Kūdikio lytinių organų priežiūra reikalauja ypatingo dėmesio ir supratimo, nes jų oda yra itin jautri ir gležna. Tėveliams svarbu žinoti, kokie pakitimai yra normalūs, o kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į specialistus.
Ką pastebėti mergaičių ir berniukų lytinių organų srityje?
Jei turite mergaitę, galite pastebėti išskyrų ir apnašėlių (baltų, skaidrių arba su trupučiu kraujo) - jų priežastis taip pat yra mamos hormonai ir tai yra visiškai normalu. Jų nuvalyti nereikia, jos dings savaime. Sunerimti reikėtų tik tuo atveju, jeigu jos neišnyksta ilgiau, nei šešias savaites. Žinoma, jei vienas ar kitas simptomas kelia jums nerimą, pasikonsultuokite su kūdikį prižiūrinčiu gydytoju.
Jei turite berniuką, galite pastebėti patinimus vienoje ar abiejose kapšelio pusėse. Jums gali atrodyti, kad ten yra skysčio. Ne visų naujagimių sėklidės nusileidžia iš karto. Tačiau tokius dalykus, kaip ir šlaplės problemas, apžiūrų metu pastebi ir įvertina gydytojas. Jei jis nieko nesako - greičiausiai viskas yra gerai.
Higienos svarba ir priemonės
Kūdikio lytinių organų sritis turi būti švari, o sauskelnės keičiamos pakankamai dažnai. Bet svarbiausia taisyklė - nepersistengti. Nepamirškite, kad organizmas - taip pat ir kūdikio - sugeba apsivalyti pats, jam tereikia šiek tiek padėti.
Ar tepti kremą nuo iššutimų?
Kai kurie gydytojai rekomenduoja keičiant sauskelnes patepti kūdikio užpakaliuką kremu nuo iššutimų (jis sukuria apsauginį sluoksnį). Kitų nuomone, šis sluoksnis trukdo odai kvėpuoti (net jei naudojamos aukštos kokybės orui laidžios sauskelnės).
Ar naudoti prausiklį?
Vieningos nuomonės nėra: vieni sako, kad pirmaisiais gyvenimo mėnesiais prausiklio reiktų vengti (taip pat ir maudynėms). Kiti teigia, kad jį reikėtų naudoti, bet tik apsiprausiant po rimto reikalo. Rekomenduojame situaciją vertinti individualiai.
SVARBU: nenaudokite suaugusiems skirtų prausiklių: dauguma jų yra per „stiprūs“ plonai kūdikio odelei. Be to, jų sudėtyje paprastai yra sintetinių kvapiklių ir dažiklių, kurie gali sudirginti mažylio šlaplės išorinę angą ir sukelti šlapimtakio infekciją. Kūdikius iki 3 metų geriausia prausti tik vandeniu ir specialiai vaikams ar kūdikiams skirtais prausikliais (jie yra švelnesni, be sintetinių dažiklių, kvapiklių).
Prausiant atsmaukti apyvarpės nereikia: nenaudojant jėgos, tai bus įmanoma padaryti tik tada, kai apyvarpė atsiskirs nuo varpos, o tam gali prireikti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.
Sauskelnės ir galimi odos pažeidimai
Kūdikio kraitelyje - daiktas Nr.1. Šiuolaikiniams tėveliams tai ypač puiki pagalba ir, rodos, nepakeičiamas dalykas vaikučio priežiūroje. Tačiau neretai sauskelnės gali iššaukti bėrimus ar dermatitą. Sauskelnių bėrimas nėra vienodas ir kiekvienam vaikučiui vis kitoks. Tačiau jei jūsų kūdikio užpakaliuko odelė staiga tapo raudona ir sudirgusi, tai greičiausiai ir bus bėrimas, atsiradęs nuo sauskelnių. Tačiau nepanikuokite.
