Kūdikio viduriavimas - tai dažnas ir tėvams nerimą keliantis negalavimas, tačiau daugeliu atvejų jis nėra rimtos sveikatos problemos požymis. Kūdikio virškinimo sistema dar tik vystosi, todėl jo išmatų konsistencija ir dažnumas gali labai skirtis, priklausomai nuo mitybos tipo (motinos pieno ar mišinio) ir kitų veiksnių. Svarbu atskirti įprastus virškinimo pokyčius nuo tikrojo viduriavimo, kuris pasižymi vandeningomis, dažnomis išmatomis ir gali rodyti infekciją ar kitą sveikatos sutrikimą. Viduriavimas pavojingas tuo, kad iš organizmo pasišalina per daug skysčių ir druskų, sutrinka normali žarnyno mikroorganizmų pusiausvyra.
Dėl nepakankamai susiformavusios virškinamojo trakto barjerinės funkcijos bei dažnesnio kontakto su infekcijų sukėlėjais, dažniau linkę viduriuoti maži vaikai, taip pat lankantys darželį.
Kaip atpažinti, kad kūdikis viduriuoja?
Viduriavimas - tai dažnesnis nei įprastai tuštinimasis skystomis ar vandeningomis išmatomis. Kūdikiai, ypač maitinami krūtimi, tuštinasi dažnai ir natūraliai minkštomis išmatomis, todėl tėvams kartais sunku atskirti, kas yra normalu, o kas - jau laikoma viduriavimu. Įtarti viduriavimą verta, jei:
- Išmatos tampa labai vandeningos ar gleivėtos.
- Kūdikis tuštinasi dažniau nei įprastai (pvz., 6-8 kartus per dieną).
- Išmatų kvapas tampa nemalonesnis nei įprasta.
- Pasikeičia spalva - tampa žalsvos, putotos ar su kraujo pėdsakais.
Viduriuojantis vaikas tampa irzlus, neramus, netenka apetito, gali vemti, karščiuoti.
Dažniausios viduriavimo priežastys kūdikiams
Viduriavimai pagal priežastis skirstomi į dvi stambias grupes: infekciniai ir neinfekciniai.
Infekcijos
Infekcijos yra viena dažniausių kūdikių viduriavimo priežasčių. Dažniausiai jas sukelia virusai, bakterijos ar parazitai. Virusiniai susirgimai, tokie kaip rotavirusas ar norovirusas, yra labai paplitę tarp mažų vaikų ir kūdikių. Rotavirusas sukelia ypač ūmų viduriavimą kūdikiams, dažnai kartu su vėmimu, karščiavimu ir pilvo skausmu. Dėl rotaviruso gali kilti dehidratacija, todėl svarbu stebėti ir kūdikiui girdyti pakankamai skysčių. Bakterinės infekcijos, tokios kaip salmonelės, Escherichia coli (E. coli) ar Campylobacter, taip pat gali sukelti viduriavimą. Tačiau bakterijų sukeltas viduriavimas dažnai yra sunkesnis nei virusų, ir jis gali būti lydimas kraujo išmatose, stipraus pilvo skausmo bei karščiavimo. O parazitinės infekcijos yra retesnės, bet taip pat gali sukelti ilgalaikį viduriavimą.
Mitybos pokyčiai
Staigūs pokyčiai kūdikio mityboje gali sukelti laikiną virškinimo sistemos disbalansą, dėl kurio atsiranda viduriavimas. Pradedant kūdikį maitinti kietu maistu, jo virškinimo sistema turi prisitaikyti prie naujų maistinių medžiagų, kas gali sukelti virškinimo sutrikimų. Pavyzdžiui, tam tikri vaisiai, daržovės ar pieno produktai gali sukelti viduriavimą. Taip pat žarnyno funkcijos sutrikimas ir viduriavimas gali atsirasti dėl mitybos pasikeitimo. Pavyzdžiui, jei žindymo metu teko mamos pieną pakeisti mišiniu. Toks dietos pasikeitimas gali sukelti viduriavimą, tačiau tai laikina ir praeina pakankamai greitai. Paprastai pakanka kelių dienų. Kitas galimas variantas - naujų produktų ir papildomo maisto įvedimas. Tačiau šiuo atveju viduriavimas gali būti arba natūrali reakcija į naujus produktus arba alerginė reakcija. Tad reikia atkreipti dėmesį ar viduriavimas vartojant tam tikrus maisto produktus nesikartoja.
