Tikriausiai kiekvienas iš mūsų šv. Kalėdas vaikystėje atsimename ne tik kaip jaukią šeimos šventę, bet ir kaip džiaugsmingą Kalėdų senelio laukimą. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau kyla klausimas, ar Kalėdų senelis nėra vaiko mulkinimas ir ar nevertėtų to atsisakyti. Tad ar verta „demaskuoti“ Kalėdų senelį? Ar tikėjimas Kalėdų seneliu gali sukelti neigiamų pasekmių vaiko asmenybei?
Šiandien artėjant šventėms kviečiu pakalbėti kalėdinėmis temomis. Gana dažnai tėveliai klausia, kaip yra su tuo Kalėdų seneliu? Naujieji ugdymo vėjai, kad mes vaiką priimame kaip lygiavertį, kad su vaiku bendraujame adekvačiai, atnešė ir tokių nuomonių, kad galbūt Kalėdų senelis taip pat yra melas? Galbūt tai yra vaiko mulkinimas? Todėl labai norėčiau pakalbėti su jumis, kaip gi yra iš tikrųjų. Ar tai yra vaiko mulkinimas? Ar vis dėlto tai - graži vaiko fantazija?
„Kiekviena šeima savo artimųjų rate kuria švenčių tradicijas, savo namų šventišką nuotaiką ir savo šventines istorijas. Kiek į visa tai norisi įnešti stebuklo jausmo - kiekviena šeima nusprendžia individualiai“, - sako „Vaikų linijos“ emocinės paramos koordinatorė Diana Baliulė. Yra šeimų, kurios išvis neturi tradicijos laukti Kalėdų Senelio. Yra šeimų, kuriose jo dvasia keliauja iš kartos į kartą. Yra šeimų, kurios nutaria per daug neįsitraukti į kalėdinius ritualus, tačiau mielai leidžia tai atlikti darželiams ir mokykloms.
Kai nutariate, kad norisi įsileisti Kalėdų Senelio tradiciją į savo namus, svarbu suprasti, kad ši tradicija augs drauge su vaiku. Skaitykite kalėdines knygeles ir ten ieškokite šventinių užuominų, stebėkite, ką jūsų vaikas labiausiai įsimena, kas jam smalsu - galbūt jam net nebus įdomus pats Kalėdų Senelis, galbūt jis labiau domėsis elfais, kalėdinėmis dvaselėmis, kalėdozaurais ar tiesiog kalėdiškai pasipuošusiu savo mylimiausiu meškučiu, kuris netikėtai gali palikti dovanų po eglute.
Kai vaikai jau vyresni, jie namo parsineša naujų istorijų ir patyrimų. „Leiskite tam vykti - tegul vaikas domisi ir žvelgia smalsiai į jį supantį pasaulį. Taip pat galite pasidalinti, kad skirtingose šeimose yra skirtingos tradicijos, pas vienus lankosi Kalėdų Senelis, pas kitus - nykštukai, pas trečius galbūt dar kokios kitos būtybės atkeliauja. Ką gali žinoti, visko tame stebukliniame pasaulyje vyksta šventiniu laikotarpiu“, - nuotaikingai pasakojo D. Baliulė.
Kai vaikai dar labiau ūgteli, gali kilti klausimas: štai, bendraklasis sakė, kad Kalėdų Senelio nėra. Kaip tai suprasti? Jei vaikui yra įprasta, kad Kalėdų Senelis šeimoje nėra svarbiausias dalykas, be kurio šventės sugriūtų, tuomet jis tai priima natūraliai. Jei vaikas viduje ramiai tiki tuo, su kuo jis užaugo, tuomet jokia frazė, išgirsta iš aplinkinių, nesudrebins jo tikėjimo pamatų.
Jei vis tik nutinka taip, kad vaikas jautriai sureaguoja į iš išorės atkeliaujančias žinias apie tai, kas tikra ir kas ne, svarbu pabūti švelniai šalia jo. „Pabūkime su liūdesiu, ilgesiu, neteisybės jausmu ir pykčiu. Žmonėms tikėjimas stebuklais padeda tikėti savo buvimu ir pasauliu, kuriame esame. Tad jei nebetikime Kalėdų Seneliu, galime tikėti šventine skraiste, kuri apgaubia mūsų namus kasmet, kai nutariame, kad norime tikėti švenčių dovanojamais stebuklais, šiluma ir gerumu“, - teigė D. Baliulė.
