Vertinimas ikimokyklinėse įstaigose yra svarbus procesas, padedantis stebėti vaikų augimą, tobulėjimą ir mokymąsi. Ši tvarka apibrėžia, kaip vertinami ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai ir pažanga Raseinių r. Girkalnio darželyje.
I. Bendrosios nuostatos
Raseinių r. Girkalnio darželio vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašas reglamentuoja ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimą darželyje. Priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimus ir pažangą vertina priešmokyklinio ugdymo pedagogas (-ai), o ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimus ir pažangą vertina toje grupėje dirbantys auklėtojai. Muzikos pedagogas ir kūno kultūros pedagogas vertina visų darželio vaikų pasiekimus ir pažangą. Vaiko, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, pasiekimus ir pažangą vertina darželio logopedas ir/ar kitas pagalbos specialistas.
II. Tikslai ir uždaviniai
Priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimas skirtas tam, kad būtų padėta vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti ir mokytis. Jis padeda nustatyti konkretaus vaiko, grupės ir pedagogų darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus darbui tobulinti. Vertinimas taip pat padeda numatyti vaiko ugdymo ir ugdymosi perspektyvą, galimus pasiekimus (kompetencijas) ir tikslingai panaudoti informaciją apie vaiko pasiekimus ir daromą pažangą bendradarbiaujant su šeima ir kitais ugdymo proceso dalyviais.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašo paskirtis - padėti ikimokyklinio ugdymo auklėtojams ir kitiems ugdytojams atpažinti vaikų ugdymosi pasiekimus ir poreikius. Tai padeda tikslingai rengti darželio ikimokyklinio ugdymo programą, įgyvendinti ugdymo turinį, pritaikant jį kiekvienam vaikui ir vaikų grupei, stebėti vaikų pažangą ir tikslingai ugdyti kiekvieną vaiką.
III. Vertinimo principai
Vaiko daroma pažanga vertinama nuolat, pasirenkant įvairius vertinimo būdus ir metodus: stebėjimą, pokalbį, diskusiją, vaiko pasakojimus, jo darbelių ir veiklos analizę ir kt. Kompetencijos įvertinimas grindžiamas ilgalaikiu vaiko stebėjimu ir informacijos iš įvairių šaltinių kaupimu bei apibendrinimu. Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami.
Priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimas atliekamas pagal pasiekimus, numatytus Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje arba jos pritaikytoje versijoje, atsižvelgiant į nustatytus specialiuosius ugdymosi poreikius. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimas atliekamas pagal Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašą. Tai gairės ikimokyklinio ugdymo auklėtojams ir kitiems ugdytojams, kuriose pateikiama vaiko nuo gimimo iki šešerių metų įgyjamų vertybinių nuostatų bei esminių gebėjimų visuma ir jo ugdymosi pažangą nusakantys pasiekimų žingsniai. Tai ne standartas, o siekiamybė.
Taikant Pasiekimų aprašą vadovaujamasi nuostata, kad kiekvieno vaiko pažanga priklauso nuo jo individualių galių ir ugdytojų profesionalumo. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašą sudaro 18 vaiko ugdymosi pasiekimų sričių, išskirtų siekiant visuminio vaiko asmenybės ugdymosi ir atsižvelgiant į vaiko raidos bei ugdymosi ypatumus. Pasiekimų sritys yra lygiavertės. Jos apima visus svarbiausius vaiko nuo gimimo iki šešerių metų pasiekimus, kurie sudaro pamatą sėkmingai kompetencijų - socialinės, sveikatos, pažinimo, komunikavimo, meninės - plėtotei priešmokyklinėje ugdyme.
Pasiekimų aprašas padeda gerinti ugdymo turinio prieinamumą kiekvienam vaikui, individualizuoti ugdymo turinį, procesą, priemones, siekti kryptingos maksimalios kiekvieno vaiko ugdymosi pažangos pagal jo galias. Jis padeda pedagogams tikslingiau numatyti ugdymo tikslą ir uždavinius, laukiamus vaikų ugdymosi pasiekimus, ugdymo turinį, būdus, formas, aplinką numatytiems ugdymosi rezultatams pasiekti, taip pat užtikrinti tęstinumą bei dermę tarp ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo.
Vadovaudamiesi Pasiekimų aprašu pedagogai nustato kiekvieno vaiko ar vaikų grupės ugdymosi pasiekimus ir numato tolesnio vaikų ugdymosi žingsnius. Tai tampa gairėmis, padedančiomis planuoti vaikų ugdymąsi: kurti palankią aplinką numatytiems vaiko ir vaikų grupės ugdymosi rezultatams pasiekti; sudaryti sąlygas spontaniškai ir tikslingai vaikų veiklai, parinkti natūralius, vaiko prigimtį atitinkančius ugdymo būdus; į vaikų ugdymo procesą įtraukti tėvus, bendruomenės atstovus, reflektuoti kiekvieno vaiko ir vaikų grupės ugdymosi pasiekimus ir dalyvavimą ugdymo procese.
IV. Vertinimo organizavimas
Vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimą pedagogai atlieka ugdomųjų metų pradžioje, viduryje (pagal poreikį) ir pabaigoje. Vaikų pasiekimų ir pažangos pirminį įvertinimą pedagogai atlieka per 8 savaites nuo ugdymo programos įgyvendinimo pradžios. Tarpinį įvertinimą atlieka ugdomųjų metų sausio mėnesį. Galutinį įvertinimą atlieka baigiantis mokslo metams.
