Vitamino D trūkumas kūdikiams - tai būklė, kai organizme nėra pakankamo šio vitamino kiekio, dėl ko silpnėja kaulai, didėja raumenų silpnumas, sutrinka imuninė sistema ir psichologinė savijauta. Vitamino D receptorių yra beveik visose kūno ląstelėse, ir šio vitamino turi užtekti, kad jos galėtų tinkamai funkcionuoti. Jau seniai žinoma, kad vitaminas D reikalingas kaulams formuotis. Jo trūkumas, be rachito vaikams, paaugliams gali sukelti osteopeniją - ligą, kuriai būdingas mažas kaulų mineralinis tankis ir jų trapumas. Vaikų organizmui būtinas pakankamas vitamino D kiekis nuo pat ankstyvos vaikystės, nes jo trūkumas gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai. Tačiau tėvams dažnai kyla klausimų, kiek tiksliai vitamino D reikia jų vaikams, kokios yra rekomenduojamos normos ir kaip užtikrinti, kad šio svarbaus vitamino pakaktų kasdieninėje mityboje. Tad išsiaiškinkime, kokia yra vitamino D norma vaikams, kokia jo nauda ir kaip užtikrinti, kad vaikai gautų pakankamą šio vitamino kiekį.
Vitamino D nauda vaikams
Vitamino D trūkumas - tai būklė, kai organizme nėra pakankamo šio vitamino kiekio, dėl ko silpnėja kaulai, didėja raumenų silpnumas, sutrinka imuninė sistema ir psichologinė savijauta. Vitaminas D yra svarbus kalcio pasisavinimui, fosforo pusiausvyrai ir daugiau nei 200 genų reguliavimui žmogaus organizme. Vitaminas D yra viena svarbiausių maistinių medžiagų, reikalingų sveikam vaikų vystymuisi. Jis ne tik padeda užtikrinti stiprius kaulus ir dantis, bet taip pat atlieka svarbų vaidmenį palaikant stiprią imuninę sistemą bei normalią raumenų funkciją. Šis vitaminas ne mažiau svarbus ir nervų sistemai.
Skeleto ir kaulų vystymasis
Pagrindinė vitamino D funkcija yra padėti organizmui įsisavinti kalcį ir fosforą, du svarbiausius mineralus, reikalingus sveikam kaulų ir dantų augimui. Vaikystėje, kai kaulų augimas yra ypač spartus, pakankamas vitamino D kiekis užtikrina, kad vaiko kaulai stiprėtų ir vystytųsi tinkamai. Trūkstant vitamino D, kalcio įsisavinimas sumažėja, o tai gali lemti rachitą - ligą, kai kaulai tampa silpni, deformuojasi, ypač kojose. Todėl vitaminas D yra būtinas kaulų stiprinimui ir siekiant išvengti kaulų problemų vaikystėje. Kai trūksta vitamino D, vaikams gali išsivystyti rachitas (kaulų suminkštėjimas ir susilpnėjimas), sutrikti dantų augimas, dantų emalyje gali atsirasti dėmių.
Imuninės sistemos stiprinimas
Vitaminas D taip pat svarbus vaikų imuninės sistemos veiklai. Jis padeda organizmui kovoti su infekcijomis, didina atsparumą virusams ir bakterijoms. Vaikai, kurių organizme yra pakankamai vitamino D, yra mažiau linkę sirgti kvėpavimo takų infekcijomis. Tai ypač svarbu šaltuoju metų laiku, kai infekcijos pasireiškia dažniau. Taigi, reguliarus vitamino D vartojimas gali padėti apsaugoti vaikus nuo dažnų ligų. Vitaminas D reguliuoja imuninę sistemą, kurios kiekvienoje ląstelėje yra jo receptorių. Jis reikalingas organizmui kovojant su infekcijomis, slopinant uždegiminius procesus. Esant nemažam jo trūkumui, susilpnėja imuninė sistema, todėl dažnai puola kvėpavimo takų infekcijos, didesnė rizika susirgti gripu, bronchine astma, įvairiomis alerginėmis ligomis, atopiniu dermatitu, uždegiminėmis žarnyno ligomis, net diabetu ir daugeliu kitų ligų.
