Poros nevaisingumą ar vaisingumo sutrikimą gali lemti ir moters, ir vyro nevaisingumas. Pažymima, kad vyrų spermos kokybė nuolat prastėja ne tik dėl žinomų rizikos veiksnių (rūkymas, alkoholis, infekcijos, įgimti defektai ar genetinės ligos), bet ir dėl naujai nustatomų (plastiko gaminiai, aplinkos užterštumas, mitybos įpročiai, mobilieji telefonai, kompiuteriai, kt.). Taip pat nustatyta, kad tam tikrų ligų ir būklių metu gali būti pažeistas spermatozoidų vystymasis, sutrikti spermos gamyba, todėl gali sumažėti vyrų vaisingumas arba išsivystyti nevaisingumas. Tačiau dabartinės biomedicininės technologijos gali pasiūlyti tam tikrus būdus, kaip išsaugoti vyrų vaisingumą prieš ar net ir po sudėtingų ligų gydymo, kad ateityje jie galėtų susilaukti savo genetinių palikuonių. Labiausiai pasaulyje paplitusi biotechnologija - spermatozoidų apdorojimas konservuojančiomis medžiagomis, jų užšaldymas ir ilgalaikis saugojimas specialiomis sąlygomis iki jos panaudojimo. Svarbiausia nedelsti, kuo greičiau priimti sprendimą ir spermą užšaldyti iš karto po sudėtingos ligos pasireiškimo ir diagnozės nustatymo.

Vyrų vaisingumą mažinantys rizikos veiksniai

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pažymi, kad vyrų spermos kokybė nuolat prastėja. Pagal 1999 metų PSO spermos ištyrimo rekomendacijas, normali spermos koncentracija buvo laikoma 40 mln./ml spermatozoidų [1], o paskelbus naujas 2010-ųjų PSO rekomendacijas, riba buvo sumažinta - normospermija laikoma jau ir 15 mln./ml spermatozoidų [2]. Pasaulyje apie 15-20 proc. porų susiduria su nevaisingumo problema (PSO duomenys). Maždaug pusė šių atvejų siejama su vyrų nevaisingumu, tai yra dėl nuolat blogėjančios vyrų spermos kokybės. Daugelis pasaulyje atliktų tyrimų rodo, kad spermos kokybė blogėja ne tik dėl plačiai žinomų rizikos veiksnių (rūkymas, alkoholis, mitybos ypatumai, infekcijos, įgimti defektai ar genetinės ligos) [3], bet ir dėl naujai nustatomų bei labai paplitusių mūsų kasdienėje aplinkoje (mobilieji telefonai, kompiuteriai, plastiko gaminiai, aplinkos užterštumas, kt.).

Šiame straipsnyje aptarsime naujus ir mažiau žinomus rizikos veiksnius bei organizmo būkles, turinčias įtakos vyrų vaisingumo sumažėjimui. Apie šių rizikos veiksnių poveikį vyro spermos kokybei ir galimam nevaisingumui išsivystyti turėtų žinoti ir gydytojai, ir kiekvienas vyras. Pastaruoju metu vis dažniau kreipiamas dėmesys į neigiamą plastiko poveikį organizmui, senėjimo įtaką spermos kokybei ir sunkių ligų - onkohematologinių bei nugaros smegenų traumos - įtaką vyrų vaisingumui, būtinybę laiku išsaugoti vaisingumą.

Cheminiai veiksniai ir spermatozoidų kokybė

Bisfenolis A (BFA)

Bisfenolis A (BFA) priklauso pasaulyje plačiausiai sintetinamų cheminių junginių grupei [5]. Tai monomeras, plačiai naudojamas polikarbonatų, polivinilchlotido (PVC) sintezėje, įvairaus plastiko, epoksidinių dervų gamyboje. BFA plačiai paplitę ir mūsų aplinkoje. Iš jo gaminamos plastikinės pakuotės, virtuvės įrankiai ir kiti reikmenys, juo dengiamos puodų ir keptuvių vidinės sienelės [6]. BFA įvairiais būdais patenka ir į žmogaus organizmą - peroraliniu (per burną su maistu), inhaliaciniu (per kvėpavimo takus) ar transderminiu (per odą). Pagrindiniai šaltiniai, iš kurių BFA dažniausiai patenka į žmogaus organizmą, yra maisto ir gėrimų pakuotės, indai, padengti specialia antikorozine danga [7], sveikatos ir dantų priežiūros reikmenys [8], žaislai.

