Istorijos apie Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybą „Barnevernet“ dažnai kelia diskusijas ir neaiškumų. Nors žiniasklaidoje sklando daug prieštaringų pasakojimų, svarbu suprasti, kaip veikia ši sistema ir kokie jos tikslai.
„Barnevernet“ (norv. Barnevern - vaikų apsauga) yra valstybinė Norvegijos institucija, atliekanti vaikų apsaugos funkcijas. Kiekviena savivaldybė turi savo „Barnevernet“ padalinį, o nacionaliniu lygiu veikia direktoratai. Šios tarnybos pagrindinis tikslas - užtikrinti vaikams ir jaunuoliams geras vystymosi ir ugdymo sąlygas, tinkamą priežiūrą ir rūpybą.
Kaip veikia „Barnevernet“?
Vaiko teisių apsaugos sistema Norvegijoje vadovaujasi JT Vaiko teisių konvencija, siekdama užtikrinti vaiko teisę saugiai ir laimingai augti savo šeimoje. Tai reiškia, kad „Barnevernet“ visų pirma stengiasi padėti šeimoms, o ne atskirti vaikus. Teikiamos įvairios pagalbos formos: konsultacijos, psichologinė parama, finansinė parama darželiui ar būreliams, pagalba ieškant vaikui prižiūrėtojo.
Pagalbos priemonės, kurių apie 60% taikomos šeimai pačiai norint ir sutinkant, yra orientuotos į šeimos aptarnavimą. Tai reiškia, kad tarnyba stengiasi teikti visapusišką pagalbą šeimai prieš įsikišdama į jos gyvenimą ir taikydama radikalesnes priemones. Vaikų teisių apsaugos įstatymas šalyje priimtas dar 1953 metais ir nuo to laiko nuolat tobulinamas.
Regioninei „Barnevernet“ gavus pranešimą apie įtarimus dėl vaiko teisių ar gerovės pažeidimo, atliekamas tyrimas, siekiant nustatyti vaiko priežiūros ir vystymosi sąlygas šeimoje. Daugeliu atvejų pagalba teikiama esant šeimos sutikimui.
Tik tais atvejais, kai turima pagrįstų įtarimų, kad vaikui kyla pavojus, kai teikiamos paslaugos ir parama šeimai neduoda rezultato, arba jei šeima atsisako pagalbos, gali būti svarstomas vaiko apgyvendinimas globėjų šeimose ar specializuotuose globos namuose. Tokie sprendimai priimami tik kraštutiniais atvejais, kai kitos priemonės nepadeda.
Vaiko atskyrimas nuo šeimos taikomas tik kraštutiniu atveju, kai kitos priemonės nepadeda. Kūdikių namų Norvegijoje nėra, o tai skiriasi nuo Lietuvos, kur tokių įstaigų yra penkios.
Kultūriniai skirtumai ir emigrantų patirtys
Neretai lietuvių emigrantų šeimos, atvykusios į Norvegiją, susiduria su kultūriniu šoku, ypač dėl skirtingo požiūrio į vaikų auklėjimą. Tai, kas Lietuvoje laikoma norma, Norvegijoje gali būti traktuojama kaip vaiko teisių pažeidimas. Pavyzdžiui, fizinės bausmės, šaukimas ar vaiko ignoravimas Norvegijoje laikomi smurtu prieš vaiką - tiek fiziniu, tiek emociniu.
Dėl šių skirtumų kyla daug nesusipratimų. Emigrantai, gyvenantys Norvegijoje, dažnai tvirtina, kad „niekas nesikabinėja“, o situacija Lietuvoje gali būti net griežtesnė ir labiau bauginanti. Jei tėvai elgiasi atsakingai, „Barnevernet“ ne tik nesikiša, bet ir nelenda į akis. Tarnybos pagrindinis tikslas - užtikrinti vaiko saugumą, o ne bausti ar persekioti šeimas.
