Į pasaulį atėję nesavarankiški ir gležni mažyliai turi tiek daug išmokti: valingai judėti, atpažinti ir reikšti savo emocijas, suvokti aplinką, išmokti bendrauti kalba. Jų vystymasis pirmaisiais metais vyksta labai sparčiai. Žinodami svarbiausius raidos etapus galime geriau suprasti kūdikius ir padėti jiems visapusiškai pažinti pasaulį.
Kiekvienas kūdikis yra skirtingas, todėl jų raida taip pat gali skirtis. Visgi, skirtingų įgūdžių formavimasis vyksta tam tikra seka. Nešdžiojant kūdikio svarbu keisti tiek nešiojimo padėtį, tiek nešiojimo puses. Mokslinėje literatūroje nurodoma ir praktikoje pastebima, kad dažnai tėvai turi mėgstamesnę nešiojimo padėtį, pusę, patogesnę ranką. Pasak Amerikos pediatrijos asociacijos (APA) kūdikius guldyti ant pilvelio reikėtų nuo pat pirmų gyvenimo dienų. Pradžioje tai turėtų vykti vos kelias sekundes, bet svarbu nebijoti ir praktikuoti gulėjimą ant pilvelio, nes taip po truputį bus stiprinama galvos kontrolė, o vėliau kaklo, pečių juostos ir nugaros raumenys. Šie - svarbūs sklandžiam tolimesniam judėjimo vystymuisi.
Pirmasis mėnuo: adaptacija ir refleksai
Naujagimystė - pirmasis kūdikio mėnuo šiame pasaulyje. Šis laikotarpis skirtas organizmo adaptacijai prie pasikeitusios aplinkos: temperatūros, vaizdinės ir garsinės stimuliacijos. Pirmų mėnesių judėjimas paremtas refleksais, tad normalu, kad naujagimis spontaniškai spardosi ar nevalingai juda kojytėmis ir rankytėmis. Ilgainiui jis po truputį atranda savo kūno dalis ir jo judėjimas tampa valingas. Įprastai, jeigu nėra trikdžių, kūdikio savęs bei pasaulio pažinimas ir judėjimas vystosi tam tikra seka. Čia svarbu, kad tėveliai prisidėtų prie sėkmingo augimo teisingai nešiodami ir keisdami guldymo padėtis. Pirmais mėnesiais turėtų dominuoti horizontalios nešiojimo padėtys, tokio kaip.: „Lopšio poza“, nešiojimas šonu ar pilvu žemyn, bet taip pat kartais galima pakeisti pozicijas vertikaliomis, tokiomis, kaip.: nešiojimas ant peties arba „Veidu į pasaulį“.
Per pirmąjį gyvenimo mėnesį kūdikis labai daug laiko miega. Jo galūnės suriestos, sulenktos, maždaug tokios pat pozicijos, kaip ir būnant gimdoje. Dauguma judesių spontaniški, trumpi, atsikartojantys. Mažyliai paprastai energingai mosuoja rankomis ir kojomis, paguldyti ant pilvo kilsteli galvytę, tačiau jos neišlaiko. Gulėdami ant nugarytės jie geba sukinėti galvytė į šalis. Sugniaužti delniukai atsipalaiduoti pradeda maždaug antrąją-trečiąją savaitę. Bando griebti įvairius objektus, tačiau jų neišlaiko. Pirmąjį gyvenimo mėnesį mažyliai bendrauja verksmu. Taip jie stengiasi atkreipti tėvelių dėmesį ir parodyti, kad kažko pageidauja. Paprastai tokio amžiaus kūdikiai skiria ir reaguoja į garsus, fokusuoja žvilgsnį, pastebi ryškias spalvas. Per pirmąjį mėnesį mažyliui nudžiūsta ir nukrenta virkštelės likutis. Reikėtų labai neišsigąsti, jei pirmosiomis dienomis ar savaitėmis jūsų mažylio oda bus išberta, - tai natūrali odos reakcija į pasikeitusią aplinką. Per pirmąjį mėnesį šiek tiek keičiasi galvytės forma. Pirmąją savaitę, labai kinta išmatų spalva ir gausa. Apie 7-10-ają dieną ir 2-3-ąją savaitę galite pastebėti staigų mažylio augimą. Tai yra trumpi, kelių dienų šuoliai, kai padidėja ūgis, svoris. Maždaug 2-ąją savaitę gali prasidėti pilvuko diegliai ir tęstis iki 3-6 mėnesių. Užėjus diegliukams mažylis gali būti neramus, verkti kelias valandas - neišsigąskite, tai natūralus raidos etapas. Pirmąjį mėnesį ryškėja ir individualūs charakterio bruožai.