Raumenų ir nervų sistemos funkcijos palaikymas
Šis vitaminas taip pat turi svarbią reikšmę raumenų ir nervų sistemoms. Vitaminas D padeda užtikrinti, kad raumenys veiktų efektyviai, o tai ypač svarbu augantiems vaikams, kurie nuolat aktyviai juda, mokosi naujų motorinių įgūdžių ir stiprina savo fizinį gebėjimus. Tinkamas vitamino D kiekis padeda išvengti raumenų silpnumo ir spazmų, kurie gali atsirasti dėl šio vitamino trūkumo. Vienas iš vitamino D stokos požymių yra raumenų silpnumas, stiprus jų skausmas, gali sumažėti raumenų masė. Vitaminas D veikia nervų sistemą, o jo pristigus kamuoja prasta nuotaika ir dažnas nuovargis, energijos stoka, su šio vitamino trūkumu siejama depresija.
Smegenų vystymasis
Vitaminas D gali turėti įtakos vaikų kognityviniam vystymuisi bei vaikų nuotaikai. Vaikai, gaunantys pakankamai vitamino D, gali būti atsparesni emociniams sutrikimams, tokiems kaip depresija, ypač paauglystėjė. Be to, pakankamas vitamino D kiekis gali būti susijęs su geresnėmis kognityvinėmis funkcijomis, tokiomis kaip atmintis ir mokymasis.
Vitamino D trūkumas: kaip tai pasireiškia?
Vitamino D trūkumas gali turėti rimtų pasekmių vaikų sveikatai, todėl svarbu atkreipti dėmesį į simptomus, kurie gali signalizuoti apie šio vitamino stygių organizme. Tad apžvelkime, kokie yra pagrindiniai vitamino D trūkumo požymiai vaikams ir kokios gali būti ilgalaikės pasekmės.
Nuovargis ir energijos trūkumas
Vienas iš pirmųjų vitamino D trūkumo požymių yra nuovargis ir sumažėjęs energijos lygis. Vaikai gali tapti labiau pavargę nei įprastą, jaustis silpni ir mieguisti, net jei miega pakankamai valandų. O energijos trūkumas gali paveikti kasdienę veiklą, mokymąsi bei aktyvumą.
Raumenų ir kaulų skausmas
Raumenų ir kaulų skausmai yra dar vienas dažnas vitamino D trūkumo požymis. Kadangi vitaminas D padeda organizmui įsisavinti kalcį, jo trūkumas gali lemti kalcio stygių kauluose, dėl ko jie tampa silpni. Vaikai gali skųstis nuolatiniu skausmu kojose, nugaroje ar kitose kūno dalyse. Taip pat gali pasireikšti ir raumenų silpnumas. Nors šie simptomai dažnai gali būti painiojami su kitais sveikatos sutrikimais, vis tik nereikėtų atmesti galimybės, kad tai gali būti tiesiogiai susiję su vitamino D trūkumu. Vitamino D stoką vaikui galime įtarti, kai sumažėja apetitas, atsiranda gausus prakaitavimas, džiūsta burna, taip pat gali sutrikti širdies ritmas, pykinti. Organizme trūkstant vitamino D vaikams gausiau prakaituoja galva, taip pat padidėja kūno prakaitavimas, gali skaudėti galvą, mausti raumenis ir kaulus, pasireikšti raumenų traukuliai.
Dažnos infekcijos ir nusilpusi imuninė sistema
Vitamino D trūkumas gali susilpninti vaiko imuninę sistemą, todėl vaikai tampa labiau pažeidžiami įvairioms infekcijoms. Vitaminas D atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant imuninės sistemos atsaką į virusus ir bakterijas, todėl jo trūkumas gali padidinti riziką sirgti peršalimo ligomis, gripu ir kitomis infekcijomis. Tad jei vaikas dažnai serga kvėpavimo takų ligomis, tai gali būti ženklas, kad jo organizme trūksta vitamino D. Gydytoja pediatrė Jūratė Barzdenytė atkreipia dėmesį į galimus mažo vaiko negalavimus ir požymius, leidžiančius įtarti, kad jūsų 1-3 metų mažyliui trūksta kalcio ir vitamino D. „Jeigu jūsų mažylis dažnai peršąla, jį puola pūslelinė, vargina mažakraujystė arba jis vėluoja pradėti vaikščioti, galėtume spėti, kad jo organizmui trūksta kalcio ir vitamino D.
