Po gimdymo moters organizmas patyrė daug ekstremalių pokyčių, kurie jį susilpnino. Todėl po gimdymo moteris labai imli infekcijoms. Svarbiausia, kad jos vidiniai lytiniai organai yra lyg didelė žaizda, į kurią gali lengvai patekti mikrobai. Tai dažniausia pogimdyminių komplikacijų priežastis.
Nėštumo metu atsiradusios pigmentinės dėmės neišnyksta. Nėščiųjų oda gali būti jautresnė, todėl svarbu naudoti apsauginius kremus su aukštu SPF filtru (rekomenduojama SPF 30 ir daugiau). Patartina nepamiršti dėvėti skrybėlės ir akinių nuo saulės, nuo tiesioginių saulės spindulių slėptis po skėčiu, pavėsyje.
Svarbu žinoti, kad nėštumo metu atsiradusios pigmentinės dėmės neišnyksta, tad rekomenduojama deginantis prisidengti, nedeginti „plikų“ kūno vietų.
Maudynės - neatsiejama vasaros pramoga
Neatsiejama vasaros pramoga - maudynės ežeruose, upėse, jūroje ar baseine. Šiuo, beje kaip ir visais kitais vasaros malonumais, mėgautis galima ir besilaukiant, svarbu tai daryti atsakingai. Visuose vandens telkiniuose maudytis galima, tačiau rekomenduotina bent vizualiai įvertinti, ar vanduo atrodo švarus, ar telkinyje maudosi aplinkiniai.
Po maudynių rekomenduojama apsiprausti po dušu, kiek įmanoma greičiau pakeisti šlapią maudymosi kostiumėlį sausu. Po baseino, kaip ir po ežero ar jūros, vertėtų apsiprausti švariu, tekančiu vandeniu.
„Baseine esančios specialiosios medžiagos, kurios padeda vandenį išlaikyti žydrą, skaidrų ir gražų, naikina bakterijas - tiek blogąsias, tiek ir gerąsias, todėl ne tik nėščiosioms, bet ir visoms moterims po ilgų maudynių baseinuose gali atsirasti tam tikrų sutrikimų, kurie greit išnyksta pavartojus gerąsias bakterijas“, - pataria V. Navickienė.
Vitamino D įtaka vaisiui
Vitaminas D organizme gaminasi veikiamas saulės ultravioletinių spindulių per odą. Sveikam žmogui rekomenduojama paros dozė yra 400 tarptautinių vienetų, tačiau nustatyta, kad antrame ir trečiame nėštumo trimestre šio vitamino poreikis padidėja.
Organizme trūkstant vitamino D, nėščioji jaučia nuovargį, mieguistumą, energijos trūkumą, todėl tam, kad būrų užtikrinta būtina paros norma, rekomenduojama valgyti pakankamai vaisių, daržovių (ypatingai žalios spalvos) bei papildomai vartoti vitaminą D.
Aukšta temperatūra gali būti pavojinga
Vaisius jaučia temperatūros svyravimus. Ypatingai jie svarbūs pirmajame nėštumo trimestre. Temperatūros pakilimas aukščiau kūno temperatūros gali sukelti net ir teratogeninį poveikį (sukelti apsigimimus), dėl to pirmajame trimestre nėščiosioms nerekomenduojama būti tiesioginėje saulėje, lankytis pirtyse. Kad vasaros karštis nebūtų toks pavojingas, svarbu reguliariai ilsėtis ir stengtis būti pavėsyje ar vėsiuose patalpose. Jei įmanoma, vengti veiklos per didžiausią karštį - nuo 10 iki 16 valandos.
Nėščiųjų vargai: mėšlungis ir kojų tinimas
Dėl karščio ir svorio padidėjimo nėščiosioms dažnai tinsta kojos. Tinimui sumažinti patartina stengtis laikyti kojas pakeltas, reguliariai daryti lengvus fizinius pratimus, pavyzdžiui, vaikščioti ar plaukioti bei nepamiršti kompresinių kojinių, kurios užtikrina geresnę kraujo apytaką bei sumažina trombų kraujagyslėse susidarymo tikimybę.
„Jei kojos patinsta palaipsniui, tai natūralus, dažnas būsimąsias mamytes kamuojantis reiškinys, tačiau vertėtų sunerimti jeigu kojų, rankų, kūno tinimas atsiranda staiga. Tai gali byloti apie labai rimtą problemą - nėščiųjų perklamsijos pradžią, kuomet skubiai reikia kreiptis į gydytoją“, - perspėja medikė.
