Krikščioniškieji gimdymo namai Kaune, turintys ilgą istoriją ir puoselėjantys ypatingą požiūrį į motinystę ir naujagimį, nebeteiks akušerijos paslaugų. Ši žinia sukėlė nemažai diskusijų, tačiau svarbu suprasti, kokios paslaugos buvo teikiamos ir kokios alternatyvos egzistuoja.

Vieninteliai Lietuvoje krikščioniškieji gimdymo namai nebeteiks akušerijos paslaugų. Tai jau ne pirmas toks pokytis Kaune. 2025-aisiais buvo uždaryti Prof. Prano Mažylio gimdymo namai. Jau šimtą metų Krikščioniškųjų gimdymo namų pastate Miško gatvėje pasaulį išvysta naujagimiai. Idėja pavadinti gimdymo namus Krikščioniškaisiais 1994 metais gimė šviesios atminties Kardinolui Vincentui Sladkevičiui. Krikščioniškuosius gimdymo namus 2004 m. pirmiesiems Kauno apskrityje buvo suteiktas Naujagimiams palankios ligoninės vardas.

Sovietmečiu, nuo 1953-iųjų, gydytojai buvo pastatyti prie abortų konvejerio. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, atgimė ir tikėjimas. Sąžinės laisvės vedami medikai norėjo kurti kliniką, kur žmogaus gyvybė būtų gerbiama nuo pat pirmosios akimirkos, o medikai nebūtų verčiami prieš savo sąžinę atlikti abortus. „Iškovojus nepriklausomybę, lietuviai pajuto, kad mūsų teikiama gimdymo pagalba yra atsilikusi nuo pasaulio. Kai dar buvau studentas, praeidamas pro šiuos gimdymo namus nesuprasdavau, kodėl pirmame aukšte ant langų pritvirtintos grotos, o prie jų sulipę vyrai mėgina pro langą išvysti savo naujagimius vaikus. Pradėję keliauti po užsienį išvydome, kaip atrodo humaniški, lankytojams atviri gimdymo skyriai, ir suskubome gerąsias praktikas perkelti į Lietuvą. Vieta, kurioje įsikūrusi ši klinika, yra svarbi katalikams. Iki karo Miško gatvėje greta gimdymo namų veikė daktaro chirurgo Hagentorno klinika, kurioje 1927 m. Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų vadovas gydytojas Virgilijus Rudzinskas.

Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose nėščioji lydima nuo pirmosios dienos, kai sužino, kad laukiasi. Prioritetu laikomas pirmasis žindymas mamos pienu, pirmasis kontaktas su mama, jos rankose atsidūręs vaikas nebėra nuo jos atitraukiamas. Jei dėl operacijos mama iš karto negali pasirūpinti vaiku, jis keliauja tėčiui į glėbį.

Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose nėra įprastų palatų. Čia gimdyvės guli šeimų kambariuose su ąžuolinėmis lovomis, kuriose, kaip juokauja V. Rudzinskas, prigulti telpa bet kuris krepšininkas. Čia stengiamasi užtikrinti namų jaukumą ir visai šeimai palankias sąlygas. „Mes įleisdavome vyresnius vaikus į šią kliniką, kai kitose ligoninėse to daryti dar nebuvo galima. Kai šeima nenori ar neturi kur palikti vaikus, jie gali pabūti kambarėlyje su tėčiu, kol mama pagimdo, o vėliau visa šeima vėl gali būti drauge. Mes nebijome įsileisti žmonių iš pasaulio aplinkos, nes jie atneša mikroflorą, su kuria naujagimis susidurs namuose. Kai ligoninių palatose laikomasi ypatingo sterilumo, čia gali išplisti antibiotikams atsparūs mikroorganizmai.

Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose dirbanti akušerė Vilija Šlopšnienė dalijasi asmenine patirtimi šioje klinikoje. „Mano pirmasis vaikelis gimė 1994 metais, kai šios ligoninės idėja buvo dar nauja. Buvo ta mama, kuri entuziastingai norėjo pagimdyti kuo geriau. Beieškodama tinkamų gimdymo namų radau šią vietą. Tais laikais daug kas buvo kategoriškai ribojama, o moteris buvo laikoma tik paciente, gaunančia medicinos paslaugas. Tai viena moderniausių ligoninių dėl holistinio požiūrio į žmogų. Čia viename pirmųjų gimdymo skyrių Lietuvoje vyko gimdymai vandenyje, moterys galėjo rinktis, kaip nori susilaukti vaikelio - natūraliai, be nuskausminamųjų, pačiu švelniausiu būdu“, - dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja V. Kauno krikščioniškuosiuose gimdymo namuose dirbanti akušerė Vilija Šlopšnienė.

Moterys į šiuos gimdymo namus atvažiuoja iš skirtingų Lietuvos miestų. Pasak V. Šlopšnienės, klinikoje daug dėmesio skiriama darbuotojų savijautai. „Pagarbus santykis su pacientu neatsiranda iš niekur, medikas pats turi jaustis saugiai, gerbti save ir aplinkinius, būti dvasingas ir gebėti bendrauti - pasitikti moterį tokią, kokia ji yra. Nuo 15 iki 20 proc. visos populiacijos sudaro itin jautrūs žmonės, kurie stipriau reaguoja į aplinkos pokyčius. Kai kurioms moterims atvykimas į gimdymo namus tampa pirmuoju apsilankymu ligoninėje, todėl vien aplinkos pakeitimas natūraliai kelia stresą, ką jau kalbėti apie naujos gyvybės atėjimo į pasaulį proceso intensyvumą.

„Moterys būna išsilavinusios ir daug pasiekusios profesinėje srityje, tačiau tapdamos mamomis jos išeina naują mokyklą ir turi daug ko išmokti. Šioje kelionėje dažniausiai joms prireikia pagalbos. Individualizmo pasaulyje, kai profesiniai pasiekimai labiau vertinami nei šeimos vertybės, dažnai trūksta motiniško, moteriško palydėjimo, todėl gali būti tikrai nedrąsu ir nesaugu staiga įkristi į motinystės vėžes, kur tiek daug atsakomybės ir viskas nauja. Kai ateini į šeimos kambarį ir turi laiko pažvelgti pacientei į akis, gali paklausti, kaip ji jaučiasi, padrąsinti, pastiprinti ir suteikti pasitikėjimo; moterims reikia patvirtinimo - „Tu esi gera mama“. Vienos gimdyti atvyksta drąsiai, o kitos popieriaus lape surašo gimdymo planą tarsi gynybinį projektą, siekdamos jaustis saugiai ir tikėdamos, kad bus atsižvelgta į jų norus bei lūkesčius.

„Šis centras skirtas moterims, kurios svarsto, ką daryti patyrus netikėtą nėštumą. Jos tikisi pagalbos ir palaikymo, kad galėtų išnešioti kūdikį, arba priešingai - galvoja nutraukti vaiko gyvybę. Krizinio nėštumo centras visoje Lietuvoje turi savanorių, kurie dvejojančias mamas atveda pas artimiausius gydytojus, pasisakančius už gyvybę. Mes - vieni jų - moterį nuraminame, padarome ultragarso tyrimą ir drauge apžiūrime vaikutį, įkvepiame ir pasidžiaugiame pradėta gyvybe. Deja, šį projektą pasaulis ir feministiniai judėjimai nuvertina. Jie sako, kad taip kišamasi į moters apsisprendimo teisę - išnešioti kūdikį arba ne. Lietuvoje medikas turi teisę nedalyvauti savo įsitikinimams ir moralei prieštaraujančiose procedūrose.

