti dienos metu.
Kada ir kokias uogas galima duoti kūdikiams?
Vyšnios turi vitaminų C, B ir PP, nikotino rūgšties, geležies, kalio, magnio ir kt. mikroelementų, karotino (provitamino A), rauginių medžiagų, pektino ir kt. Vyšnios tinkamos duoti į pirmų metų pabaigą, bet tik po 2-3 uogytes (duoti be odelės ir kauliuko).
Trešnės turi vitaminų C ir P, karotino, geležies, organinių rūgščių ir kt. Trešnės tinkamos duoti į pirmų metų pabaigą, bet tik po 2-3 uogytes (duoti be odelės ir kauliuko).
Serbentai turi vitaminų C, P, PP, B1, organinių rūgščių, taninų, pektino, rauginių medžiagų, folio rūgšties, geležies, kalio ir kt. Vertingesni juodieji serbentai, saujelėje yra visos paros vit. C norma. Kūdikiui negalima duoti serbentų, tik keleto uogų sulčių (nuo 7 mėnesių), nes gali raižyti, pūsti pilvuką. Nuo 1 metų galima suvalgyti apie 50 g.
Braškės turi vitaminų C, PP, K, H ir B grupės vitaminų, karotino, organinių rūgščių, pektinų, geležies ir kt. Kūdikiui galima duoti tik pusę sutrintos braškės nuo 10-12 mėnesių, nuo metų - 2-3 vienetus per dieną.
Žemuogės turi vitaminų C, K, E, P, B grupės vitaminų, kalcio, fosforo, kobalto, pektino, karotino, ypač daug geležies. Kūdikiui galima duoti tik keletą uogų nuo 10-12 mėnesių, nuo metų - 2-3 šaukštelius per dieną. Žemuogių, braškių ir aviečių kūdikiui reikia duoti atsargiai ir po mažai, nes gali įjautrinti organizmą.
Mėlynės turi vitamino C, mangano, geležies ir kitų mineralinių medžiagų, pektino, įvairių organinių rūgščių, rauginių medžiagų ir kt. Mėlynės tinka kūdikiams nuo 6,5-7 mėnesių.
Avietės turi vitaminų C, B 1, B2, PP, geležies, kalio, vario, folio rūgšties, karotino, pektino, rauginių medžiagų ir kt. Aviečių galima duoti tik į pirmų metų pabaigą.
Gervuogės turi vitamino C ir B grupės vitaminų, karotino, vario, mangano, kalio, rauginių medžiagų, organinių rūgščių, taninų ir kt. Gervuogių galima duoti tik į pirmų metų pabaigą.
Kiekvienos naujos uogų rūšies kūdikiui galima skanauti vos po kelias uogas, vėliau 1-2 šaukštelius, bet ne anksčiau kaip po 4-5 dienų.
Arbatos kūdikiams: kada ir kokias rinktis?
Daugeliui tėvų kyla klausimas, ar kūdikiui galima duoti arbatos. Atrodytų, kad tai natūralus gėrimas, tačiau ne visos arbatos tinkamos mažyliams. Kai kurios gali padėti nuraminti ar palengvinti virškinimą, bet yra ir tokių, kurios kūdikiui gali būti pavojingos.
Iki 6 mėnesių kūdikiai, maitinami motinos pienu ar adaptuotu mišiniu, paprastai papildomų skysčių nereikia. Arbata rekomenduojama tik gydytojo nurodymu (pvz., esant pilvo pūtimui ar lengvam peršalimui).
Nuo 6 mėnesių, kai pradedamas primaitinimas, galima duoti kai kurių žolelių arbatų nedideliais kiekiais. Svarbiausia - arbata neturi pakeisti vandens ar pieno, ji gali būti tik kaip pagalbinė priemonė.
Arbatos, kurias galima duoti kūdikiui:
- Ramunėlių arbata. Padeda esant pilvo pūtimui, neramumui, lengvam peršalimui. Tinka nuo kelių mėnesių (nedideliais kiekiais).
- Fenkolio arbata. Dažnai naudojama kūdikių diegliams mažinti, gerina virškinimą.
- Pipirmėčių arbata. Mažais kiekiais gali padėti, kai skauda pilvuką ar yra pykinimas.
- Kmynų arbata. Naudojama pūtimui mažinti, tačiau duodama atsargiai ir tik pasitarus su gydytoju.
Visos šios arbatos turi būti labai silpnos, be cukraus, medaus ar kitų saldiklių.