Vasarą gausiau prakaituojant, netenkama daugiau skysčių, o su skysčiais ir mikro bei makro elementų. Dėl šios priežasties, daugelį nėščiųjų kamuoja kojų mėšlungis. Norint išvengti šio nemalonaus ir gana skausmingo reiškinio, labai svarbu užtikrinti pakankamą suvartojamų skysčių kiekį. Nėštumo metu būtina gerti daug vandens, kad būtų išvengta dehidratacijos.
Rekomenduojama kasdien išgerti mažiausiai 8-10 stiklinių vandens, vartoti vaisių sultis ir kitus skysčius, tačiau vengti kofeino turinčių gėrimų, kurie gali skatinti dehidrataciją. Dėl mikroelementų vartojimo derėtų pasitarti su gydančiu gydytoju, kuris rekomenduos tinkamiausius.
Pirmosios vaikučių maudynės atviruose vandens telkiniuose
Su "Taurakalnio sveikatos namų" vaikų gydytoja kalbamės apie pirmąsias vaikučių maudynes atviruose vandens telkiniuose - ežeruose, upėse ar jūroje. "Maudytis atviruose vandens telkiniuose galima oficialiai prasidėjus Lietuvoje maudymosi sezonui (birželio 1 d.). Tačiau reikia stebėti vandens, kuriame žadama maudytis, būklę - temperatūrą (mažiems vaikams patartina, kad vandens temperatūra ežeruose būtų 21-22 laipsniai, jūroje - 19-20 laipsnių šilumos), užterštumo lygį, dugno būklę", - praktiniais patarimais dalinosi specialistė.
"Oficialiai įrengtose maudyklose vanduo tiriamas, nurodoma jo temperatūra, užterštumas. Jei planuojama vykti prie ežero, kur nėra tokios informacijos, reiktų tėveliams apsidairyti, ar nesimato arti fermų, lauko tualetų, patikrinti dugną - rinktis smėlėtą, be dumblo ir žolių, krantą.
Pirmosios maudynės svarbios ne tik tėveliams, bet ir vaikučiui. "Jei maudomas kūdikis - tai yra viena iš grūdinimo procedūrų - vandeniu reikia iš pradžių sušlapinti kojytes, rankytes, žaidimo būdu (pvz., pasipliuškenant) vėliau sušlapinti ir visą kūnelį, - kalbėjo vaikų gydytoja. - Pirmosios maudynės neturi trukti ilgai - 2-3min., ir tai, jeigu vaikutis patenkintas. Vėliau maudymosi trukmę galima šiek tiek pailginti. Numaudžius mažylį reikia gerai nušluostyti sausu rankšluosčiu. Jeigu matote, jog vaikučiui vis tiek šalta, aprenkite šilčiau, duokite išgerti arbatos."
"Pirmojo pusmečio kūdikiams maudytis ežeruose nepatartina (labai plona ir jautri odelė)."
Higienos svarba po gimdymo
Iš karto po gimdymo jauną mamą užklumpa daugybė rūpesčių, kuriuos atneša ilgai lauktas kūdikis. Dėl abiejų sveikatos nėštumo ir gimdymo išvargintai mamai svarbu nepamiršti ir savęs. Jos organizmas patyrė daug ekstremalių pokyčių, kurie jį susilpnino. Todėl po gimdymo moteris labai imli infekcijoms - juk jos vidiniai lytiniai organai - lyg didelė žaizda, į kurią gali lengvai patekti mikrobai.
Pirmąsias kelias savaites gimdos kaklelis vis dar būna išsiplėtęs. Nors nėra atlikta šį faktą patvirtinusių tyrimų, tačiau manoma, kad į gimdą su vonios vandeniu gali patekti ir bakterijų: tai padidina infekcijų riziką. Jei gimdėte natūraliai (t. y. per makštį), maudynes vonioje patariama atidėti bent 6 sav. Jei gimdymo metu tarpvietė plyšo arba buvo atlikta epiziotomija, ilgas gulėjimas vonioje gali paskatinti žaizdos atsivėrimą. Jei buvo atliktas cezario pjūvis, maudynes vonioje po gimdymo rekomenduojama atidėti 4-6 savaitėms arba luktelėti pirmosios gydytojo ginekologo apžiūros po gimdymo. Vėlgi jei pjūvis dar ne visiškai sugijo, randą panardinus po vandeniu toje vietoje gali prasidėti infekcija.