„Daug idėjų iš Krikščioniškųjų gimdymo namų paplito ir kitose ligoninėse. Būtų didžiulis džiaugsmas, jeigu žinotume, kad mūsų idėjas ir nuveiktus darbus perima ir tęsia kiti kolegos bei institucijos. Negimusio žmogaus gyvybę ir orumą ginantys medikai vienijasi Lietuvos gydytojų asociacijoje „Už žmogaus gyvybę“. Paskutinį balandžio sekmadienį minima Pasaulinė gyvybės diena. Ta proga balandžio 24-ąją - penktadienį - organizuojama mokslinė-praktinė konferencija „Žmogaus gyvybės ir orumo neatsiejamumo principas medicinoje“. Joje bus skaitomas pranešimas ir apie gimdymo namų Miško gatvėje istoriją bei per šimtmetį čia įvykusius pokyčius.

Neretai čia gimdo moterys, kurių jau kelios kartos yra gimusios šiose gimdymo namuose. Puoselėjamas bendruomeniškumas, susiformavusios gilios tradicijos, kartu apjungiant naujausius medicininius pasiekimus. Klinika „Krikščioniškieji gimdymo namai” yra sudaryta iš dviejų skyrių - Akušerijos ir Ginekologijos. Taip pat klinikoje veikia ir Naujagimių bei Anesteziologijos reanimacijos poskyriai. Skyriuje teikiama II A lygio akušerijos pagalba, t.y. gimdo pilnas 37 savaites išnešiojusios nėščiosios, neturinčios didelės rizikos faktorių. Skyriuje teikiama profesionali gimdymo pagalba, reikalui esant atliekami cezario pjūviai, gimdymas nuskausminamas. Naujagimiams visą parą teikiama pagalba, t.y. gydytojas neonatologas dalyvauja gimstant riziką turintiems naujagimiams, po gimimo, reikalui esant gydoma naujagimių patologija.

Kas ketvirtas gimęs naujagimis - ne iš Kauno ar Kauno rajono. Čia jau daugelį metų naudojama moderni, nuolat atnaujinama vokiečių firmos „Storz“ įranga. Su ja medikai atlieka pažangias, tausojančias, ginekologines operacijas. Pacientes, norinčias pasitarti dėl ginekologinės diagnozės ar operacijos, kviečiamos atvykti ir pasikonsultuoti su gydytoju specialistu. Pacientės konsultuojamos darbo dienomis kasdien nuo 9 iki 12.30 valandos. Išankstinė registracija telefonu (0 37) 221 245. Primename, jog nemokamai konsultuojamos socialinį draudimą bei poliklinikos šeimos gydytojo ar ginekologo siuntimą turinčios moterys.

Vis dažniau gydytojai renkasi šį būdą, ypač jei nėštumo metu kylančios problemos nėra labai sudėtingos. Pakanka besilaukiančios moters ir vaisiaus sveikatos būklę stebėti ar koreguoti, kiekvieną dieną lankantis nėščiųjų dienos stacionare. Dažniausiai dienos stacionare lankosi nėščiosios, kurioms jau atėjo gimdymo terminas, tačiau mažylis dar nepasibeldžia. Nėščiųjų dienos stacionare didelis dėmesys skiriamas ir besilaukiančių moterų mokymui. Visos norinčios gimdyvės turi galimybę prisijungti prie čia organizuojamų užsiėmimų, sužinoti apie nėščiųjų mankštą, žindymą ir kūdikio priežiūrą, gauti išsamesnės informacijos apie gimdymą. Labai populiarus nėščiųjų kineziterapijai skirtas baseinas. Dienos stacionaras veikia Miško g.

Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose ne vienerius metus vystomas Motinystės centro projektas, kuriame dirbantys medikai kartu su partneriais teikia informacinę pagalbą besilaukiančioms ir jų artimiesiems. Čia vykstančiuose susitikimuose susirinkusieji diskutuoja gimdymo, vaiko žindymo ir auginimo temomis, vedami mankštos užsiėmimai nėščiosioms.