Vėliau, jau artėjant paauglystei ir vaiko pasauliui verčiantis aukštyn kojomis, pamažu kuriasi naujos namų švenčių tradicijos arba senosios keičia pavidalą. Šeimos nariai galėtų sutarti, ką įdomaus drauge nori nuveikti šventiniu laikotarpiu - galbūt aplankyti miesto eglutes, paskanauti karštos kalėdinės kakavos, drauge kepti kalėdinius sausainius ar drauge keliauti į kalėdinį koncertą, spektaklį.
Iš tiesų, savo praktikoje nemačiau nei vieno vaiko, kuris buvo sutraumuotas dėl to, kad egzistavo Kalėdų senelis. Iš kitos pusės pagalvokime, ką gero jis gali atnešti? Žinoma, pirmiausia - tai begalinį vaiko džiaugsmą, laukimą ir stebuklą. Mažiems vaikams tas netikėtumas ir stebuklas yra be galo svarbus. Galbūt mums tai neatrodo taip reikšminga, tačiau pagal vaiko psichiką - tai labai svarbu.
Kitas dalykas, ką atneša Kalėdų senelis, netgi jei žiūrėsime iš praktinės pusės, be to, kad atneša džiaugsmą vaiko širdyje, Kalėdų senelis gali mokyti ugdyti kantrybę. Pagalvokime, juk tik praėjo Kalėdos, o vaikas jau galvoja, ką rašys kitais metais Kalėdų seneliui, ko jis lauks. Įsivaizduokite, kad mažam vaikui metai yra kaip mums koks dešimtmetis ir jis to kantriai užsibrėžęs laukia.
Taip pat galime padėti vaikui mokytis atsirinkti. Jei vaikas nori penkių dovanų Kalėdoms ir visų labai nori, tačiau žino, kad Kalėdų senelis gali atnešti tik vieną dovaną, vadinasi jam jau tikrai reikia priimti rimtus sprendimus ir pasirinkti, kurios dovanos jis nori. Mums kartais gali atrodyti, kad tokiu atveju Kalėdos materialėja, vaikai laukia tik dovanų, jiems niekas daugiau nesvarbu. Šioje vietoje tai yra mūsų, tėvų, atsakomybė, kaip mes įprasminsime šventę ir Kalėdų senelį. Ar įprasminsime tai, kokias emocijas ir įspūdžius jis atneša, ar įprasminsime tik materialumą.
Taip pat svarbu, kaip mes švenčiame šventes. Jei jūs pastebite, kad jūsų vaikas kalba tik apie dovanas, jei tai yra mažametis - o Kalėdų seneliu dažniausiai tiki mažamečiai - tai yra visiškai natūralu. Mažamečiams vaikams labai sunku įvardinti, kas vyksta jų viduje ir suprasti bei įvardinti tą jausmą, todėl jie visuomet vertina išorinius dalykus. Netgi kasdienybėje jie daugiau pasakoja išorinius dalykus, todėl ir čia jie akcentuoja dovanas.
Kas be ko, kai ateina Kalėdų senelis, vaikui tai tikrai yra didelis džiaugsmas ir vaiko širdį užlieja daug gerų jausmų. O kuo vaikas jaučiasi laimingesnis, tuo mes turime artimesnį ryšį, tuo jis geriau elgiasi, ir jis tą savo šilumą ir šviesą gali dalinti visiems kitiems aplinkui dar gana ilgą laiką po švenčių. Todėl šioje vietoje tikrai nematau priežasčių, kodėl reikėtų nuteisti Kalėdų senelį ir sakyti, kad jo nereikia.
Taip pat norėčiau paminėti, kad yra tikrai labai gerai, kad vaiką laikome lygiaverčiu, su juo bendraujame ir nelaikome jo žemesniu. Tačiau taip pat svarbu suprasti, kad vis dėlto vaikas yra vaikas ir jo psichika tikrai veikia kitaip nei mūsų. Juk neskaitome vaikams prieš miegą laikraščio vietoje pasakos. O pasaka juk taip pat gali būti vaiko „mulkinimas“. Todėl tam tikras fantazijos, svajonių išlaikymas vaikui yra iš ties svarbus ir jei vaikas neišgyvens vaikystės tuo metu, kada ji yra, ji gali pasireikšti ir vėliau, kai bus trisdešimties ar keturiasdešimties.
