Šaltas oras neturėtų tapti kliūtimi džiaugtis žiemos malonumais lauke. Svarbiausia - tinkamai įvertinti oro sąlygas (ypač jutiminę temperatūrą), tinkamai aprengti vaiką sluoksniais, apsaugoti atviras kūno vietas ir nuolat stebėti jo būklę.
Kada per šalta eiti į lauką?
Ilgus metus pediatrai laikėsi rekomendacijos, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinių klasių mokiniai neturėtų eiti į lauką, kai oro temperatūra nukrenta žemiau -20 °C. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį ne tik į termometro stulpelį, bet ir į jutiminę temperatūrą, kurią skelbia meteorologai. Ji parodo, kaip šaltį jaučia žmogaus kūnas, atsižvelgiant ne tik į oro temperatūrą, bet ir į vėjo greitį bei oro drėgmę.
Patiems mažiausiems kūdikiams iki 6 mėnesių galima eiti į lauką, jei nėra per drėgna ir vėjuota, esant temperatūrai lauke iki -5 laipsnių. Bet jeigu lauke drėgna ir vėjuota, tada ir -3 jau gali būti pavojinga. Su kūdikiais nuo 6 iki 12 mėnesių patartina į lauką eiti iki minus aštuonių laipsnių šalčio, bet irgi reikia atsižvelgti į vėjo greitį bei drėgmę.
Šalčiau nei -10°C: Vertinkite jutiminę temperatūrą. Jei ji ne žemesnė nei -20°C (ikimokyklinukams ir pradinukams) arba ne žemesnė nei -10°C / -15°C (kūdikiams), trumpas pasivaikščiojimas ar žaidimai yra galimi, tačiau reikia atidžiai stebėti vaiką ir tinkamai jį aprengti.
Oro temperatūrai nukritus žemiau 20 laipsnių šalčio, pamokos gali būti neorganizuojamos visų tipų bendrojo lavinimo mokyklų I-V klasėse. Anot Vilniaus savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus Gintaro Alfonso Petronio, nurodymai, kada mokiniai gali neiti į mokyklą, nustatyti tam, kad vaikai nesušaltų pakeliui į mokymosi įstaigą.
Panašių rekomendacijų nėra numatyta tik ikimokyklines įstaigas lankantiems vaikams ir jų tėvams. Pastariesiems tenka spręsti patiems, tačiau ėjimo per lauką problema nėra tokia aktuali, kadangi ikimokyklinukai patys į darželius neina.
Pagal Lietuvos higienos normą, apibrėžiančią ikimokyklinio amžiaus vaikų vedimą į lauką, kurios laikosi ikimokyklinės įstaigos, kiekvieną dieną 2 kartus šviesiu paros metu vaikai turi būti išvedami į lauką. Šioje normoje reglamentuojama tik tai, kokiu oru auklėtojai turėtų vaikų nevesti pasivaikščioti. Esą vaikai šviesiu paros metu į lauką turi būti vedami du kartus, tačiau žiemą būtina atkreipti dėmesį į oro temperatūrą ir vėjo stiprumą.
Dalis tėvų piktinasi, kad vaikai darželiuose į lauką nevedami, kai temperatūra nukrinta žemiau 12 laipsnių šalčio, o pradinukai žiemą į lauką dažnai išvis neišleidžiami. Kai termometro stulpelis rodo 4 laipsnius šalčio, klausimų vesti vaikus ar nevesti į lauką nekyla. Žiemą lauke 2 kartus per dieną šviesiu paros metu darželinukai, pagal higienos normas, jei nėra stipraus vėjo, gali būti iki 12 laipsnių šalčio.