Lietuvės nustėrusios dėl sprendimo uždaryti Krikščioniškuosius gimdymo namus: įstaiga ramina. Su redakcija susisiekusi moteris pasakojo, kad apstulbo sužinojusi, kad rudenį planuojama uždaryti dar vieną ligoninę - Krikščioniškuosius gimdymo namus. Čia gimdyti važiuodavo pacientės kone iš visos Lietuvos. Įstaigos atstovai ramina ir sako, kad visos paslaugos bus teikiamos kitoje vietoje, todėl nerimauti nėra dėl ko. „Rugsėjį Kaune planuoja uždaryt dar vieną ligoninę - Krikščioniškuosius gimdymo namus. Pernai rugsėjį uždaryti P. Mažylio (Putvinskio g.) gimdymo namai, šiemet rugsėjį nebeliks ir šitų (Miško g.). Galima atkreipti dėmesį, kad čia važiuodavo gimdyvės net iš Vilniaus, Klaipėdos ir visos Lietuvos. Daug gerų vertinimų turinti ligoninė. Bet „optimizacijos“ planai ima viršų“, - sakė pasipiktinusi moteris. Delfi kreipėsi į įstaigą su prašymu pakomentuoti situaciją. Kaip paaiškėjo, šiemet Kauno ligoninė pradeda Akušerijos ir ginekologijos klinikos, veiksiančios Šilainiuose, steigimą. Būtent čia ir bus teikiamos visos paslaugos.

„LSMU Kauno ligoninė toliau įgyvendina daugiaprofilinės ligoninės strategiją - skirtinguose padaliniuose ir vietose išsibarsčiusios paslaugos sutelkiamos viename padalinyje. Šiemet Kauno ligoninė pradeda Akušerijos ir ginekologijos klinikos, veiksiančios Šilainiuose, steigimą. Planuojama, kad naujoji klinika pradės veikti šių metų rudenį. Kauno ligoninė jau kurį laiką akušerijos ir ginekologijos kompetencijas bei paslaugas telkia Akušerijos ir ginekologijos skyriuje, įsikūrusiame Šilainiuose, Josvainių gatvėje. Jos dar labiau sustiprės, kai rudenį pradės veikti naujai kuriama Akušerijos ir ginekologijos klinika, kuri apims klinikinę, pedagoginę bei mokslinę veiklą“, - rašoma įstaigos pranešime žiniasklaidai.

„Kauno ligoninė nuosekliai įgyvendina ilgalaikius strateginius planus ir taip stiprina pacientams teikiamų paslaugų, tarp jų - ir akušerijos ir ginekologijos, kokybę. Dalininkų patvirtintuose planuose numatyta 2026 metais įkurti Akušerijos ir ginekologijos kliniką ir taip sutelkti dar daugiau kompetencijų centriniame ligoninės padalinyje, sustiprinti paslaugas pacientėms teikiančių specialistų komandą“, - sako Diana Žaliaduonytė, LSMU Kauno ligoninės generalinė direktorė. Kaip teigiama, numatoma, kad naujai kuriama Akušerijos ir ginekologijos klinika pradės veikti rugsėjo 1 d. ir bus suformuota iš šiuo metu ligoninėje veikiančių padalinių: Akušerijos ir ginekologijos skyrių ligoninėje bei poliklinikoje ir Krikščioniškųjų gimdymo namų. Kuriant Akušerijos ir ginekologijos kliniką, į ją bus perkeltos akušerijos paslaugos iš Krikščioniškųjų gimdymo namų. Akušerijos ginekologijos klinikoje dirbs jungtinė medikų komanda iš visų padalinių. Šiuo metu Akušerijos ir ginekologijos skyriuose ligoninėje bei poliklinikoje ir Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose dirba daugiau kaip 200 darbuotojų. Jau šiandien Kauno ligoninės Šilainių padalinyje specialistų komanda suformuota taip, kad užtikrintų ir akušerinę, ir ginekologinę pagalbą. Čia nuolat vyksta tiek gimdymai, tiek ginekologinės operacijos.

Lietuvoje gimdymas moterims, turinčioms privalomąjį sveikatos draudimą, yra nemokamas. Valstybinė ligonių kasa (VLK) apmoka gydymo įstaigoms teikiamas paslaugas. Už gimdymą be komplikacijų VLK sumoka nuo 496 iki 1045 eurų, o sudėtingesniais atvejais, pavyzdžiui, atliekant cezario pjūvį ir esant pavojingoms gyvybei komplikacijoms, suma gali svyruoti nuo 1189 iki 2126 eurų.