1-2 mėnesiai: pirmoji šypsena ir galvos kontrolė
Vieno mėnesio kūdikiai jau pradeda guguoti, pradeda tarti ištęstas „a“ ir „e“, leisti įvairius gomurinius garsus. Vis dažniau mažylis šypsosi, bendrauja akimis. Grimasų daugėja, tačiau jos vis dar nesąmoningos. Mažylis geba ne tik kilstelėti galvytę, bet ir ją kiek palaikyti. Paprastai naujagimiai neskiria paros meto ir jų miegas nuo jo nepriklauso. Praėjus mėnesiui mažyliai pradeda ilgiau miegoti naktimis.
Antrasis mėnuo: gulėdamas ant nugaros kūdikis jau turėtų po truputį atrasti vidurio liniją ir gebėti išlaikyti galvą tiesiai bent 10 sekundžių, kūdikio rankos vis dar juda spontaniškai ir ne visai koordinuotai, kojos būna kiek sulenktos per šlaunis ir kelius, vis dar stebimas spotaniškas spardymasis. Galime pastebėti, kad kūdikis vis ilgiau išlaiko dėmesį, geba fiksuoti žvilgsnį. Gulėdamas ant pilvo, kūdikis laiko rankas sulenktas per alkūnes, geba pakelti galvą ir išlaikyti ją kelias sekundes, galva būna pakelta 45 laipsnių kampu.
Antrąjį mėnesį dažniausiai pasirodo pirmoji sąmoninga, vadinamoji socialinė šypsena. Kūdikis pradeda sekti judantį objektą akimis 180 laipsnių kampu.
3-4 mėnesiai: aktyvumas ir pažinimas
Trečias mėnuo itin svarbus, kaip atskaitos taškas vertinant kūdikio raidą. Gulėdamas ant nugaros kūdikis jau turėtų būti atradęs vidurio liniją, išlaikyti galvą tiesiai, suvesti rankutes, nešti jas į burnytę (taip kūdikis stimuliuos ne tik savo pirštukus, bet ir kalbinę raidą) ir po truputį siekti žaislų. Tai rodys smulkiosios motorikos vystymosi pradžią. Taip pat svarbi gulėjimo ant pilvo laiko trukmė ir kokybė. Kūdikis turėtų turėti tvirtą dilbių atramą, alkūnes jau laikyti ne be prie kūno, o sulig pečių linija. Galvą turėtų laikyti pakeltą 90 laipsnių kampu ir ne trumpiau nei vieną minutę. Amerikos pediatrijos asociacija nurodo, kad trijų mėnesių kūdikis turėtų per dieną išbūti aktyviai gulėdamas ant pilvo 60 min., minimaliai 20 min. Tai apima nešiojimą, guldymą ant skirtingų paviršių ir ridenimą ant kamuolio pilvu žemyn. Nuo 2-3 mėn. jau galima pradėti taikyti tikslingas ar prevencines mankštas, masažus, lankyti užsiėmimus vandenyje.
Ketvirtasis kūdikio mėnuo - pilnas naujų atradimų ir veiklos! Vis labiau bręstant mažylio nervų sistemai, spontaniški ir nesąmoningi judesiai pamažu tampa sąmoningais ir kontroliuojamais. Kūdikis, paramstytas pagalvėmis, jau geba išlaikyti savo svorį sėdimoje padėtyje, galva beveik nesvyruoja, ilgiau nulaikoma vidurio linijoje, o sutvirtėjęs dubens raumenynas neleidžia griūti į priekį. Nereikėtų piktnaudžiauti šiuo nauju mažylio gebėjimu ir per ilgai laikyti jį tokioje padėtyje: nugaros raumenys dar silpni, todėl galimi laikysenos iškrypimai.