„Jutiminė temperatūra žiūrima. Ne koks termometras, o kokios sąlygos. Jeigu stiprus vėjas, tai temperatūra gali būti aukštesnė, bet nevesime į lauką. Tėveliai klausia, kodėl neiname, jeigu -15, tiesiog paaiškiname, kad yra higienos normos, kurių mes turime laikytis. Kremus riebius visą žiemą tepam net ir [esant] šiltesnei temperatūrai.“
„Suaugę dėl storesnės odos ir geresnės, pilnai išsivysčiusios kraujotakos, labiau pasiruošę šalčiams. O vaikai norėdami ilgiau pabūti lauke linkę į nušalimus. Ta -12 [laipsnių] temperatūra pasirinkta ne šiaip sau, nes vėliau jau ir suaugę pradeda jaustis nekomfortiškai.“
„Kai tai yra mažesni vaikai, jie patys iš viso dažniausiai negali išeiti į lauką. Pailgintos grupės ir kai tai nereglamentuota, mokyklos sprendžia, kaip daryti.“
„Mokykloje nėra reguliuojama, kada gali ar negali išeiti ir mokyklos pačios, turi būti sudarytos sąlygos, turi būti teritorija. Patys vaikai ir mokykla sprendžia, kaip organizuoti. Vienintelis, kas reglamentuota - kūno kultūra, o tai tas pats kaip ir ikimokyklinukams - negali būti vykdoma lauke, nes tai didesnis fizinis krūvis ir reikalingas didesnis pasiruošimas būti lauke.“
Kaip tinkamai aprengti vaiką?
Geriausias būdas apsirengti šaltu oru - keli plonesni drabužių sluoksniai, o ne vienas storas. Pirmas sluoksnis (prie kūno): Turėtų gerai sugerti ir išgarinti drėgmę. Geriausiai tinka specialūs termo drabužiai (pvz., iš merino vilnos). Antras sluoksnis (izoliacinis): Sulaiko šilumą. Trečias sluoksnis (išorinis): Turi apsaugoti nuo vėjo ir drėgmės, bet kartu leisti kūnui „kvėpuoti“.
Per galvą ir galūnes prarandama daug šilumos. Avalynė turi būti šilta, neperšlampama ir šiek tiek laisvesnė, kad liktų oro tarpas šilumai ir nespaustų kojos (suspaudus koja greičiau šąla). Labai svarbu, kad avalynė būtų sausa. Jei planuojate lauke būti ilgiau, turėkite atsarginius batus ir kojines.
Net ir odinė avalynė ilgiau avint sudrėksta iš vidaus, todėl nepatariama jos dėvėti be pertraukos ilgiau nei valandą ar dvi (priklausomai nuo aktyvumo ir oro).
Vaiką reikėtų rengti vienu papildomu sluoksniu. Tai gana universali taisyklė: kad vaikas nesušaltų, renkite jį vienu sluoksniu daugiau nei rengiatės patys.
Apatiniai drabužiai žiemą. Pramogoms lauke geriausiai tinka prakaitą sugeriantys ir paskirstantys audiniai (merino vilna, sintetiniai audiniai).
Lauko drabužiai žiemai. Tinkamiausi vaikui - pūkiniai kombinezonai, striukės, sniego kelnės. Dėl pūkinio užpildo jie yra palyginti lengvi, bet šilti, leidžia vaikui laisvai judėti.
Pirštinės.
Batai. Svarbu, kad būtų tinkamo dydžio, storapadžiai ir gerai saugotų nuo drėgmės: sušlapęs kojas vaikas gali labai greitai peršalti.