Antibiotikų vartojimas
Antibiotikai gali paveikti kūdikio žarnyno mikroflorą, naikindami ne tik kenksmingas, bet ir naudingas bakterijas. Tai gali sukelti disbalansą žarnyne ir taip paskatinti viduriavimą. Dažnai šio tipo viduriavimas nėra pavojingas ir praeina pasibaigus gydymo kursui, tačiau būtina stebėti kūdikio būklę ir užtikrinti tinkamą skysčių kiekį, kad būtų išvengta dehidratacijos. Jei, pvz., vartojate antibiotikus, jie gali patekti į pieną ir sukelti kūdikio viduriavimą.
Alergijos ir netolerancijos
Kūdikiai gali būti alergiški karvės pieno baltymams. Alerginė reakcija gali sukelti viduriavimą, kartu su kitais simptomais, tokiais kaip bėrimas, vėmimas ar pilvo pūtimas. Šiuo atveju gydytojas gali rekomenduoti specialius hipoalerginius mišinius. Be to, kai kurie vaikai gali netoleruoti laktozės. Kaip ir alergijos pieno baltymams atveju, laktozės netoleravimas gali pasireikšti tokiais simptomais kaip vėmimas, viduriavimas ar pilvo diegliai.
Kitos priežastys
Kitos priežastys gali būti stresas, susijaudinimas, baimė, nervinė įtampa (vyresniems vaikams). Taip pat dantų dygimas - nors tai nėra tiesioginė viduriavimo priežastis, kai kurie kūdikiai dygimo metu viduriuoja dėl padidėjusio seilių kiekio ar pakitusio imuniteto.
Ką daryti, jei kūdikis viduriuoja?
Svarbiausia - skysčių balansas. Kūdikiai labai greitai netenka skysčių. Net jei kūdikis atrodo linksmas, būtina stebėti, ar jis pakankamai geria. Žindomam kūdikiui siūlykite krūtį kuo dažniau. Maitinant mišinėliu - duokite gerti mažesniais kiekiais, bet dažniau. Jei gydytojas rekomenduoja - naudokite rehidratacijos tirpalus (pvz., „Humana Elektrolyt“, „ORS“).
Stebėkite šlapinimąsi: jei kūdikis šlapinasi rečiau nei įprastai, šlapimas tamsus arba sauskelnės išlieka sausos ilgiau nei 6 val., tai gali būti dehidratacijos ženklas.
Nekeiskite mitybos staiga: jei kūdikis jau pradėtas primaitinti - venkite saldžių sulčių, vaisių tyrės ar riebaus maisto. Geriausia keletą dienų palaikyti lengvą, virškinimą tausojančią mitybą. Jei kūdikis, kuris be žindymo jau valgo ir kitą maistą, galima pasiūlyti keptą obuolį, keptą bananą, morkų ar bulvių košės be karvės pieno, džiūvėsių, ryžių košės, miltinių produktų. Bado dieta nėra sveikiausias pasirinkimas, paprastai ligoniai, kurie nors šiek tiek valgo, sveiksta greičiau, jiems rečiau atsiranda antrinis laktozės netoleravimas ar jautrumas baltymams.
Nepamirškite higienos: dažnas tuštinimasis gali sukelti odos sudirgimą. Kiekvieną kartą keisdami sauskelnes kruopščiai nuplaukite kūdikio sėdmenis šiltu vandeniu, naudokite apsauginį kremą nuo iššutimų.
Kas iš tiesų formuoja baimę, kas pelnosi iš „šešėlio“ ir ar Baltijos valstybės-tik šachmatų figūros?
Kada viduriavimas kūdikiui pavojingas?
Skubiai kreipkitės į gydytoją, jei:
- Kūdikis viduriuoja ilgiau nei 24-48 val.;
- Pasireiškia vėmimas, karščiavimas (>38 °C);
- Kūdikis tampa vangus, mieguistas, atsisako valgyti;
- Pastebite kraujo išmatose;
- Kūdikio svoris krenta;
- Yra požymių, kad trūksta skysčių (įkritusios akys, sausos lūpos, mažai šlapinimosi).