Arbatos, kurių jokiais būdais negalima duoti kūdikiui:
- Juoda arbata. Joje yra kofeino, kuris gali sukelti nemigą, nerimą, trikdyti širdies veiklą.
- Žalia arbata. Taip pat turi kofeino, todėl visiškai netinkama kūdikiams.
- Mėtų arbata stipria koncentracija. Gali dirginti skrandį ir sukelti mieguistumą.
- Jonažolės, šalavijo, anyžių arbata. Kai kurios jų turi stiprų poveikį hormonams ar nervų sistemai, todėl kūdikiams netinka.
- Arbatos su medumi. Kūdikiai iki 1 metų negali vartoti medaus dėl botulizmo rizikos.
- Arbatos su cukrumi ar saldikliais. Jos kenkia dantukams ir gali sukelti virškinimo sutrikimus.
Visada rinkitės specialiai kūdikiams skirtas vaistažolių arbatas, kurias galima rasti vaistinėse. Pradėkite nuo kelių arbatinių šaukštelių - stebėkite, ar neatsiranda alerginių reakcijų. Nepersistenkite - arbata turėtų būti išimtis, o ne kasdienis gėrimas.
Duona kūdikių mityboje
Mūsų kultūroje duona šimtmečius buvo bene svarbiausias produktas mitybos racione. Jei auginate kūdikį, tikriausiai kyla nemažai klausimų, kurių pagrindinis - ar kūdikiai ir maži vaikai apskritai turėtų valgyti duoną? Atsakome į klausimą: duonos duoti kūdikiams tikrai galima, įprastai tai yra saugus ir naudingas produktas. Visiems žinoma tiesa - duona, kaip ir kiti grūdų produktai (košės, makaronai ir kt.), sudaro didžiąją sveikos mitybos piramidės dalį. Pagrindinis duonos komponentas - angliavandeniai, sudarantys nuo 40 iki 50 proc. visų maistinių medžiagų. Duona - puikus baltymų šaltinis. Duonoje yra ląstelienos, t. y. maistinių skaidulų. Skaidulų žmogaus organizmas beveik nepasisavina, tačiau jos daro teigiamą įtaką virškinimui - maistas geriau keliauja virškinimo traktu, mažėja puvimo procesų, aktyvinama žarnyno veikla, detoksikuojamas organizmas, t. y. sujungiami sunkieji metalai pašalinami su išmatomis. Pavyzdžiui, kvietinėje duonoje iš nevalytų grūdų maistinių skaidulų yra iki 2 proc., kvietinėje duonoje iš antros rūšies miltų - tik 0,4 proc. Duonoje gausu vitaminų (B1 ir B2) bei mikroelementų (kalio, natrio, chloro ir fosforo).
Tiesa, vien duonos išvaizda ir užrašu „iš viso grūdo kviečių“ neverta pasikliauti. Rinkitės duoną, kuri pagaminta iš 100 proc. viso grūdo kviečio ar kitų miltų, t.y. Puikus skaidulų ir vertingųjų medžiagų šaltinis - daigintų grūdų duona. Ją kepant naudojami daiginti speltų kviečiai, miežiai, soros ir kt.
Minkšta balta duona kūdikio burnoje gali tapti tarsi guminė ir susivelti į rutuliuką. Nors duona su sėklomis ir riešutais - skani ir maistinga, tačiau ji tinkamesnė vyresniems vaikams. Kūdikiams pirkite ekologišką duoną, kurios ingredientų sąraše nėra cukraus arba jo nedaug (pavyzdžiui, vienoje riekėje - iki 2 g). Per didelis natrio kiekis gali pakenkti besivystantiems kūdikių inkstams, tad kūdikiams iki 1-erių metų negalima vartoti pridėtinės druskos. Duona - vienas iš produktų, kuriame slepiasi išties dideli natrio kiekiai, tad būtina atidžiai skaityti etiketes.
Bent jau iki trečiojo mažojo valgytojo gimtadienio negalima siūlyti jam keptos duonos, nesvarbu, ji juoda ar balta, rupaus malimo miltų ar pan. Mažyliui netinka ir šilta, šviežiai iškepta bet kokios rūšies duona.