Pasak specialistų, odelės bėrimai galėjo atsirasti dėl daugelio priežasčių. Net ir geriausiai drėgmę sugeriančios sauskelnės palieka šiek tiek drėgmės ant kūdikio jautrios odelės. Jeigu per ilgai nekeičiamos pilnos sauskelnės, net ir labiausiai atspari odelė bakterijoms ima ir parausta. Jūsų vaikučio bėrimas galėjo atsirasti ir dėl to, kad sauskelnės per daug trinasi į jautrią odelę arba tai galėjo įtakoti cheminė sauskelnių sudėtis, aromatizatoriai ir pan. Kai mažylis pradedamas maitinti papildomai kietu maisteliu, pasikeičia jo išmatų sudėtis, o tai taip pat gali iššaukti odelės reakciją bėrimais.
Sauskelnių uždengta kūdikio oda yra šilta ir drėgna - tai palanki terpė vystytis bakterijoms. Ne visada tai būtina. - Naudokite specialų kūdikių odelei skirtą kremą ar aliejuką, kuris pamaitintų jo odą ir saugotų nuo uždegimų ir bėrimų.
Kūdikių spuogai ir kiti odos pakitimai
Kūdikių spuogai, dar vadinami neonataliniais spuogais, yra odos sutrikimas, kuris dažniausiai pasireiškia naujagimiams. Ši liga yra susijusi su odos anatomija, ypač su riebalinių liaukų funkcija. Naujagimių odoje yra gausu riebalinių liaukų, kurios gali reaguoti į hormonų pokyčius po gimimo. Šios liaukos gali gaminti per daug sebumo, kas sukelia spuogų atsiradimą. Kūdikių spuogai yra dažna ir dažniausiai nekenksminga odos būklė, kuri pasireiškia maždaug 20-30% naujagimių. Ši liga dažniausiai pasireiškia per pirmąsias kelias gyvenimo savaites ir gali išnykti per kelis mėnesius. Kūdikių spuogai nėra infekciniai ir dažniausiai nereikalauja specialaus gydymo.
Pagrindinė kūdikių spuogų priežastis yra hormonų, ypač androgenų, poveikis, kuris gali sukelti riebalinių liaukų hiperaktyvumą. Po gimimo kūdikiai gali gauti motinos hormonų, kurie sukelia šiuos pokyčius. Be to, odos užsikimšimas, sukeltas riebalų perteklius ir negyvų odos ląstelių kaupimasis, taip pat gali prisidėti prie spuogų atsiradimo. Pagrindiniai simptomai apima mažus raudonus spuogus, kurie gali būti uždegti ir užpildyti pūliais.
Kūdikių spuogai diagnozuojami remiantis klinikiniu įvertinimu. Dažniausiai gydytojas atliks fizinę apžiūrą ir įvertins odos būklę. Paprastai papildomų tyrimų nereikia, kadangi kūdikių spuogai yra lengvai atpažįstami pagal jų išvaizdą ir vietą. Kūdikių spuogai dažniausiai nereikalauja specialaus gydymo, nes jie paprastai praeina savaime. Tačiau, jei spuogai sukelia diskomfortą arba yra labai uždegti, gydytojas gali rekomenduoti švelnias odos priežiūros priemones, pavyzdžiui, švelnius muilus ar drėkinamuosius kremus. Svarbu vengti agresyvių vaistų ar produktų, kurie gali dirginti kūdikio odą.
Kaip teigia pediatrai, naujagimio bėrimo spuogelių kilmė kol kas nėra iki galo išaiškinta. Išbėrimas dažniausiai atsiranda 2-6 savaitėmis nuo gimimo, tačiau bėrimai gali atsirasti ir vos gimus. Tada šis negalavimas praeina per kelias savaites ar mėnesius. Bet jeigu spuogai atsirado po šeštosios gyvenimo savaitės ir ilgai nepraeina, tada vertėtų pasitarti su gydytoju. Tada gydymui gali būti išrašomi kremai arba specialūs losjonai, kurie per laiką padėtų atsikratyti bėrimo.