Kaitinant BFA turinčius indus, virtuvės reikmenis ar pakuotes maistui ruošti, BFA dalelės patenka į maistą, o valgant - ir į žmogaus organizmą [9]. Didžiausi BFA kiekiai maiste nustatomi kaitinant produktus 121 °C temperatūroje 90 min. Pažymėtina, kad kaitinimo temperatūra atlieka svarbesnį vaidmenį nei kaitinimo laikas. Pavyzdžiui, sterilizuojant maisto produktus, net 80-100 proc. nekonjuguoto BFA patenka į maistą [10]. BFA patenka į mūsų organizmą kasdien, jame kaupiasi, todėl jo poveikis akumuliuojasi ir sukelia daugelį organizmo sutrikimų.

Taip pat BFA atlieka tam tikrą vaidmenį dalyvaudami kai kurių endokrininių sutrikimų patogenezėje, todėl dažniausiai jo neigiama įtaka pasireiškia vystantis vyrų ir moterų vaisingumo sutrikimams, nevaisingumui ar nuo hormonų priklausomiems navikams (krūties ir prostatos vėžys). Dėl fenolio struktūros, BFA organizme sąveikauja su estrogeno receptoriais ir veikia kaip agonistai ar antagonistai per nuo estrogenų receptorių (ER) priklausomu signaliniu keliu [11]. Estrogenų aktyvumo imitavimas, hipotalamo srityje sutrikdo gonadotropinąatpalaiduojančių hormonų (GnRH) funkciją, dėl ko sutrinka folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) ir liuteinizuojamojo hormono (LH) sintezė organizme [12]. Organizme BFA metabolizuojamas kepenyse, kur virsta BFA gliukuronidu ir tokios formos pašalinamas iš organizmo su šlapimu.

Nustatyta, kad padidėjęs BFA kiekis šlapime koreliuoja su sumažėjusiu spermatozoidų skaičiumi ejakuliate, taip pat su sumažėjusiu jų judrumu ir gyvybingumu [13]. Taip pat sergančiųjų prostatos vėžiu šlapime nustatoma kelis kartus didesnė BFA koncentracija nei sveikiems asmenims [14].

Biologinis vyro amžius ir spermos kokybė

Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau asmenų kuria šeimą ir gimdo vaikus sulaukę vyresnio amžiaus. Gerai žinoma vyresnių moterų rizika pagimdyti mažesnės kūno masės kūdikį ar pagimdyti jį pirma laiko. Taip pat įrodyta, kad vyresnio amžiaus motina gali patirti kartotinius persileidimus ar pagimdyti kūdikį su genetiniais defektais (chromosomų anomalijos). Tačiau labai nedaug tyrimų atlikta aiškinantis, kaip susijęs vyro amžius ir būsimo vaiko sveikata [15]. Naujausioje mokslinėje literatūroje nurodoma, kad vyresnis tėvo amžius yra siejamas su sunkiomis sveikatos problemomis būsimam kūdikiui. Tai dažniausiai siejama su pokyčiais, atsirandančiais vyro spermoje. Anksčiau buvo manoma, kad spermatozoidai gaminasi nuolatos, visą vyro gyvenimą, o kiaušialąstės turi ribotą rezervą. Tačiau ir spermatozoidų ląstelės pirmtakės - spermatogonijos - iki berniuko brendimo patiria 30 ląstelės dalijimosi ciklų. Po brendimo spermatogonijos kamieninė ląstelė dalijasi kas 16 dienų, t. y. apie 23 kartus per metus. Jei imsime vidutinį vyro brendimo amžių 14-15 metų, jam sulaukus 70 metų, kamieninė ląstelė jau bus patyrusi apie 1300 mitotinių pasidalijimų. O ląstelių mutacijos dažniausiai formuojasi kaip neteisingos DNR replikacijos ir neištaisytų DNR pažaidų dalijimosi proceso metu padarinys. Įvairūs defektai akumuliuojasi vystantis spermatozoidams, prastėja spermatozoidų judrumas ir morfologija, todėl formuojasi nekokybiškas embrionas [16]. Todėl vyresnio amžiaus tėvai turi padidėjusią riziką, kad jų vaikai turės įvairių neurodegeneracinių defektų ar jiems išsivystys onkologinės ligos, kiti sindromai, kas siejama su įvairiais chromosomų defektais bei aneuploidijomis ar de novo mutacijomis.