Keturių mėnesių kūdikis jau pats gali persiversti nuo pilvo ant nugaros, ne tik guli ant pilvuko, bet ir sugeba tokioje padėtyje ilgėliau išlaikyti pakeltą galvą (90o kampu). Dairytis aplink ir aiškiau matyti jį supančią aplinką padeda pasirėmimas rankomis: keturių mėnesių kūdikis tvirtai remiasi dilbiais, kartais rankas ištiesdamas per alkūnes.
Rankų judesiai vis labiau tobulėja: kūdikio delnai didžiąją laiko dalį ištiesti, pats siekia įvairių daiktų, juos paima ir kiša į burną. Ketvirtąjį mėnesį jis jau moka žaisti barškučiu! Vaikelis pradeda suvokti ryšį tarp akies ir rankos (matau - imu), o tai svarbi pradžia susipažinti su savuoju kūnu. Kūdikis geba žaisti su savo rankomis, jas suveda priešais į vidurio liniją, liečia save, piršteliais griebia už drabužių.
Kūdikiai, tobulėjant jų klausai ir regai, tampa vis dėmesingesni aplinkai. Mažylis jau geba atskirti ne tik kontrastingus, bet ir panašius atspalvius, pavyzdžiui raudoną ir oranžinę. Lavėja matymas ir vaizdų suvokimas. Tai skatina bei moko atlikti valingus galvos judesius, pavyzdžiui, pasisukti sudominusio daikto link. Mažylio dėmesį patraukia ne tik įvairiaspalviai objektai: išgirdęs garsą, jis gręžiasi jo link. Kūdikis atskiria namiškių veidus ir pasijunta saugiam bei nurimsta, išgirdęs pažįstamą balsą.
Ketvirtąjį mėnesį mamos ir tėčiai pastebi, jog kūdikis vis įdėmiau stebi jų veidus ir klausosi jų kalbos bei stengiasi išgirstus garsus atkartoti pats. Keturių mėnesių mažylis mažiau verkia, emocijas mėgindamas išreikšti įvairiais garsais. Jis jau gali ištarti pasikartojančius skiemenis, pavyzdžiui, „ba - ba“, „ma - ma“, „da - da“.
Įvairių tonacijų garsai mažylį skatina atsiliepti bei pralinksmina - išgirdęs jam įdomų ar netikėtą garsą, gali smagiai nusijuokti, dovanodamas šypsenas savo tėveliams.
Keturių mėnesių kūdikis jau geba pats save nuraminti. Čiulpdamas savo kumštį, kūdikis tokiu būdu save ramina. Jūsų keturių mėnesių mažylis toliau yra be galo smalsus ir mėgaujasi kiekviena galimybe bendrauti. Šiuo laikotarpiu kūdikis ypatingai domisi viskuo, kas susiję su kalba - lūpų judėjimu jums kalbant, kalbos melodija bei ritmu. Pastebėsite, kad vis dažniau jūs su kūdikiu užmegsite dialogą.
5-6 mėnesiai: didesnis mobilumas ir savarankiškumas
Penktas mėnuo: kūdikiui gulint ant pilvo - galime stebėti kaip sustiprėjęs kūdikio pečių juostos ir nugaros raumenynas. Jeigu kūdikis jau trečią mėnesį tvirtai gulėjo ant pilvo, vėliau išmoko pernešti svorį nuo vienos rankos prie kitos ir taip siekti žaislų, tai penktą mėnesį jis jau bando save kelti kiek aukščiau ir stumiasi į tiesių rankų atramą. Tiesių rankų atrama visapusiškai stiprina visą nugaros raumenyną nuo pat kryžmens iki pat kaklo. Čia svarbu ne tik, kad kūdikis būtų išsitiesęs rankomis ir remtųsi į pagrindą, bet kad ir gebėtų atkelti krūtinę. Itin dažnai kūdikiai visų pirma tarsi plaukia, o po to išsistumia. Kai kurie kūdikiai gulėdami ant pilvo jau bando kelti užpakaliuką į viršų, taip tarsi formuodami „palapinę“, ir tai yra šliaužimo ir ropojimo užuomazgos.