Gerosios fėjos, elfai, nykštukai, raganos - neatsiejami vaikystės personažai. Ir nors augdami vaikai vis labiau ir labiau abejoja jų stebuklinga galia, kol galiausiai suvokia, kad tai - viso labo pramanai, užaugę apie juos pasakoja savo vaikams.
Kalėdų Senelis - pats tikriausias personažas. Jis ne tik kasmet po eglute palieka dovanų, bet ir pats asmeniškai ateina į darželį, mokyklą ir namus. O prekybos centre galima atsisėsti jam ant kelių, padeklamuoti eilėraštį ir už tai gauti saldainių. Jis žaidžia su vaikais ir mieste prie šventinės eglutės išdygsta su maišu dovanų. Jis net adresą turi, kuriuo galima siųsti jam laiškus!
Tėveliai teisingai elgiasi, palaikydami šį vaiko tikėjimą, tokiu būdu pačiai mylimiausiai vaikų šventei suteikiama stebuklingumo ir paslapties. Ir vis tik kartais per daug manipuliuojama šiuo geruoju senuku. Jau antroje rudens pusėje jo atvaizdai pradeda persekioti ir yra „įtaisomi“ visur, kur tik vaiko žvilgsnis gali pasiekti. Kalėdų Senelis taip stipriai siejamas su dovanomis, kad nieko daugiau vaikas iš jo ir nelaukia. Maža to, mažasis stipriai jaudinasi ir net bijo. Mat šį personažą suaugusieji seniai pasitelkė vaiko kontrolei ir drausminimui.
„Ar visus metus buvai geras berniukas?“ klausia senelis prieš įteikdamas dovaną. „Jei neklausysi, Kalėdų senelis neatneš tau dovanų!“ tėvai bando pratinti vaiką prie tvarkos. Reikia pasakyti, kad vaikai tokiose situacijose jaučiasi ne kaip. Nenuostabu, kad ne vienas užmiršta ne tik eilėraštį, bet ir savo vardą. Ir jūs taip jaustumėtės žinodami, kad visos jūsų „pražangos“ fiksuojamos ir sumuojamos. Ir vaikams, ir suaugusiems reikia žinoti, kad mus myli nepriklausomai nuo to, ką padarėme ar nepadarėme.
Anksčiau ar vėliau vaikai pradeda abejoti ir Kalėdų senelio egzistavimu. Daugelis tėvų baiminasi, kad sužinoję tiesą vaikai nustos jais, suaugusiais, tikėję. Kol tėvai sprendžia, kaip elgtis, dauguma vaikų visą tiesą sužino iš vyresnių brolių ir sesių arba iš labiau „pažengusių“ šioje srityje draugų.
Visi mažyliai individualūs ir jų reakcija skirtinga. Vieni stipriai išgyvena supratę, kad tiek kartų buvo apgauti. Jaunesniems nei šešerių metų vaikams Kalėdų senelis dar labai reikalingas, kaip ir gerieji ir blogieji burtininkai, fėjos stebuklingomis lazdelėmis. Paradoksalu, bet būtent pasakų personažai padeda mažyliui suprasti realų pasaulį, pasiruošti galimiems sunkumams ir gyventi jame. O Kalėdų senelio užduotis labai konkreti - įtikinti vaiką gerumo galia ir išmokyti gerus darbus atlikti savarankiškai. Visas šias vertybes skiepija ir tėvai, tačiau Kalėdų senelis pasirodo tik kartą metuose ir kažkokiu stebuklingu būdu viską apie visus žino.
Kai vieną dieną visai netikėtai jūsų mažylis prieis ir skvarbiu žvilgsniu žiūrėdamas jums tiesiai į akis paklaus: „Tai ar Kalėdų senelis yra, ar nėra?“ - niekur nedingsite, kažką atsakyti reiks. Niekas taip gerai nepažįsta mažojo, kaip jūs. Pagalvokite, ką jis jaučia ir kokio atsakymo tikisi. Visai gali būti, kad jam rūpi ne pats senelio egzistavimo faktas, o tiesiog nori patikrinti tarp darželio draugų sklandančius gandus. Atsakykite atsižvelgdami į vaiko amžių, troškimus ir nuotaiką.