Taip pat vyresnio amžiaus vyrams nustatomi pokyčiai spermoje, kurie siejami su senėjimo procesu ir sėklidžių funkcijų silpnėjimu. Sėklidžių audinyje sumažėja Leidygo, Sertoli ir germinatyvinių ląstelių [15]. Tiriant spermą, stebimas jos kiekio, spermatozoidų judrumo mažėjimas, morfologiškai neteisingų (patologinių) formų didėjimas [17]. Vyresnio amžiaus vyrų spermatozoidai pasižymi sumažėjusiu apvaisinimo potencialu, ir tai siejama su spermatozoidų deoksiribonukleorūgšties (DNR) trūkių ir fragmentacija. DNR fragmentacija didėja su vyro amžiumi [17, 18], taip pat dažnai ji yra padidėjusi onkohematologinėmis ligomis sirgusiems ir gydytiems asmenims ar asmenims, sergantiems varikocele. Įvairiais tyrimais nustatyta, kad 60-80 metų vyrų spermoje net 88 proc. spermatozoidų turi DNR fragmentacijų [19]. DNR fragmentacijos indeksas daugiau nei 30 proc. siejamas su sumažėjusiu spermos gebėjimu apvaisinti kiaušialąstę [20].

Organų sveikatos sutrikimai ir ligos, sukeliančios vyrų nevaisingumą

Taip pat yra tam tikros ligos ir organizmo būklės, kuriomis sergant pažeidžiamas sėklidžių audinys, sutrinka spermatozoidų gamyba arba spermatozoidai tampa nepilnaverčiai, todėl gali sutrikti vyrų vaisingumas ar jie tampa nevaisingais. Tokios ligos diagnozuojamos ir jauniems pacientams, net paauglystėje, kai apie šeimos planavimą, kūrimą, o tuo labiau apie būsimus vaikus dar negalvojama. Problemos gali išryškėti daug vėliau, jau siekiant tikslingai susilaukti vaikų.

Kai kurios ligos gali labai anksti, dar vaikystėje, pažeisti spermatozoidų gamybą. Tai dažniausiai gali būti visiems žinomas parotitas, kuriuo persirgus gali būti pažeista spermatozoidų gamyba iki visiško jų nebuvimo ejakuliate. Spermos gamybą gali sutrikdyti ir kitos infekcinės ligos.

Straipsnyje plačiau pakalbėsime apie tam tikras ligas ir būkles, kuriomis gali susirgti jauni vyrai, apie šių ligų riziką vaisingumui ir galimybę jį išsaugoti - spermos užšaldymą ir išsaugojimą ateičiai. Tokios ligos ir būklės - tai onkologinė liga ar sunkios traumos su nugaros smegenų pažeidimu.

Onkologinės ligos ir nevaisingumo rizika

Onkologinė liga dažniausiai užklumpa asmenis netikėtai, dažnai esant aktyviausiems jų gyvenimo periodams darbe ir siekiant karjeros. Taip pat vėžys vis dažniau diagnozuojamas jauno amžiaus asmenims. Kadangi liga yra agresyvi, gydymas dažniausiai pradedamas nedelsiant. Pagrindiniai onkologinės ligos gydymo metodai yra chirurgija, chemoterapija ar spindulinis gydymas. Visi šie gydymo metodai gali turėti neigiamos įtakos spermatogenezei ir vyro vaisingumui.

Esant sėklidžių vėžiui, pavyzdžiui, skiriamas operacinis gydymas, gali būti šalinama viena, o kartais ir abi sėklidės, jei procesas yra abipusis (tokie atvejai labai reti). Vėliau gali būti skiriami papildomi vėžio gydymo metodai - spindulinis gydymas ar chemoterapija. Po skirto spindulinio gydymo (radioterapijos) ar chemoterapijos spermatozoidų skaičius sumažėja, dažniausiai iki azoospermijos lygio (kai spermoje visiškai nerandama spermatozoidų), kuri gali trukti keletą metų ar net ir visą likusį gyvenimą. Spermos kokybės pokyčiai - nuo visiškos azoospermijos išsivystymo gydymo metu iki parametrų atsi­kūrimo - priklauso nuo individualaus organizmo ir germinatyvinių ląstelių jautrumo. Chemoterapijos ir spindulinio gydymo tikslas yra sunaikinti sparčiai besidalijančias vėžio ląsteles. Tačiau ir spermatozoidų kamieninės ląstelės - spermatogonijos - yra sparčiai besidalijančios, ir taip pat jautriausios spindulinio gydymo ar chemoterapijos poveikiui ląstelės [21]. Nors po kelerių metų spermos gamyba gali normalizuotis, tačiau spermatozoidų funkcija gali būti nevisavertė.

