Menu Close

Naujienos

Konstitucinio Teismo vaidmuo motinystės išmokų srityje

Konstitucinis Teismas (KT) yra priėmęs ne vieną svarbų nutarimą, susijusį su motinystės išmokomis, siekiant užtikrinti, kad valstybė tinkamai saugo ir globoja motinystę bei vaikystę, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

Valstybės įsipareigojimai ir motinystės išmokos

Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas valstybės įsipareigojimas saugoti ir globoti motinystę bei vaikystę. Šis įsipareigojimas suteikia valstybei diskreciją, atsižvelgiant į jos materialines ir finansines galimybes, taikyti tokią pačią garantiją (motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų metu), kaip numatyta Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje, ne tik dirbančioms motinoms, bet ir kitoms motinoms.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad asmuo savo konstitucinę teisę į darbą gali įgyvendinti įvairiais būdais. Jis turi teisę laisvai apsispręsti, ar rinktis darbą privačiame ar viešajame sektoriuje, dirbti pagal darbo sutartį ar stoti į valstybės tarnybą, dirbti savarankiškai ar užsiimti kita darbine (profesine) veikla. Atsižvelgiant į tai, pagal Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalį mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo garantija gali būti taikoma ne tik toms motinoms, kurios, įgyvendindamos savo konstitucinę teisę į darbą, pasirinko darbą pagal darbo sutartį arba stojo į valstybės tarnybą.

Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad toks teisinis reguliavimas turi atitikti Konstitucijos normas ir principus, tarp jų ir konstitucinius asmenų lygiateisiškumo bei teisingumo principus.

Schema motinystės išmokų sistemos Lietuvoje

Nutarimas dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo

Konstitucinis Teismas šiandien priimtu nutarimu pripažino, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) (2016 m. birželio 28 d. redakcija) 16 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, tiek, kiek pagal jį teisę gauti motinystės išmoką šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka turėjo tik moteris, turinti šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą, kuriai pasibaigė darbo sutartis arba kuri buvo atleista iš tarnybos, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsniui ir konstituciniam teisingumo principui.

Kadangi toks pat teisinis reguliavimas nustatytas ir šiuo metu galiojančioje Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje (2017 m. gruodžio 5 d.), Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ji taip pat prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui ir konstituciniam teisingumo principui.

Vertindamas ginčytą Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal jį moteriai, turėjusiai darbo ar tarnybos (taip pat ir valstybės tarnybos) santykius, teisė gauti motinystės išmoką šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytą laiką buvo suteikta esant vienai būtinai sąlygai - turėti Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą būtiną motinystės socialinio draudimo stažą (ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius).

Vadinasi, įstatymų leidėjas, įgyvendinęs diskreciją nustatyti tokią pačią, kaip įtvirtintoji Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje, garantiją kitoms nei dirbančios motinoms, Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu suteikdamas šią garantiją tik moteriai, turėjusiai darbo ar tarnybos santykius, nepaisė Konstitucijos 29 straipsnio (asmenų lygiateisiškumo principo) ir konstitucinio teisingumo principo reikalavimų. Pagal šiuos reikalavimus, jeigu įstatymų leidėjas nusprendžia nustatyti tokią pačią, kaip įtvirtintoji Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje, garantiją (motinystės išmoką atostogų iki gimdymo ir po jo metu) nutraukusioms darbinę (profesinę) veiklą motinoms, ši garantija turėtų būti suteikta visoms moterims, turinčioms tokį patį socialinio draudimo stažą.

Teisminiai ginčai ir išmokų perskaičiavimas

2013 m. kovo 8 d. įsigaliojus Konstitucinio Teismo (KT) nutarimui, kuriuo motinystės (tėvystės) pašalpų sumažinimas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo pagrindu 2010 metais iš dalies buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, „Sodra“ suskubo perskaičiuoti ir išmokėti motinystės (tėvystės) pašalpų nepriemokas tiems asmenims, kurie dėl šių pašalpų sumažinimo buvo kreipęsi į teismą dar iki šio KT nutarimo įsigaliojimo.

Teisiniuose procesuose dalyvavusių mamų ir tėčių patirtimi ir KT patvirtinta galimybe pareikalauti sugrąžinti neprimokėtas išmokas pasinaudojo ir tie asmenys, kurie nebuvo apskundę „Sodros“ sprendimų dėl jiems paskirtos pašalpos sumažinimo. Tačiau šiems asmenims „Sodra“ atsisako išmokėti nesumokėtą išmokų dalį, argumentuodama, kad reikia grąžinti nepriemokas tik toms motinoms, kurios dėl to kreipėsi į bendros kompetencijos teismus.