Gerai žinoma gydomoji priemonė - sėdimosios vonelės, kurių metu siekiant paskatinti gijimą šiltame vandenyje mirkoma dubens sritis - makštis, tarpvietė ir išangė. Tokios vonelės puikiai tinka nuo pat pirmųjų dienų po gimdymo. Jos gali padėti sumažinti patinimą, numalšinti skausmą ir paskatinti tarpvietės gijimą. Paprastai tokiose vonelėse sėdima ne ilgiau nei 10 minučių, o į vonelę pilama 5-10 cm vandens.
Pirmąsias savaites po gimdymo geriausia praustis po dušu. Venkite per karšto ar per vėsaus vandens. Palaikykite švarą. Prieš maudynės patikrinkite, ar vonia švari. Atidžiai rinkitės maudynių priemones. Naudokite kuo natūralesnės ir švelnesnės sudėties bekvapį kūno prausiklį, skirtą jautriai odai. Visos priemonės, kurių kvapas yra per intensyvus ar kurių sudėtyje yra agresyvesnių chemikalų, gali sudirginti odą. Jeigu neturite tinkamų priemonių, galite naudoti kūdikio kūno prausiklį ar šampūną. Neutralesnio kvapo higienos priemonės svarbios ir jei žindote - intensyvūs ar neįprastai kvapai gali lemti krūties streiką, t.y. Odą šveiskite kuo švelniau. Kelis pirmuosius kartus maudynių metu, ypač jautriose srityse, nepatariama naudoti šiurkščių, aštrių plaušinių, lufų (lufa - tai moliūginių šeimos augalas, kuris subrendęs virsta unikaliu pluoštu, atstojančiu plaušines), šveičiamųjų priemonių. Tinkamai nušluostykite odą. Po maudynių tinkamai nusišluostykite odą, taip pat kuo dažniau keiskite rankšluosčius: tai padės sumažinti infekcijų riziką.
Kaip ir mėnesinių metu, taip ir kraujuojant po gimdymo patariama vengti maudytis vonioje, baseine, atviruose vandens telkiniuose. Geriausia praustis po dušu vieną kartą per dieną, arba jei reikia iš pradžių ir dažniau. Jei plyšo ar buvo įkirpta tarpvietė, patariama dažnai plauti rankas, apsiprausti tarpvietę po kiekvieno šlapinimosi ar tuštinimosi. Nusiprausus žaizdų netrinti rankšluosčiu, o nusausinti švelniai tapšnojant. Jei buvo atlikta cezario pjūvio operacija, prižiūrint randą svarbiausia švara. Liesti žaizdą galima tik nusiplovus rankas šiltu vandeniu ir muilu. Kasdien maudytis duše, pjūvio vietos neplauti muilu ar prausikliu, žaizdos nereikia tepti ar užklijuoti. Praustis po dušu galima praėjus 18-24 val. Krūtų nerekomenduojama plauti prieš maitinimą ir po jo, ypač su muilu. Praustis vieną kartą per dieną. Jei pažeisti speneliai, po maitinimo rekomenduojama išspausti lašą pieno ir pabūti nuogomis krūtimis bent 20 min.
Rinkitės drabužius, ypač apatinius, kurių jums negaila išsitepti. Praėjus 6-8 sav. po gimdymo patariama apsilankyti pas gydytoją akušerį - ginekologą.
Mes pačios (2015 11 15) Kaip greitai atgauti formas po gimdymo?
Kai gydytojas ginekologas po gimdymo jau uždegs žalią šviesą maudynėms vonioje, neatsisakykite šio malonumo ir trumpo pasilepinimo. Nėštumas yra ypatingas gyvenimo laikotarpis, kai moteris rūpinasi ne tik savo, bet ir būsimo kūdikio sveikata. Vandens procedūros dažnai yra puikus būdas atsipalaiduoti, sumažinti stresą ir išlaikyti fizinį aktyvumą, tačiau natūraliai kyla klausimas - ar nėštumo metu saugu maudytis ežere, baseine ar jūroje? Šiame straipsnyje aptarsime, kada ir kokiomis sąlygomis maudymasis yra saugus, o kada reikėtų būti atsargesnei.
Ar nėštumo metu galima maudytis ežere?
Maudymasis ežere gali būti puikus būdas atsigaivinti karštomis dienomis ar tiesiog mėgautis gamta. Daugeliu atvejų tai yra visiškai saugu, tačiau yra keletas dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Vandens kokybė: Prieš maudantis ežere, svarbu įsitikinti, kad vanduo yra švarus ir saugus. Venkite maudytis stovinčiuose vandenyse ar vietose, kur yra dumblių žydėjimas, nes tai gali padidinti bakterijų ar kitų mikroorganizmų kiekį vandenyje.