Prancūzų psichologė Francoise Dolto „priremtiems prie sienos“ tėvams į vaiko klausimą „yra Kalėdų senelis ar nėra“ siūlo atsakyti klausimu: „Tavo draugas sako, kad Kalėdų senelio nėra? O kodėl jis tuo taip įsitikinęs“ arba „Abejoji? O pats kaip norėtum, kad būtų?“ arba „Manai, visi žmonės galvoja, kad nėra jokio stebuklo?“ Jeigu vaikučiui penkeri, toks „išmušimas iš vėžių“ - labai naudingas. Juk iš vienos pusės, jūsų atsakyme nėra jokios apgaulės („Sunku pasakyti, yra ar nėra, juk tiek daug žmonių pasaulyje juo tiki“), iš kitos - išlaikomas stebuklas, paslaptis.
Kai atsisveikinimas su seneliu vyksta laipsniškai, nekyla jokių dramų. Paprastai šį „atradimą“ vaikai pasiekia savarankiškai tada, kai pradeda skirti realybės ribas. Beje, tie, kuriuos lankė Kalėdų senelis - niekada neužmiršdavo dovanų ir ilgai vertė tikėti savo stebuklinga galia - niekada neatsisveikina su juo galutinai ir negrįžtamai.
Vis tik tais metais, kai vaikas pradeda „atsisveikinti“, skirkite daugiau dėmesio ir šventei, ir pačiam vaikui. Papasakokite, kaip atsirado šventė, kokios jos tradicijos, kaip skirtingose šalyse vadina svarbiausią šventinį stebukladarį. Jeigu šeimoje yra mažesnių vaikų, su vyresniuoju, kuris jau žino visą tiesą pasvarstykite, kaip Kalėdų senelis jiems įteiks dovanas, juk jo mažajam broliukui ar sesutei jis vis dar egzistuoja. Vaikas jausis svarbiu, jau beveik suaugusiu. Ir tiesa nebus tokia skaudi. Tik būtinai nuraminkite vaiką dėl dovanų ir pačios šventinės nuotaikos, kad nei vieno, nei kito tikrai netruks. Skatinkite mažylio supratimą, kad šventė - tai ne tik materialinės dovanos, bet ir ypatingi visus siejantys jausmai, šventinė ir džiaugsminga atmosfera, kupina stebuklingos ir gėriu persunktos nuotaikos. Jūsų pastangos nenueis veltui.
Kalėdos yra viena laukiamiausių metų švenčių, ypač mažiesiems, kuriems ši diena yra magiška, o Kalėdų senelis atneša dovanų. Tačiau su laiku ima kilti klausimas: ar Kalėdų senelis iš tiesų egzistuoja? Kodėl aš gavau būtent tokią dovaną, o mano draugė gavo geresnę? Kiekvienu atveju tai gali būti labai individualu, bet įprastai 7-8 metų vaikai gali pradėti abejoti neįprastomis, išgalvotomis istorijomis, nes tuo laikotarpiu lavinasi kritinio mąstymo gebėjimas. Vaikai gali pradėti pastebėti tam tikrus neatitikimus, susijusius, pavyzdžiui, su dovanų atsiradimu. Tokio amžiaus vaikai taip pat gali išgirsti iš bendraamžių, kad dovanas po egle padeda ne Kalėdų senelis, o tėveliai.
Istorija apie Kalėdų senelį yra daugelio kultūrų šventinių tradicijų dalis ir jos esmė nėra vaiko klaidinimas, o stebuklingos atmosferos kūrimas. Kartais norėdami suprasti, kodėl vaikas smalsauja, tėvai gali paklausti: „O ką tu pats apie tai galvoji?“. Jei tėvai mato, kad vaikui šis klausimas yra labai svarbus ir jis yra pasiruošęs išgirsti tiesą, galima pasakojimą apie Kalėdų senelį perkelti į simbolinį lygmenį. Šis klausimas gali byloti apie tai, kad vaikas darosi brandesnis ir gali pastebėti įvairius nelygybės, neteisybės aspektus. Į šį klausimą tėvai galėtų atsakyti paaiškindami, kad dovanos visgi nėra svarbiausia švenčių dalis ir Kalėdos yra labiau apie šeimos tradicijas, buvimą su artimaisiais, dalijimąsi meile ir šiluma vienam su kitu.
Kalėdų senelių būna apstu šventiniu laikotarpiu ir, jei vaikas pradeda abejoti, klausinėti, kuris iš Kalėdų senelių yra tikrasis, tėvai galėtų atsakyti, kad Kalėdų idėja ir pati esmė slypi ne viename konkrečiame žmoguje.