Kūdikių raudonės simptomai - tai atsiradęs raudonų dėmių bėrimas su mažomis, iki 3 mm skersmens, pūslelėmis, kuriose esantis skystis gali būti panašus į pūlius, tačiau tai nėra infekcija. Šio tipo bėrimas pirmiausiai atsiranda ant skruostų, vėliau išplinta ant viso kūno, išskyrus pėdas, delnus ir gleivines. O šiaip naujagimiui nepasireiškia jokių kitų ligų požymiai. Tikslios kūdikių raudonės priežastys irgi nėra aiškios. Medikų nuomone, tai yra paprasčiausias imuninės sistemos formavimosi etapas.
Bėrimus kūdikiams gali sukelti ir sauskelnės, šio dermatito gydymas labai paprastas - tai tinkama higiena ir kūdikių odos priežiūrai skirti kremai. Prakaitinis bėrimas gali būti įvairus, pradedant nuo rausvų dėmelių, smulkių rausvų ar balkšvų spuogelių iki vandeningų pūslelių. Nuprausus bėrimų vietas galima tepti mažylių odos priežiūrai skirtais specialiais kremais. Svarbiausia, kad kūdikis visą laiką būtų švarus, saikingai aprengtas, neperkaistų ir nesikasytų spuogelių, kurie per kelias dienas išnyksta. Bėrimui sustiprėjus, plečiantis, būtina kreiptis į gydytoją.
Anot I. Girdvainienės, gimus naujagimiui, jo oda keičiasi, todėl jam yra būdingos pereinamosios odos būklės, kurios ankstyvuoju laikotarpiu yra pastebimos kaip įvairūs organizmo pokyčiai. Dėl to tėveliai turėtų žinoti, kuriais požymiais reikėtų susirūpinti, o kurie iš jų - natūrali augimo dalis.
„Naujagimiams prisitaikant prie naujų gyvenimo sąlygų, šios permainos dažnai pasimato ant jų odos. Pavyzdžiui, dėl aktyviųjų riebalų liaukų sekrecijos gali užsikimšti odos kanalėliai, todėl, vos gimus vaikeliui, ant jo nosies, kaktos ar smakro gali atsirasti balti mazgeliai ar spuogai, vadinami milia. Visgi jie išnyksta savaime, todėl nerimauti dėl to nereikėtų“, - sako akušerė. Ji pratęsia, kad kita pereinamoji būsena - seborėja - lemia odos pleiskanojimus, būdingus plaukuotose naujagimio kūno dalyse. „Dažnai tėvai išsigąsta dėl įvairių pleiskanojimų, galinčių atsirasti ant plaukuotų kūno vietų - antakių ar galvelės srities. Reikėtų žinoti, kad ši būklė taip pat praeina su laiku, tačiau padėti paspartinti procesą gali specialūs kūdikių aliejukai, kuriuos galima tepti ir ant plaukų“, - pažymi I. Girdvainienė.
