Vaikų chirurgas med. dr. Dovilė Joneliūnienė atsako į dažniausiai mamas kamuojančius klausimus apie išvaržas kūdikiams.
Kokių išvaržų būna?
Dažniausiai (95 proc. atvejų) kūdikiams pasitaiko įgimtos išvaržos. Pagrindinės jų rūšys yra kirkšnies ir bambos išvaržos.
Kirkšnies išvarža
Kirkšnies išvarža atsiranda dėl sutrikimų vaisiaus vystymosi metu. Berniukams, kai sėklidė nusileidžia iš pilvo ertmės į kapšelį, susidaro pilvaplėvės išgaubimas - makštinė atauga. Normalu, jei išnešiotiems naujagimiams ši atauga užanka, tačiau 5 proc. atvejų ji lieka atvira, o tai gali lemti kirkšnies išvaržos susidarymą.
Kirkšnies išvarža pirmiausia pastebima kaip atsiradęs neįprastas „gumbas“ kirkšnies ar lytinių organų srityse. Šio darinio viduje yra prasiveržę pilvo ertmės organai ar audiniai - dažniausiai žarnos kilpos ar taukinė. Kirkšnies išvarža yra dažna problema, su kuria susiduria net iki 5 % išnešiotų ir dar didesnė dalis neišnešiotų naujagimių. Rizika yra didesnė neišnešiotiems naujagimiams ir naujagimiams su nenusileidusiomis sėklidėlėmis. Kirkšnies išvarža rečiau, tačiau taip pat pasireiškia ir mergaitėms.
Kodėl reikia gydyti kirkšnies išvaržą? Ilgainiui išvaržos turinys gali užstrigti susidariusioje „kišenėje“. Įstrigusi žarna ar kiti organai gali patinti, spaudimas sukelti kraujotakos sutrikimus, dėl kurių organai tampa negyvybingi. Tokia būklė yra grėsminga, todėl išvaržos operacija suplanuojama ilgai nedelsiant, siekiant išvengti įstrigimo.
Kirkšnies išvaržos diagnostika
Kirkšnies išvaržą dažniausiai nustato pačios mamos, maudydamos ar perrengdamos kūdikį. Paprastai kirkšnies srityje matyti iškilimas, kartais nusileidžiantis į kapšelį. Paspaudus tas iškilimas lengvai išnyksta, išvaržos turinys sulenda į pilvo ertmę. Konsultacijos metu gydytojas vaikų chirurgas apčiuopia darinį. Išvaržai būdingas gumbas nėra pastovus - jis gali padidėti stanginantis, stovint, sportuojant, verkiant ar visai išnykti vaikui atsipalaidavus. Ilgainiui išvarža gali tapti nepaslankiu, skausmingu dariniu. Gydytojas patikrina, ar išvaržos turinį galima lengvai grąžinti atgal į pilvo ertmę. Jei išvaržos turinys lengvai negrįžta atgal į pilvo ertmę, išvarža yra standi - įtariama įstrigusi išvarža. Jeigu kyla diagnostinių klausimų, gali būti atliekamas tyrimas ultragarsu. Konsultacijos metu ne visada pavyksta nustatyti kirkšnies išvaržą, nes jos turinys gali savaime grįžti atgal į pilvo ertmę. Tokiu atveju gydytojas nieko neapčiuops ir paprašys tėvų stebėti darinį bei nufotografuoti, kai jis atsiras.
Kirkšnies išvaržos gydymo būdai
Kirkšnies, baltosios linijos išvaržas reikia operuoti visas, nes jos savaime neišnyksta. Tinkamiausias laikas operacijai (jei išvarža nekliudo vaikui augti) - 6 mėnesiai. Kirkšnies išvarža yra gydoma tik chirurginiu būdu. Operacijos tikslas - išvaržos turinį grąžinti atgal į pilvą, o susiformavusią „kišenę“, į kurią buvo patekęs turinys, užsiūti chirurginiu būdu.
Galimi operacijų būdai:
- Laparoskopinė (minimaliai invazyvi) operacija. Įprastai atliekami nedideli 3-5 milimetrų pjūviai - ties bamba ir abipus pilvo šonuose. Šios operacijos metu naudojama speciali kamera, ja galima apžiūrėti ir kitos pusės kirkšnies kanalą. Jei stebima išvarža ir kitoje pusėje, ji išoperuojama tos pačios operacijos metu. Tai padeda išvengti pakartotinės operacijos ateityje.
- Atvira operacija. Atliekamas pjūvis kirkšnies srityje toje pusėje, kur yra išvarža. Surandamas išvaržos maišas, vadinamoji „makštinė atauga“. Turinys yra grąžinamas atgal į pilvo ertmę. „Makštinė atauga“, pro kurią pateko pilvo ertmės turinys, yra pašalinama ir užsiuvama.