Jei tėvai Kalėdų senelį pasitelkia kaip vaiko drausminimo priemonę ir vaiko elgesio pasekmes ima susieti su tuo, ar jis gaus dovaną, ar ne, tuomet Kalėdų šventė praranda savo reikšmę ir svarbą. Kalėdų senelis, tokiu atveju, pradedamas matyti kaip griežtas teisėjas, kuris stebi vaikų elgesį ir priima sprendimus: vaikas šiemet buvo geras ar blogas. Toks požiūris iškreipia šventės reikšmę ir prieštarauja tradicinei Kalėdų senelio koncepcijai. Vaikai gali klysti, neklausyti savo tėvų, bet tai nereiškia, kad jie neturi teisės į džiaugsmą ar šventines dovanas.
Laplandija yra tikra kiekvieno mažo ir didelio vaiko svajonė. Tai regionas, kurį aplankyti kartą gyvenime tikrai būtina. Pats regionas tai tikrai ne tik Kalėdų senelio namai, tai kur kas daugiau. Bet pripažinkim, visus labiausiai traukia Rovaniemis, šalia kurio ir gyvena Kalėdų senelis. Daug kur pasirodo atsiliepimų, kad labai jau komercinis tas visas Santa miestelis. Tai ar labai komercializuota? Aš važiavau nusiteikusi, kad tai bus turistinis, komercializuotas regionas, bet keliavau su vaiku, kuris į viską žvelgė kaip į stebuklą, svajonės išsipildymą, jai visa kelionė buvo tarsi pasaka. O ir aš tikrai pajutau Kalėdinę dvasią ir stebuklus tvyrančius ore. Tai kaip ir visur viskas priklauso nuo Jūsų požiūrio ir tai ką norite pamatyti 😉
Kada geriausia lankyti Kalėdų senelį? Ar žinojote, kad Kalėdų senelį galima aplankyti ir vasarą? Jo Kalėdų miestelis dirba visus metus! Bet sutikime, daug magiškiau tą padaryti kai viską dengia sniegas! O Laplandijoje lapkritį tikėtina bus nemažai sniego! ( žinoma, būna išimčių). Tačiau tikrai rekomenduoju kelionę planuotis antroje lapkričio pusėje iki gruodžio, arba jau tuomet po švenčių. Nes gruodis yra tūkstančio turistų, trokštančių aplankyti Kalėdų senelį metas, kas reiškia ilgas eiles bei brangesnį apgyvendinimą. O lapkričio pabaiga pats metas pasisemti Kalėdinės dvasios. Nors kas iš pažįstamų lankėsi vasarą- sakė ir labai įdomus pojūtis- matyt senelį su šortais 😊
Laplandija su vaikais : kaip nuvykti? Nukeliauti iki Laplandijos yra daug būdų: Savarankiškai automobiliu arba skrendant, bei su agentūra autobusu arba skrendant. Jei tik turite galimybę, tikrai vykite savarankiškai, daug išlošite būdami nepriklausomi, bent jau man labai patiko pasiduoti vaiko norams ir viską daryti kaip jis nori, niekur neskubėti ir nebūti įspraustoms į rėmus, juolab kad ši kelionė buvo vaiko svajonės įgyvendinimas. Ir buvo daug pigiau nei kelionė per agentūrą😊
Jei norėčiau pakeliauti daugiau ir po pačią Laplandiją ar vyktume visa penkių asmenų šeima- tuomet tikrai vykčiau automobiliu. Dabar vieną kartą su viena dukra skridom pirmyn- atgal su finnair, o antrą kartą su kita dukra į priekį skridom finnair, o atgal grįžome naktiniu traukiniu iki Helsinkio , o tada iš Helsinkio skridome iki Vilniaus. Galima važiuoti automobiliu, o jei norite daugiau įspūdžių - galima vykti naktiniu traukiniu. Į traukinį telpa ne tik žmonės kajutėse, bet ir automobiliai. Taip, taip, išgirdote teisingai net jei keliaujate automobiliu jį gali vežti traukinys. Mes kadangi keliavome be jo, tai tiesiog pasidarėm papildomą atrakciją, kuri labai patiko 😊
Buvom dviese, tad ėmeme dvivietę kajutę su bendru dušu ir wc. Kajutėje buvo šilta, rankšluosčiai, kriauklytė, patalynė, rozetės- viskas ko reikia patogiai nakvynei 😊 . Vaikus iki 12 metų galima vežtis nemokamai, jeigu jiems atskiros lovos neimsite. Tai reiškia, kad turėsite miegoti kartu vienoje lovoje. Lovos gana siauros. Dušas - bendras ant vagono su apyšalčiu vandeniu. Traukinyje yra restoranas , maisto kainos: vaikui kainuos 10-12 eurų, sauagusiems - ~15 eurų. Taip pat, perkant bilietus, galima užsisakyti pusryčius į kupe. Skaičiau, kad neverta tai mes tiek vakarienę tiek pusryčius įsidėjome sabp. Naktiniai traukiniai į Rovaniemi atvyksta ~7 arba 9 valandą ryto. Bilietus pirmyn ir atgal reikia pirkti iš anksto, nerizikuokite ekspromtu, nes gali ir nelikti. Mes pirkome rugsėjį lapkričio kelionei.
