Istorija apie Jėzaus gimimą siekia tūkstančius metų ir yra glaudžiai susijusi su Šventąja žeme, ypač su Betliejumi ir Jeruzale. Nors Jėzus gimė Betliejuje, didžiąją savo gyvenimo dalį jis praleido Galilėjoje, o pamokslavo prie Tiberiados ežero.
Jėzaus gimimo istorija
Evangelijoje pagal Luką ir Evangelijoje pagal Matą pasakojama, jog nekaltai Mergelei Marijai apsireiškė arkangelas Gabrielius, kuris pranešė, kad ji pagimdysianti Mesiją, t. y. Išganytoją. Giliai tikinti Dievu Marija sutiko ir, būdama penkiolikos metų, susižadėjo su dailide Juozapu. Juozapas, sužinojęs, kad jo sužadėtinė laukiasi, suabejojo merginos padorumu. Tačiau abejones išsklaidė pasirodęs angelas - jis pasakė, kad jiems gims Dievo siųstas vaikas. Juozapas pasižadėjo tapti kūdikio tėvu ir pakrikštyti jį Jėzaus vardu, kuris reiškia „Dievas yra išganymas“. Susituokę Juozapas ir Marija, kaip pasakojama, apsigyveno Nazarete (150 km nuo Jeruzalės). Dar prieš gimstant kūdikiui, jie patraukė į tolimą kelionę - į Juozapo protėvių miestą Betliejų užsirašyti.
Betliejuje jiems nepavyko rasti vietos nakvynei nė vienoje užeigoje. Pagal Luką iš angelo apie Jėzaus gimimą sužinoję piemenys atbėgo į Betliejų jo pasveikinti. Vedami Betliejaus žvaigždės, tuo metu ryškiai spindėjusios danguje, pagarbinti Jėzaus gimimo atvyko ir trys Rytų išminčiai. Karalius Erodas, pabūgęs pranašysčių, kad gimė jo konkurentas, naujasis žydų karalius, ir jis neteks sosto, liepė išžudyti visus naujagimius ir berniukus iki dvejų metų amžiaus.
Šventos vietos, susijusios su Jėzaus gimimu ir gyvenimu
Betliejus
Viena seniausių krikščionių šventyklų - imperatoriaus Konstantino I virš Gimimo grotos Jėzaus Kristaus gimimo vietoje pastatyta Gimimo bažnyčia (333; 550 ir 12 a. perstatyta). Jėzaus Kristaus gimimo vieta, Gimimo bažnyčia ir piligrimų kelias Betliejuje - pasaulio paveldo vertybė (nuo 2012). Istoriniuose šaltiniuose Betliejus minimas nuo 14 a. prieš Kristų. Betliejus susijęs su karaliumi Dovydu ir jo dinastija. Čia gimė Dovydas ir buvo pateptas Izraelio karaliumi. Betliejus - Rūtos knygos veiksmo vieta. Betliejuje gimė Jėzus Kristus (Mt 2, 1-16; Lk 2, 4-15; Jn 7, 42), į Betliejų piemenys skubėjo pažiūrėti gimusio Išganytojo, atėjo pasveikinti išminčiai (Mt 2, 5-7); čia Erodas įsakė išžudyti berniukus iki dvejų metų (Mt 2, 16). Spėjamoje Jėzaus Kristaus gimimo vietoje pastatyta Gimimo bažnyčia (dabar katalikų, stačiatikių, armėnų šventovė).
Nazaretas
Nazaretas - svarbiausia piligriminė vieta Galilėjoje, kur Jėzus praleido vaikystę. Didžiausia bažnyčia supa olą, kurioje gyveno Marija. Bažnyčia yra ir modernaus krikščioniško meno galerija, pilna daugybės šalių dovanotų Marijos paveikslų, mozaikų, bareljefų. Archeologiniai tyrinėjimai atidengė daug grotų, iškaltų kalvos pakriaušyje, kurios galėjo tarnauti kaip gyvenamieji butai. Jėzaus laikų Nazaretas ribojosi su šiandieninio miestelio rytine dalimi, einančia į Esdrelono slėnio pusę. Nazareto nemini nei Senasis Testamentas, nei Flavijus Juozapas, nei Talmudas.
Jeruzalė
Jeruzalė - neabejotinai gražiausias, įdomiausias ir švenčiausias Šventosios žemės miestas. Miesto simbolis - musulmoniškas auksinis Uolos kupolas (1021 m.), kylantis virš tvirtais mūrais įrėminto senamiesčio. Jis stovi ant Šventyklos kalvos, kur Abraomas vedė paaukoti savo sūnų, o iki 70 m. po Kr. stovėjo švenčiausioji judėjų Šventykla. Ta pati, kurioje paskutinę savaitę prieš savo nukryžiavimą pamokslavo Jėzus Kristus. Viena švenčiausių krikščioniams vietų yra ir Kristaus kapo bazilika. Ji stovi toje vietoje, kurioje pagal šventuosius raštus buvo nukryžiuotas, palaidotas ir po trijų dienų prisikėlė Jėzus Kristus. Pirmoji Kristaus kapo bažnyčia buvo pastatyta 335 metais. Getsemanės sode esantis Alyvų kalnas, Tautų bažnyčia (ją statė skirtingų tautybių žmonės). Pasakojama, kad nukryžiavimo ir kančios išvakarėse Jėzus su savo mokiniais nakvojo kriptoje, kuri buvo įrengta Getsemanės alyvų sode, esančiame už Jeruzalės miesto sienos. Melsdamasis Jėzus čia praleido paskutiniąsias valandas, būtent čia Judas Iskariotas išdavė jį romėnų kareiviams.