Moteris pasakoja, kad jos vaikai gyvena su tėvu iki šiol. Tačiau ilgai vieniša moteris neliko. Netrukus ji susipažino su Arūnu, su kuriuo susilaukė dar dviejų vaikų. Keturių asmenų šeima greitai suprato, kad 50 kvadratinių metrų butas jiems per mažas, todėl persikraustė į sodybą užmiestyje. Arūnas pats remontavo ir gražino naujus namus, vaikams buvo skirti atskiri kambariai ir suteikti visi patogumai. Vis dėlto, Vaiko teisių tarnyba šeimą toliau stebėjo.
Kai kurie emigrantai mano, kad net „Barnevernet“ yra mažiau grėsminga nei Lietuvos vaiko teisių institucijos. „Yra nepasitikėjimas valstybės tarnautojais, nes patiriam didelį spaudimą“, - kalbėjo vienas vyras, užaugęs vaikų namuose. Jis teigia, kad Lietuvoje negalėtų užtikrinti savo šeimai tokių gerų gyvenimo sąlygų kaip Norvegijoje.
Taip pat svarbu paminėti, kad Norvegijoje yra reikalaujama mokėti kalbą ir stengtis bendrauti su vietiniais, kad nekiltų nesusipratimų. Kai kurie emigrantai pastebi, kad „gerieji“ kaimynai, galimai nemėgstantys užsieniečių, mėgsta paskambinti ir pasiskųsti. Bendradarbiavimo ir komunikavimo trūkumai daro savo.
„Emigrantai“ - išskirtinis vaizdo reportažas apie kovą už vaikus Norvegijoje (2015) HD
Kritika ir kontroversijos
Nors „Barnevernet“ siekia padėti šeimoms, sistema sulaukė ir kritikos, ypač dėl nepagrįsto vaikų paėmimo iš užsieniečių šeimų. Nuo 2005 m., didėjant imigracijai, „Barnevernet“ buvo kritikuojama dėl tokių veiksmų. Tai lėmė protestų bangą Norvegijoje ir kitose Europos šalyse.
Europos Žmogaus Teisių Teismas šiuo metu nagrinėja bylas, susijusias su „Barnevernet“ elgesiu, kuriose vaikams kyla pavojus. Kai kuriais atvejais vaikai paimami dėl priežasčių, kurios imigrantų šeimoms atrodo absurdiškos, pavyzdžiui, dėl tėviškos patirties trūkumo.
2016 m. Norvegija ratifikavo Hagos konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje. Tai turėtų palengvinti bendradarbiavimą tarp valstybių vaiko teisių apsaugos srityje.
Politikai, tokie kaip Valentinas Mazuronis, kritikuoja Lietuvos vadovų abejingumą ir ragina aktyviau ginti savo piliečių interesus Norvegijoje. Jis pabrėžia, kad kitos šalys, pavyzdžiui, Lenkija, jau yra sudariusios atskiras sutartis dėl savo piliečių vaikų grąžinimo.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad Lietuva nuolat pabrėžia vaiko gerovės svarbą ir tikisi, kad Norvegija ratifikuos svarbesnes konvencijas. Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvoje yra daug beglobių vaikų, kuriais taip pat reikia rūpintis.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė teigia, kad teisės aktai nenumato tarpvalstybinio Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimo mechanizmo vaiko teisių apsaugos srityje, todėl bendradarbiavimas yra apsunkintas. Tačiau ratifikavus Hagos konvenciją, atsiras teisinių priemonių glaudesniam bendradarbiavimui.
Situacija Lietuvoje
NVO koalicijos „Už vaiko teises“ ekspertai atkreipia dėmesį į paramos vaikams ir šeimai sistemos spragas Lietuvoje. Vis dar egzistuoja kūdikių globos namai, keli tūkstančiai vaikų auga vaikų globos namuose, o vaikų teisių padėtis socializacijos centruose dažnai kritinė.
Lietuvoje trūksta kompleksinių paslaugų vaikams ir šeimoms, paramos globėjų ir įtėvių šeimoms. Taip pat vyksta deinstitucionalizacijos procesas, siekiant sukurti alternatyvas vaikų institucinei globai.
Kalbant apie Norvegiją, keliasdešimt tūkstančių lietuvių šeimų, gyvenančių šalyje, puikiai prisitaikė, ir jokių problemų su vaiko teisių apsaugos tarnybomis jiems nekyla.
tags: #norvegijos #vaiku #teisiu #tarnyba