„Geriausi vilnoniai ir pūkiniai rūbai. Per šalčius vaiką reikėtų rengti drabužėliais, kurie nebūtų jam per maži - nespaustų, be to būtų šilti ir pralaidūs orui. Patartina, kad prie kūno būtų dėvimi natūralaus pluošto drabužiai. Ypač tiktų vilnoniai rūbai, jei tik vaikas nėra alergiškas vilnai. Galima po vilnoniais drabužiais rengti medvilninius ar lininius drabužius. Pirštinės turėtų atitikti vaiko rankų dydį. Itin geras viršutinis rūbas ikimokyklinio amžiaus vaikui yra pūkinė striukė ar puspaltis - šie drabužiai lengvi, pralaidūs orui, bet atsparus vėjui ir gerai saugo šilumą.“
„Avalynė - laisvesnė. Avalynė neturėtų spausti vaiko kojų. Be to, ji turėtų būti sausa - mažiesiems nepatartina jos dėvėti ilgiau nei valandą. Būnant lauke ilgesnį laiką, reikėtų pakeisti batukus, o drėgną avalynę rekomenduojama išdžiovinti. Ilgiau avint net ir odinę avalynę, joje atsiranda drėgmės - tai atvėsina pėdas bei skatina nušalimą.“
Odos priežiūra šaltu oru
Esant minusinei temperatūrai ir vėjui, atviras odos vietas (skruostus, nosį, smakrą) reikėtų patepti specialiu apsauginiu kremu nuo šalčio. Svarbu rinktis kremą riebalų pagrindu, o ne vandens. Vandens pagrindo kremai šaltyje gali užšalti ir pakenkti odai. Liaudiška priemonė - lydyti žąsų taukai - taip pat gali tikti, jei vaikas nėra alergiškas. Kremą tepkite likus bent 20-30 min. iki išėjimo į lauką.
Jei renkatės kremą, kurį naudosite prieš einant į lauką, atminkite svarbią taisyklę: tokiame kreme neturi būti vandens, nes minusinėje temperatūroje vanduo sušals ir dar labiau pažeis vaiko odelę. Venkite kvapių ar turinčių alkoholio produktų.
Šaltyje ir vėjyje lūpos greitai džiūsta ir skilinėja, ypač jei vaikas turi įprotį jas laižyti. Todėl pasirūpinkite lūpų apsauga.
„Nepamirškite apsauginių kremų veidui. Esant minusinei temperatūrai ir stipresniam vėjui, atviras odos vietas gali apsaugoti specialus tepalas ar kremas. Tėveliai turėtų atkreipti dėmesį į tepalo sudėtį. Reikėtų rinktis riebalų pagrindu sukurtą tepalą. Vandens pagrindo kremas žiemos oro sąlygomis netiks. Pagiriamąjį žodį gydytoja taria tiems tėveliams, kurie žiemą nepamiršta liaudiškų priemonių - tepa atvirus odos plotus, pavyzdžiui, lydytais žąsies taukais.“
„Patepkite vaiko lūpas vazelinu. Kai kurie vaikai lauke turi įprotį laižyti lūpas.“
Jei vaiko oda sausa, tai žiemos metu reikia jį rečiau maudyti, taip pat maudynių metu į vonią įpilkite specialių maudymui skirtų aliejų. Po vonios procedūrų yra tinkamiausias laikas pamaitinti kūdikio odą. Švelniai nusausinkite vaiko odą ir masažuojamais judesiais įtrinkite specialiai kūdikių odai pritaikytu losjonu. Tai padės apsaugoti odą nuo paraudimų bei išsausėjimų, kurie žiemos metu gali atsirasti net ir drabužiais pridengtose kūno vietose, nes šaltu oru oda gamina mažiau drėgmės ir tampa sausesnė. Jei vaikas serga atopiniu dermatitu, jo odą emoliantais reikėtų tepti du kartus per dieną.
Prausdami kūdikį išlaikykite vidutinę vandens temperatūrą. Dažniausia klaida, kurią daro tėvai žiemos metu - karštos vonelės kūdikiui. Karštesnis nei įprasta vanduo žiemos metu ne padeda vaikui sušilti, o pirmiausia sausina jo odą.
Kaip atpažinti, kad vaikui per šalta?
Reikia stebėti vaiko odos spalvą: jei oda bąla, mėlynuoja - tai ženklas, kad jau šalta, jei raudonuoja - per šilta. Galima užkišti ranką už vaiko apykaklės, jei palietus ten šilta, viskas gerai. Jei šalta ar suprakaitavę - negerai. Nepalikite vaiko 2 valandoms balkone, nes kai mama pati nejuda kartu su vežimuku, jai sunku spręsti, ar jau šalta, ar dar ne.