Galilėja ir Tiberiados ežeras
Jėzus Kristus didžiąją dalį gyvenimo praleido Galilėjoje. Pamokslavo prie Tiberiados ežero. Krikščionys tas vietas atrado tik XX a. pradžioje. Tarp lankytinų piligriminių vietų Tiberiados ežero pakrantėje - Kafernaumas, kur Jėzus ilgai gyveno. Netoliese - kalnas, kur, spėjama, Jėzus pasakė kalno pamokslą. Viena švenčiausių vietų yra ir Tabgha. Pagal evangelistą Morkų ant Tiberiados ežero kranto Jėzus sakė pamokslą iki pat nakties. Jam pagailo alkanų žmonių, todėl paėmė du kepaliukus duonos ir dvi žuvis, sukalbėjo maldą, palaimino maistą ir liepė išdalyti jį žmonėms. Teigiama, kad tuo maistu pasisotino penkiatūkstantinė minia. Prie Tiberiados, didžiausio Izraelio gėlo vandens ežero, Jėzus išbandė savo mokinių tikėjimą. Kilus audrai ir siautėjant ežero bangoms, Kristus žengė ežero paviršiumi. Iš Tiberiados ežero išteka Biblijoje minima Jordano upė, kurioje buvo krikštytas Jėzus.
Vilnius - Gailestingumo miestas
Grybo g. 29A Vilniuje, buvusių Antakalnio vaikų namų teritorijoje, stovi medinis namelis. Grybo g. 29A esančiame namelyje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno vienuolė Faustina Kovalska. Savo Dienoraštyje ji užrašė mistines patirtis. Viena jų - 1935 m. tapo platųjį pasaulį pasiekusia malda: Gailestingumo vainikėlis, trumpesnis nei rožinio malda, kviečia prašyti gailestingumo sau ir visam pasauliui. Čia, Vilniuje, gimė ir garsusis Gailestingojo Jėzaus paveikslas, kurį 1934 m. nutapė dailininkas Eugenijus Kazimirovskis. Šiandien jis saugomas Dievo Gailestingumo šventovėje, o paveikslo kopijas galima pamatyti beveik kiekvienoje pasaulio bažnyčioje.
Namelis, kuriame gyveno šv. Faustina, kadaise buvo vienuolynas. Čia ji praleido trejus metus, patyrė svarbiausius savo gyvenimo įvykius ir užrašė žinią, kuri išplito po visą pasaulį. Popiežius Jonas Paulius II, skelbdamas seserį Faustiną šventąja, tarp keturių svarbiausių jos gyvenimo miestų paminėjo ir Vilnių, pavadindamas jį Gailestingumo miestu. „Pats popiežius Vilnių pavadino Gailestingumo miestu! Per beveik aštuoniolika Faustinos namelio veiklos metų čia apsilankė piligrimai iš daugiau nei 90 šalių: nuo Čilės ir Brazilijos iki Indonezijos, Naujosios Zelandijos ar Afrikos šalių. O vilniečiams šis namelis dažnai tampa tikru atradimu, - pasakoja Vilniaus Piligrimų centro projektų vadovė Vilija Vareikienė. - Džiaugiamės, kad vis daugėja „pirmakarčių“ lietuvių - jie gyvena netoliese, netgi yra kažką girdėję, bet apsilanko pirmą kartą.“
Pernai šv. Faustinos namelyje apsilankė daugiau nei 23 tūkst. žmonių ir jų vis daugėja. Lankytojai pasakoja įspūdingas istorijas: apie išgijimus, nuo taifūnų esą apsaugotus namus, atrastą vidinę ramybę. Tai savotiška Vilniaus must visit vieta dvasinės kelionės ieškantiems žmonėms.
Gailestingumo žinia šiandien
Gailestingumo vainikėlis šiandien kalbamas visame pasaulyje - nuo mažų kaimų Afrikoje iki megapolių Azijoje. Tikinčiųjų liudijimu, ši malda teikia ramybę ir viltį net sudėtingiausiose situacijose. „Dievo gailestingumas beribis, kad ir kokios būtų nuodėmės. Dievo gailestingumas prikelia pasaulį. Pagrindinė Gailestingumo vainikėlio žinia - kad jis veikia ir Dievui nėra nieko brangiau kaip jo Sūnaus Jėzaus Kristaus auka, kurią mes aukojame kalbėdami šią maldą. Šio vainikėlio maldos galia tikrai didelė“, - pasakoja V. Vareikienė. Bažnyčia primena, kad Dievo gailestingumas pranoksta teisingumą: žmogus yra mylimas ne pagal nuopelnus, o visa pranokstančia meile. Net ir netikintiems ši žinia gali tapti kvietimu sustoti, pažvelgti į gyvenimą ir atrasti vidinę ramybę. Nors esminė Dievo savybė - gailestingumas - žinoma nuo seno, šv. Faustina šią žinią prikėlė ir iš naujo paskleidė šių laikų pasauliui.
Žvilgsnis į 2026-uosius
Vilnius ir toliau stiprina savo, kaip Gailestingumo miesto, vaidmenį. 2026 m. birželio 7-12 d. čia vyks Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas, kuris sutrauks piligrimus iš viso pasaulio. Renginio tema „Statome Gailestingumo miestą“ kalba apie kvietimą kurti gailestingumo oazes savo namuose, bendruomenėse ar miestuose. Tai proga ne tik pažinti dvasinį savo miesto paveldą, bet ir pasijusti pasaulinio judėjimo dalimi. Galbūt būtent šiemet verta pirmą kartą apsilankyti V. Grybo gatvės namelyje, pasimelsti Gailestingumo vainikėlį ar tiesiog pabūti tyloje, kurioje prieš 90 metų atgimė pasaulinė žinia.