Jūsų vaikas visos operacijos metu miegos ir nepatirs jokio skausmo ar nemalonių emocijų. Jo būkle nuolatos rūpinsis patyręs vaikų anesteziologas. Prognozė po gydymo yra gera, dažniausiai liekamųjų reiškinių po gydymo nestebima.
Kaip pasiruošti operacijai ir kokia jos eiga?
Operacijos dieną vaikas turėtų atvykti nevalgęs mažiausiai 6 val. (motinos pieno - 4 val.). Galima atsigerti nedidelę stiklinę vandens likus ne mažiau kaip 2 val. iki operacijos. Atvykstant į ligoninę operacijai turėkite ne senesnį nei 10 d. kraujo tyrimą, kurį galite atlikti pas savo šeimos gydytoją.
Atvykus į ligoninę Jus aplankys gydytojas, su kuriuo galėsite aptarti būsimą operaciją. Vėliau ateis vaikų anesteziologas, kuris bus atsakingas už narkozę operacijos metu. Jeigu Jūsų vaikas turi alergijų vaistams - prašome pranešti anesteziologui ir chirurgui. Dėl narkozės poveikio vaikas po operacijos gali jaustis kiek apsvaigęs, mieguistas, skųstis lengvu gerklės ar galvos skausmu. Šie pojūčiai yra trumpalaikiai ir išnyksta per keletą dienų.
Dažniausios su kirkšnies išvaržos operacija susijusios komplikacijos
Kirkšnies išvaržos operacijos komplikacijos yra gana retos, jų dažnis svyruoja tarp 1-8%. Dažniausiai po operacijos gali atsirasti žaizdos infekcija, atsinaujinti buvusi išvarža (reikėtų pakartotinės operacijos).
Vaiko priežiūra po atliktos kirkšnies išvaržos operacijos
Pirmomis dienomis po operacijos gali prireikti vaistų nuo skausmo - ibuprofeno ar paracetamolio. Pasirūpinkite jais iš karto po išleidimo namo. Operacijos metu naudojami tirpūs siūlai, jų pašalinti nereikia. Retais atvejais gydytojas gali nurodyti, kad naudojo netirpius siūlus - tuomet juos reikia pašalinti po 5-7 dienų pas savo šeimos gydytoją.
Jeigu dar maitinate krūtimi, galite pradėti tai daryti iškart, kai tik vaikas norės žįsti. Praustis galima išvykus iš ligoninės po tekančiu vandeniu kitą parą. Vengti baseinų, ežerų, vonių bent 2 savaites. Laikykitės kitų gydytojo nurodymų.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją? Jeigu laukiant operacijos kirkšnies išvarža pasidaro daug standesnė, vaikas tampa neramus, intensyviai verkia, neleidžia prisiliesti prie darinio kirkšnies/kapšelio srityje, atsiranda paraudimas - NEDELSIANT kreipkitės į skubios pagalbos skyrių. Tai gali būti įstrigusios išvaržos simptomai. Nustačius įstrigusią išvaržą, ligoninėje bandoma mechaninio spaudimo būdu sumažinti įstrigusio turinio kiekį, jį grąžinant atgal į pilvo ertmę.
Bambos išvarža
Bambos išvarža atpažįstama iš iškilumo bei čiuopiamo pilvo sienos defekto. Bambos išvarža nustatoma 15 % kūdikių po gimimo. Tai nedidelis minkštųjų audinių defektas pilvo viduje toje vietoje, kur atsiskyrė kūdikio bambos virkštelės likučiai. Bambos išvarža - tai nedidelis iškilimas bambos srityje, atsirandantis netrukus po kūdikio gimimo, kai atsiskiria bambagyslės kanalo likučiai. Išvarža susidaro toje vietoje, kur atsiskyrus bambagyslei užsidaro organai, per kuriuos motinos pilve besivystantis kūdikis gaudavo maistą. Jei defektas nedidelis, pažvelgus į kūdikį, net neįmanoma nustatyti išvaržos; gydytojas pastebi problemą apžiūrėdamas kūdikį.
Bambos išvaržos paprastai savaime sugyja vaikams iki 2-3 metų. Tačiau yra tikimybė, kad išvarža gali užsidaryti ir iki 11 metų. Stebėjimą atlieka bendrosios praktikos gydytojas arba pediatras, tačiau sprendimą, ar reikia operuoti ir kokiais atvejais tai daryti, priima chirurgas, įvertinęs išvaržos dydį, ar ji trukdo vaiko fizinei veiklai ir pan.
Bambos išvarža (hernia umbilicalis) - yra pilvo sienos defektas, kurio metu išvarža išeina į poodį pro išsiplėtusį bambos žiedą. Skiriamos įgimtos ir įgytos išvaržos. Vaikams ji paprastai išnyksta iki 5 metų amžiaus.