Ženklas, kad kažkas negerai, yra atsiradęs odos blyškumas, tada jau reikia skubėti namo. Nušalus oda gali pabalti, pradėti blizgėti, o dar pabuvus net papilkėti.
„Akivaizdžiausias nušalimo požymis yra baltos spalvos odos ploteliai. Tačiau dar iki jiems pasirodant galima patikrinti odos kraujotaką: jei, paspaudus pirštu, odos spalva negrįžta per tris ar keturias sekundes, būtina skubiai grįžti į šildomą patalpą. Balta spalva reiškia sustojusią odos kraujotaką“, - atkreipia dėmesį dr. O. Kinčinienė.
Pastebėjus vaiko odoje tokias baltas nejautrias dėmes, reikėtų nedelsiant kreiptis į vaikų gydytoją. Šių nušalusių odos vietų nederėtų trinti bei šildyti šildytuvais. Šildyti reikėtų pamažu, tam geriausia tiktų šiltas vanduo, buvimas šiltoje patalpoje, kol bus suteikta profesionali pagalba.
Pirmoji pagalba nušalus
- Pirmieji signalai: Oda tampa blyški, paraudusi, gali perštėti, dilgčioti.
- Akivaizdus nušalimas: Atsiranda baltų, pilkšvų, vaško baltumo dėmių. Oda toje vietoje tampa nejautri, kieta.
Geriausia šildyti palaipsniui: apklokite šiltomis antklodėmis, duokite šilto gėrimo. Būtinai kreipkitės į gydytoją, ypač jei atsirado baltų dėmių ar pūslių.
Jei kilo įtarimas, kad vaiko oda nušalo, jos netrinkite, neskubėkite šildyti odelės šiltu vandeniu, prausti muilu. Geriau paimkite minkštą audinį, kambario ar šiek tiek didesnės temperatūros, ir taip sušildykite odą. Negalima dėti jokių kompresų, nes pažeista oda gali jautriai sureaguoti į staigius temperatūros skirtumus.
Kada vaikai gali neiti į mokyklą?
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) anksčiau skelbė, kad kaip nustato Bendrojo ugdymo planai, jeigu oro temperatūra yra -20 laipsnių šalčio ir žemiau, tada į mokyklą gali neiti pradinukai ir penktų klasių mokiniai. Jeigu šaltis dar didesnis -25 laipsniai ir daugiau, į mokyklą gali neiti ir vyresni mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienas. Jeigu lieka temų ar darbų, kurių neįmanoma atlikti namuose arba nuotoliniu, mokiniams, kai jie susirinks į mokyklas, bus intensyvinamas ugdymas.
Ar mokiniams eiti į mokyklą ar ne, nusprendžia patys tėvai (globėjai) arba mokiniai. Nepaisant to, ugdymo įstaigos dirbs įprastai. Pamokų medžiaga sukeliama į elektroninius dienynus ar kitur, konsultacijas nuotoliniu būdu veda mokytojai.
Be to, ŠMSM teigimu, konkrečios mokyklos vadovas, atsižvelgdamas į sąlygas, tarkime, galbūt mokykloje daug vaikų, kurie turi atvykti iš atokesnių kaimų, gali nuspręsti ugdymą visoje mokykloje kurį laiką organizuoti ir nuotoliniu būdu.
Ruošiantis į mokyklą, būtina atkreipti dėmesį ne tik į faktinę, bet ir jutiminę oro temperatūrą konkrečioje vietovėje, įvertinti vėjo žvarbumą.
Mokymosi medžiaga skelbiama mokyklų interneto svetainėse ir elektroniniuose dienynuose, konsultacijas teikia mokytojai nuotoliniu būdu.