Dirglumas ir nuotaikų svyravimai
Vitamino D trūkumas gali turėti įtakos ne tik fizinei, bet ir psichinei vaikų būklei. Žemas vitamino D lygis gali būti susijęs su depresijos simptomais, nuotaikų svyravimais ir padidėjusiu dirglumu. Vaikai gali tapti labiau neramūs, irzlūs, juos slegia prasta nuotaika, o tai gali paveikti jų socialinę sąveiką bei mokymosi procesą. Iš tiesų, vitamino D trūkumas gali turėti rimtų pasekmių vaikų sveikatai, todėl tėvai turėtų būti ypač atidūs, pastebėję pirmuosius trūkumo požymius.
Vitamino D šaltiniai
Nors saulė yra pagrindinis vitamino D šaltinis, yra tam tikrų maisto produktų, kurie gali padėti vaikams gauti šį vitaminą natūraliai. Taip pat svarbu nepamiršti ir maisto papildų.
Saulės šviesa - pagrindinis vitamino D šaltinis
Vienas iš pagrindinių būdų, kaip žmogaus organizmas sintetina vitaminą D, yra saulės spindulių poveikis odai. Kai ultravioletiniai B (UVB) spinduliai patenka ant odos, organizmas pradeda gaminti vitaminą D. Būnanat saulėje. Tai - pagrindinis vitamino D šaltinis. Vitaminas D gaminasi kuomet odą veikia ultravioletiniai B spektro saulės spinduliai (UVB). Šias 10-20 minučių turite būti nepasitepę apsauginiu kremu nuo saulės, kuris blokuoja UVB spindulius. Saulės šviesoje pabuvus 10 min nuogu kūnu arba 30 min. atviromis rankomis, kojomis ir veidu, arba 2 val., jeigu atviras tik veidas, kad pasigamintumėte savaitės vit D dozę.
Tinkama mityba
Su maistu. Apie 10-20% reikiamos vitamino D normos gaunama su maistu. Gausiausiai jo yra riebiose žuvies rūšyse (lašišoje, skumbrėje, silkėje, upėtakyje, tune), ikruose, žuvies taukuose, kiek mažiau jautienos kepenyse, kiaulienoje, kiaušinio trynyje, kai kuriuose grybuose, pieno produktuose. Vitamino D kiekis maisto produktuose labai priklauso nuo sezono, saulėtų dienų skaičiaus, ūkininkavimo būdo. Riebi žuvis. Tokios žuvys kaip lašiša, skumbrė, tunas ir sardinės yra vieni turtingiausių natūralių vitamino D šaltinių. Riebiose žuvyse yra didelė vitamino D koncentracija, todėl jos turėtų būti reguliariai įtraukiamos į vaikų mitybą. Tam tikras vitamino D kiekis į organizmą patenka su maistu, tačiau jo nepakanka. Gana daug šio vitamino yra riebiose žuvyse (skumbrėse, lašišose, sardinėse), nemažai jo turi menkės kepenėlės, jūros gėrybės, tokios kaip krevetės ir moliuskai, yra šio vitamino kiaušinio trynyje, avokaduose, svieste, grūduose. Bet iš maisto galime gauti tik apie 10-15 proc. Kiaušinio trynys. Kiaušinių tryniuose taip pat yra šiek tiek vitamino D, kuris svarbus kaulų sveikatai ir imuninės sistemos stiprinimui. Pienas ir pieno produktai. Pienas ir tam tikri pieno produktai, tokie kaip jogurtas ir sūriai, taip pat būna praturtinti vitaminu D, todėl juos naudinga įtraukti į vaikų kasdienę mitybą. Mityba: 10-20% reikiamos vitamino D normos gaunama su maistu. Gausiausiai jo yra riebiose žuvies rūšyse (lašišoje, skumbrėje, silkėje, upėtakyje, tune), ikruose, žuvies taukuose, kiek mažiau jautienos kepenyse, kiaulienoje, kiaušinio trynyje, kai kuriuose grybuose, pieno produktuose.
