Kasdien susiduriame su įvairiomis virusinėmis infekcijomis, tačiau viena iš jų ypač išsiskiria savo paplitimu ir poveikiu vaikams - tai enterovirusai. Šie nematomi priešai gyvuoja ištisus metus ir yra nepaprastai atsparūs aplinkos veiksniams, todėl jais lengva užsikrėsti. Vaikai, turintys dar tik besiformuojantį imunitetą, yra ypač pažeidžiama grupė. Enterovirusas vaikams gali sukelti lengvas, bet ir rimtas ligas, pasireiškiančias bėrimais, karščiavimu ir net komplikacijomis, kurios gali paveikti nervų sistemą, širdį ar kitus organus. Šiame straipsnyje pažvelgsime į enterovirusų simptomus, gydymo galimybes ir svarbą atkreipti dėmesį į šias infekcijas, kad apsaugotume savo vaikus nuo galimų pavojų.
Kas yra enterovirusai?
Enterovirusai - tai virusų grupė, priklausanti Picornaviridae šeimai, kurių pagrindinis taikinys yra žmogaus virškinamasis traktas, tačiau jie taip pat gali paveikti kitus organus ir sistemas. Šie virusai gyvuoja ištisus metus, kadangi yra begalo atsparūs išoriniams veiksniams, būtent dėl šios priežasties jais yra labai lengva užsikrėsti. Labiausiai pažeidžiama žmonių grupė - vaikai, kadangi jų imunitetas yra dar per silpnas tinkamai bei efektyviai kovoti su iškilusiais simptomais, kas gali privesti prie rimtų šio viruso komplikacijų.
Enteroviruso tipai
Enterovirusams priskiriama apie 70 skirtingų virusų rūšių, iš kurių tik 10-15 yra pavojingos žmogaus sveikatai. Rinovirusai - dažniausia peršalimo priežastis. Bėrimai ant rankų, kojų bei burnoje (angl. Hand, foot, and mouth disease) yra labiausiai paplitusi enterovirusų sukeliama liga vaikams. Kai kurios enterovirusų rūšys gali sukelti ir sunkesnes ligas, tokias kaip meningitas ar miokarditas.
Kaip užsikrečiama enterovirusu?
Enterovirusai dažniausiai plinta per užterštą maistą, vandenį arba per kontaktą su užkrėstais asmenimis, dėl neplaunamų rankų. Enterovirusai lengvai išgyvena rūgštinėje skrandžio terpėje ir dauginasi žarnyne, todėl jie lengvai perduodami ir per oralinį-fekalinį kelią. Visų užsikrėtimo galimybių pagrindas yra - bloga asmens higiena, kuri įskaito netinkamą kosėjimo, čiaudėjimo etiketą, retą rankų plovimą (prieš maistą, po apsilankymo tualete ar viešose erdvėse). Nors enterovirusas vaikams gyvuoja ištisus metus, didžiausia tikimybė užsikrėsti atsiranda vasaros bei rudens laikotarpiais, todėl tokiu metu reikia būti ypatingai atsargiems.
Enteroviruso bėrimai: kaip atskirti, kad tai ši liga?
Siekiant atskirti entero viruso bėrimus, svarbu atsiminti kelis pagrindinius faktorius: bėrimai dažniausiai atsiranda ant rankų, kojų ir burnos, kartais ir tarpvietės, užpakaliuko odoje. Bėrimai yra mažos raudonos dėmelės arba pūslelės. Enterovirusai dažniausiai plinta vasarą ir rudenį, tad bėrimų atsiradimas šiuo metu gali būti papildomas ženklas, kad tai enterovirusinė infekcija. Kadangi enterovirusų bėrimai gali būti panašūs į kitų virusinių ligų simptomus, tokių kaip vėjaraupiai ar alerginės reakcijos, svarbu, tik pastebėjus atsirandančius bėrimus ant kūno bei juos lydinčius simptomus, nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali atlikti diagnostinius tyrimus ir patvirtinti infekciją.
Kaip gydomas enterovirusas?
Kadangi enterovirusinė infekcija dažniausiai yra lengva ir praeina savaime per kelias dienas ar savaites, gydymas paprastai apsiriboja simptomų kontrolei ir paciento būklės stebėjimu. Jei pacientas karščiuoja bei jaučia įvairius kūno skausmus, gali būti skiriami karščiavimą, skausmą, temperatūrą mažinantys vaistai, tokie kaip paracetamolis ar ibuprofenas. Jei yra virškinimo trakto sutrikimų (viduriavimas, vėmimas), rekomenduojama laikytis švelnios, lengvai virškinamos dietos, kad nebūtų dirginamas skrandis ir žarnynas.
Sunkių enteroviruso formų (pvz.: aseptinio meningito, miokardito) atvejais gali prireikti hospitalizacijos, intensyvios priežiūros ir palaikomojo gydymo. Tai gali apimti intraveninių skysčių vartojimą, deguonies terapiją ar net dirbtinį plaučių ventiliavimą, jei atsirado rimtų kvėpavimo sutrikimų.
