Profesorius Rimantas Kėvalas yra žinomas Lietuvos gydytojas pediatras, mokslininkas ir visuomenės veikėjas. Jo karjera ir darbai yra glaudžiai susiję su Kauno medicinos universiteto (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto) Vaikų ligų klinika, kur jis vadovavo ilgus metus ir prisidėjo prie daugelio svarbių pokyčių medicinos srityje.
Biografija ir išsilavinimas
Rimantas Kėvalas gimė 1961 m. spalio 3 d. Kaune. 1985 m. baigė Kauno medicinos institutą. Vėliau, 1985-1987 m., jis dirbo Vaikų ligų katedros klinikiniu ordinatoriumi, o 1987-1992 m. - Vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus gydytoju. Nuo 1992 m. iki 2013 m. jis vadovavo šiam skyriui, o nuo 2001 m. taip pat ėjo Vaikų ligų klinikos vadovo pareigas. 2010 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.
Profesorius Kėvalas yra stažavęsis užsienyje: 2000-2001 m. dirbo Melburno karališkojoje vaikų ligoninėje. Taip pat jis stažavosi Švedijoje, Danijoje, Šveicarijoje, Indijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje ir Izraelyje.
Mokslinė ir profesinė veikla
Profesoriaus Kėvalo mokslinio darbo svarbiausios sritys apima sunkią vaikų galvos smegenų traumą, sepsis, hospitalinių infekcijų priežiūrą ir kontrolę, skubią pagalbą vaikams bei smurto prieš vaikus ankstyvąją diagnostiką. Jis yra daugelio mokslinių publikacijų ir vadovėlių autorius bei bendraautoris.
Tarp jo svarbiausių leidinių paminėtini:
- Žmogaus gaivinimo pagrindai (su kitais, 2000)
- Alerginių ligų vadovas (su kitais, 2003)
- Vaistų dozės (2004)
- Vaikų ligos (su kitais, t.4, 2005)
- Vaikų pulmonologijos pagrindai (su kitais, 2007)
- Vaikų urgentinių būklių diagnostika ir gydymas (2010)
- Vaiko sveikatos enciklopedija (su kitais, 2011)
- Urgentika pediatrijoje (2015)
- Ką mes padarėme savo vaikams (2021)
- Pediatrija (1 d. 2017, 2 ir 3 d. - data nenurodyta)
Visuomeninė veikla ir požiūris į medicinos klaidas
Profesorius Rimantas Kėvalas aktyviai dalyvauja viešose diskusijose apie medicinos kokybę ir pacientų saugumą. Jis yra išsakęs savo poziciją dėl situacijų, kai medikai yra apšmeižiami pacientų ar jų artimųjų. Profesorius pabrėžia, kad svarbu ne tik spręsti iškilusias problemas, bet ir išlaikyti atvirumą bei skaidrumą.
„Esu kaltinamas rimtu kriminaliniu nusikaltimu, kurio nepadariau. Net neparenku žodžių, apie pacientės mamą ir tokį jos elgesį“, - yra sakęs profesorius Kėvalas, patyręs šmeižto atvejį. Jis teigia, kad ligoninėje diegiama viešumo politika, kai po įvykio užpildoma deklaracija, atliekama analizė ir identifikuojami probleminiai taškai, padeda užkirsti kelią panašioms klaidoms ateityje. Pasak jo, tai atitinka vakarų šalių praktiką, kurioje klaidos yra viešinamos siekiant sisteminių pokyčių.
Profesorius taip pat išreiškė susirūpinimą dėl vaikų ir tėvų, ypač mamų, santykių, kuriuos jis mato ligoninėje. Anot jo, daugelis tėvų, ypač motinos, per daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose ir virtualioje erdvėje, taip atitolindami savo vaikus. „Mes matome, kad paaugliai, vaikai turi probleminį naudojimą. Bet o kaip tėvai elgiasi? Ar jie nėra socialiniuose tinkluose, ar jie neieško ko nors internete, ar prie vakarienės stalo jie nesinaudoja technologijomis?“ - retoriškai klausia profesorius.
R. Kėvalas pastebi, kad užaugo karta, kuriai sunku auginti vaikus be išmaniųjų įrenginių, o motiniški įgūdžiai bandomi pakeisti technologijomis. Jis pritaria specialistų nuomonei, kad išmanieji prietaisai ir kūdikiai yra ne pasirinkimas, o priklausomybė ir žalojimas, ir pabrėžia, jog ypač vaikams iki dvejų metų reikėtų visiškai riboti tokių įrenginių naudojimą.
„Kauno dienos“ studijoje: prof. R.Kėvalas atsisveikina su vaikų medicina
Profesorius Kėvalas yra įsitikinęs, kad svarbu ne tik spręsti medicinines problemas, bet ir atkreipti dėmesį į socialinius ir šeimos veiksnius, kurie daro didelę įtaką vaikų sveikatai ir gerovei.