Esant prostatos ar šlapimo pūslės vėžiui, operuojant gali būti šalinamos ir kitos vyro organizmo liaukos, būtinos spermos gamybai. Dėl to vėliau gaminasi nepakankamas ejakuliato kiekis.

Spindulinė terapija, net ir skiriama ne tiesiogiai į sėklidžių plotą, dėl gydymui skiriamų spindulių didelio skvarbumo dažnai pažeidžia sėklides ir spermatozoidų gamybą. Esant kai kurioms hematologinėms ligoms ar prieš kaulų čiulpų transplantaciją, skiriama viso kūno apšvita, kurios metu labai pažeidžiama spermatozoidų gamyba, dažniausiai iki absoliutaus nevaisingumo (azoospermijos - spermatozoidų nebuvimo ejakuliate). Švitinant galvos sritis, pažeidžiama tam tikrų hormonų, reguliuojančių vyriškųjų hormonų gamybą, sekrecija.

Spindulinio gydymo metu sumažėja spermatocitų (spermatozoidų pirmtakų). Praėjus 10 savaičių nuo spinduliuotės, sumažėja spermatozoidų skaičius spermoje [22], tačiau net ir po 18 savaičių visiška azoospermija (spermatozoidų nebuvimas spermoje) nestebima, matyt, dėl spermatozoidų sankaupos sėklidės prielipe ar spermatogonijų (kamieninių ląstelių) buvimo [23].

Spinduliuotė veikia tiesiogiai veikdama ląsteles apoptozės būdu. Tačiau pažeidimai priklauso nuo gautos spinduliuotės dozės. Esant vienkartinei spinduliuotės dozei nuo 0,2 iki 4 Gy, spermatozoidų skaičius mažėja ne staiga, o palaipsniui [22, 23]. Taip pat ir spermatozoidų skaičiaus atsikūrimas po gydymo didėja palaipsniui. Jis pradeda didėti praėjus 7 mėnesiams po spinduliavimo 1 Gy vienkartine doze, ir trunka iki 24 mėnesių, buvus 6 Gy vienkartinei spinduliavimo dozei [24]. Po gydymo spermatozoidų skaičius toliau tolygiai didėja ir galutinai atsikuria tik po 2 metų po spinduliavimo 1 Gy vienkartine doze ir ilgiau buvus didesnėms spinduliuotės dozėms.

Didelės spinduliavimo dozės gali sukelti laikiną azoospermiją dėl kamieninių ląstelių pažeidimo. Tačiau esant 10 Gy spinduliuotei, vos 15 proc. pacientų atsikuria spermatozoidų gamyba ir vaisingumas. Taip pat spermatogenezė ir vaisingumas po spindulinio gydymo atsikuria gerokai lėčiau, nei po chemoterapijos, kurios metu kamieninės ląstelės nėra pažeidžiamos [21].

Chemoterapijos poveikis spermatogenezei

Žalojiančiu poveikiu pasižymi ir chemoterapija. Kai kurie skiriami vaistai pažeidžia ir spermatozoidų, ir testosterono (vyriškojo lytinio hormono) gamybą sėklidėse.