Taip pat svarbu žinoti, kad virusai, sukeliantys vėmimą ir viduriavimą, nepatenka į mamos pieną ir per jį užsikrėsti negalima, todėl nutraukti žindymą ar maitinimą mamos pienu taip pat nėra priežasties. Priešingai, mamos pienas yra labai svarbus kūdikiui, nes tyrimai rodo, kad mamos piene esančios medžiagos taip aktyviai kovoja su rotavirusu.
Gydytojas viduriavimą diagnozuoja išsiaiškinęs tuštinimosi dažnį, išmatų pobūdį. Gydant viduriavimą, svarbiausia atstatyti netektą skysčių ir druskų kiekį. Tam naudojami specialūs geriami tirpalai (gastrolitas, rehidronas). Skiriami ir preparatai normaliai žarnyno mikroflorai atstatyti (eubiotikai). Jei viduriavimas bakterinės kilmės - naudojami antibiotikai, rotavirusinės infekcijos atveju tinka „Smecta“.
Daugeliu atvejų viduriavimas praeina savaime. Tėvų dėmesys, tinkama priežiūra ir stebėjimas padeda išvengti komplikacijų.
Mitybos rekomendacijos sergant viduriavimu
Sergančiam vaikui rekomenduojama neduoti riebaus, sūraus, saldaus maisto, riboti pieno produktus. Vėmimo ir viduriavimo metu netenkama daug skysčių, būtina gerti pakankamai, jeigu reikia, ir gydytojų paskirtų skysčių mineralų balansui palaikyti. Kad būtų mažesnė tikimybė, jog išgertus skysčius tuoj pat išvemsite, geriau yra gerti dažnai po truputį: po šaukštą ar du kas 2-3 minutes (čia labai padeda laikmačio ar žadintuvo užstatymas reguliariam signalo kartojimui).
Priežiūra ir higiena
Kadangi vėmimo ir viduriavimo metu netenkama daug skysčių, būtina gerti pakankamai, jeigu reikia, ir gydytojų paskirtų skysčių mineralų balansui palaikyti. Kad būtų mažesnė tikimybė, jog išgertus skysčius tuoj pat išvemsite, geriau yra gerti dažnai po truputį: po šaukštą ar du kas 2-3 minutes (čia labai padeda laikmačio ar žadintuvo užstatymas reguliariam signalo kartojimui). Taigi, nors jūs jaučiatės blogai, žindymą svarbu tęsti, o jums svarbu gydytis ir laikytis higienos - plautis rankas tekančiu vandeniu su muilu po kiekvieno vėmimo ar viduriavimo epizodo. Su dezenfektantais būtina valyti klozetą, jo dangtį, kriauklę, čiaupą ir jo rankeną, pageidautina su vienkartinėmis priemonėmis, arba panaudotus skudurėlius išmesti.
Sirgimo laikotarpiu mažylis gali norėti daugiau būti ant rankų, nešiojamas, glaustis prie mamos ar tėčio. Ant peties užsidėkite dvigubą rankšluostėlį, ar turėkite šalia storesnį vystyklą, kad mažyliui pradėjus vemti turėtumėte į ką sugerti išvemtus skysčius. Jeigu kūdikis užmigo, galite pabandyti paguldyti jį į lovelę ar vežimėlį, tačiau nepalikite vieno: arba būkite kartu su juo kambaryje, arba atsigabenkite ten, kur reikia būti jums. Vėmimo epizodas gali prasidėti bet kuriuo metu, taip pat ir miegant, ir mažyliui gali reikėti jūsų pagalbos. Kad apsaugotumėte kūdikio odelę nuo sudirgimo, tepkite užpakaliuko priežiūrai skirtais tepalais kiekvieną kartą, kai keičiate vystyklus. Keiskite vystyklus vos tik mažylis pasituština, plaukite po tekančiu vandeniu ir nepamirškite po to nusiplauti rankų ir išplauti vonios ar kriauklės bei čiaupo. Dideliam skysčių kiekiui sugerti gali padėti medžiaginio įdėkliuko, merliuko įdėjimas į vienkartinį vystyklą.
tags: #kudikio #maitinimas #viduriuojant