Nėra konkrečių rekomendacijų, kada kūdikiams pradėti duoti duonos ir kitų jos gaminių. Autoritetingos tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija ar Amerikos pediatrijos akademija, kūdikiams duoti kieto maisto rekomenduoja nuo 6 mėn. amžiaus. Minkštesnę, puresnę duoną kūdikiams, nors manoma atvirkščiai, valgyti gali būti sudėtingiau. Balta sumuštinių duona, batonas kūdikio burnoje sulimpa į rutuliuką, kurį sunkiau nuryti, tad kūdikis gali užspringti arba tiesiog duoną išspjauti. Kietos, traškios duonos dantų dar neturintys kūdikiai neįkanda, tačiau gali ją čiulpti. Vis dėlto traški duona tinkamesnė jau ūgtelėjusiems ir dantų turintiems kūdikiams.
Ant duonos jokiu būdu negali būti nė mažiausios pelėsio žymės. Jei pasirodė net ir nedidelis pelėsis, šio produkto, jeigu pelėsį ir nukrapštysite, valgyti jau negalima. Duona - vienas tinkamiausių produktų gabaliukais primaitinamiems kūdikiams. Jeigu kūdikis mažas ir jo pincetinis griebimas dar nėra išlavintas duoną galite supjaustyti juostelėmis, kurias patogu paimti delnu.
Kviečiai yra vienas iš 8 pagrindinių maisto alergenų, sukeliančių apie 90 % alerginių organizmo reakcijų. Tačiau Amerikos pediatrijos akademija bet kokiu atveju vis tiek laikosi rekomendacijos į kūdikių racioną įtraukti potencialiai alergenų turinčių maisto produktų. Celiakija dažniausia pasireiškia kūdikiams nuo 6 mėn. bei vaikams iki 2 m. Celiakija kartais painiojama su gliuteno netoleravimu, tačiau tai nėra tas pats. Celiakijos ir gliuteno netoleravimo simptomai yra panašūs, t.y. tiek sergantieji celiakija, tiek ir kenčiantys nuo neceliakinio jautrumo gliutenui jautriai reaguoja į gliuteną. Tiesa, svarbu nuraminti, kad tiek celiakija, tiek ir gliuteno netoleravimas nėra dažnos būklės.
Saugūs ir pavojingi produktai vaikams iki vienerių metų
Remiantis portale „Babble“ pateikta informacija, meduje gali būti Clostridium botulinum sporų. Besidaugindamos vaiko žarnyne jos gali sukelti infekcinę ligą - botulizmą. Vyresnių vaikų organizmas geba kovoti su šia infekcija, bet vienerių neturintiems mažyliams tai gali pasirodyti rimtas iššūkis, sukeliantis tokius simptomus kaip sulėtėję judesiai, vidurių užkietėjimas, žindimo sunkumai ir verkimas.
Karvių piene yra tam tikro tipo baltymų, kuriuos kūdikiams sunku suvirškinti, taip pat mineralų, galinčių pakenkti iki galo nesusiformavusiems inkstams. Taip pat nevalia pamiršti apie laktozės netoleravimą, kuris kartais būna įgimtas. Tokiu atveju galimos tokios alerginės reakcijos kaip viduriavimas. Kraštutiniais atvejais pasireiškia žarnyno kraujavimas, o tada organizmui gali imti trūkti geležies ir išsivystyti anemija.
Daugelis vaikų yra net labai alergiški žemės riešutams, o vartojant tirštos ir lipnios konsistencijos jų sviestą kyla rimtas pavojus užspringti. Atminkite, kad užspringus riešutų sviestu, jį pašalinti ypač sunku - taip nutikus vaikas gali net numirti. Net vyresniems nei vienų metų mažyliams rekomenduojama duoti tik labai plonai šiuo sviestu apteptą skrebutį, kad vaikas neužspringtų.
Kai kurių daržovių, pvz., špinatų, burokėlių, lapinių kopūstų, salotų ir pankolių, kūdikiams duoti nerekomenduojama, nes juose gausu nitratų, kurių jų organizmas nesugeba apdoroti. Kol vaikui nėra metukų, jo skrandyje nesusidaro pakankamai nitratus skaidančių rūgščių. Kai taip nutinka, kraujas ima sunkiau išnešioti deguonį, todėl gali pasireikšti vadinamasis mėlyno kūdikio sindromas.
Tokiose žuvyse kaip ryklys, skumbrė, tunas ir kardžuvė gali būti nemažas kiekis gyvsidabrio, todėl jų neturi vartoti jaunesni nei vienų metų kūdikiai. Rekomenduotiną žuvies dozę tokio amžiaus mažyliai turėtų gauti valgydami menkę, plekšnę arba jūrų liežuvį, be to, ne dažniau kaip kartą per savaitę.