Galimos enteroviruso komplikacijos - kodėl būtina gydyti?
Enterovirusinės infekcijos paprastai yra lengvos ir praeina be komplikacijų, tačiau tam tikrais atvejais, ypač vaikams ar tiems, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, jei jos nėra laiku gydomos, gali išsivystyti rimtesnės komplikacijos. Tai gali būti:
- Meningitas: liga pasireiškia smegenų dangalų uždegimu bei smegenų skysčio infekciniais pakitimais. Pasižymi tokiais simptomais kaip: karščiavimas, galvos skausmas, sprando raumenų rigidiškumas (standumas), jautrumas šviesai, vėmimas.
- Miokarditas ir perikarditas: širdies raumens (miokardo) arba širdies dangalo (perikardo) uždegimas, kurį dažniausiai sukelia enterovirusai, ypač Coxsacki B grupės virusai. Būdingas krūtinės skausmas, nuovargis, dusulys, širdies ritmo sutrikimai.
- Rankų, kojų ir burnos liga: dažna enterovirusų sukelta infekcija, pasireiškianti pūslelėmis ant delnų, pėdų, burnos ir kartais ant kitų kūno dalių. Nors liga dažniausiai praeina savaime, ją gali lydėti dehidratacija dėl skausmo burnoje (pūslelės trukdo valgyti ir gerti).
- Encefalitas: smegenų uždegimas, dažnai sukeltas neurotropinių enterovirusų, pavyzdžiui, Enteroviruso 71. Pasižymi tokiais simptomais, kaip: stiprus galvos skausmas, sąmonės sutrikimai, traukuliai, karščiavimas. Ši komplikacija yra reta, bet pavojinga, ypač mažiems vaikams. Encefalitas gali palikti ilgalaikius neurologinius pažeidimus arba net baigtis mirtimi.
- Poliomielitas: poliovirusas, kuris yra vienas iš enteroviruso tipų, sukelia poliomielitą - sunkią centrinės nervų sistemos infekciją, galinčią sukelti paralyžių arba silpnumą, dažniausiai apatinėje kūno dalyje, negrįžtamus galūnių deformacijas.
- Pleurodynia (Bornholmo liga): enteroviruso sukelta būklė, pasireiškianti ūmiu krūtinės arba pilvo raumenų skausmu. Nors liga paprastai praeina be ilgalaikių padarinių, stiprus skausmas krūtinėje gali sukelti kvėpavimo sunkumų ir pacientą labai išvarginti.
- Naujagimių enterovirusinė infekcija: naujagimiai yra viena pažeidžiamiausių grupių, ypač jei motina nėštumo metu buvo užsikrėtusi enterovirusu. Infekcija gali pasireikšti kaip sepsio sindromas su karščiavimu, mieguistumu, mitybos problemomis ir net centrinės nervų sistemos pažeidimais, tokiais kaip meningoencefalitas. Naujagimiams enterovirusinė infekcija gali būti mirtina arba sukelti ilgalaikes pasekmes, pavyzdžiui, neurologinius sutrikimus.
Skiepai nuo enteroviruso
Šiuo metu specifinių skiepų nuo visų enterovirusų nėra, tačiau egzistuoja poliomielito vakcina, kuri apsaugo nuo vieno iš pavojingiausių enterovirusų - polioviruso, sukeliančio poliomielitą (sunkų raumenų paralyžių, kartais net visam gyvenimui). Ši vakcina yra itin svarbi siekiant išvengti sunkių poliomielito komplikacijų, ypatingai vaikams.
Kaip atskirti kitus bėrimus nuo enteroviruso?
Kiekvienai mamai, ypač tai, kuri mama tampa pirmą kartą, vaikelio būklės pokyčiai kelia milžinišką stresą. Ką daryti, jeigu vaiką išbėrė? Kas tai gali būti? Kūdikėlių bėrimas. Antrą ar trečią mažylio gyvenimo dieną ant odelės atsiranda raudonų dėmių arba pūslelių - tai vadinama toksine eritema. Nors pavadinimas gali nuskambėti baisiai, jokio specialaus gydymo nereikia. Bėrimas praeina po keleto dienų. Nesijaudink, maitinančiai mamytei tai nekenkia. Kita naujagimių bėrimo rūšis - milija. Ji pasireiškia gelsvais arba balsvais mazgeliais ant veido (dažniausiai - ant šnervių, kaktos ir skruostų). Į bėrimą rimtai žiūrėti reikia imti tada, kai su juo atsiranda ir kitų vaiko būklės pokyčių: pakyla temperatūra, atsiranda silpnumo jausmas, vaikas tampa irzlus, pablogėja jo apetitas. Visa tai paprastai reiškia infekcinę ligą. Tokiais atvejais būtina izoliuoti ligoniuką.
Kitos ligos, kurias gali lydėti bėrimai:
- Tymai: iš pradžių atrodo kaip ir įprasta virusinė kvėpavimo takų liga: ramybės neduoda temperatūra, sloga ir kosulys. Tačiau neilgai trukus (po 2 ar 4 dienų) atsiranda bėrimas.