Chemoterapija deriniais taip pat sukelia spermatogenezės sutrikimus ir spermos kokybės pablogėjimą panašiais laiko intervalais kaip ir spindulinė terapija. Dėl toksinio poveikio kamieninėms ląstelėms spermos koncentracija per 1 ar 2 mėnesius nuo chemoterapijos pradžios gali sumažėti 10-100 kartų, tačiau visiška azoospermija dažniausiai neišsivysto, nes spermatozoidai gali išsivystyti iš jau diferencijavusių spermatogonijų. Taip pat reikia žinoti, kad po chemoterapijos kurso dar kelis mėnesius reikėtų vengti nėštumo dėl atsiradusių genetinių spermatozoidų pažaidų chemoterapi­jos metu. Spermatogenezė trunka kelis mėnesius, todėl nauja spermatozoidų karta išsivystys tik po kurio laiko [21]. Po taikytos chemoterapijos, kurios metu galėjo būti sunaikintos kamieninės ląstelės, pacientui gali kurį laiką pasireikšti azoospermija, trunkanti keletą metų. Vėliau spermatogenezė gali atsikurti, tačiau atsikūrimo periodas gali trukti net iki 5 metų. Spermos kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai dažnai atsikuria iki normos ribų, nors kartais išlieka ir oligospermijos diagnozė, kai nuolatos stebimas nepakankamas spermatozoidų skaičius spermoje.

Yra aprašyta atvejų, kai po terapijos nustačius azoospermiją, spermatozoidai buvo išgaunami tiesiogiai iš sėklidžių, panaudojus transepiderminės spermatozoidų aspiracijos (TESA) metodą. Tyrimai rodo, kai spermoje yra vos keli milijonai spermatozoidų, dažnai jie nepraeina sėklidžių prielipo barjero ir nepatenka į ejakuliatą [25].

Dauguma chemoterapijai skiriamų vaistų pasižymi toksi­niu poveikiu kamieninėms ląstelėms ir sukelia azoospermiją. Tai alkilinantys agentai, cisplatina, nitrozourea (BCNU, CCNU), pasižyminti taip pat alkilinančiu poveikiu DNR molekulėms. Pavyzdžiui, skiriant vien ciklofofamidą 19 g/M2 doze, jau sukeliama ilgalaikė azoospermija [26]. Skiriant sudėtinį CY(V)ADIC gydymą, daugiau nei 7,5 g/M2 dozė jau sukelia azoospermiją daugeliui pacientų. Skiriant mažiau nei 7,5 g/M2 dozę, spermos gamyba atsikuria daugiau nei 70 proc. pacientų. Kiti chemopreparatai tik laikinai pablogina spermos kokybę, tačiau gali sukelti DNR grandinės trūkius, dėl ko spermatozoidai gali būti nepajėgūs apvaisinti kiaušialąstės ar po apvaisinimo gali formuotis nekokybiškas ... Spermos atsistatymo greitis yra svarbus vyrų vaisingumui, sveikatai ir reprodukcijai. Šis procesas priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip gyvenimo būdas, mityba, alkoholis, stresas ir ejakuliacijos dažnumas. Pateikiame svarbiausią informaciją apie spermos atsistatymo laiką, kaip įvairūs veiksniai tai veikia, ir patarimus, kaip pagerinti spermos kokybę.

Spermos atsistatymas ir jo veiksniai

Po ejakuliacijos spermos gamyba prasideda iš karto, tačiau jos atsistatymo procesas gali skirtis: Greitas atsinaujinimas: Po ejakuliacijos pakankamas kiekis spermatozoidų gali atsistatyti per 12-24 valandas. Tačiau šis kiekis nebus maksimalus. Visiškas atsistatymas: Optimalus spermatozoidų kiekis pasiekiamas po 2-5 dienų susilaikymo nuo ejakuliacijos. Pilnas ciklas: Nauji spermatozoidai pilnai subręsta per maždaug 64-72 dienas, nes spermatogenezė yra ilgas biologinis procesas.

Alkoholis ir jo poveikis spermai

Alkoholis gali reikšmingai paveikti spermos kokybę bei atsistatymo procesą: Testosterono mažėjimas: Alkoholis slopina testosterono gamybą, kuris būtinas spermos gamybai. Judrumo sumažėjimas: Spermatozoidai tampa mažiau judrūs, todėl apvaisinimo galimybė sumažėja. DNR pažeidimai: Dažnas alkoholio vartojimas gali sukelti spermatozoidų DNR pažeidimus, kas tiesiogiai veikia vaisingumą. Ilgesnis atsistatymo laikas: Alkoholis sulėtina spermatogenezės procesą, todėl spermos atsistatymas trunka ilgiau.