Tiek šilauogių, tiek aviečių, tiek gervuogių jaunesniems nei metukų kūdikiams duoti negalima. Jose yra tam tikros rūšies baltymų, kurių ne tik kūdikiai, bet ir kiek vyresni vaikai nesugeba suvirškinti. Kalbant apie citrusinius vaisius, būtina priminti apie jų rūgštumą ir dėl to kylančias skrandžio problemas, taip pat bėrimą užpakalio srityje, o kartais ir ant veido ar nugaros. Jei norite, kad kūdikis uogų bent paragautų, jas reikėtų labai susmulkinti, kad nekiltų pavojaus užspringti. Uogų sultis būtina gerokai atskiesti vandeniu, be to, stebėti, ar jos nesukelia kokios nors akivaizdžios reakcijos.
Vynuogėse gausu maisto medžiagų ir jos gali būti puikus užkandis vaikui, kuris jau nėra kūdikis. Pastariesiems sunku sukramtyti palyginti kietą vynuogių odelę, todėl kyla pavojus užspringti, o ir pačių uogų dydis gali kelti iššūkį. Net ir susmulkintos vynuogės siejamos su tam tikra rizika. Razinas taip pat derėtų duoti tik vyresniems nei metų vaikams.
Kūdikiai paprastai labai mėgsta kiaušinius, tačiau kai kuriems mažyliams jie gali sukelti rimtų alergininių reakcijų. Jei visgi manote, kad kūdikis turi gauti kiaušinio, reikėtų duoti tik trynį. Išvirus kiaušinį jį bus labai paprasta atskirti nuo baltymo.
Problema ta, kad šokolade yra kofeino, be to, metukų neturinčiam kūdikiui labai sunku suvirškinti šio produkto sudėtyje esantį pieną.
Nors iš išorės kukurūzų spragėsiai ganėtinai minkšti, centrinę jų dalį kūdikiams gali būti ypač sunku sukramtyti, todėl kyla rimtas pavojus užspringti. Tiesa ta, kad kukurūzų spragėsių galima siūlyti tik vyresniems nei ketverių metų vaikams.
Atminkite, kad kūdikiams būtini riebalai, todėl riebalų neturintys arba sumažinto riebalų kiekio produktai tikrai ne jiems. Taigi, bent kol sulauks pirmojo gimtadienio, kūdikis turi gauti nesumažinto riebalų kiekio produktus, nes tai būtina smegenų vystymuisi.
Rūkytoje arba kaip nors konservuotoje mėsoje, kaip kumpis, yra nitratų, be to, gausu natrio ir gyvulinės kilmės riebalų. Dėl šių priežasčių taip apdorota mėsa turėtų būti tikra retenybė vaiko racione, o kūdikiui jos duoti apskritai negalima. Kaip rašoma portale „What to Expect“, ši taisyklė taikytina ir rūkytai žuviai. Taigi pirmais gyvenimo metais ragauti šių delikatesų dar tikrai nereikia.
Kukurūzuose labai daug maisto medžiagų, deja, nėra, todėl kokios nors išskirtinės naudos jie nesuteiks. Nevalia pamiršti, kad kukurūzai priskiriami prie galimų alergenų, be to, jais galima užspringti. Kaip rašoma svetainėje „Momtastic“, nors daugeliui kukurūzai - tikras skanėstas, jaunesniems nei vienų metų vaikams jų duoti nereikia.
Nuo cukraus reikėtų susilaikyti net suaugusiesiems. Ir ne tik todėl, kad jis kelia antsvorio riziką, bet ir dėl kitų sveikatai žalingų savybių. Sveiką gyvenseną propaguojantys entuziastai primygtinai pataria neduoti kūdikiams cukraus ir jo pagrindu pagamintų produktų. Per dideli cukraus kiekiai gali privesti prie diabeto išsivystymo ir kitų sveikatos problemų. Nors cukrus kūdikiui veikiausiai patiks, derėtų žinoti, kad prie jo skonio priprantama - mėgti saldžius gaminius nėra įgimta žmogaus savybė, todėl juos siūlyti geriau kuo vėliau.
Nepasterizuotuose maisto produktuose yra kūdikio sveikatai pavojingų bakterijų, todėl juos būtina išbraukti iš metukų neturinčių mažylių raciono. Tokio amžiaus kūdikio imuninė sistema dar nepajėgi kovoti su bakterijomis ir virusais. Kartais nepasterizuoti produktai gali sukelti rimtų medicininių problemų.