Maisto papildai
Vartojant maisto papildus. Tais atvejais, kai organizmas vitamino D dėl saulės trūkumo pagamina nepakankamai, rekomenduojama naudoti vitamino D papildus. Kadangi ne visada įmanoma gauti pakankamą vitamino D kiekį iš saulės ar maisto, vitaminai paaugliams ir jaunesniems vaikams gali būti puiki pagalba. Geriausi vitaminai paaugliams turintys vitamino D yra žuvų taukai. O ypač menkių kepenų aliejus, kadangi pastarasis yra labai koncentruotas šio vitamino šaltinis. Vitaminai jaunimui gali būti skystos formos, kapsulių, kramtomųjų tablečių ar guminukų pavidalu. Tad galite pasirinkti tokius, kurie bus tinkamiausi pagal jūsų vaiko amžių. Tačiau svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų dėl dozavimo, nes per didelis vitamino D kiekis gali būti pavojingas. Papildomai vitamino D skiriama ir žindomiems kūdikiams, nes motinos piene jo yra nedaug.
Vitamino D perdozavimas
Vitamino D perdozavimas yra reta, bet pavojinga būklė, kuri atsiranda dėl ilgalaikio per didelio šio vitamino vartojimo, dažniausiai papildų forma. Perdozavimas gali sukelti hiperkalcemiją - kalcio kiekio padidėjimą kraujyje, o tai gali sukelti daugybę nemalonių simptomų ir sveikatos problemų. Vienas iš pagrindinių perdozavimo simptomų yra pykinimas, vėmimas, sumažėjęs apetitas, troškulys, dažnas šlapinimasis, silpnumas ir nuovargis. Vaikams taip pat gali pasireikšti galvos skausmai, raumenų skausmai ar mėšlungis. Ilgalaikė hiperkalcemija gali pažeisti inkstus, nes per didelis kalcio kiekis gali kauptis inkstuose ir sukelti inkstų akmenis ar net inkstų nepakankamumą. Be to, per daug kalcio gali susikaupti ir kitose kūno audiniuose, įskaitant širdį ir kraujagysles, o tai gali sukelti rimtas širdies ir kraujagyslių problemas. Todėl labai svarbu atsargiai dozuoti vitaminą D ir vartojant papildus visada laikytis gydytojo ar vaistininko rekomendacijų. Nors vitamino D trūkumas vaikams atsiranda žymiai dažniau nei perteklius, ilgą laiką vartojant didelę gydomąją dozę galimas ir perdozavimas, kadangi vitaminas D kaupiasi kūno riebaluose ir nereikalingas kiekis nėra pašalinamas. Vitamino D perdozavimas yra ne mažiau pavojingas nei trūkumas.
Vitamino D dozavimas ir prevencija
Vitamino D dozė skiriama priklausomai nuo veiksnių visumos: pradinio vitamino D lygio kraujyje, amžiaus, odos pigmentacijos, KMI, galimybės daugiau būti saulėje ir taip pakelti vitamino D kiekį. Vitamino D dozės dydis nurodomos TV - tarptautiniais vienetais (anglų k. Kalbant apie kūdikius, daugumai žindomų ar mišriai maitinamų kūdikių vitamino D trūksta. Net ir vasarą kūdikių organizmas vitamino D gali pagaminti nepakankamai: iki 6 mėn. Kūdikiams iki 2 metų vitaminą D rekomenduojama vartoti ištisus metus, dozę koreguojant priklausomai nuo metų laiko ir lauke praleidžiamo laiko. 1 - 2 lašeliai daugelio Lietuvoje parduodamų vitamino D aliejinių tirpalų. Esant trūkumo požymiams gydytojas gali paskirti kelis kartus didesnę gydomąją vitamino D dozę. Vitamino D norma vaikams priklauso nuo jų amžiaus ir individualių sveikatos poreikių, tačiau yra bendros rekomendacijos, kurios leidžia tėvams užtikrinti tinkamą šio vitamino kiekį. Pagal tarptautines sveikatos priežiūros institucijų rekomendacijas, kūdikiams iki 12 mėnesių amžiaus reikėtų apie 400-600 TV (tarptautinių vienetų) vitamino D per parą, kad būtų užtikrintas normalus kaulų ir dantų augimas. Vaikams nuo 1 metų iki 18 metų vitamino D paros norma paprastai siekia 600-1000 TV, priklausomai nuo jų gyvenimo būdo ir saulės šviesos poveikio. Tačiau tam tikrais atvejais gydytojai gali rekomenduoti didesnes dozes, jei vaikas turi specifinių sveikatos problemų ar didesnę riziką vitamino D trūkumui. Prevencija: būtinas buvimas saulėje, vitamino D turintis maistas ir kasdieniai papildai. Kremas nuo saulės su SPF gali sumažinti vitamino D sintezę iki 95 %, todėl trumpas buvimas saulėje be kremo (prieš pat tepanat apsaugą) padeda palaikyti natūralų kiekį. Tamsesnės odos žmonėms gali reikėti ilgesnės saulės ekspozicijos. Pagrindinės prevencijos priemonės: Pabūti saulėje nuo 10 iki 15 val., ribojant apsauginio kremo naudojimą trumpam laikui Vartoti vitamino D turinčius maisto produktus, tokius kaip riebi žuvis, kiaušiniai, UV spinduliais apdoroti grybai, praturtinti pieno produktai Naudoti maisto papildus: 600-1000 TV per parą vyresniems nei 1 metų vaikams, 400-1000 TV kūdikiams, priklausomai nuo individualios situacijos Keisti gyvenimo būdą - didinti buvimą lauke, koreguoti kūno masę, nes nutukimas mažina vitamino D biologinį prieinamumą.