Kiti veiksniai, darantys įtaką spermos atsistatymui

Mityba: Subalansuota mityba, kurioje gausu baltymų, cinko, seleno, vitaminų C ir E, skatina spermos gamybą ir pagerina jos kokybę. Stresas: Didelis streso lygis sumažina testosterono kiekį ir lėtina spermatogenezę. Streso mažinimas gerina tiek hormonų balansą, tiek spermos kokybę. Fizinė veikla: Vidutinio intensyvumo sportas padeda palaikyti hormonų balansą, tačiau per didelis fizinis krūvis gali sumažinti testosterono lygį. Miego kokybė: Kokybiškas ir pakankamas miegas yra būtinas sveikai hormonų gamybai, įskaitant testosteroną, kuris tiesiogiai veikia spermos gamybą. Blogi įpročiai: Tabako rūkymas, narkotikai ar net per didelis kofeino vartojimas gali neigiamai paveikti spermos kokybę ir atsistatymo laiką.

Rekomendacijos spermos atsistatymui ir kokybės gerinimui

Ribokite alkoholį: Saikingas alkoholio vartojimas arba jo atsisakymas padeda palaikyti sveiką spermatogenezę. Sveikai maitinkitės: Valgykite maisto produktus, turinčius daug cinko, seleno, omega-3 riebalų rūgščių ir antioksidantų. Reguliariai mankštinkitės: Vidutinis fizinis aktyvumas gerina hormonų pusiausvyrą, tačiau venkite per didelio krūvio. Išlaikykite tinkamą temperatūrą: Venkite saunos, karštų vonių ar dėvėti siaurų drabužių, nes per didelis karštis neigiamai veikia spermą. Miegokite pakankamai: Užtikrinkite bent 7-8 valandas kokybiško miego kiekvieną naktį. Konsultuokitės su specialistu: Jei turite vaisingumo problemų ar norite optimizuoti spermos sveikatą, kreipkitės į gydytoją.

Spermos atsistatymas yra natūralus procesas, kurį galima skatinti tinkamais gyvenimo būdo pokyčiais.

Spermos sudėtis ir savybės

Sperma (sėkla) - skystis, susidedantis iš spermatozoidų, ir pridėtinių liaukų sekreto ir paprastai išsiskiriantis sueities metu. Joje dar gali būti lipidų lašų, pigmento granulių ir kt. Spermos pH yra ~7,7. Sperma išsiskiria tam tikru nuoseklumu. Sperma yra pilkšva, klampi, drumsta, specifinio kvapo, silpnai šarminga. Praėjus 15-30 minučių po išsiveržimo suskystėja. Spermos patekimas ant vulvos, netgi pro apatinį trikotažą, gali sukelti pastojimą, todėl poros, besisaugojančios nuo nėštumo, turėtų tai žinoti. Be to, ejakuliacija taip pat nėra būtina pastojimui - tam gali užtekti ir penetracijos (varpos patekimo į makštį). Spermoje yra ne tik subrendę spermijai, bet ir kitų spermatogenezės ląstelių, baltymų, aminorūgščių, fermentų, gliukozės, fruktozės, citrinos rūgšties ir kt.

Lytinės sistemos struktūra ir vaisingumo reguliacija

Vyro lytinėse liaukose sėklidėse gaminasi vyriški lytiniai hormonai androgenai ir bręsta lytinės ląstelės - spermatozoidai. Moters lytinėse liaukose kiaušidėse gaminasi moteriški lytiniai hormonai: estrogenai bei progesteronas, ir bręsta lytinės ląstelės - kiaušialąstės. Tačiau bendrąją vaisingumą užtikrinančią sistemą sudaro ne vien lyties organai - jie negali funkcionuoti atskirai nuo kitų organų sistemų. Vaisingumą reguliuoja centrinė nervų sistema - visų pirma pagumburis ir posmegeninė liauka (hipofizė), kurie taip pat yra susiję su smegenų žieve bei kitomis smegenų dalimis.

