Gimdymo procesas - tai sudėtingas ir natūralus fiziologinis procesas, apimantis vaisiaus išstūmimą iš gimdos. Jis prasideda dėl biocheminių, hormoninių ir nervų sistemos pokyčių moters organizme, taip pat dėl pakitusio vaisiaus ir motinos ryšio. Normalus gimdymas įvyksta 38-41 nėštumo savaitę, kai vaisius visiškai subręsta. Gimdymas prasideda ritmingais gimdos susitraukimais (sąrėmiais) ir baigiasi placentos atsiskyrimu.
Skiriami trys gimdymo etapai: gimdos kaklelio atsivėrimas, vaisiaus užgimimas (stangos) ir placentinis etapas. Sąrėmiai, kurie iš pradžių būna reti ir trumpi, vėliau dažnėja, ilgėja ir stiprėja. Per sąrėmius (kurių per gimdymą būna 100-150) palaipsniui atsiveria gimdos kaklelis, kad pro jį galėtų praeiti vaisiaus galvutė. Šis etapas yra ilgiausias - pirmą kartą gimdančioms moterims jis gali trukti 14-20 valandų, o pakartotinai gimdančioms - 7-10 valandų. Kai gimdos kaklelis visiškai atsiveria, plyšta gemalo dangalai ir išteka apie 100-200 ml vaisiaus vandenų.
Vaisiaus užgimimo etape (pirmą kartą gimdančioms jis trunka 1-2 valandas, pakartotinai - 0,5-1 valandą) vaisiaus galvutė nusileidžia į mažąjį dubenį. Sąrėmiai sustiprėja, atsiranda stangos, kurios kartojasi kas 5 minutes ir trunka iki 1 minutės. Refleksiniai pilvo raumenų susitraukimai sukelia gimdyvės norą stangintis, kas reikalauja daug jėgų. Vaisiaus judesiai, slinkdami gimdymo takais, vadinami gimdymo biomechanizmu.
Placentinis gimdymo etapas trunka 30 minučių-2 valandas. Vėl prasideda trumpam nutrūkę sąrėmiai, o placentai atsiskyrus nuo gimdos sienelės išteka apie 250 ml kraujo. Gimdai susitraukus, kraujavimas sustoja.
Silpna gimdymo veikla
Silpna gimdymo veikla yra viena iš dažniausių užsitęsusio gimdymo priežasčių. Ji pasireiškia retais, trumpais ir neefektyviais sąrėmiais, sulėtėjusiu gimdos kaklelio atsivėrimu ir vaisiaus judėjimu gimdymo takais. Dažniausiai tai pasitaiko pirmą kartą gimdančioms moterims.
Medikai skiria pirminį ir antrinį gimdymo veiklos silpnumą:
- Pirminis gimdymo veiklos silpnumas: nuo pat gimdymo pradžios sąrėmiai būna silpni ir mažai efektyvūs.
- Antrinis gimdymo veiklos silpnumas: sąrėmiai iš pradžių būna pakankamai stiprūs ir ilgi, bet vėliau silpnėja, tampa retesni ir trumpesni, gimdos kaklelis atsiveria lėčiau. Šis antrinis silpnumas gali atsirasti po ilgų ir skausmingų sąrėmių, kurie išvargina moterį. Antrinis silpnumas pasitaiko rečiau nei pirminis.
Diagnozuojant gimdymo veiklos silpnumą, medikas atsižvelgia į sąrėmių pobūdį ir gimdos kaklelio atsivėrimo dinamiką. Įprastai gimdos kaklelis turėtų atsiverti 3-4 cm per šešias valandas, o esant silpnai gimdymo veiklai šis procesas gali užtrukti aštuonias valandas ar ilgiau.
Gimdymo veiklos silpnumo gydymas
Diagnozavus silpną gimdymo veiklą, gydytojas sprendžia, kaip toliau elgtis. Vienas iš nemedikamentinių metodų, padedančių sustiprinti gimdymo veiklą, yra vaisiaus vandenų apvalkalo atidarymas. Ši procedūra atliekama, kai gimdos kaklelis yra atsivėręs 2 cm ir daugiau. Po jos gimdyvė stebima 2-3 valandas, ir kai kurioms pacientėms gimdymo veikla sustiprėja. Jei tai nepadeda, taikomi medikamentiniai metodai.