- Temperatūra: Vanduo neturėtų būti per šaltas arba per karštas. Optimali vandens temperatūra yra nuo 20 iki 28 °C. Labai šaltas vanduo gali sukelti raumenų spazmus, o per karštas - padidinti kūno temperatūrą ir pakenkti vaisiui.
- Saugumas: Rinkitės vietas su lygiais krantais, kad išvengtumėte slydimo ar kritimo. Taip pat venkite stiprios srovės ar gilių vietų, kur galite prarasti pusiausvyrą.
- Infekcijų rizika: Nors infekcijų tikimybė maudantis ežere nėra didelė, vis dėlto verta atkreipti dėmesį į galimus pavojus, ypač jei vanduo nėra reguliariai tikrinamas. Jei turite atvirų žaizdų ar makšties infekcijų, geriau vengti maudynių natūraliuose vandenyse.
Ar galima maudytis baseine nėštumo metu?
Baseinas dažnai yra saugiausias pasirinkimas nėščiosioms, nes vanduo yra reguliariai valomas ir prižiūrimas. Be to, plaukimas ir vandens aerobika baseine yra puikus būdas išlaikyti fizinį aktyvumą nėštumo metu. Plaukimas padeda sumažinti sąnarių apkrovą, mažina nugaros skausmus ir gerina kraujotaką.
- Baseino vandens kokybė: Įsitikinkite, kad baseinas yra gerai prižiūrimas, o vandens kokybė atitinka higienos normas. Chloruotas vanduo paprastai nėra kenksmingas nėščiosioms, tačiau venkite baseinų su per dideliu chemikalų kiekiu.
- Temperatūra: Karštos vonios ir sūkurinės vonios nerekomenduojamos, nes vandens temperatūra jose dažnai viršija 37-38 °C, o tai gali padidinti kūno temperatūrą ir kelti pavojų vaisiui.
- Saugumas: Pasirinkite baseiną su patogiu įlipimu ir išlipimu, kad sumažintumėte kritimo riziką. Taip pat dėvėkite neslystančias šlepetes baseino zonose.
- Infekcijų prevencija: Visada naudokite švarias plaukimo aprangas, o po maudynių nusiprauskite po dušu, kad pašalintumėte baseine naudojamus chemikalus nuo odos.
Ar saugu maudytis jūroje nėštumo metu?
Maudymasis jūroje gali būti labai malonus ir naudingas, ypač dėl druskingo vandens teigiamo poveikio odai. Jūros vanduo natūraliai turi antibakterinių savybių, o plaukimas vandenyje padeda atsipalaiduoti ir stiprina raumenis.
- Vandens švara: Pasirinkite maudymosi vietas, kuriose vanduo yra švarus, o paplūdimiai - prižiūrimi. Venkite maudytis po stipraus lietaus, kai į jūrą gali patekti teršalų.
- Bangavimas ir srovės: Nėščiosioms nerekomenduojama maudytis esant stipriam bangavimui ar srovėms, nes galite prarasti pusiausvyrą ar būti nunešta gilyn į jūrą.
- Saugumas: Maudykitės tik ten, kur yra gelbėtojai arba kur maudytis yra saugu. Venkite uolėtų vietų ar vietų su slidžiais akmenimis.
- Saulės poveikis: Nėštumo metu oda tampa jautresnė, todėl venkite tiesioginių saulės spindulių ilgą laiką ir naudokite apsauginį kremą nuo saulės.
Kada nėštumo metu reikėtų vengti maudynių?
Nors maudymasis paprastai yra saugus, yra atvejų, kai geriau jo vengti:
- Jei yra infekcijų rizika: Pavyzdžiui, jei turite makšties infekciją ar neseniai buvo atlikta medicininė procedūra.
- Jei yra nėštumo komplikacijų: Tokios kaip priešlaikinio gimdymo grėsmė, gimdos kaklelio nepakankamumas ar placentos problemos.
- Jei jaučiate diskomfortą ar skausmą: Jei maudantis pradeda mausti pilvą, nugara arba jaučiate kitus neįprastus simptomus, nedelsdami nutraukite maudynes.
- Esant intensyviam bangavimui ar stiprioms srovėms: Tai ypač aktualu maudantis jūroje arba ežeruose.