Galvos smegenų dalis pagumburis išskiria gonadotropinus atpalaiduojančius hormonus (angl. gonadotropin releasing hormone - GnRH), kurie savo ruožtu skatina posmegeninę liauką hipofizę gaminti:

• gonadotropinius hormonus:
• folikulus stimuliuojantį hormoną (FSH) - jis skatina folikulų brendimą kiaušidėse, estrogenų sekreciją folikulo ląstelėse, vyro organizme - spermatozoidų vystymąsi,
• liuteinizuojantį hormoną (LH) - jis inicijuoja kiaušidėse ovuliaciją, geltonkūnio brendimą bei progesterono gamybą, vyro organizme - skatina androgenų (testosterono) sekreciją sėklidėse,
• prolaktiną - jis atsakingas už pieno liaukų vystymąsi, pieno gamybą krūtyse, skatina motinystės instinktą, slopina gonadotropinų išsiskyrimą, ovuliaciją bei mėnesinių ciklą, daugiausiai jo išsiskiria nėštumo metu ir ypač po gimdymo.

Be to, tiek moters, tiek vyro lytinės liaukos svarbios ne tik vaisingumui, bet ir atskiroms lytims būdingų išorinių bruožų susiformavimui. Lytinių hormonų receptorių yra ne tik lyties organuose, bet ir įvairiose kitose žmogaus kūno vietose: kauluose, raumenyse, odoje ir kt.

Hormoninė kontracepcija šiurkščiai įsikiša į šį natūralų reguliacijos ratą ir veikia ne tik visą moters lytinę sistemą, bet ir visą organizmą.

Spermos kokybės mitai ir realybė

Nors spermatozoidai yra mažytės, plika akimi nematytos vyriškos lyties ląstelės, jos atlieka labai didelį darbą - jos yra net 50 % atsakingos už dauginimąsi ir naujos gyvybės sukūrimą. Vyriškosios lyties atstovai kasdien gamina milijonus šių ląstelių, tačiau kiaušialąstei apvaisinti ir gyvybei sukurti tereikia vienos. Visas šis įdomus procesas prasideda brendimo laikotarpiu, maždaug nuo 12 metų ir tęsiasi iki pat gyvenimo pabaigos (nors su amžiumi spermos kokybė ir kiekis keičiasi). Sveika vyrų reprodukcinė sistema kiekvieną dieną pagamina apie 50-100 milijonų gyvybingų spermatozoidų. Sperma gaminasi sėklidėse. Įdomu tai, kad spermatogenezei (spermatozoidų gamybai) svarbi santykinai vėsi temperatūra, todėl brendimo metu sėklidės nusileidžia žemiau ir kaba tarp kojų. Spermos kokybei gali turėti įtakos daugybė veiksnių: ekstremali temperatūra, rūkymas, narkotikų vartojimas ir netinkama mityba. Jeigu pora bando pastoti, tačiau to padaryti niekaip nepavyksta, reikėtų atlikti spermos testą. Jo metu gydytojas ištirs tokius duomenis kaip spermos kiekis ir storis, tirštumas, spermos koncentracija, spermatozoidų judrumas. Sveiko vyro spermos spalva paprastai yra balta, kreminio atspalvio arba šviesiai pilka. Kartais spalva gali keistis ir tikrai ne visada reikia dėl to nerimauti. Kai kurie maisto produktai ir prieskoniai savo sudėtyje turi dažiklių, kurie gali nudažyti spermos spalvą. Dažni pokyčių kaltininkai yra ciberžolė, svogūnai, česnakai ir šparagai. Kartais sperma gali įgauti ir kitokių atspalvių, pavyzdžiui, rudos ar raudonos. Kartais aplink sėklides gali trūkti maža kraujagyslė, todėl dėl kraujo išsiskyrimo sperma gali įgauti rudą arba raudoną atspalvį. Žalio atspalvio sperma gali rodyti galimą prostatos ar aplinkinių audinių infekciją. Kaip jau minėjome, daug veiksnių gali pakeisti spermos spalvą ir ne visada reikia dėl to nerimauti. Labai svarbu kiekvienam vyrui priminti reguliariai tikrintis sveikatą. Be to, ar žinojai, kad malonumai ir vyrų masturbacija yra netgi naudinga jų sveikatai?