Pas Kalėdų Senelį patekti, pakalbėti su juo, pasakyti, ko nori dovanų gali nemokamai. Bet turi susimokėti už nuotrauką, fotografuoti neleidžiama. Žemiau perskaitysite, kur vis tik galima fotografuotis su Kalėdų seneliu kiek nori ir nemokamai. Taip pat prieš įeinant pas Kalėdų senelį papildomai galima nusipirkti ,,siurprizą” t.y. dovaną, kurią senelis įteiks vaikui. Rekomenduoju lankyti tą, kuris sėdi kaimelyje giliau, o ne tik užėjus - nes fainesnis priėjimas, su mini atrakcijomis pakeliui.
Kalėdų Senelis vaikams 🦌🎅 Geriausi pasivažinėjimai su elniais per Kalėdas Laplandijoje, Suomijoje
Laplandija su vaikais : pramgos Kalėdų miestelyje Pačiame kalėdiniame miestelyje apgalvota kiekviena detalė, daugybė atrakcijų: gali pasivažinėti haskių ar šiaurės elnių kinkiniu, ką mes su Rūta ir padarėme, nes ji labai labai norėjo pasivažinėti su Kalėdų senelio elniais. Man tai įspūdžio daug nebuvo važiuot su tais elniais, labai jau lėtai :)) Taip pat galima važiuoti vaikiškais sniego mobiliais, aplankyti Elfs farm, kur gali tik pamaitinti elnius. Teritorijoje veikia Kalėdų senelio paštas, iš kurio gali išsiųsti laišką ar net dovaną sau ar savo draugams su Kalėdų senelio antspaudu bei pasirinkti, kada nori laišką gauti- įprastai ar per Kalėdas. Taip pat gausu kavinių, restoranų, yra žaidimų aikštelė. Buvo laaabai šalta -22 Nežinau, ką būtumę darę be tinkamos aprangos
Nuo gruodžio antros savaitės Santa miestelyje atsidaro parkas Snow man. Bilietas 28 eurai asmeniui nepriklausomai nuo jo amžiaus. Privalumas tas, kad bilietas galioja visą dieną (gauni apyrankes), ir galima įeiti - išeiti tiek kartų, kiek tik nori. Čia bus sniego namas su įvairiais kambariais, papuoštais sniego ir ledo skulptūromis ir įspūdingais sienų ornamentais; restoranas, ledo čiuožykla, sniego labirintas, ledas pačiūžoms, padangų kalnas.
Kainos : už nuotrauką ir video su Kalėdų seneliu sumokėjom 50 eur. Pasivažinėjimas elniais man ir Rūtai 70 eur. Mini ledo kambarys 10 eurų Rūtai visai dienai
Santa parkas. Tai ne tas pats, kas Kalėdų senelio miestelis! Santa parkas tai pramogų erdvė vaikams ir ne vaikams, esanti oloje! Įėjimas nėra pigus- 34e suaugusiam ir 28e vaikui nuo 3 m. , bet viduje visos pramogos įskaičiuotos- ledo pilis ir ledo princesė, elfų mokykla, kurią pabaigus įteikiamas diplomas ir elfo kepurė, stebuklingas traukinukas, kuriuo mano vaikaivažiavo gal 20 kartų, Elfų pasirodymai scenoje ( būtinai pažiūrėkite), Kalėdinės dirbtuvės- atvirukų, žaisliukų, sausainių dekoravimo ( mokėti papildomai)! O taip pat ir pasimatymas su Kalėdų seneliu, kurį gali fotografuoti, filmuoti kiek tik nori ir nereikia papildomai mokėti. Taip pat yra padarytas ir poliarinio rato riboženklis , veikia Kalėdų senelio paštas! Mums tikrai labai patiko . Yra kavinė, kurioje švediškas stalas.