Šeštas mėnuo. Kūdikis gulėdamas ant nugaros ir ant pilvo geba siekti žaislų įvairiomis kryptimis, siekiant žaislo - apsiversti. Kūdikis geba pasiekti ir ragauti pėdutes, o tai rodo, kad kūdikio klubų mobilumas pasiruošęs sėdėjimui. Tad šis mėnuo reikšmingai svarbus, nes jeigu kūdikis jau pakankamai sustiprėjęs ir jo liemens raumenynas pasiruošęs - jau galima po truputį kūdikį sodinti ir mokyti sėstis per šoną. Kūdikis jau turėtų vartytis nuo nugaros ant pilvo per abi puses, gulėdamas ant nugaros atkelti galvelę ir pritraukti smakriuką, laikomas kiek pakeltu kampu - norėti riestis, tarsi sėstis, o būdamas ant pilvo - turėti tiesių rankų atramą ir netgi siekti žaislų iš šios pozicijos. Kai kurie kūdikiai geba ne tik apsiversti nuo nugaros ant pilvo, bet ir atsiversti.
5-6 mėnesių kūdikis jau geba vartytis, pasikėlęs ilgiau išsilaikyti, vis dažniau ir ilgiau sėdi, šliaužioja. Tokio amžiaus mažyliai jau supranta žodžių reikšmes - reaguoja į savo vardą, kai kuriuos daiktavardžius sieja su pačiais daiktais. Maždaug tokiu metu galima pradėti kūdikius primaitinti, sodinti juos į maitinimo kėdutes. Jie pozityviai reaguoja į dainavimą, vis labiau domisi žaidimais, išmoksta mėtyti daiktus. Vis dažniau stebi judančius objektus. Paprastai 5-6 mėn. kiek sulėtėja mažylio augimas. Būtent šiuo laikotarpiu gali pradėti dygti dantukai. Kūdikis pradeda skirti pažįstamus ir nepažįstamus žmones, gali bijoti dar nematytų veidų. Kalbinant kūdikis atidžiai stebi lūpas ir bando jas mėgdžioti. Mažylis pradeda atpažinti skirtingas detales, susieti jas tarpusavyje. 5-6 gyvenimo mėnesį kūdikiai pradeda suprasti priežasties-pasekmės sąsają - supranta, kad numestas daiktas skleis garsą.
7-9 mėnesiai: mobilumas ir tyrinėjimas
7-8 mėn. mažylis geba pats atsisėsti ir tvirtai sėdėti, apsisukti. Daiktus ima ne visu delnu, bet pirštais, todėl gali paimti kur kas mažesnius, smulkesnius objektus. Išlaiko buteliuką, ar net du daiktus skirtingose rankose. Vis daugiau taria garsų, ištaria ir sudėtingesnius priebalsius, daug kalbasi su žmonėmis, gyvūnais, žaislais, geba juos vadinti dainuojančiais tonais. Pradeda ieškoti daiktų, kurių nemato. Dažniausiai 7-8 mėn. kūdikiai nebenori gulėti, o paguldyti sėdasi. Tokiame amžiuje tobulėja kūdikių logika - jei suvokia, kad po kauburiuota antklode slepiasi mylimiausias žaisliukas, o numestas kamuoliukas gali nuversti kaladėlių bokštą. Mažyliai pradeda suvokti drausminimą, žodžio ne reikšmę.
Šliaužimas. 7 mėn. kūdikis gali bandyti šliaužti. Sėdėjimas. Sėdėjimo atramos bazė. Kūdikis darosi vis labiau nepriklausomas tyrinėtojas ir ieškotojas.
9-10 mėnesį kūdikiai savarankiškėja. Gali ne tik ilgai ir tiesiai sėdėti, sparčiai ropoti, bet ir prilaikomas tvirtai remiantis kojomis stovėti. Kai kurie mažyliai geba ne tik patys atsistoti, bet ir žingsniuoti. Gali perkelti svorį nuo vienos kojos ant kitos. Tokio amžiaus mažyliai stipriai jaučia išsiskyrimo su mama baimę, dažnai darosi vis sunkiau paguldyti dienos poguliui. Kūdikis vis daugiau naudoja kūno kalbos - mojuoja, linksi, rodo pirštu, gali parodyti tėtį, mamą, kūno dalį ar žaislus, mėgdžioja kitų elgesį. Bando valgyti pats. Devintąjį mėnesį galite pastebėti dar vieną augimo šuolį. Mažyliai vis daugiau nori žaisti su skirtingais daiktais, džiaugiasi, kai prie jų prisijungia ir kiti. Ypač mėgaujasi šiek tiek vyresnių vaikų draugija.