Tačiau yra paslaugų, kurių VLK neapmoka. Jei moteris pageidauja gimdyti pas konkretų gydytoją ar akušerę, o gimdymo metu nėra jų budėjimo pamaina, teks sumokėti papildomai. Kaina priklauso nuo pasirinktos gydymo įstaigos.

Kai kuriose įstaigose, pavyzdžiui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, teikiamos mokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kainos nustatomos vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro įsakymais. Šiose klinikose siūlomos palatos su atskiru WC ir dušu bei pagerintomis buitinėmis sąlygomis (šaldytuvas, televizorius, minkštasuolis ar sudedamas fotelis, interneto jungtis). Kitos palatos gali būti su virtuvės baldais, indų komplektu, šildymo-kondicionavimo sistema.

Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika Vilniuje yra vienintelė privati klinika Lietuvoje, kurioje priimami gimdymai. Natūralus gimdymas čia kainuoja 4800 eurų, nuskausminimas - papildomai 230 eurų, o cezario pjūvio operacija - 5800 eurų.

Nors dauguma moterų nešioja dovanas medikams, vis daugiau renkasi oficialiai apmokėti už pageidaujamas paslaugas, taip užtikrinant skaidrumą ir išvengiant neaiškumų.

Santaros klinikų Akušerijos skyriuje yra 11 šeimyninių palatų, kurių kaina svyruoja nuo 50 iki 60 eurų, priklausomai nuo jos dydžio. Šios palatos suteikia galimybę pagimdžiusiai moteriai būti kartu su šeimos nariu ar artimuoju.

Tiesa, svarbu paminėti, kad net ir susitarus su konkrečiu gydytoju, ne visada garantuojama, kad jis galės dalyvauti gimdyme, nes gali nutikti nenumatytų aplinkybių. Budintis personalas taip pat yra aukštos kvalifikacijos.

COVID-19 pandemijos metu gimdymo namuose buvo taikomi papildomi saugumo reikalavimai, tačiau daugelyje įstaigų leista dalyvauti gimdyvei artimam asmeniui, atlikus COVID-19 tyrimus. Po gimdymo, jei moteris ir naujagimis yra geros būklės, jos perkeliamamos į palatą po gimdymo. Šiuo metu egzistuoja įvairios palatų kainos, priklausomai nuo įstaigos ir teikiamų patogumų.

Privačių palatų privalumai

• Didesnis privatumas: Atskira erdvė leidžia motinai ir naujagimiui ramiai ilsėtis ir mėgautis pirmaisiais bendrais gyvenimo momentais be pašalinių akių.
• Didesnis komfortas: Daugelyje privačių palatų yra atskiras tualetas ir dušas, televizorius, šaldytuvas, patogesnė sėdimoji vieta ar net lova vyrui.
• Galimybė būti kartu su vyru: Kai kurios palatos yra šeimyninės, leidžiančios vyrui likti su žmona ir kūdikiu, teikiant emocinę ir praktinę pagalbą.

Santaros klinikų Akušerijos skyriuje yra dvivietės palatos po gimdymo bei mokamos šeimyninės palatos, kuriose pagimdžiusios moterys gali būti su šeimos nariu ar artimuoju, padedančiu mamai ankstyvu laikotarpiu po gimdymo.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad privačių palatų kainos ir prieinamumas gali skirtis priklausomai nuo gimdymo namų ir siūlomų patogumų.

Apibendrinant, nors gimdymas Lietuvoje yra nemokamas, papildomos paslaugos, tokios kaip gimdymas pas konkretų specialistą ar apsistojimas privačioje palatoje, gali kainuoti nuo keliolikos iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo pasirinktos įstaigos ir teikiamų patogumų.

Pasirinkimas visada priklauso nuo būsimų tėvų poreikių, finansinių galimybių ir prioritetų.