13 požymių, kad jums trūksta vitamino D
Vitamino D trūkumas vaikams atsiranda žymiai dažniau nei perteklius. Vitamino D trūkumas gali turėti labai rimtas sveikatos pasekmes: vystymosi sutrikimus, rachitą, silpnėja raumenys, imunitetas. Dažniausiai laiku gimę kūdikiai, kurių motinos turėjo pakankamas vitamino D atsargas, turi jo pakankamai ir būdami saulės šviesoje gali toliau gamintis jo odoje vykstančių procesų metu. Norint užtikrinti, kad kūdikis gimtų su geromis vitamino D atsargomis, yra svarbu nėštumo metu pasirūpinti, kad motinos vitamino D atsargos būtų gausios. Didžiosios Britanijos The National Institute for Health and Clinical Excellence (NICE) rekomenduoja nėščioms ir žindyvėms vartoti 10 mikrogramų (arba 400 vienetų) vitamino D papildomai kasdien, o sveikatos priežiūros darbuotojai turi informuoti visas nėščiąsias apie vitamino D svarbą jų pačių ir būsimai kūdikio sveikatai. Kūdikiai motinų, kurios laikėsi šių rekomendacijų, turėtų pradėti vartoti vitamino D papildus nuo 6 mėnesių (multivitaminų sudėtyje).
Prieš pradedant vartoti vitaminą D, būtina pasitarti su gydytoju ir įvertinti vitamino D kiekį kraujyje. Tikslus įvertinimas leidžia paskirti tinkamą papildų dozę ir užkirsti kelią komplikacijoms. Vitamino D trūkumo gydymas priklauso nuo trūkumo sunkumo. Dozės pritaikomos individualiai, įvertinus paciento amžių, kūno masę, sveikatos būklę ir tyrimų rezultatus. Simptomų palengvinimui gydymas gali būti nukreiptas į kaulų stiprinimą, nuotaikos stabilizavimą, imuninės funkcijos palaikymą ir osteoporozės prevenciją. Esant rachitui ar virškinimo sutrikimams, gali prireikti sudėtingesnio gydymo - įskaitant hormonų terapiją ar medikamentų keitimą. Svarbi ir saikingas būvimas saulėje (10-30 minučių per dieną). Tai padeda aktyvuoti vitamino D sintezę odoje. Gydymo metu būtina stebėti vitamino D kiekį kraujyje, dažniausiai pakartotiniai tyrimai atliekami po 3 mėnesių. Ilgalaikėje priežiūroje svarbus palaikomasis papildų vartojimas mažesnėmis dozėmis ir mitybos optimizavimas. Prieš pradedant vartoti bet kokius papildus, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
Vitamino D papildai gali padėti atkurti nepakankamą jo kiekį kraujyje ir sumažinti trūkumo sukeltas pasekmes. Esant stipriam trūkumui, gali būti taikomos didesnės, gydytojo paskirtos dozės. Papildai gali padėti išvengti arba sumažinti su trūkumu susijusią kaulų demineralizaciją, pavyzdžiui, rachitą ar osteomaliaciją. Kai kurie tyrimai, pavyzdžiui, VITAL, rodo, kad 2000 TV vitamino D per dieną gali sumažinti autoimuninių ligų riziką. Vyresniame amžiuje papildų vartojimas gali padėti palaikyti raumenų funkciją ir pusiausvyrą, taip sumažinant kritimų ir lūžių riziką. Gydymas turi būti pagrįstas kraujo tyrimais - viršijus 4000 TV per dieną ribą gali išsivystyti hiperkalcemija ar sutrikti inkstų veikla. Svarbios papildų vartojimo rekomendacijos: Dozavimą parinkti individualiai, pasitarus su gydytoju Vartoti pakankamai vandens, siekiant pagerinti pasisavinimą Papildomai vartoti kalcio, jei siekiama sustiprinti kaulų tankį Papildomi rekomenduojami papildai Vitamino D3 (cholekalciferolis) forma yra geriau įsisavinama nei D2, todėl dažniausiai rekomenduojama. Be to, jo trūkumas gali didinti komplikacijų riziką nėštumo metu - priešlaikinio gimdymo, preeklampsijos ar nėščiųjų diabeto.