Raidos ekspertai nurodo, kad 9 mėnesių sulaukusiems kūdikiams būdingas dar vienas augimo šuolis, kuomet jie vis dažniau stovi ant kojyčių, spurda, juda, nori remtis kojomis į žemę, o kai kurie vaikai netgi bando žingsniuoti. Šiame etape kai kurie mažyliai prieš pradėdami vaikščioti atranda šliaužiojimą ir ropojimą, tačiau šie pokyčiai yra labai individualūs.
10-12 mėnesiai: pirmieji žingsniai ir kalbos vystymasis
10 mėn. Nors tokio amžiaus mažylis paprastai dar nekalba, tačiau yra labai imlus kalbai. Vis dažniau tarp garsų galima išgirsti pavienius sąmoningus žodžius. Kūdikis gali paimti vis smulkesnius daiktus, vis daugiau atlieka smulkiosios motorikos veiksmų. Mažyliai pradeda suvokti daiktų paskirtį, kai kuriuos net bando naudoti - maistą į burnytę deda nebe ranka, o šaukšteliu. Gerėja kūdikio socialiniai įgūdžiai, jis vis labiau domisi kitais vaikais. Namuose pradeda stalčių, spintelių patikras, geba pasilenkti, domisi knygelėmis, judančiomis detalėmis.
Dešimtą mėnesį dauguma kūdikių bando atsistoti įsikibdami į baldus. Vėliau seka ėjimais pristatomais žingsniais palei baldus (šoninis ėjimas). Metų sulaukęs vaikas dažniausiai jau taria 1-3 prasmingus žodžius (mama, tėtė, ate). Jis supranta žodį „ne“, moka pamojuoti atsisveikindamas, rodo pirštu į norimą objektą.
Pirmieji prasmingi žodžiai paprastai atsiranda apie 12 mėnesį, tačiau kalbos suvokimas formuojasi daug anksčiau.
Vienerių metų vaikas jau turėtų lavinti ir smulkiąją motoriką - sugebėti paimti smulkius daiktus.
Kūdikio raida jums turi būti kaip gairė ar paruoštukė, padedanti suprasti, ką mažylis turi daryti tam tikru laikotarpiu. Praktiškai būna kitaip nei rašoma vadovėliuose, visi vaikai skirtingi - vieni tam tikrus dalykus pradeda daryti anksčiau, kiti vėliau, todėl siūlyčiau nesijaudinti.
Svarbu žinoti
Kiekvienas mažylio augimas yra individualus, jį įvertina gydytojas. Keturių mėnesių mažylis per parą turėtų miegoti apie 15 val., iš jų 12 val. naktį. Dieną pogulio įprastai migdomas 3 kartus: ryte, vidurdienį ir po pietų. Per parą suvalgo apie 800-1000 ml mamos pieno arba adaptuoto mišinio. Tai sudaro apie šeštadalį kūdikio svorio.
Ką apie 4 mėnesių kūdikį turėtų žinoti tėvai? Kūdikiui tapus jautriam aplinkai ir įvairiems dirgikliams, maitinimai gali tapti sudėtingesni dėl lengvo ir greito jo išblaškymo. Jei maitinimai dėl šios priežasties tapo sunkesni, stenkitės surasti ramią aplinką, kuri neblaškytų kūdikio dėmesio.
Ketvirtąjį mėnesį galima pastebėti, jog kūdikis valgo rečiau. Nenuogąstaukite - tai nutiko dėl padidėjusio skranduko ir vaikelis gali suvalgyti didesnį kiekį pieno. Nepaisant to, svoris augs įprastai.