Atlikus priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų ir pažangos galutinį įvertinimą, parengiama rekomendacija pradinių klasių mokytojui iki kiekvienų mokslo metų birželio 7 dienos, kurios formą tvirtina darželio direktorius. Darželio vaikų pasiekimų ir pažangos vertinamosios išvados (įvertinimai), kurias atlieka darželio švietimo pagalbos specialistas, pateikiamos einamųjų mokslo metų pradžioje (pildomos kalbos kortelės), po to sausio - vasario mėnesį, nusakant, kas jau pasiekta, kokių dar yra spragų ir kas siektina. Vėliau atliekamas įvertinimas einamųjų mokslo metų gegužės - birželio mėnesį, nusakant, kokie galutiniai vaiko pasiekimai tais mokslo metais.
V. Vertinimo formos
Priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų ir pažangos vertinamosios išvados (įvertinimai) pateikiamos formose, kurias patvirtina darželio direktorius. Ikimokyklinio amžiaus vaikų, kurie lanko priešmokyklinio ugdymo grupę, pasiekimų ir pažangos vertinamosios išvados (įvertinimai) pateikiamos formose, kurias patvirtina darželio direktorius ir kurios yra parengtos pagal 18 vaiko ugdymosi pasiekimų sričių. Kartu gali būti pateikti esminiai vaiko pažangos įrodymai (kūrybiniai, rašto darbai ir pan.). Jei yra pateiktas įrodymas, jame turi būti įrašyta data ir vaiko pasiekimas.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų ir pažangos vertinamosios išvados (įvertinimai) pateikiamos kiekvienam vaikui individualiai sudarytame aplankale pagal 18 vaiko ugdymosi pasiekimų sričių. Darželio vaikų pasiekimų ir pažangos vertinamosios išvados (įvertinimai), kurias atlieka darželio švietimo pagalbos specialistas, pateikiamos aprašomuoju būdu. Kasdienė informacija apie vaiko pasiekimus kaupiama ir fiksuojama vaiko aplanke, kurio turinį sudaro vaiko kūrybiniai darbai ir pan.
VI. Baigiamosios nuostatos
Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Pokalbiuose prireikus dalyvauja vaiko gerovės komisijos atstovai, kiti specialistai, administracijos atstovai. Vaikų pasiekimai ir pažanga aptariami kiekvienų mokslo metų pabaigoje darželio mokytojų taryboje. Vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimo medžiaga ir įvertinimai laikomi grupėse, išskyrus švietimo pagalbos specialisto parengtą informaciją.
Kiekvienų mokslo metų pabaigoje su būsimųjų priešmokyklinukų įvertinimo medžiaga susipažįsta priešmokyklinio ugdymo pedagogas. Priešmokyklinės ugdymo grupės vaikų įvertinimo medžiaga archyvuojama vaikui užbaigus priešmokyklinio ugdymo programą. Tėvų pageidavimu, jiems išduodamos įvertinimų kopijos. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas pagal 18 vaiko ugdymosi pasiekimų sričių archyvuojamas vaikui, perėjus į priešmokyklinio ugdymo grupę.
LR Švietimo įstatymo pakeitimo 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne anksčiau nei vaikui (tais kalendoriniais metais) sueina 5 metai. Siekiant padėti tėvams (globėjams) priimti pagrįstus sprendimus dėl ankstyvesnio vaiko ugdymo pagal priešmokyklinio ugdymo programą, LR Švietimo įstatymo pakeitimo 47 straipsnio 1 dalis papildyta nauju 7 punktu, kuriame nustatyta, kad tėvai (globėjai) turi teisę kreiptis į pedagoginę psichologinę ar švietimo pagalbos tarnybą dėl 5 metų vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo.
Programa siekia atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas.
Remiantis kompetencijų raidos aprašu, pateikiamu 1 priede, yra išskirtos pasiekimų sritys. Jos yra sugrupuotos pagal ugdymosi sritis. Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui. Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.
Kasdienėse situacijose vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Plėtoja savo žodyną, kuria trumpą pasakojimą, išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius. Bendraudami dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus. Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, supranta gaunamus paprastus pranešimus. Apibūdina savo jausmus ir emocijas. Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą.
Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius. Dalyvaudami generuojant ir įgyvendinant jiems aktualias idėjas, skirtingais būdais išbandydami kūrybinės veiklos priemones vaikai tyrinėja artimosios aplinkos objektus bei reiškinius. Kurdami, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus ir kitus garso šaltinius.
Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio ugdymo, kalbinio ugdymo, matematinio ugdymo, meninio ugdymo, visuomeninio ugdymo, sveikatos ir fizinio ugdymo daiktus ir reiškinius. Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių raidžių, skaito nesudėtingus žodžius ir trumpus sakinius. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus, pasakoja ir atpasakoja išgirstus tekstus.
Keldami klausimus, įvardydami problemas, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos dalindamiesi įspūdžiais. Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus ir elgesio taisykles. Bendradarbiauja su kitais, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę. Kartu su kitais ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose. Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius.
Susipažinę su kai kurių Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų kūryba, dalijasi savo įspūdžiais apie kūrinių įvairovę. Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais. Pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai, jos ištekliams ir ugdosi suvokimą bei nuostatas juos tausoti. Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje.
Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis, vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus. Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, apmąsto ir nusako savo jausmus. Reflektuoja savo pomėgius, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą.
tags: #priesmokyklinio #amziaus #vaiku #pasiekimu #ir #pazangos