Vertingi maisto produktai vaikų mityboje
Medikai trimituoja vienbalsiai - daržovių per mažai nebūna. Kuo daugiau daržovių atsiras kūdikio racione - tuo geriau. Patiekti jas galima įvairiai - išvirtas vienas ar įmaišant jas į įvairias košes. Taip pat galima patiekti ir daržovių tyres ar jų gabaliukus. Vyresniems vaikams tinka ir troškiniai, virtos ir žalios daržovės.
Vaisių nauda niekas neabejoja. Tačiau dėl juose esančio cukraus (fruktozė), reikia juos valgyti saikingai. Taip pat visuose vaikiškuose saldumynuose, esančiuose prekybos centruose, kur etiketėje parašyta „tik natūralus vaisių cukrus“, yra netinkami mažiesiems smaližiams. Visur ir visada patariama atidžiai studijuoti prekių etiketes, jų sudėtį. Per didelis cukraus kiekis visame organizme sukelia įvairius uždegimus, silpnina imunitetą. Ar tikrai galvojate, kad duodami vaikui kažką saldaus, darote jam gerą?
Kiekvieną pusryčiams reikėtų valgyti vis kitokią pilno grūdo košę. Ji gali būti tiek su daržovėmis, tiek be nieko. Nuo 1,5 metų ją galima pagardinti žiupsneliu cinamono. Taip išgausite subtilų salstelėjusį bei pikantišką skonį. Nereikės naudoti cukraus. Visos kruopų košės turi būti TIK pilno grūdo. Dribsniai ir visos užpilamos košės netinka, nes yra padarytos, panaudojant įvairias chemines medžiagas. Vieninteliai rekomenduojami dribsniai - avižų. Kodėl? Nes juose gausu cukraus, druskos ir kitokių prieskonių. Iki vienerių metų kūdikiams nėra iki galo susiformavusios kepenys, inkstai, todėl maistas turėtų būti be prieskonių. Taip pat šių maisto produktų gamybos metu išsiskiria kenksmingos medžiagos, kas tikrai nėra gerai vaiko vystymuisi.
Pieno produktai. Taip. Taip. Taip. Gali atrodyti, kad tukinsite savo vaiką, tačiau taip nėra. Besivystančiam vaiko organizmui - labai svarbūs gerieji riebalai. Taip pat svarbu, kad tiek pienas, tiek varškė, tiek kefyras būtų tik natūralūs, be pagardų, cukrų, prieskonių, druskos ir kuo trumpesnio galiojimo. Pienas tinka natūralus ekologiškas. Parduotuvėje tokį rasite retai.
Mėsa - taip pat svarbus produktas vaiko mityboje. Iki metų labiausiai tinka balta mėsa: triušiena, veršiena. Vis dėl to daugiausiai geležies yra jautienoje. Todėl vaikui reikėtų duoti kuo įvairesnių mėsos rūšių. Mėsa turi būti ekologiška, šviežia. Kepta netinka dėl sunkaus virškinimo ir kancerogenų.
Žuvis - taip pat svarbus produktas vaiko mityboje. Pradžioje labiausiai tinka balta neriebi žuvis. Nuo 10-12 mėn. galima vaišinti ir riebesnemis žuvimis (tinka lašiša, karpis). Kepta netinka dėl sunkaus virškinimo ir kancerogenų.
Aukščiausios rūšies pirmojo spaudimo aliejus ir kokybiškas sviestas - tai gerieji riebalai, kurie užtikrins puikią jūsų kūdikio sveikatą. Jokiais būdais negalima naudoti pakaitalų - margarino ar kitokių riebalų mišinių. Šiuose produktuose turi būti kuo mažiau įvairių priedų (cukraus, druskos, prieskonių ir t.t.). Geriausia naudoti nerafinuotą, šalto spaudimo alyvuogių, saulėgrąžų ar linų sėmenų aliejų.
Vitaminų ir maisto papildų svarba vaikams
Nors maisto papildai ir vitaminai jokiais būdais nepakeičia sveikos ir subalansuotos mitybos, BENU vaistininkė L. Mockutė teigia, kad ypač svarbus papildas vaikams iki trejų metų ir vėliau - vitaminas D. Jis apsaugo nuo rachito ir padeda įsisavinti kalcį. Pasak vaistininkės, maždaug nuo mėnesio amžiaus galima duoti vitamino D papildomai, nes kiekis, kurį kūdikis gauna iš mamos pieno, dažnai yra nepakankamas. Jei vaikas maitinamas mišiniu, reikėtų atkreipti dėmesį į jo sudėtį, nes dažnai ten galima rasti ir vitamino D.