Pasak teisininkų, „Sodros“ sprendimai dėl pašalpų sumažinimo negali būti laikomi įvykdytais tol, kol asmenys, dėl kurių buvo priimti šie „Sodros“ sprendimai, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka juos ginčyti. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad „Sodra“, atlikusi pašalpų perskaičiavimą ir sumažinimą, sprendimų asmenims nesiuntė. Tie asmenys, kurie dėl pašalpų sumažinimo kreipėsi į teismą, skundžiamus „Sodros“ sprendimus gavo tik dėl jų išdavimo kreipdamiesi į „Sodros“ teritorinius skyrius. Tačiau tiems, kurie neskundė „Sodros“ sprendimų dėl pašalpų sumažinimo, iki šiol „Sodra“ šių sprendimų nėra pateikusi.

Labai tikėtina, kad asmenys, negavę „Sodros“ sprendimų dėl pašalpų sumažinimo, negalėjo žinoti šių sprendimų turinio bei nustatyta tvarka jų skųsti. Teisininkai sako, kad kreiptis nėra per vėlu, nes pastebi, kad žmonės prieš Konstitucinio Teismo išaiškinimą į teismus kreiptis negalėjo, mat neturėjo ką skųsti.

Statistika apie motinystės ir tėvystės išmokų gavėjus Lietuvoje

Konstitucinis Teismas taip pat priėmė nagrinėti Panevėžio apygardos administracinio teismo paklausimą, ar Vyriausybė nepažeidė Konstitucijos, suskirstydama į grupes asmenis, negavusius pensijos bei nustačiusi jiems pensijų grąžinimo terminus. Klausimas dėl nuosavybės kilo ir dėl teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo.

Remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo nuostata, kad neturi būti vykdomi kad ir pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams sprendimai, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo KT nutarimo įsigaliojimo, „Sodra“ vertina, kad „Sodros“ sprendimai, kurių pagrindu buvo sumažintos motinystės (tėvystės) pašalpos, yra įvykdyti, kadangi jie buvo priimti dar iki minėto KT nutarimo įsigaliojimo ir įstatymų nustatyta tvarka jie nebuvo apskųsti.

Paprastai kalbant, jei jums teisėtai paskyrė išmoką, paskui ją abejotinai ar teisėtai sumažino, o KT pasakė, kad tai neteisėta - galite nesitikėti kompensacijos, jei iki KT sprendimo įsigaliojimo neskundėte išmokos mažinimo į teismą.

Lygių galimybių užtikrinimas ir ateities perspektyvos

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad valstybės pareiga kurti šeimai, motinystei, tėvystei ir vaikystei palankią aplinką. Nutarime pažymėta, kad įstatymų leidėjas nustatė nėštumo ir gimdymo atostogų apmokėjimą, grindžiamą socialiniu draudimu. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai dirbančios moters gauto atlyginimo vidurkis viršija maksimalų kompensuojamąjį uždarbį motinystės pašalpoms apskaičiuoti, jai pagal nustatytą teisinį reguliavimą nėštumo ir gimdymo atostogų metu mokama maksimali motinystės pašalpa, kurios dydis nėra susietas su tos moters per nustatytą laiką iki atostogų gautu atlyginimu ir gali būti gerokai mažesnis už jo vidurkį.

Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad, Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje (2017 m. gruodžio 5 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą pripažinus prieštaraujančiu Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisingumo principui, teisės taikymo atžvilgiu tai prilygsta teisinio reguliavimo pakeitimui. Vadinasi, įstatymų leidėjas, įgyvendinęs diskreciją nustatyti tokią pačią, kaip įtvirtintoji Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje, garantiją kitoms nei dirbančios motinoms, Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu suteikdamas šią garantiją tik moteriai, turėjusiai darbo ar tarnybos santykius, nepaisė Konstitucijos 29 straipsnio (asmenų lygiateisiškumo principo) ir konstitucinio teisingumo principo reikalavimų.

Siekiant visapusiškai užtikrinti lygių galimybių principą ir Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimą, gali būti reikalingi papildomi teisės aktų pakeitimai arba specialus skolų išmokėjimo įstatymas.

Infografika: Ligos ir Motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai

tags: #konstitucinis #teismas #motinystes #ismokos