Laplandija su vaikais : Kur gyventi? Su apsistojimu tikrai neturėtų kilti problemų, nes pasirinkimas išties gausus nuo prabangių namelių stiklinėmis sienomis, atveriančius vaizdus į šiaurės pašvaistę (jei pasiseks) , jurtų miškuose iki viešbučių tiek greta Kalėdų senelio miestelio, tiek pačiame Rovaniemi. Taip pat čia klesti Airbnb- galite išsinuomoti ir visą butą ar tiesiog kambarį. Taigi viskas priklauso nuo jūsų norų ir finansinių galimybių. Jei vykčiau nuosavu automobiliu vengčiau Rovaniemi ir rinkčiaus kokią atokesnę miško trobelę su pirtimi, bet skrendant lėktuvu ir nenuomuojant automobilio- Rovaniemi puikus pasirinkimas. Atkreipkite dėmesį, kad Kalėdų Senelio miestelis yra šiek tiek už Rovaniemi, tad reikės naudotis viešuoju transportu.
Kaip pasiekti Kalėdų senelio miestelį iš Rovaniemi? Iš Rovaniemi pasiekti Kalėdų miestelį galima miesto autobusu nr. 8, arba Santa express, kuris kursuoja dažniau , užtruksite ~20min. O į vieną pusę už save ir iki mokyklinuką mokėjau miesto sutobuse 3.60 , o Santa express 5.50. Tiesa, galima pirkti bilietą su grįžimu atgal, tada kaina mažesnė . Galima mokėti kortele. Ir dar miesto autobusas nestoja Santa parke, kas yra visai kas kita nei Kalėdų senelio miestelis, o jį taip pat reiktų būtinai aplankyti. Mano vaikams labai jame patiko
Laplandija su vaikais: ką dar pamatyti Didžiausią įspūdį matyt paliktų Šiaurės pašvaistės pamatymas, deja, nėra taip lengva kaip gali pasirodyti . Šiaurės pašvaistę gaudyti padeda specialios programėlės telefone, vadinamos „Aurora app”. Jos rodo, kokia tikimybė esamuoju metu esamoje vietoje pamatyti pašvaistę. Pašvaistę geriausia stebėti iš kuo atviresnės vietos (pvz laukymė, šalia ežero ar erdvi aikštelė), ir kad šalia nebūtų ryškių šviesų.
Šiaurės šalis pristatantis muziejus „Arkticum“ Tai vienas lankomiausių objektų Laplandijoje. Labai įdomus, didelis ir interaktyvus - galima vis ką nors paspausti, paliesti ar sukurti. Smagu, kad prieš įeinant vaikams duoda užduotėlių lankstinuką, kurias atlikus išeinant duoda išsirinkti dovanėlę. Rekomenduoju, jei kas nors šeimoje moka anglų kalbą ir gali paskaityti.
Ranua Zoo Jis už 70 km nuo Rovaniemi ir jį geriau lankyti šviesiu paros metu, jei norite kažką pamatyti. Gyvūnai vaikšto didelėse erdvėse miške, jų daug - nuo vilkų iki baltųjų meškų. Apeiti užtrunka apie porą valandų. Jei sušąlate- vaikštant po arktinį Ranua zoo - yra nameliai, kur užeini vidun apžiūrėti smulkių gyvūnų ir sušyli.
Ledo pilis Kitilėje Kitilė yra 150 km. nuo Rovaniemi ir čia galite aplankyti įspūdingą ledo pilį - „Lapland Hotels SnowVillage”. Šios įspūdingos vietos statiniams ir skulptūroms sukurti sunaudojama daugiau kaip 20 milijonų kilogramų sniego ir 300 000 kilogramų krištolo skaidrumo natūralaus ledo. Šeimos bilietas - 60 eurų. Sniego rūmų erdvės, lubų aukštis, sniego ir ledo skulptūrų įtaiga gniaužia kvapą. Taip pat čia yra rado ledo čiuožyklą. O jei išdrįsite- galite rinktis nakvynę ledo viešbutyje.
