Vaiko ūgis yra vienas iš daugelio sveikatos rodiklių, tačiau dauguma žemaūgių vaikų yra visiškai sveiki ir jiems nereikia jokio gydymo. Anot gydytojo endokrinologo Roberto Kemežio, Lietuvoje per metus gydoma tik 20-30 vaikų, turinčių augimo hormono trūkumą, o tai yra labai nedidelis skaičius.
Vaiko ūgis vertinamas pagal specialias augimo kreives, kurios sudarytos atsižvelgiant į tam tikros etninės grupės augimo duomenis. Lietuvoje žmonės paprastai yra aukštesni, todėl lietuvių augimo kreivės yra aukštos. Tai reiškia, kad kai kurie vaikai, kurie kitose šalyse galėtų būti laikomi normalaus ūgio, Lietuvoje gali būti žemiau normos ribos.
Jei tėvai ar globėjai įtaria, kad vaikas yra per žemas, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Gydytojas įvertins vaiko ūgį ir svorį pagal amžių, pažymės jį atitinkamoje augimo kreivėje. Jei ūgis išlieka žemas, rekomenduojama konsultacija su vaikų endokrinologu, kuris tiksliau nustatys žemo ūgio priežastį.
Augimo etapai ir greitis
Normaliai vaikai iki lytinio brendimo turėtų augti ne mažiau kaip 5 cm per metus. Jei vaikas per metus paauga mažiau nei 5 cm, yra didelė tikimybė, kad jo ūgis atsiliks nuo apatinės normos ribos. Lytinio brendimo metu, mergaitėms nuo 11-12 metų, o berniukams nuo 13-14 metų, augimas pagreitėja - tuomet per metus galima priaugti 8-9 cm.
Pirmieji gyvenimo metai yra sparčiausio augimo laikotarpis - kūdikis paauga apie 25-27 cm. Antraisiais metais augimo tempas sulėtėja iki maždaug 12-13 cm, o trečiaisiais - apie 10 cm. Nuo 4-5 metų nusistovi vidutinis vaikystės augimo greitis - 5,5-6 cm per metus.
Kartais lytinis brendimas gali prasidėti vėliau, ypač berniukams. Tokiu atveju gali pasireikšti konstitucinis augimo ir brendimo atsilikimas, kuris dažnai nustatomas apie 14-uosius metus. Kartais tokiems vaikams skiriamas gydymas testosteronu, kuris stimuliuoja lytinį brendimą ir kartu spartina ūgio augimą.
Augimo greitis pagal amžių:
| Amžius | Vidutinis augimo greitis per metus |
|---|---|
| Pirmieji metai | 25-27 cm |
| Antri metai | 12-13 cm |
| Treti metai | ~10 cm |
| Nuo 4-5 metų iki lytinio brendimo | 5,5-6 cm |
| Lytinio brendimo metu (mergaitės) | 8-9 cm |
| Lytinio brendimo metu (berniukai) | 8-9 cm |
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kiek centimetrų vaikas paauga per metus. Jei augimo atsilikimas nuo apatinės normos ribos didėja, tai gali signalizuoti apie problemą. Gydytojai atlieka kairės plaštakos rentgenogramą, kad nustatytų kaulų amžių ir jų vystymąsi, taip pat atlieka bendrus kraujo ir šlapimo tyrimus, siekdami atmesti lėtines ligas, kurios gali sutrikdyti augimą.
Kada verta sunerimti?
Nedidelė dalis žemaūgių pacientų, kurie per metus paauga mažiau nei 5 cm, gali turėti augimo hormono trūkumą (hipofizės nepakankamumą). Tokiu atveju taikomas gydymas augimo hormono injekcijomis, kurios padeda vaikui pasiekti normalų ūgį. Tačiau svarbu pabrėžti, kad didžioji dalis žemaūgių vaikų yra sveiki, pavyzdžiui, jų tėvai ar kiti giminaičiai yra žemo ūgio, ir jiems gydymas nereikalingas.
Augimo hormonas lemia apie 20-30 cm galutinio ūgio. Vyro vidutinis ūgis yra 180 cm, o esant augimo hormono trūkumui galutinis ūgis galėtų būti tik 155-160 cm.
Gydytojai negali padėti paaugti sveikiems žmonėms, jie gali tik nustatyti ir gydyti ligas, jei tokių yra. Jei vaiko ūgis pagal augimo kreives yra normalus, jis neserga jokiomis ligomis, nėra įtarimų dėl augimo hormono trūkumo ar kitų sutrikimų, gydytojai tiesiog konsultuoja tėvus ir patvirtina, kad vaikas yra sveikas.
Kokie veiksniai įtakoja augimą?
Didžiausią įtaką vaiko galutiniam ūgiui daro genetiniai veiksniai - apie 80%. Tačiau svarbūs yra ir aplinkos veiksniai: visavertė mityba (ypač baltymai), reguliarus fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas ir tinkamas poilsis. Šie veiksniai svarbūs augimo hormonų gamybai ir užtikrina, kad vaikas augtų pagal savo genetinį potencialą.
Fizinis aktyvumas yra būtinas, tačiau svarbu nepersistengti. Lengva mankšta ir judėjimas kasdien skatina augimą, tačiau profesionalus sportas ar sunkumų kilnojimas gali sutrikdyti augimo procesą, ypač mergaitėms, kurios intensyviai sportuoja (daugiau nei 20 val. per savaitę).
Mergaičių, kurios užsiima sportine ar menine gimnastika, baletu, ilgų nuotolių bėgimu ir sportuoja daugiau nei 20 valandų per savaitę, augimas gali sutrikti. Tokios merginos patiria didelį fizinį krūvį, kartais derinama su griežta mityba, todėl joms gali vėluoti lytinis brendimas (sportinė amenorėja). Sumažinus fizinį krūvį, brendimas ir augimas gali atsinaujinti.
Mokslininkai taip pat tiria aplinkos veiksnius, kurie gali turėti įtakos brendimui, pavyzdžiui, tam tikros cheminės medžiagos, esančios plastikuose ar nepridegančiuose induose. Šios medžiagos gali trikdyti hormonų veiklą ir ankstinti brendimą.
Kada kreiptis į specialistą?
Profilaktinių patikrinimų metu gydytojai reguliariai matuoja vaiko ūgį ir svorį, stebi jo augimo tempus. Jei augimas sulėtėja ar pastebimai pasikeičia, gydytojai stebi dinamiką kelis mėnesius, kad laiku pastebėtų galimus sveikatos pokyčius.
Jei vaiko augimas ar brendimo raida kelia nerimą, svarbu pasikonsultuoti su sveikatos specialistu. Jis padės įvertinti situaciją ir, jei reikės, paskirs papildomus tyrimus. Tai gali būti kraujo tyrimai hormonų lygiui nustatyti, chromosomų anomalijoms ištirti, taip pat plaštakos rentgenograma kaulų amžiui nustatyti ar galvos smegenų kompiuterinė tomograma, siekiant ištirti hipofizės struktūrą.
Kai kuriais atvejais, ypač labai žemo ūgio ar vėlyvo brendimo atvejais, gali prireikti hormoninio gydymo. Lietuvoje valstybė kompensuoja brangų gydymą augimo hormonu, jei jis yra paskirtas gydytojo endokrinologo.
Kalbos suvokimas: kaip atpažinti ir ką daryti (7 žingsniai)
Svarbu prisiminti, kad kiekvienas vaikas yra individualus, ir jo raida gali skirtis nuo bendraamžių. Tačiau stebint vaiko augimą ir kreipiantis į specialistus, galima užtikrinti jo sveiką vystymąsi.