Bambos išvarža yra pilvo sienos defektas, kai išvarža išeina į poodį pro išsiplėtusį bambos žiedą. Ji atpažįstama iš iškilumo bei čiuopiamo pilvo sienos defekto. Dažniausiai ji pati išnyksta iki 3 metų. Kūdikystėje bambinė išvarža dažniausiai susiformuoja dėl nevisiškai užsidariusios bambos angos, per kurią praeidavo virkštelė. Nėštumo metu per šią vietą eina virkštelė, o ką tik gimus kūdikiui, plyšys paprastai susitraukia ir užanka. Tačiau kai kuriais atvejais jis visiškai neužsidaro - gautas tarpelis leidžia žarnoms ar riebaliniam audiniui judėti į paviršių.
Bambos išvaržos simptomai
Bambos išvarža ne visada pasireiškia juntamais ar matomais simptomais, tačiau pajutus vieną iš žemiau išvardintų simptomų reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją chirurgą išsamiai diagnostikai. Bambos išvarža vizualiai gali padidėti, kai kūdikis atlieka kokius nors spaudimą pilve sukeliančius veiksmus, pavyzdžiui, verkia, kosti, bando stotis ar prieš tuštindamasis stanginasi. Švelniai masažuodamas, gydytojas išvaržą kartais gali sugrąžinti į vietą.
- Patinimas bambos srityje
- Išsikišimas bambos srityje
- Paraudimas aplink bambos sritį
- Skausmas
- Nemalonūs pojūčiai bambos srityje
- Tempimas ar spaudimas kosint, čiaudint ar keliant sunkesnius daiktus
- Karščiavimas
- Pilvo pūtimas
- Pykinimas, vėmimas
Bambos išvaržos diagnostika ir gydymas
Bambos išvaržą diagnozuoja gydytojas chirurgas konsultacijos metu. Įprastai išvarža patvirtinama apčiuopiant pilvo sritį. Ypač retais atvejais gali prireikti ultragarso tyrimų.
Bambos (pilvo sienos) išvaržos patologija dažniausiai sprendžiama chirurginiu būdu, atliekant bambos išvaržos operacijos. Pilvo sienos išvarža - tai būklė, kai pilvo organai, patekdami per silpną vietą pilvo sienoje, išsikiša į poodį. Ši išvarža gali pasireikšti tiek kūdikiams, tiek suaugusiems.
Daugeliu atvejų bambos išvarža nekelia pavojaus sveikatai ir praeina netaikant jokio medicininio gydymo. Išvarža neužsiveria vaikui sulaukus 4-5 metų ar vėliau. Išvarža yra įstrigusi (t. y. masažuojant žarnynas nesugrįžta į savo vietą). Jeigu bambos išvarža trukdo fizinei veiklai, gydytojas gali paskirti nešioti specialų išvaržą fiksuojantį diržą. Užverti bambos išvaržą galima bandyti ir natūraliais būdais - atliekant pratimus ar masažus. Išvaržą galima įstumti atgal, tačiau siekiant, kad išvarža užsivertų, ant bambos nepatartina klijuoti lipnių juostų ar pleistrų.
Jei bambinė išvarža sukelia diskomfortą, didėja arba yra įstrigusi, rekomenduojama chirurginė operacija (hernioplastika). Operacijos metu pilvo sienos defektas uždaromas naudojant audinius arba sintetines medžiagas (tinklelį). Tai padeda sustiprinti silpną vietą ir sumažinti recidyvo riziką.
Kada operacija reikalinga vaikui?
- Sulaukus 4-5 metų išlieka pilvo sienos defektas ir iškili bamba.
- Išvarža sukelia skausmą.
- Yra didesnė nei 1,5-2 cm skersmens.
- Sumažėja ar visai neišnyksta iki 2 metų amžiaus.
- Yra įstrigusi ar blokuoja žarnas.
Operacijos metu ties bamba atliekamas nedidelis pjūvis, išvaržos turinys grąžinamas į pilvo ertmę, pilvo siena susiuvama. Jei plyšys didelis, dedamas specialus tinklelis, kad sustiprintų vietą ir sumažintų atkryčio riziką. Dažnai pacientai namo išleidžiami dar tą pačią arba kitą dieną po operacijos.
Bambos išvaržos operacija – animacija – Dr. Tulip's TODS | Bambos išvaržos operacijos animacija
Ar visas išvaržas reikia operuoti?
Kirkšnies, baltosios linijos išvaržas reikia operuoti visas, nes jos savaime neišnyksta. Bambos išvaržos paprastai savaime sugyja vaikams iki 2-3 metų amžiaus. Tačiau jeigu išvarža didelė, sukelia skausmą ar trukdo fizinei veiklai, gali būti rekomenduojama operacija.
Ar gali kūdikis išvaržą „išrėkti“? Šis liaudyje paplitęs manymas yra neteisingas. Išvaržos yra įgimtos ir nesusijusios su kūdikio verksmu ar kitais išoriniais veiksniais.
Ar tai, kad kūdikis turėjo išvaržą, kaip nors atsilieps jo sveikatai vėliau? Jei išvarža laiku ir tinkamai gydoma, jokių liekamųjų reiškinių ar pasekmių vėlesniam gyvenimui neturėtų būti.