Didelis jautrumas aplinkai, naujų įgūdžių mokymasis išvargina mažuosius atradėjus. Nejudrus stiklinis žvilgsnis į tolį, žiovulys, akių trynimas pirštukais, irzlumas, verksmingumas - tai kūdikių nuovargio išraiška. Stenkitės, jog mažylis nakties miegui būtų migdomas panašiu laiku kiekvieną dieną - geriausia tinka 19-20 val. Užmigus šiuo metu galvos smegenys, nugrimztančios į giliausią miego stadiją, tinkamai pailsi. Taip giliai įmigus, yra išskiriamas augimo hormonas, taigi, tokiu laiku migdomi kūdikiai sėkmingai auga. Ne veltui sakoma, jog viena valanda iki vidurnakčio savo nauda lygi dviem po vidurnakčio. Keltis tinkamiausias metas - 7 val ryto. Būtent šią valandą organizmo veikla yra aktyvi, kūnas pasiruošęs pradėti naują dieną. 9 val.
Jeigu esate vieni iš daugelio tėvų, neparašiusių testamento, turėkite galvoje, kad parašydami jį galite parinkti savo vaikui patikimą globėją.
Nereikėtų vertinti kūdikio vystymosi pagal nustatytas normas, analizuoti, ar kūdikio raida nevėluoja. Tai turėtų vertinti raidos specialistai ar neurologai. Žinoma, stebint kūdikių raidą pastebima tam tikra tendencija. Šiame straipsnyje pateikiame jums orientacinius kūdikio raidos etapus. Pabrėžiame, kad ne visada mažyliai telpa į specialistų nubrėžtus rėmus, tad nesibaiminkite, jei raida kiek vėluoja.
Kiekvienas žmogučio organizmas ir vystymasis unikalūs, todėl šiame straipsnyje aptartos kūdikio vystymosi normos tėra orientacinės. Augant mažyliui keisis ir jo pomėgiai - vietoj kaladėlių jis rinksis pieštukus ar dėliones, vietoj kramtukų lėlytes ar mašinėlių modeliukus, jam nebeužteks erdvės žaisti ant pleduko, tad teks pasirūpinti jam tinkama kėdute ir staliuku.
Tėvams dažnai kyla specifinių klausimų, susijusių su lyginimu ar nerimu dėl vėlavimo. Ne. Neišnešiotiems kūdikiams (gimusiems anksčiau nei 37 savaitę) taikomas koreguotas amžius. Tai reiškia, kad vertinant jų raidą, iš biologinio amžiaus atimamos tos savaitės, kurių pritrūko iki numatytos gimdymo datos.
Mano vaikas ne ropoja, o šliaužia ant užpakaliuko. Nors klasikinis ropojimas keturiomis yra naudingiausias stuburui ir koordinacijai, kai kurie vaikai pasirenka alternatyvius judėjimo būdus (šliaužimas, riedėjimas).
Gydytojai ortopedai ir kineziterapeutai nerekomenduoja naudoti vaikštynių. Nors lentelės ir normatyvai yra naudingi orientyrai, svarbiausias vaiko raidos stebėtojas yra tėvai. Jūs matote savo vaiką kasdien, įvairiose situacijose, todėl jūsų nuojauta dažnai būna teisinga. Jei jaučiate, kad kažkas negerai, net jei kiti sako „išaugs“, nebijokite ieškoti antros nuomonės.
Profilaktiniai vizitai pas šeimos gydytoją nėra skirti vien tik svorio ir ūgio matavimui ar skiepams. Laiku pastebėjus raidos sutrikimus, smegenų plastiškumas pirmaisiais gyvenimo metais leidžia pasiekti stulbinamų rezultatų taikant kineziterapiją, masažus ar kitas lavinimo priemones. Todėl stebėkite savo mažylį, džiaukitės jo pasiekimais, tačiau esant abejonėms - visada pasikliaukite profesionalia medikų apžiūra, o ne kaimynų patarimais ar forumų diskusijomis.
„Kiekvienas kūdikis yra unikalus ir išskirtinis, todėl tėveliams svarbu nepamiršti, kad tokia yra ir jo raida. Neskubėkite savo kūdikio pasiekimų lyginti su kitų, tačiau, jei nerimaujate dėl jo vystymosi, visuomet pasitarkite su savo sveikatos priežiūros specialistu“, - sako tėvystės pradžiamokslio mokyklos „Gandro lizdas“ įkūrėja I.