- Raupselės: paprastai liga persergama lengvai, šiek tiek pakyla temperatūra. Išberia smulkiomis rausvomis dėmelėmis, jos matomiausios ant rankų, kojų, kaklo ir sėdmenų, išlieka apie 3 dienas.
- Skarlatina: viskas prasideda nuo anginos, o antrą dieną atsiranda bėrimas (ypač per rankų ir kojų lenkimus, kirkšnies ir pažastų srityse). Išberiama smulkiais rausvais taškeliais, tačiau atrodo, kad parausta visa oda.
- Vėjaraupiai: skiriamasis toks bėrimo bruožas - elementų įvairovė. Būtinai atsiranda skaidraus skysčio pripildytų pūslyčių. Bėrimas plinta palaipsniui, todėl visos pūslytės yra skirtingos vystymosi stadijos. Ant odos galima pamatyti ir dėmelių, ir pūslyčių, ir šašiukų. Paprastai odą labai niežti. Dar vienas vėjaraupiams būdingas bruožas yra tai, kad bėrimas atsiranda tarytum bangomis.
- Meningokokinė infekcija: tai pati pavojingiausia infekcija, kokia tik pasireiškia bėrimu. Iš pradžių ramybės gali neduoti tik sloga, gerklės perštėjimas, tačiau po to smarkiai pakyla temperatūra, tuo pačiu metu atsiranda bėrimas. Ligonį kankina šaltkrėtis, šleikštulys, vėmimas, raumenų skausmai ir silpnumas.
- Niežai: niežulys tokio bėrimo atveju yra labai stiprus, tiesiog nepakenčiamas, jis sustiprėja atsigulus į lovą ir sušilus. Bėrimo elementai atrodo kaip smulkūs poromis einantys rožiniai taškučiai (vienas lieka įlindus erkutei, o antras - jai išlindus).
Jeigu bendra vaiko būklė neblogėja ir termometro stulpelis nekyla aukštyn, dėl bėrimo greičiausiai kalta alergija arba prakaitinė. Pirmuoju atveju bėrimas paprastai būna simetriškas, kaip rausvos dėmelės arba pūslytės. Antruoju atveju bėrimas paplitęs labiau, išsiliejęs, matomas tose vietose, kur labiau prakaituojama - ant krūtinės, pažastyse. Priežastis - perkaitimas dėl netinkamos aprangos. Jeigu pastebėjai, kad vaikas išbertas, būtinai pasikonsultuok su gydytoju. Kol gydytojas neapžiūrėjo mažojo paciento, niekuo netepk išbertų vietų. Jeigu įtari meningokokinę infekciją, kviesti reikia ne pediatrą, o greitąją pagalbą.
22 odos bėrimai, apie kuriuos turėtų žinoti kiekvienas: simptomai ir gydymas
DUK apie enterovirusus
Ar enterovirusu serga suaugusieji?
Taip, enterovirusu gali užsikrėsti ir suaugusieji. Nors simptomai dažnai būna lengvesni nei vaikams, suaugusieji taip pat gali susirgti sunkesnėmis formomis, ypač jei turi susilpnėjusią imuninę sistemą.
Koks yra enteroviruso inkubacinis periodas?
Enterovirusų inkubacinis periodas paprastai trunka nuo 3 iki 6 dienų, tačiau jis gali svyruoti priklausomai nuo viruso tipo.
Kiek laiko asmuo yra užkrečiamas?
Asmuo, užsikrėtęs enterovirusu, gali būti užkrečiamas kelias savaites po to, kai simptomai išnyksta. Virusai gali išlikti organizme ir būti perduodami kitiems per išmatas ar oro lašeliniu būdu.
Ar enterovirusas pavojingas nėštumo metu?
Nors dauguma enterovirusų nėštumo metu nėra itin pavojingi, kai kurios infekcijos gali sukelti komplikacijų, pavyzdžiui, sukelti naujagimiui sepsi. Nėščioms moterims pajautus bent vieną simptomą, panašų į enterovirusą, vertėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, siekiant išvengti tolimesnių komplikacijų.
Kokios yra enteroviruso komplikacijos vaikams?
Enterovirusas vaikams gali sukelti sunkesnes komplikacijas, tokias kaip meningitas, miokarditas, pleurodynia, o retais atvejais - encefalitas ar paralyžius.
Kaip galima užsikrėsti enterovirusu?
Enterovirusai plinta per tiesioginį kontaktą su užkrėstu asmeniu arba seilėmis, išmatomis užterštais paviršiais, taip pat oro lašeliniu būdu, pvz.: per kosulį ar čiaudulį, bei per užterštą vandenį ir maistą.
Ar egzistuoja skiepai nuo enterovirusų?
Nors yra vakcina nuo polioviruso, kuris yra entero virusų šeimos dalis, kitiems enterovirusams vakcinos kol kas nėra.