Gimdymo sąlygos COVID-19 pandemijos metu

COVID-19 pandemija ženkliai pakeitė gimdymo procesą daugelyje ligoninių. Nors daugelis gimdymo namų leido dalyvauti gimdyvės vyrui ar kitam artimam asmeniui, buvo taikomi papildomi saugumo reikalavimai, įskaitant COVID-19 tyrimus. Jei moteris ir jos artimasis turėjo ne daugiau nei 48 valandas galiojantį neigiamą tyrimo atsakymą, papildomas tyrimas nebuvo reikalingas. Jei moteris ar jos artimasis buvo persirgę COVID-19, PGR tyrimas nebuvo atliekamas 90 dienų nuo ligos diagnozavimo. Gimdyvės artimasis galėjo dalyvauti gimdyme ir likti palatoje iki tol, kol moteris su naujagimiu būdavo perkelti į bendrą palatą po gimdymo, po to jis turėdavo išvykti.

Pacienčių patirtys ir atsidėkojimas

Daugelis moterų, gimdžiusių neseniai, teigia, kad nešė dovanas (saldainius, gėles, tortus) medikams, tačiau pinigų nesiūlė. Kai kurios moterys teigė, kad "ačiū" neužteko ir teko duoti pinigų, kitos siūlė pinigų, bet medikai atsisakė. Kai kurios moterys atsidėkojo 50 eurų suma.

Viena moteris pasakojo, kad visada duoda arbatpinigių, įskaitant medikus, ir tai laiko dėkingumo ženklu, o ne kyšiu. Ji palieka apie 10-15% nuo suteiktos paslaugos kainos.

Moterų, kurios gimdė užsienyje (Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Danijoje), patirtys skiriasi - ten kyšiai nepriimtini, o saldainiai ar šokoladas sukelia nuostabą.

Santaros klinikų Akušerijos skyrius

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centras yra vienas svarbiausių akušerijos ir ginekologijos gydymo, mokslo ir mokymo padalinių Lietuvoje. Skyriuje dirbantys specialistai teikia aukščiausio lygio į pacientą ir šeimą orientuotą priežiūrą, ypatingą dėmesį skirdami didelės rizikos nėštumams ir daugiavaisiams nėštumams. Skyrius veikia pagal PSO ir UNICEF „Naujagimiui palankios ligoninės“ iniciatyvos principus.

Akušerijos skyriuje siūlomos dvivietės palatos po gimdymo bei mokamos šeimyninės palatos, kuriose pagimdžiusios moterys gali būti su šeimos nariu ar artimuoju. Skyriuje teikiama psichologinė pagalba, konsultuojama žindymo klausimais.

Santaros klinikose konsultuojamos ir gydomos nėščiosios su didele rizika motinai ir vaisiui, esant komplikuotai nėštumo eigai ir sergančios bendromis ligomis. Teikiama pagalba naujagimiams, kuriems reikia sudėtingų tyrimų ir gydymo metodų. Skyriuje veikia modernus naujagimių intensyviosios terapijos poskyris.

Santaros vaisingumo centre pacientus konsultuoja daugiadalykė specialistų komanda, siekianti padėti susilaukti kūdikio. Ginekologijos skyriaus gydytojai specializuojasi endoskopinės chirurgijos, uroginekologijos, onkoginekologijos srityse.

Akušerijos ir nėštumo patologijos skyriuose taikomi šiuolaikiniai metodai nėščiųjų ir gimdyvių priežiūrai, ligų diagnostikai ir gydymui. Gimdymų skaičius skyriuje yra didžiausias Lietuvoje. Nuo 2015 m. cezario pjūvio operacijų dažnis yra mažesnis nei 25 procentai.

Santaros vaisingumo centras teikia vaisingumo sutrikimų diagnostikos ir gydymo, pagalbinio apvaisinimo, vaisingumo išsaugojimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas.

tags: #kiek #kainuoja #gimdymas #krikscioniskuose #gimdymo #namuose

• Raudi kelnės vaikams
• Darželis „Gervelė“ Dzūkų gatvėje
• lavinamasis žaislas vaikams
• Adaptacija vaikų globos namuose
• Daktarai nemeluoja: Valacho įžvalgos