Dažniausi spermatozoidų mitai

• Mitas: Vaiko pradėjimui pakanka vieno spermatozoido. Iš tiesų tai tik teorija. Vaiko pradėjimui vieno spermatozoido nepakanka. Moters organizme vyrauja rūgštinė terpė, kuri trukdo spermatozoidams įsitvirtinti. Apvaisinimui reikia, kad būtų užtektinai sėklos skysčio, kuris neutralizuotų rūgštingumą ir padėtų spermatozoidams pasiekti kiaušialąstę. Vidutiniškai apvaisinimui reikia 2 ml spermos, o jei jos mažiau, pradėjimo tikimybė gerokai sumažėja. Paprastai spermos „porciją” sudaro 4 ml skysčio.
• Mitas: Kad vyras neištikimas, galima suprasti pagal jo spermą. Pagal spermos kiekį ir konsistenciją galima spręsti apie tai, ar vyras neseniai patyrė ejakuliacijas. Jei sperma tiršta, reiškia vyras nesuko į kairę, o jei sperma skaidri, jos mažai, tai kelia abejonių, ar mylimasis jums ištikimas. Tačiau nevertėtų pamiršti, kad yra toks reiškinys, kaip masturbacija. Be to, spermatozoidų kiekis ir gyvybingumas yra ir genetikos reikalas. Todėl neskubėkite aiškintis santykių, visų pirma atvirai pasikalbėkite.
• Mitas: Dažnai mylintis, spermos kokybė prastėja. Taip, tai tiesa. Iš tikrųjų, dažnai mylintis sperma tampa netinkama pradėjimui. Visų pirma, su kiekviena ejakuliacija mažėja jos kiekis, be to, per trumpas pertraukas tarp sueičių spermatozoidai nespėja subręsti, todėl jie gali neapvaisinti kiaušialąstės.
• Mitas: Susilaikymas gerina spermos kokybę. Iš dalies tai tiesa. Tačiau ir „rinkti” spermos neverta ilgiau nei 7-10 dienų. Visų pirma, sėkla užsistovi, be to, spermatozoidai susilpnėja ir tampa mažiau judrūs, ir tai taip pat mažina pradėjimo tikimybę. Jei norite kuo greičiau pastoti, geriausia mylėtis 2 kartus kas 5-7 dienas.
• Mitas: Spermos skonis priklauso nuo vyro mitybos. Tai tiesa. Paprastai, jei vyras mėgsta saldumynus, aštrius patiekalus su prieskoniais, jūros gėrybės, be to, seniai rūko, jo sperma tampa specifinio skonio. O alkoholis keičia ne spermos skonį, bet vyro reprodukcines funkcijas ir jo potenciją. Kad spermos skonis pagerėtų, vyrui reikia valgyti arbūzus, kivius, salierus, spanguoles, slyvas ir mėlynes. O neskani sperma tampa nuo alaus ir kavos, žuvies ir mėsos, pieno ir rūgštaus pieno produktų.
• Mitas: Sperma gelbsti nuo persileidimo. Kad ir kaip kvailai skambėtų, yra manančių, kad moterims, kurioms gresia persileidimas, kurios anksčiau patyrė priešlaikinį gimdymą, reikia dažniau tenkinti vyrą oraliniu būdu neva tam, kad organizmas priprastų prie partnerio ląstelių. Jeigu viskas būtų taip paprasta! Iš tiesų partnerių biologinį nesuderinamumą įveikti labai sunku, ir sperma vargu ar padės. Taigi, tai tėra mitas.
• Mitas: Spermatozoidai labai greit juda. Tai tiesa. Spermatozoidai juda 1-3 mm/minutę greičiu. Spermatozoidai skuba kanalu, o ejakuliatas (sėklos skystis), kurį sudaro šarmas, padeda jiems judėti ir pasiekti savo ciklą - kiaušialąstę.
• Mitas: Sperma yra puiki kosmetikos priemonė. Daug kalbama apie jauninantį spermos kaip kosmetinės priemonės poveikį, ir daug kas tiki šiuo mitu. Ko gero, tai tiesa, nes spermoje yra mikroelementų. Bet dėl to, ar tikrai sperma tokia naudinga, galima ginčytis, nes ji yra stiprus alergenas.
• Mitas: Gyvenimo būdas turi įtakos spermos kokybei. Be abejonės, norint pradėti vaiką, reikia sveikos spermos, o tai neįmanoma gyvenant nesveikai. Tam, kad vyro organizmas gamintų sveikus ir aktyvius spermatozoidus, jis neturėtų vartoti alkoholio, vaistų, neturėtų rūkyti.

tags: #kada #mirsta #spermatozoidai

• NUK Jolie pientraukis
• kaip sukurti pasakišką šventę
• Alergologijos skyrius vaikams
• Vaikiški bokso maišai: pilnas vadovas
• Knygos vaikams