Vitamino D trūkumas nesukelia tiesioginio svorio augimo, tačiau tarp šių veiksnių yra ryšys. Nutukusių žmonių kraujyje dažnai nustatomas mažesnis vitamino D kiekis, nes jis linkęs kauptis riebaliniame audinyje ir tampa mažiau biologiškai prieinamas. Kai kurie tyrimai rodo, kad vitaminas D gali turėti įtakos riebalų apykaitai ir apetitą reguliuojančių hormonų veiklai. Nors papildų vartojimas gali padėti mažinti riebalinę masę, šis poveikis nėra pakankamai stiprus, kad reikšmingai keistų kūno svorį. Taigi, ryšys tarp vitamino D ir svorio labiau yra abipusis nei tiesioginis.
Lengvas vitamino D trūkumas dažniausiai ištaisomas per 2-3 mėnesius, sunkus - per 6-8 savaites. Korekcijos trukmė priklauso nuo trūkumo sunkumo, vartojamos dozės ir organizmo individualių savybių. Lengvam trūkumui (virš 20 ng/ml) dažnai pakanka 1 000-2 000 TV per parą. Esant sunkiam trūkumui (mažiau nei 12 ng/ml), gali būti skiriama 50 000 TV per savaitę 8 savaites arba 6 000 TV per dieną. Kraujo rodikliai pradeda gerėti per kelias savaites, tačiau simptomų, tokių kaip raumenų silpnumas ar nuovargis, išnykimas gali užtrukti kelis mėnesius. Pasveikimą lėtina aukštas kūno masės indeksas, lėtinės ligos ar netikslus papildų vartojimas.
Taip, vitamino D trūkumas yra susijęs su plaukų slinkimu. Klinikiniais tyrimais įrodyta atvirkštinė priklausomybė tarp vitamino D kiekio ir plaukų slinkimo intensyvumo sergant tokiomis ligomis kaip androgeninė alopecija, telogeninis slinkimas ir areatinė alopecija. Plaukų folikuluose esantys vitamino D receptoriai atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant plaukų augimo ciklą, o jų trūkumas gali sutrikdyti šį normalų procesą. Plaukų folikulų sveikata, vitamino D kiekis kraujo serume ir tinkamas plaukų ciklas yra svarbūs šio ryšio veiksniai. Kai kuriais atvejais, nustačius, kad pagrindinė priežastis yra vitamino D trūkumas, plaukai ataugo.
Taip, vaikams dažnai nustatomas vitamino D trūkumas, ypač paauglystėje. Tyrimai rodo, kad 12,1 % vaikų turi mažiau nei 50 nmol/l (20 ng/ml) vitamino D, o tarp paauglių šis rodiklis siekia net 29,8 %. Didžiausia trūkumo rizika kyla vaikams, kurie:turi tamsesnę odą;retai būna saulėje;turi antsvorio ar nutukimą;yra maitinami krūtimi be papildomo vitamino D. Pagal amžių, trūkumas dažniausiai nustatomas paaugliams, o mažiausiai - kūdikiams. Maždaug 70 % kūdikių turi nepakankamą arba ribinį vitamino D kiekį, todėl profilaktinis papildų vartojimas yra būtinas jau nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių.