„Kūdikiams dažnai pasireiškia geležies stokos anemija, kuri turi įtakos kraujodaros funkcijos sutrikimams, organizme pritrūksta deguonies, todėl kenčia širdies, raumenų sistemos. Folio rūgštis taip pat svarbi kraujodarai. Jos organizmas nekaupia, todėl žindančiai mamai folio rūgšties reikėtų vartoti papildomai. Ši medžiaga yra svarbi vidaus organų formavimuisi, DNR gamybai, padeda susidaryti naujoms ląstelėms. Kitas papildas, kurį vaikams reikėtų vartoti nepertraukiamai nuo metų laiko, yra žuvų taukai. „Įvairios studijos rodo, kad omega-3 riebalų rūgštys padeda sumažinti vaikų hiperaktyvumą, impulsyvumą ir sunkumą susikaupti, taip pat gerina vaikų smegenų veiklą ir vystymąsi. Šie riebalai vaidina pagrindinį vaidmenį vaikų augimo ir vystymosi procesuose ir turi daugybę naudingų savybių.
Jei nusprendėte rinktis papildą, įsitikinkite, kad jūsų vaikas laikosi rekomenduojamos dozės, kad sumažintumėte šalutinio poveikio riziką. Geriausia pradėti vartoti mažesnėmis dozėmis ir palaipsniui jas didinti iki rekomenduojamos paros normos, kad įvertintumėte vaiko toleranciją šiam papildui“, - sako L. Mockutė.
„Kol kūdikis žindomas mamos pienu, jo organizmo aprūpinimas reikalingais vitaminais ar mikroelemetais bus pakankamas. Kiti maisto produktai į vaiko mitybos racioną po truputį įtraukiami nuo maždaug 6 mėnesio. Vis dėlto, kai kuriems kūdikiams vien mamos pieno jau nebeužtenka nuo 4-5 mėnesių amžiaus, todėl papildomas maitinimas gali būti pradedamas ir anksčiau. Tinkamas kūdikio primaitinimas lemia ne tik tai, ar mažylis gaus visų jam svarbiausių medžiagų, bet ir tai, koks bus jo santykis su maistu.
Jei subalansuotos mitybos nepakanka, vitaminus, anot specialistės, patariama rinktis pagal vaiko amžių. Iki trejų metų vaikams duodami skysto pavidalo papildai, kad vaikams juos būtų patogiau nuryti. „Lietuvoje, didžioji dalis maisto papildų yra skirti vaikams nuo trejų metų, tačiau kiekviena mama pažįsta savo vaiką ir žino, kokia yra tikimybė užspringti. Renkantis preparatą, reikėtų situaciją vertinti labai individualiai - kai kurie vaikai ir 6 metų labai dažnai springsta. Mažiausia tikimybė užspringti yra vartojant sirupą. Jis yra normuojamas, duodamas gerti tėvelių, todėl priešingai nei guminukas ar kramtoma tabletė, kurią vaikas įsidėjęs į burną gali nubėgti žaisti, yra saugesni“, - sako L. Mockutė.
Why your baby needs vitamin D supplements | Sponsored by Culturelle
Svarbu: valgymo režimas ir skysčių poreikis
Valgymo valandos turi būti aiškios ir nesikeisti. Negalima leisti vaikui užkandžiauti nei prieš užkandžių laiką, nei prieš pagrindinį maistą. Viskam - savas laikas. Taip pat labai svarbu duoti vaikui sotų maistą, antraip jis išalks ir prašys valgyti anksčiau nei tam bus skirtas laikas. Jei vaikas išalksta iki kito maitinimo, vadinasi, maistas, kurį jam davėte buvo, liaudiškai tariant, per „kūdas“. Reikia duoti sotesnius produktus, pvz.: naudoti sviestą, aliejų ir pan.
Skysčio poreikio apskaičiavimas pagal Holliday-Segar formulę
- Jei vaiko svoris yra 1-10 kg, tuomet skysčio paros norma bus 100 ml/kg.
- Jei svoris - 11-20 kg, tuomet skysčio paros norma bus 1000 ml + 50 ml/kg kiekvienam papildomam kilogramui.
- Jei svoris yra virš 20 kg, tai skysčio paros norma bus 1500 ml + 20 ml/kg kiekvienam papildomam kilogramui virš 20 kg.
Kaip apskaičiuoti maisto porcijos dydį?
30 ml + 30 ml * 1 kg kūdikio svorio = porcija ml.