Užsitęsus gimdymui ir moteriai pavargus, gali būti skiriami raminamieji preparatai. Pailsėjus, atsipalaidavus ir sumažėjus įtampai, kai kurioms gimdyvėms gimdymo veikla sustiprėja. Taip pat gali būti skiriami analgetikų grupės preparatai, kurie sukelia mieguistumą, vidutiniškai trunkančią 2 valandas.
Oksitocinas ir prostaglandinai, suleidžiami gimdyvei, dažnai sustiprina gimdymo veiklą, tačiau kartu gali sustiprinti ir skausmą, todėl neretai prireikia nuskausminamųjų vaistų.
Užsitęsusio gimdymo pasekmės
Užsitęsęs gimdymas dėl susilpnėjusios gimdymo veiklos kelia pavojų motinai ir kūdikiui, todėl dažnai pasitelkiamas gimdymo stimuliavimas. Tačiau medikamentų terapija ne visada būna veiksminga. Net ir išbandžius visus galimus būdus, apie 18-20 proc. atvejų gimdymas gali užsitęsti.
Pernešiojimas, t. y. gimdymas po 42 nėštumo savaitės, didina komplikacijų riziką. Moksliškai įrodyta, kad po 41 nėštumo savaitės perinatalinis mirtingumas padidėja trečdaliu, o po 42 savaičių - dvigubai. Pernešiotam kūdikiui gresia didesnis svoris, dažnesnės gimdymo traumos, deguonies trūkumas dėl prastesnės placentos funkcijos, mekonijaus aspiracijos sindromo rizika. Visa tai gali paveikti ir centrinės nervų sistemos vystymąsi.
Gimdymo pozicijos ir tradicijos
Tradicija gimdyti gulint atsirado tik XVIII amžiuje. Iki tol moterys rinkdavosi vertikalias arba neutralias kūno padėtis - stovėdavo, tupėdavo, klūpėdavo, o sąrėmiams tęsiantis vaikščiodavo ar net lipdavo per kliūtis.
Vertikalios gimdymo pozicijos gali suteikti daugiau privalumų:
- Padidėjęs tarpas dubenyje: gimdymo metu esant vertikalioje padėtyje dubenyje gali atsirasti iki 28-30 proc. daugiau vietos.
- Efektyvesni gimdos susitraukimai: tai prisideda prie sklandesnio gimdymo proceso.
- Sumažėjusi epiziotomijos (kirpimo) tikimybė: vertikalus gimdymas mažina intervencijų poreikį.
- Teigiama įtaka vaikelio vystymuisi: vertikalus gimdymas daro teigiamą poveikį ne tik motinos, bet ir vaikelio sveikatai.
- Sumažėjęs nuskausminamųjų ir stimuliuojamųjų preparatų poreikis.
Pirmojo gimdymo etapo metu moterys gali rinktis:
- Sėdėjimą atbulomis ant kėdės: su pagalve ant atlošo, pasilenkus į priekį.
- Sėdėjimą ant gimnastikos kamuolio: su dubens judesiais ratu arba švelniu siūbavimu pirmyn ir atgal.
- Ilsėjimąsi ant gimnastikos kamuolio: atsiremiant į jį stovint, arba į sieną, tai leidžia medituoti ir atsipalaiduoti tarp sąrėmių.
Antrojo gimdymo etapo metu rekomenduojama:
- Daryti gilius pritūpimus, naudojant kėdę su atlošu balansui palaikyti.
- Sėdėti nugara atsirėmus į sieną.
- Gulint ant gimnastikos kamuolio priekiu, kas gali padėti sumažinti spaudimą nugarai.
Nors kai kurios moterys teiraujasi apie galimybę gimdyti klūpant, sėdint ar atsitūpus Lietuvoje, svarbu atsiminti, kad pasirinkimas priklauso nuo situacijos ir medicininio personalo rekomendacijų. Svarbiausia - užtikrinti saugumą ir tinkamą pagalbą, jei prireiktų.
KAIP GIMDYTI | 3 geriausios gimdymo pozos
Lietuvoje moterys gali aptarti gimdymo pozicijų pasirinkimą su savo gydytoju. Svarbu turėti omenyje, kad mažesniuose miesteliuose kartais būna supratingesni medikai. Bet kokiu atveju, svarbu turėti alternatyvų planą ir atsižvelgti į sąlygas, ypač jei gimdymas vyksta ne ligoninėje.