Oro vonios ir tinkamos higienos priemonės
„Oro vonios“ - esminis odos priežiūros elementas. Akušerė teigia, kad lygiai taip pat svarbu yra atpažinti odos reakcijas, kurios savaime nepraeina. Anot jos, tokiais atvejais reikia imtis atitinkamų priemonių. „Ko gero visi tėvai sutinka prakaitinį bėrimą - jis dažniausiai išryškėja raudonų taškelių pavidalu ant vaikelio sprando, pilvuko ar žandų. Dažniausios to priežastys - naujagimių perkaitimas, aprengus juos per šiltai, kontaktas dažnai liečiantis. Šis bėrimas turėtų pranykti naujagimį išmaudžius vonelėje, panaudojus kūno priežiūros priemones ir atlikus „oro vonias“ - leidus vaikeliui pabūti be sauskelnių“, - teigia I. Girdvainienė. Ji priduria, kad „oro vonios“ yra pats paprasčiausias odos priežiūros elementas, kurio yra mokoma keičiant sauskelnes: „Visi gydytojai stengiasi akcentuoti, kad retkarčiais reikia leisti kūdikio odai pabūti ore. Nebijokite jo išrengti ir palikti ant vystymo stalo, patiesus vystymo paklotą.“
Renkantis higienos priemones - dėmesys kokybei ir ženklinimui. I. Girdvainienės teigimu, naujagimio odai būnant ore jam galima atlikti švelnų masažą, o jei mažylio oda sausa ir lupasi arba ją beria - reikėtų naudoti kūdikiams skirtą kūno aliejų. „Specialus kūno aliejukas turėtų būti be jokių pridėtinių produktų, o skaitydami etiketę įvertinkite, ar suprantate, kas joje parašyta - jei nesuprantate, tuomet dažniausiai nežinote ir ką naudojate. Be to, atkreipkite dėmesį į ženklinimą, įsitikinkite, kad produktas yra skirtas būtent kūdikiams, patikrintas dermatologų. Aliejų reikėtų tepti „oro vonių“ metu - švelniai, tapšnojimo būdu įmasažuokite jį sukamaisiais judesiais. Jeigu aliejus tinka - odos būklė turėtų pagerėti maždaug per savaitę“, - tvirtina akušerė. Anot pašnekovės, jeigu oda rausta, nuo sauskelnių atsiranda iššutimai ir ji darosi šlapia - reikėtų naudoti ne aliejų, o specialų cinko tepalą, kurį irgi rekomenduojama naudoti po „oro vonių“ ar jų metu. Ji priduria, kad renkantis tepalą, lygiai taip pat svarbu atkreipti dėmesį į priemonės kokybę, ženklinimą ir įsitikinti, ar jis skirtas kūdikiams.
Kūdikiams pritaikytas priemones naudoti turėtų ir tėvai. Akušerė tęsia, kad naujagimio maudynės - viena pagrindinių jo odą puoselėti padedančių priemonių. Jos teigimu, apskritai kūdikis yra prausiamas ne dėl jo higienos, o siekiant jį prie to pripratinti ir padėti jo odai. „Maudant vaikelį pirmą kartą, nereikia naudoti jokių priemonių - losjonas, prausiklis, vaikiškas muilas ar šampūnas turėtų atsirasti tik vėliau. Labai svarbu, kad produktų pH būtų artimas kūdikio odos pH - tarp 5 ir 6,5, o pačios priemonės - skirtos naujagimiams“, - teigia I. Girdvainienė. Ji priduria, kad svarbu suprasti, jog šeima yra naujagimio aplinkos dalis, todėl pakeisti vertėtų ir artimųjų higienos įpročius: „Kasdien naujagimiu besirūpinantys tėveliai yra didžiulė jo kasdienybės dalis, tad kūdikio režimu turėtų gyventi visi namai. Mamai ir tėčiui derėtų rinktis bekvapes priemones, kad vaikui neprasidėtų alergija, nenaudoti chloro skalbinių balinimui, permąstyti skalbimo priemonių sudėtį. Net jei skalbsite kūdikio rūbelius ir patalynę su jam pritaikyta produkcija, tačiau savo rūbų - ne, jūsų apranga vis tiek liesis prie vaikelio odos ir gali ją sudirginti.“
Suradę kūdikiui patinkančias priemones - prie jų ir likite. Galiausiai akušerė akcentuoja, kad suradus kūdikiams tinkančias odos priežiūros priemones, siekti permainų nereikėtų. „Atradus prekių liniją, nedirginančią naujagimio odos, rekomenduočiau prie jos ir pasilikti, o skalbiklius, muilą, aliejus ir tepalus įsigyti nemaišant prekės ženklų. Galima sakyti, kad kūdikiai yra konservatyvūs, todėl jeigu jiems kažkas patinka - nekeiskite to. Tuo pat metu, jeigu kažkas visgi atsitiktų kūdikio odai, žinotumėte, kokios priemonės tai lėmė“, - sako I. Girdvainienė.
Ar saugu valyti naujagimio klitorį, jei yra išskyrų? Ką turėčiau naudoti?
